Panevėžys - vėl didmiestis

[Wycka]

Seimas ir Vyriausybė bus raginami inicijuoti Panevėžio miesto ribų keitimą
...būtina peržiūrėti ir pakeisti Panevėžio miesto savivaldybės administracines ribas. Logiška, kad susiliejusios su miestu Molainių, Dembavos, Pažagienių, Staniūnų, Vaivadų, Berčiūnų gyvenvietės, Piniavos, Bliūdžių kaimai būtų prijungti prie miesto savivaldybės. Prijungimas tų vietovių gyventojams naudingas ekonominiu bei socialiniu požiūriu...

Na jei dar ir Šilagalį su Velžiu prijungtų, tai Panevėžys bent jau laikinai gyventojų skaičiumi susilygintų su Šiauliais. O šiaip statistikos mėgėjams, anot http://lt.wikipedia.org/wiki/Panev%C4%97%C5%BEys, Panevėžyje gyvena 113.212 gyventojų. Molainiuose — 472, Dembavoje — 2.397, Pažagieniuose — 962, Staniūnuose — 638, Vaivaduose — 752, Berčiūnuose — 270, Piniavoje — 1.158, Bliūdžiuose — 110. Su šiomis vietovėmis Panevėžio miesto gyventojų skaičius pašoktų iki 119.971. Šiaip nematau problemos dar prijungti jau minėtus Šilagalį (649), Velžį (1.417), taip pat Tičkūnų (98) ir Pajuosčio (197) kaimus. Su šiom dar keturiom gyvenvietėm Panevėžio miesto gyventojų skaičius jau bus 122.332. Maždaug tiek žmonių gyveno dabartiniame Panevėžyje prieš kokius 10-12 metų.

[Kartmen]

O Panevėžyje gyventoji mažėja, nes didelė dalis baigė mokyklą išvyksta į kitus miestus studijuoti ir ten pasilieka... Nedaugelis grįžta atgal į savo kaimą. O čia pagrinde lieka tik sportinio stiliau jaunuoliai...

[Vytautas11]

O Panevėžyje gyventoji mažėja, nes didelė dalis baigė mokyklą išvyksta į kitus miestus studijuoti ir ten pasilieka... Nedaugelis grįžta atgal į savo kaimą. O čia pagrinde lieka tik sportinio stiliau jaunuoliai...

Taip ir tai didžiulė probliama. Šiai metais Vilnius nusiurbė iš Lietuvos apie 60 prc abiturinetų ir taip kasmet. Ir dar sklinda kalbos, kad norima naikinti regioninius: Šiaulių ir Klaipėdos universitetus, viska sutelkti Vilniuje ir Kaune, manau, reiktu eiti atvirkščiai, naikinti besidubliuojančius universitetus ten, naikinti visus universitetų padalinius kituose miestuose, bet išlaikyti regioninius ir įsteigti Panevežio universitete, o ne KTU filiala, kaip dabar. Tuomet būtų teisinga, nes pagal Lietuvos strategija turi būti subalansuota regionų plėtra, dėja jos kolkas neįžvelgiu.

[Wycka]

Taip ir tai didžiulė probliama. Šiai metais Vilnius nusiurbė iš Lietuvos apie 60 prc abiturinetų ir taip kasmet. Ir dar sklinda kalbos, kad norima naikinti regioninius: Šiaulių ir Klaipėdos universitetus, viska sutelkti Vilniuje ir Kaune, manau, reiktu eiti atvirkščiai, naikinti besidubliuojančius universitetus ten, naikinti visus universitetų padalinius kituose miestuose, bet išlaikyti regioninius ir įsteigti Panevežio universitete, o ne KTU filiala, kaip dabar. Tuomet būtų teisinga, nes pagal Lietuvos strategija turi būti subalansuota regionų plėtra, dėja jos kolkas neįžvelgiu.

