RU (DE). Rytprūsiai (Mažoji Lietuva) / Ostpreußen / Kaliningradskaja oblast'

[laimutis]

Ragainė 1907 m. Kelių dalių panoraminė nuotrauka




ebay.de

[laimutis]

Kranto kurortas. Jūros paplūdimys ir viešbutis "Monopol" 1930 m.


ebay.de

[laimutis]

Įsrutis. Hindenburgo gatvė. XX a. 4 dešimt.


ebay.de

[UMBAS]

Daliai forumiečių rusų kalba nemielos nuorodos - bet visgi šviežiai iš Svetloe / Kobbelbude. Dalis fotografijų tinka keletui temų...
http://roman-yhnovec.livejournal.com/362739.html

[Depeche]

Įsrutis, ta pati žiema, gotikos renesanso mišinys nugriautas šiaip sau.


ebay.com

[Dadis]

Šlykščia spalva nudažyta Tepliuvos, Tapiau, Гвардейск bažnyčia dabar paversta stačiatikių cerkve. Foto 2013.

Atvaizdas


https://www.flickr.com/photos/27639553@N05/14871790021/

Na kadangi Tepliuva, tai ir nutepliojo.

[Depeche]

Įsrutis cca 1930 m.


ebay.com

[Depeche]

Toji Širvintos fotografija iliustruoja visą Rytprūsių likimą

[laimutis]

Šlykščia spalva nudažyta Tepliuvos, Tapiau, Гвардейск bažnyčia dabar paversta stačiatikių cerkve. Foto 2013.



https://www.flickr.com/photos/27639553@N05/14871790021/

[laimutis]

Širvinta 1944 m.



https://www.flickr.com/photos/27639553@N05/14929001129/

[Depeche]

Iš tiesų dabar kyla noras keliauti į ten vėl, tik ar saugu tokioje politinėje situacijoje?

[laimutis]

Eitkūnai. Bendras vaizdas 1910-1910 m. Leidėjas Reinicke und Rubin, Magdeburg


ebay.de

[laimutis]

Vėluvos rotušė 1914 m.

ebay.de

[laimutis]

Vokiečių Ordino pilis Balga. Leidėjas Bruno Hansmann, Kassel


ebay.de

[digital]

Na nežinau nežinau... Istoriografijoje ne viena kartą irgi yra "išlindusios" tokios idėjos apie tą Albrachto siekį germanizuot. Bet aš laikausi kur kas ambivalentiškesnės nuomonės jį vertindamas. Reiktų jam būti dėkingam dėl Karaliaučiaus universiteto ir jo indelio į Mažosios Lietuvos, o kartu ir pačios Lietuvos kultūrą. O smerkiamai vertinti... Nežinau. Čia ne šventųjų gyvenimas. Albrechtas kaip valstybės valdovas galėjo turėt ir savų, savanaudiškų interesų. Bet nesavanaudiškų mecenatų vargu ar toje epochoje galima surast.

Tuo metu tautiškumas buvo visai kitaip vertinamas nei dabar. Dabartinis tautiškumo supratimas - 19-20 amžių. Todėl tikrai negalima kaltinti Albrechto.

[Tfmachine]

Na nežinau nežinau... Istoriografijoje ne viena kartą irgi yra "išlindusios" tokios idėjos apie tą Albrachto siekį germanizuot. Bet aš laikausi kur kas ambivalentiškesnės nuomonės jį vertindamas. Reiktų jam būti dėkingam dėl Karaliaučiaus universiteto ir jo indelio į Mažosios Lietuvos, o kartu ir pačios Lietuvos kultūrą. O smerkiamai vertinti... Nežinau. Čia ne šventųjų gyvenimas. Albrechtas kaip valstybės valdovas galėjo turėt ir savų, savanaudiškų interesų. Bet nesavanaudiškų mecenatų vargu ar toje epochoje galima surast.

Karaliaučiaus kraštas. Kelionių gidas - Autorius: Valentinas Juraitis 2013

Atvaizdas


https://www.knygos.lt/lt/knygos/kara...elioniu-gidas/

Ištrauka iš knygos apie - Prūsijos hercogą Albrechtą (1490-1568) ir vietinių gyventojų germanizavimą

