Pagyvensim pamatysim kaip moka derėtis Panevėžio miesto atstovai:
	
		
			
			
				
	
							
						
					
					Parašė Kiekvienas vilios pas save
					
				
				http://www.panbalsas.lt/naujienos/mi...ilios_pas_save
Daiva SAVICKIENĖ
Vakar Šiauliuose vykusiame išvažiuojamajame ministrų kabineto posėdyje buvo aptartas ir Panevėžiui labai aktualus klausimas – t. y. šiauliečių potencialas aplenkti Aukštaitijos sostinę ir tapti regiono centru
Išvažiuojamuosius posėdžius Vyriausybė skelbia rengianti tam, kad geriau būtų įsigilinta į regionų problemas. Jie jau vyko Klaipėdoje, Kaune, Vilniuje. O vakar Šiauliuose posėdyje meras turėjo, be kita ko, pristatyti ir savo miesto, kaip regiono centro, galimybių geresnį panaudojimą.

Panevėžio apskrities viršininkas Viktoras Trofimovas mano, kad čia šiauliečių interesas galėtų būti vienas – konkuruoti su Panevėžiu ir galbūt kitais miestais dėl būsimų regionų.
 
Dar žiūrės naudos
 
V. Trofimovas priminė, kad nuo šių metų liepos 1-osios naikinamos apskričių viršininkų administracijos, jo įstaiga – taip pat.
Tačiau teritorinis šalies suskirstymas nesikeis – bent jau iki 2013 metų kaip buvo, taip ir liks 10 apskričių. Kitu atveju Lietuva prarastų didžiąją dalį Europos Sąjungos paramos lėšų.
Tačiau prasidėjus kitam programavimo laikotarpiui teritorinis suskirstymas gali būti ir pakeistas.
Tiesa, nėra aišku, ar valstybė ryšis tą daryti. O variantų yra įvairių.
Pirmiausia, V. Trofimovo teigimu, bus sprendžiama, ar teritorinio suskirstymo keitimas būtų naudingas Lietuvai.
„Jei didesni regionai galės gauti didesnę ES paramą, tuomet regionų greičiausiai mažės – jie bus stambinami“, – aiškino Panevėžio apskrities viršininkas. Kol kas, jo žiniomis, tai vienintelis argumentas keisti teritorinį suskirstymą. Jei specialistai vis dėlto pasakytų, kad Lietuva iš to nieko neišloš, tuomet, jo manymu, po 2013 metų neturėtų niekas keistis.
 
Vykdys lobistinę veiklą
 
Net ir nusprendus stambinti regionus, pasak V. Trofimovo, dar nereiškia, kad Šiauliai taps regiono centru.
Jo manymu, ir Utena gali pareikšti tokį norą. Panaikinus apskričių viršininkų administracijas, visa tai liks vietos savivaldybių politikų rūpesčiu.
„Vietinių politikų lobizmas bus. Panevėžys taip pat neatsiliks, ir tai natūralu“, – įsitikinęs jis.
Išvažiuojamasis Vyriausybės posėdis vyks ir Panevėžyje. Tad mūsų apskritis taip pat turės galimybę išsakyti savo argumentus. Apskrities viršininko teigimu, jau kurį laiką Panevėžys Lietuvos bendrajame plane užima tokį pat statusą kaip ir Šiauliai – metropolijos. Jo manymu, Šiaulių padėtis šiuo atveju gal kiek blogesnė dėl to, kad miestas yra tarp Žemaitijos ir Aukštaitijos – viena šio miesto gatvė, V. Trofimovo teigimu, miestą dalija į dvi dalis. Tačiau kaip realiai viskas bus šiuo metu dar nežinoma.
			
		Daiva SAVICKIENĖ
Vakar Šiauliuose vykusiame išvažiuojamajame ministrų kabineto posėdyje buvo aptartas ir Panevėžiui labai aktualus klausimas – t. y. šiauliečių potencialas aplenkti Aukštaitijos sostinę ir tapti regiono centru
Išvažiuojamuosius posėdžius Vyriausybė skelbia rengianti tam, kad geriau būtų įsigilinta į regionų problemas. Jie jau vyko Klaipėdoje, Kaune, Vilniuje. O vakar Šiauliuose posėdyje meras turėjo, be kita ko, pristatyti ir savo miesto, kaip regiono centro, galimybių geresnį panaudojimą.