Šita idėja eskaluojama jau daugiau nei 10 metų, vienu metu jau beveik buvo atsiradęs Panevėžio universitetas. Tačiau, tačiau... Kuo toliau, tuo labiau įsitikinu, kad tai (švelniai tariant) abejotina idėja. Šiaulių universitetas irgi negarsėja kažkokiais akademiniais pasiekimais, nors kita vertus egzistuoja dar tik 12 metų. Panevėžio universitetas taptų regioninio lygio universitetu, o gal tik eiline mokykla su užrašu "universitetas". Iš Vilniaus, Kauno ar užsienio profesoriai nenorės važiuoti, o vietinius paruošti kainuoja labai daug ir pinigų, ir laiko. Aišku, miestui tai bus prestižas už nacionalinius pinigus, bet suma sumarum tokia reforma gali tik dar nusmukdyti mokslo ir studijų lygį Lietuvoje ir paskatinti gabiausius abiturientus rinktis studijas užsienyje. Gal labiau apsimokėtų labiau plėtoti Panevėžio kolegijos veiklą, didinti jai finansavimą, skatinti bendradarbiavimą su užsienio kolegijomis ir verslu, studentų ir dėstytojų mainus. Pagaliau Panevėžyje egzistuoja tik tiksliųjų ir meno mokslų studijos, pamiršti humanitariniai ir socialiniai mokslai.

[enigma]

[/COLOR]

Na jei dar ir Šilagalį su Velžiu prijungtų, tai Panevėžys bent jau laikinai gyventojų skaičiumi susilygintų su Šiauliais. O šiaip statistikos mėgėjams, anot http://lt.wikipedia.org/wiki/Panev%C4%97%C5%BEys, Panevėžyje gyvena 113.212 gyventojų. Molainiuose — 472, Dembavoje — 2.397, Pažagieniuose — 962, Staniūnuose — 638, Vaivaduose — 752, Berčiūnuose — 270, Piniavoje — 1.158, Bliūdžiuose — 110. Su šiomis vietovėmis Panevėžio miesto gyventojų skaičius pašoktų iki 119.971. Šiaip nematau problemos dar prijungti jau minėtus Šilagalį (649), Velžį (1.417), taip pat Tičkūnų (98) ir Pajuosčio (197) kaimus. Su šiom dar keturiom gyvenvietėm Panevėžio miesto gyventojų skaičius jau bus 122.332. Maždaug tiek žmonių gyveno dabartiniame Panevėžyje prieš kokius 10-12 metų.

O jei dar prijungus Naujamiestį? Bernatonis?

[Wycka]

O jei dar prijungus Naujamiestį? Bernatonis?

Anksčiau ar vėliau taip bus, bet šiandien šios dvi gyvenvietės yra už Vakarinio apvažiavimo ribų — tai sudarytų nemažų problemų vystant jose VT susisiekimą su Panevėžio miesto centru.

[Wycka]

Panevėžys nori plėstis

Panevėžio valdžia prašys Seimo ir Vyriausybės leisti išplėsti miesto ribas ir prijungti aštuonias gyvenvietes. Tai esą bus naudinga ir ekonominiu, ir socialiniu požiūriu.



Pasak miesto vadovų, skubos tvarka inicijuoti Panevėžio miesto savivaldybės administracinių ribų keitimą paskatino spartus priemiestinių gyvenviečių augimas ir būtinybė spręsti miesto plėtros problemą.
„Praplėtus miesto ribas būtų vietos pramonės, įmonių plėtrai, būtų daugiau žemės. Be to, dauguma šiose gyvenvietėse gyvenančių žmonių daugiausiai dirba mieste, tačiau mokesčius moka ne į miesto, bet į rajono biudžetą“, – teigė Panevėžio miesto meras Povilas Vadopolas.
Miesto vadovų teigimu, naudą pajustų ir darželiai bei mokyklos, kuriose mokosi beveik 2 tūkst. rajono vaikų. Tai kasmet kainuoja 3 mln. litų. Tokiam siūlymui nelinkę prieštarauti ir prie miesto norimų prijungti gyvenviečių atstovai.
„Mes gyvename netoli miesto taip, tad tas prijungimas butų geriau“, – kalbėjo Dembavos bendrijos pirmininkas Kazimieras Rauduvė.
„Dabar sunkmetis, žmonės skaičiuoja pinigus, gal kai kas norėtų likti kaime. O jei miesto valdžia pasiūlytų geresnes sąlygas, ir mieste būtų visai neblogai“, – teigė Piniavos gyventojas Valdas Kargis.
Tačiau rajono vadovai nelinkę miestui perduoti glaudžiai su miestu susijusių aštuonių gyvenviečių ir kaimų, kuriuose gyvena beveik 20 tūkst. gyventojų.
„Mūsų teritorijoje esančiose priemiestinėse gyvenvietėse, Dembavoje ir kitose, tvarkingai remontuojami keliai, apšvietimo problemos sprendžiamos daug sėkmingiau nei šalia esančiose miesto teritorijose“, – mano laikinasis Velžio seniūnas Vidmantas Šeškevičius.
„Miestas turi 5 tūkst. hektarų ir jų nesutvarko, tai kas bus, kai prijungs dar 3 tūkst. Miesto valdžia kelia problemą ten, kur jos nėra. Vienintelė problema – mokesčiai, miesto valdžia norėtų, kad tie gyventojai juos mokėtų į miesto biudžetą“, – sako Panevėžio rajono savivaldybės vicemeras Rapolas Gritėnas.
Anot vicemero, nusprendus minėtas gyvenvietes prijungti prie miesto, rajono savivaldybė reikalautų surengti gyventojų apklausą.