Čia reikėtų pasakyti keletą kritiškų, piktų ir teisingų žodžių kunigaikščio Albrechto adresu: ne toks jis jau buvo lietuvių ir lenkų - mozūrų tautinių interesų globėjas, sergėtojas ir draugas (taip kartais bandoma nupiešti), kiek nuoseklus krašto germanizavimo ideologas ir vykdytojas. Jis buvo klastingas vietinių gyventojų priešas ir vokietintojas. Ruošdamas kunigus bažnyčiose skelbti liuteronų tikėjimą vietine kalba, jis propagavo vokišką gyvenimo būdą, keitė savimonę žmogaus viduje, kitaip tariant, "plovė smegenis". Žodžiu, jis siekė pakeisti vietinius žmones iš vidaus, vietinės kalbos toleravimas - tai tik buvo vienas iš sąmonės "perprogramavimo" metodų. Pvz., Jonui Bretkūnui buvo užsakyta išversti Bibliją iš hebrajų į lietuvių kalbą. J.Bretkūnas 11 metų dirbo prie šio darbo ir jį užbaigė, bet Albrechtas pakeitė sprendimą - nesurado galimybės išleisti ir atspausdinti Biblijos lietuvių kalba. Matyt, vokiška liuteronybė buvo pakankamai įsitvirtinusi, jau nebuvo politinio reikalo globoti lietuvininkus, ir tai dar labiau pagreitino jų germanizavimą.
Ilgainiui pasiekė savo tikslo - nutautino prūsus, lietuvininkus, lenkus - mozūrus. Nors iš pradžių leido jiems mokytis lietuviškai, steigė lietuvių kalbos seminarus Karaliaučiaus universitete.
O kas vėliau iš to išėjo? Lietuvininkai ir lenkai - mozūrai pradėjo melstis vokiškai ir suvokietėjo. O galop hitlerininkai vietovių pavadinimus, seniausią kilmę žyminčius hidronimus pakeitė vokiškais, o vėliau sovietų santvarka dar paantrino: visus pavadinimų pėdsakus pakeitė rusiškais.

[laimutis]

Linkėjimai iš Toplaukio. Paštas ir Pilis. 1909 m.

ebay.de

http://www.tacis.zamkigotyckie.org.pl/talpaki-lit.htm

[laimutis]

Aukštagiriai, Labguvos apskr. 1938—1946 Groß Baum, Kreis Labiau. Сосновка, Полесский р-н


ebay.de

Restauruoti buvusio dvaro rūmai, kiti pastatai. Tai pat išliko graži akmeninė 1923—1926 m. statyta bažnyčia. http://www.ostpreussen.net/ostpreuss...l1362=0#gl1362

[laimutis]

Karaliaučiaus kraštas. Kelionių gidas - Autorius: Valentinas Juraitis 2013



https://www.knygos.lt/lt/knygos/kara...elioniu-gidas/

Ištrauka iš knygos apie - Prūsijos hercogą Albrechtą (1490-1568) ir vietinių gyventojų germanizavimą

Čia reikėtų pasakyti keletą kritiškų, piktų ir teisingų žodžių kunigaikščio Albrechto adresu: ne toks jis jau buvo lietuvių ir lenkų - mozūrų tautinių interesų globėjas, sergėtojas ir draugas (taip kartais bandoma nupiešti), kiek nuoseklus krašto germanizavimo ideologas ir vykdytojas. Jis buvo klastingas vietinių gyventojų priešas ir vokietintojas. Ruošdamas kunigus bažnyčiose skelbti liuteronų tikėjimą vietine kalba, jis propagavo vokišką gyvenimo būdą, keitė savimonę žmogaus viduje, kitaip tariant, "plovė smegenis". Žodžiu, jis siekė pakeisti vietinius žmones iš vidaus, vietinės kalbos toleravimas - tai tik buvo vienas iš sąmonės "perprogramavimo" metodų. Pvz., Jonui Bretkūnui buvo užsakyta išversti Bibliją iš hebrajų į lietuvių kalbą. J.Bretkūnas 11 metų dirbo prie šio darbo ir jį užbaigė, bet Albrechtas pakeitė sprendimą - nesurado galimybės išleisti ir atspausdinti Biblijos lietuvių kalba. Matyt, vokiška liuteronybė buvo pakankamai įsitvirtinusi, jau nebuvo politinio reikalo globoti lietuvininkus, ir tai dar labiau pagreitino jų germanizavimą.
Ilgainiui pasiekė savo tikslo - nutautino prūsus, lietuvininkus, lenkus - mozūrus. Nors iš pradžių leido jiems mokytis lietuviškai, steigė lietuvių kalbos seminarus Karaliaučiaus universitete.
O kas vėliau iš to išėjo? Lietuvininkai ir lenkai - mozūrai pradėjo melstis vokiškai ir suvokietėjo. O galop hitlerininkai vietovių pavadinimus, seniausią kilmę žyminčius hidronimus pakeitė vokiškais, o vėliau sovietų santvarka dar paantrino: visus pavadinimų pėdsakus pakeitė rusiškais.

[laimutis]

Žintai. Stoties gatvė, apie 1910 m.

ebay.de