Panevėžio apskrities viršininkas Viktoras Trofimovas mano, kad čia šiauliečių interesas galėtų būti vienas – konkuruoti su Panevėžiu ir galbūt kitais miestais dėl būsimų regionų.
Dar žiūrės naudos
V. Trofimovas priminė, kad nuo šių metų liepos 1-osios naikinamos apskričių viršininkų administracijos, jo įstaiga – taip pat.
Tačiau teritorinis šalies suskirstymas nesikeis – bent jau iki 2013 metų kaip buvo, taip ir liks 10 apskričių. Kitu atveju Lietuva prarastų didžiąją dalį Europos Sąjungos paramos lėšų.
Tačiau prasidėjus kitam programavimo laikotarpiui teritorinis suskirstymas gali būti ir pakeistas.
Tiesa, nėra aišku, ar valstybė ryšis tą daryti. O variantų yra įvairių.
Pirmiausia, V. Trofimovo teigimu, bus sprendžiama, ar teritorinio suskirstymo keitimas būtų naudingas Lietuvai.
„Jei didesni regionai galės gauti didesnę ES paramą, tuomet regionų greičiausiai mažės – jie bus stambinami“, – aiškino Panevėžio apskrities viršininkas. Kol kas, jo žiniomis, tai vienintelis argumentas keisti teritorinį suskirstymą. Jei specialistai vis dėlto pasakytų, kad Lietuva iš to nieko neišloš, tuomet, jo manymu, po 2013 metų neturėtų niekas keistis.
Vykdys lobistinę veiklą
Net ir nusprendus stambinti regionus, pasak V. Trofimovo, dar nereiškia, kad Šiauliai taps regiono centru.
Jo manymu, ir Utena gali pareikšti tokį norą. Panaikinus apskričių viršininkų administracijas, visa tai liks vietos savivaldybių politikų rūpesčiu.
„Vietinių politikų lobizmas bus. Panevėžys taip pat neatsiliks, ir tai natūralu“, – įsitikinęs jis.
Išvažiuojamasis Vyriausybės posėdis vyks ir Panevėžyje. Tad mūsų apskritis taip pat turės galimybę išsakyti savo argumentus. Apskrities viršininko teigimu, jau kurį laiką Panevėžys Lietuvos bendrajame plane užima tokį pat statusą kaip ir Šiauliai – metropolijos. Jo manymu, Šiaulių padėtis šiuo atveju gal kiek blogesnė dėl to, kad miestas yra tarp Žemaitijos ir Aukštaitijos – viena šio miesto gatvė, V. Trofimovo teigimu, miestą dalija į dvi dalis. Tačiau kaip realiai viskas bus šiuo metu dar nežinoma.



 Būtų įdomu sužinoti, kokiu pagrindu taip yra.
 Būtų įdomu sužinoti, kokiu pagrindu taip yra. Man irgi įdomu būtų sužinoti pagal ką tas sostines skirstė (beje, susmulkinus Aukštaitijos regioną Panevėžys laikomas vakarų Aukštaitijos, o Utena - rytų Aukštaitijos sostinėmis). Gal čia yra kokios nors informacijos
 Man irgi įdomu būtų sužinoti pagal ką tas sostines skirstė (beje, susmulkinus Aukštaitijos regioną Panevėžys laikomas vakarų Aukštaitijos, o Utena - rytų Aukštaitijos sostinėmis). Gal čia yra kokios nors informacijos  
							
						
 Bet trumpai kalbant, niekada neteko iš panevėžiečių girdėti tokių aukštaitiškų žodžių kaip insuka, inkiša, anteina ir pan. Be to, mėgsta o pakeisti a,pvz., braliukas, kas taip pat neitin populiaru apie Panevėžį. Bet išlaiko o būt.k.laike, kas nevisada pavyksta vakarų aukštaičiams(žemaičiu kalbos bruožas).Prieš balsius a,e aukštaičiai mėgsta vartoti kietus pusbalsius l,r. Skiriasi kirčiavimas. Nors, be abejo, yra ir panašumų, tokių kaip galūnės nukandimas nuo bendraties- turėt, sedėt, ir t.t.
 Bet trumpai kalbant, niekada neteko iš panevėžiečių girdėti tokių aukštaitiškų žodžių kaip insuka, inkiša, anteina ir pan. Be to, mėgsta o pakeisti a,pvz., braliukas, kas taip pat neitin populiaru apie Panevėžį. Bet išlaiko o būt.k.laike, kas nevisada pavyksta vakarų aukštaičiams(žemaičiu kalbos bruožas).Prieš balsius a,e aukštaičiai mėgsta vartoti kietus pusbalsius l,r. Skiriasi kirčiavimas. Nors, be abejo, yra ir panašumų, tokių kaip galūnės nukandimas nuo bendraties- turėt, sedėt, ir t.t.  Susitiko, kalbėjosi, aptarė, išgėrė kavos, o sprendimų jokių nepriėmė...
   Susitiko, kalbėjosi, aptarė, išgėrė kavos, o sprendimų jokių nepriėmė...
							
						



Comment