Šaltinis: http://www.delfi.lt/news/daily/lithu...hp?id=23301175

[Vidma]

Seimas ir Vyriausybė svarstys siūlymą keisti Panevėžio miesto administracines ribas
http://www.aina.lt/naujienos/panevez...sto-ribas.html
2009-07-31 12:10 AINA

Panevėžio miesto trišalės tarybos (politikų, profsąjungų, darbdavių), įsteigtos prie Savivaldybės, kreipimasis į Seimą ir Vyriausybę dėl Panevėžio miesto administracinių ribų keitimo neliks neišgirstas.

Savivaldybę jau pasiekė raštai iš Seimo ir Vyriausybės kanceliarijų, kuriais pranešama apie šių institucijų atstovų sprendimus. Lietuvos Respublikos Seimui adresuotas raštas perduotas svarstyti Seimo Valstybės valdymo ir savivaldybių komitetui, o adresuotasis Vyriausybei Ministro Pirmininko pavedimu persiųstas Vidaus reikalų ministerijai. Ši įpareigota per mėnesį kartu su Panevėžio miesto ir Panevėžio rajono savivaldybėmis išnagrinėti Trišalės tarybos pasiūlymą dėl miesto Savivaldybės teritorijos ribų keitimo ir apie nagrinėjimo rezultatus informuoti Vyriausybę.

Panevėžio miesto trišalės tarybos sprendimu, peržiūrėti ir pakeisti Panevėžio miesto savivaldybės administracines ribas siūloma dėl nuolat kylančių nesusipratimų su Panevėžio rajono gyventojais, įsikūrusiais šalia miesto esančiose gyvenvietėse, taip pat dėl spartaus šių gyvenviečių suartėjimo su miestu ir būtinybės spręsti miesto plėtros problemą.

„Logiška, kad susiliejusios su miestu Molainių, Dembavos, Pažagienių, Staniūnų, Vaivadų, Berčiūnų gyvenvietės, Piniavos, Bliūdžių kaimai būtų prijungti prie miesto Savivaldybės. Prijungimas tų vietovių gyventojams būtų naudingas, nes dauguma jų dirba, leidžia vaikus į miesto ugdymo įstaigas, teritorijas aptarnauja miesto Savivaldybės kontroliuojamos įmonės ir dėl kitų priežasčių", - sako Trišalės tarybos Panevėžyje koordinatorė, Savivaldybės mero pavaduotoja Zita Kukuraitienė.

"AINA"

[Miestietis\14]

Hm, netikiu kad vien statusas kazka gali pakeisti. O pagal mane, didmiescio vardo Lietuvoje verti tik 2 miestai - Vilnius ir Kaunas. Taip sneku tikrai ne todel kad esu "pasikeles vilnietis" , tiesiog ziuriu objektyviai, pagal gyventoju skaiciu.. Ar gali >100 tukst gyventoju turintis miestas buti laikomas didmiesciu - kazkodel labai abejoju..

Pamiršai Klaipėda..

[Rydik]

Ir vėl prasideda tos diskusijos apie didmiesčius..taigi reik žiūrėti lietuvos mastu o ne didžiūjų valstybių..

[Wycka]

didmiescio vardo Lietuvoje verti tik 2 miestai - Vilnius ir Kaunas. Taip sneku tikrai ne todel kad esu "pasikeles vilnietis" , tiesiog ziuriu objektyviai, pagal gyventoju skaiciu.. Ar gali >100 tukst gyventoju turintis miestas buti laikomas didmiesciu - kazkodel labai abejoju..

Pagal tą pačią logiką Latvijoje, Estijoje ir Suomijoje yra tik po vieną didmiestį. Mano supratimu ne vien gyventojų skaičius lemia didmiesčio statusą (nors tai yra labai svarbu), bet ir pramonės, transporto infrastruktūros, mokslo bei kultūros išvystymas. Didmiestis turi būti traukos centras ir daryti aiškiai juntamą kultūrinę/ekonominę įtaką aplinkinėms gyvenvietėms.

[Vidma]

Panevėžys tiesia ranką į kaimą
http://www.delfi.lt/news/daily/lithu...hp?id=23422636
Vida Tavorienė, „Valstiečių laikraštis“
2009 rugpjūčio mėn. 5 d. 00:00

Panevėžio savivaldybė nori skubiai perbraižyti žemėlapį ir prisijungti 8 greta esančias gyvenvietes – pusę rajono gyventojų, nors šie apklausoje pasisakė prieš tokias reformas.

Kone pusę Panevėžio rajono gyventojų sunkmečiu gali užgriūti netikėti mokesčiai. Mat Panevėžio miesto trišalė taryba, įsteigta prie Savivaldybės, nusprendė prašyti Seimo ir Vyriausybės skubos tvarka inicijuoti, kad būtų pakeistos Panevėžio miesto savivaldybės administracinės ribos. Tapę miestiečiais, kaimo žmonės turėtų mokėti didesnius žemės mokesčius. O koks likimas ištiktų kitą rajono dalį, nežino nei plėtros sumanytojai, nei Vidaus reikalų ministerija (VRM).

Prieš žmonių valią

„Mus prie miesto galėtų prijungti tik prieš mūsų valią. Kad nenori tapti miestiečiais, kaimo gyventojai buvo pareiškę apklausoje 2007 metų pabaigoje. Tačiau ar žmonių nuomonės kas nors dabar paiso. Miestui stinga pinigų, tad ir ieško galimybių biudžeto skyles užkamšyti“, – tvirtino ne vienas kaimo gyventojas.

Pasak Trišalės tarybos Panevėžyje koordinatorės, miesto savivaldybės mero pavaduotojos Zitos Kukuraitienės, prijungti tas vietoves prie miesto gyventojams būtų naudinga ir ekonominiu, ir socialiniu požiūriu: dauguma jų dirba Panevėžyje, leidžia vaikus į miesto ugdymo įstaigas, teritorijas aptarnauja miesto savivaldybės kontroliuojamos įmonės.

Tačiau kaimo žmonės įsitikinę, kad jiems grėstų ekonominiai nuostoliai ir atstumtųjų dalia. „Miestas dairosi sau naudos – padaugės gyventojų, mokesčių į biudžetą. Bet mums išaugs žemės mokesčiai, o miesto savivaldybė prijungtais kaimais tikrai taip nesirūpins kaip rajonas. Miestas savo dabartinių teritorijų nesutvarko“, – sakė Molainių gyventojų bendruomenės pirmininkas Algimantas Lungys.

Jungtis prie miesto tvirtino nenorintis ir vaivadietis Benjaminas Šliogeris. „Padidės mokesčiai, o visa kita nepasikeis. Anksčiau miestas dairėsi į tuščius žemės plotus, o dabar reikia ir gyventojų“, – samprotavo buvęs Vaivadų bendruomenės pirmininkas.

Panevėžio rajono vicemeras Vytautas Rapolas Gritėnas apskaičiavo, kad prie miesto prijungtiems gyventojams namų valdos mokestis išaugtų iki 10 kartų. Daug rūpesčių žmonėms kiltų ir kainuotų įvairiuose dokumentuose pakeisti adresus.

Dirba mieste, mokesčius moka rajonui

„Šių gyvenviečių žmonės dirba mieste, savo vaikus leidžia į miesto darželius ir mokyklas, o gyventojų pajamų mokestį moka rajono savivaldybės biudžetui. Vien išlaikyti vaikus miesto biudžetui kasmet kainuoja 3 mln. litų“, – vieną pagrindinių problemų įvardijo Panevėžio miesto meras Povilas Vadopolas.

Rajono vadovai atsikerta, kad rajono savivaldybei tenka prižiūrėti miestiečių kolektyvinių sodų infrastruktūrą. Nesutinka jie ir dėl moksleivių išlaikymo. Anot V.R.Gritėno, į mokyklas mokiniai ateina su vadinamuoju krepšeliu, todėl miesto mokyklos suinteresuotos kuo daugiau jų prisivilioti.

P.Vadopolo manymu, gyventojų pajamų mokesčio problemą galima būtų ir kitaip spręsti: priėmus atitinkamo įstatymo pataisą, jog gyventojai mokėtų pajamų mokestį toms savivaldybėms, kur dirba.

„Prijunti gyvenvietes inicijuoja ne savivaldybės taryba, o Trišalė taryba. Manau, kad reikia atsiklausti žmonių nuomonės. Prisijungus pagerėtų susisiekimas, kitas paslaugas galėtume teikti“, – pabrėžė miesto meras.

Jaučiasi miesto ignoruojami

„Jau turime pavyzdį – prieš 15 metų Stetiškės buvo prijungtos prie miesto. Per tą laiką ten nieko neinvestuota, net autobusų maršrutas nepratęstas. Ir mūsų gyvenvietės žmonių prašymai pratęsti autobuso maršrutą nebuvo išklausyti. Jei miesto valdžia būtų buvusi dėmesingesnė aplinkinių gyvenviečių žmonėms, jų neignoravusi, galbūt dabar jie patys norėtų prisijungti“, – sakė Pažagienių bendruomenės pirmininkas Valentinas Genotis.

Anot bendruomenės pirmininko, rajono valdžia rūpinasi gyvenvietės keliais, iš dalies kompensuoja šilumos išlaidas. Kaimo bendruomenė turi galimybę gauti paramą iš Žemės ūkio ministerijos bendruomenių veiklai skatinti skirto fondo. Pažagieniečiai neseniai gavo lėšų sporto aikštynui įsirengti.

„Prijungę prie miesto viso to netektume. Jau nekalbame apie padidėjusius žemės mokesčius – juk mes visi turime daržus“, – tvirtino vyras.

Iškiltų galvosūkis valdžiai

Pasak Vidaus reikalų ministerijos specialistų, keičiant savivaldybių teritorijų ribas, vietos gyventojų nuomonė yra labai svarbi. Vyriausybė, teikdama Seimui dokumentus dėl savivaldybių teritorijų ribų keitimo, kartu pateikia savivaldybių, kurių teritorijų ribos keičiamos, tarybų nuomonę ir teritorijos dalies, priskiriamos kitai savivaldybei, vietos gyventojų nuomonę, pareikštą apklausoje.

Atsiklausti gyventojų įpareigoja Europos vietos savivaldos chartija, kurioje nustatyta, kad „savivaldybių teritorinės ribos negali būti keičiamos, iš anksto nepasitarus su visomis vietos bendruomenėmis ar nesurengus referendumo, kur tai leidžia įstatymas“.

Kokią įtaką maždaug pusės rajono gyventojų prijungimas prie miesto turėtų Panevėžio rajono savivaldybės daliai, likusiai po savivaldybių teritorijų ribų pakeitimo? Ar ji būtų skaidoma ir būtų kuriamos naujos mažesnės savivaldybės?

Tai būtų galvosūkis Vyriausybei ir Seimui. Steigiant naujas savivaldybes taip pat reikia atsiklausti vietos gyventojų nuomonės. Jos turi atitikti šiuos kriterijus: ne mažiau kaip 20 procentų savivaldybės biudžeto, be valstybės biudžeto dotacijų, skiriamų savivaldybių biudžetams, sudarytų tos teritorijos gyventojų pajamų mokesčiai, bendras savivaldybės gyventojų skaičius būtų ne mažesnis kaip 10 tūkst., savivaldybės centro gyventojų skaičius būtų ne mažesnis kaip 3 tūkst., savivaldybės centras būtų už 20 km ar toliau nuo artimiausio esamo savivaldybės centro ir ji turėtų ribas su ne mažiau kaip dviem savivaldybėmis.

Anot ministerijos specialistų, įvertinus pateiktus kriterijus, mažai tikėtina, kad yra erdvės mažas savivaldybes steigti.

Galutinį žodį tars Seimas

Raimundas Palaitis, vidaus reikalų ministras:

Vidaus reikalų ministerijai ne naujiena, kad Lietuvos didieji miestai – Vilnius, Kaunas, Panevėžys, Šiauliai, Klaipėda iš tiesų susiduria su miesto plėtros problema. Aplink didžiuosius miestus esančios gyvenamosios vietovės vis labiau plečiasi formuodamos gyvenamųjų namų kvartalus ir natūraliai patenka į jų traukos zoną. Neretai priemiestiniai kvartalai naudojasi miesto inžinerine infrastruktūra. Be to, problema dažnai kyla dėl to, kad priemiesčio gyventojų pajamų mokestis atitenka ne tai savivaldybei, kurioje jie dirba ir naudojasi jos infrastruktūra.

Pagal galiojančius teisės aktus savivaldybės turi teisę teikti pasiūlymus Vyriausybei dėl savivaldybių teritorijų ribų keitimo, tačiau galutinį sprendimą šiuo klausimu priima Seimas.

„Valstiečių laikraštis“
valstietis.lt „Informacinis Portalas“

[Vidma]

Artimiausiu metu žadamas užsienio investicijų lietus
http://www.delfi.lt/news/economy/bus...hp?id=23475719
Giedrius Simonavičius, Lietuvos televizijos Naujienų tarnyba
2009 rugpjūčio mėn. 7 d. 21:42

Jau netrukus Lietuvoje gali padaugėti iki šiol apmirusių plyno lauko ir kitų investicijų. Mat pastaruoju metu vis daugėja užsienio kompanijų, besiskelbiančių, kad jos nori žengti į Lietuvą.

Jau kitą savaitę Ūkio ministerija ir šiuo metu didžiojoje Britanijoje veikiantys investuotojai gali pasirašyti ketinimų protokolą dėl investicijų į aliuminio profilių gamyklą.

Kaip teigia Umberto Cisotti, „US Aviation Technology LLD“ pagrindinis akcininkas,„pirmoje projekto fazėje investicijos būtų tarp 9 ir 9,5 milijonų eurų, tai būtų aliuminio detalių gamykla. Pradžioje planuojame įdarbinti 60 žmonių. Dabar renkamės, kur statyti, Panevėžio, ar Alytaus pramoniniuose parkuose, o dėl to turėčiau apsispręsti trečiadienį“.

Jei viskas klosis gerai, gamybą planuojama pradėti per metus.

Investicijų žada ir kitos kompanijos.

Pasak didžiosios Britanijos bendrovės „Equity and Grant“, kuri šios šalies įmonėms padeda ieškoti, kur plėstis, artimiausiu bendrovė „No Burn Europe“, kuri yra PINQY gesintuvų platintojas, produktus kartu su lietuvių partneriais norėtų gaminti Lietuvoje.

„Kol kas mes dar tik kalbame apie investicijų dydį, - teigia Markas Gaskellas,„Equity and Grant Ltd“ vykdomasis direktorius. - Bet investicija būtų labai, labai didelė. Pradinės investicijos būtų maždaug 15 milijonų dolerių, galbūt daugiau. Tačiau tai būtų ilgalaikis projektas, ir sukurta vertė gali būti skaičiuojama šimtais milijonų“.

Neatmetama, kad jau kitą savaitę ūkio ministerijoje ir dėl šių investicijų gali būti pasirašytas ketinimų protokolas.

Kartu su lietuvių partneriais mūsų šalyje norėtų investuoti ir kompanija „Meditrox“, kuri čia gamintų aparatus, naikinančius bakterijas ligoninėse.

„Meditrox“ atstovai jau viešėjo Lietuvoje ir rugsėjį ketina galutinai pasirinkti, su kuriais lietuvių partneriais dirbti.

Kompanija „Centrikomp“, mūsų šalyje taip pat su lietuvių partneriais norėtų gaminti turbinas.

„Šita investicija būtų tarp 5-10 milijonų eurų. Rugsėjį „Centrikomp“ turėtų pasirinkti partnerį Lietuvoje, taigi, anksčiausiai veiklos pradžia galėtų būti 2010- m.,“ - tvirtina
M.Gaskellas.

Ūkio viceministras Arnoldas Burkovskis teigia, kad minėtoms kompanijoms ar jų partnerių iš Lietuvos investicijoms paskatinti greičiausiai bus suteiktos neatlygintinos paskolos iš Europos Sąjungos fondų.

„Taip mes galime padėti, nes projektai pakankamai įdomūs Lietuvai ir gana aukštos technologijos, ne visais atvejais, bet yra ir aukštų technologijų ir darbo vietų ir svarbiausia, kad tai ilgalaikiai ir konkurencingi tarptautinės rinkos požiūriu,“ – sako A.Burkovskis.

Tačiau, pasak A.Burkovskio, šiuo metu kalbamasi ir dėl stambesnių investicijų. Esą yra net dvyliką projektų, kai kurios investicijos net stambesnės nei "Barclay‘s" banko žadami 170 milijonų litų. Šiandien viceministras buvo susitikęs su amerikiečių investuotojais, galvojančiais apie inžinerines paslaugas.

Kada galima sulaukti konkretesnių rezultatų, kol kas neskelbiama.

Kitą savaitę ketinama kalbėtis ir su IKEA atstovais, dėl keliasdešimties milijonų investicinio projekto.

Lietuvos televizijos Naujienų tarnyba

[pan_zaibas]

Teko perbraižyti tas ribas (compe man). Ir ką - perbraižiau. Tiesiog tiek daug tų argumentų turi netgi daugiau negu dvi pusės... ir jau naktis..

[Vidma]

Panevėžio miesto ribų keitimas - nauda priemiesčių gyventojams
http://www.aina.lt/naujienos/panevez...ventojams.html
2009-08-20 06:48 AINA

LR Seimui ir Vyriausybei pateiktas Panevėžio miesto trišalės tarybos (politikų, profsąjungų, darbdavių), įsteigtos prie Savivaldybės, siūlymas skubos tvarka inicijuoti Savivaldybės administracinių ribų keitimą viešojoje erdvėje sukėlė nemažai diskusijų.

Trišalės tarybos siūlymą į miesto teritoriją įtraukti Molainių, Dembavos, Pažagienių, Staniūnų, Vaivadų, Berčiūnų gyvenviečių, Piniavos, Bliūdžių kaimus Vyriausybės kanceliarija per mėnesį perdavė apsvarstyti miesto ir rajono savivaldybėms. Tuo tarpu priemiesčių gyventojai jau gąsdinami, kad praplėtus miesto ribas jie patirtų žymiai daugiau finansinių įsipareigojimų ir išlaidų.

Praėjusią savaitę informavome, kad prijungus priemiesčius žemės mokesčiai nekiltų, šeimoms nebereikėtų nuogąstauti dėl vaikų ugdymo miesto ikimokyklinio ugdymo įstaigose.

Šiandien - apie kitus aspektus.

Vaikai ugdomi ir neformaliojo ugdymo įstaigose. Beveik 400 Panevėžio rajono vaikų pernai lankė Dailės, Muzikos, Gamtos mokyklas, Moksleivių namus. Nuo rugsėjo į šias įstaigas bus priimami tik tie kitų savivaldybių gyventojai, kurie bus sudarę sutartis su savo savivaldybe dėl išlaikymo.

Panevėžio rajono gyventojai naudojasi miesto keleivinio transporto bendrovės - Panevėžio autobusų parko - paslaugomis. Iš miesto į Pajuostį važiuoja 6-ojo, Vaivadus - 4-ojo, Piniavą - 15-ojo maršruto autobusai. Jais naudojasi ne tik suaugusieji, bet ir miesto mokyklas lankantys moksleiviai.

„Panevėžio autobusų parkas ne kartą yra gavęs priemiesčių gyventojų prašymų organizuoti autobusų eismą ir į Pažagienius, Staniūnus, Molainių gyvenvietę. Kadangi šiuo metu jos priklauso rajonui, parengti šiems maršrutams tinkamą infrastruktūrą turėtų Panevėžio rajono savivaldybė. Ji autobusų parkui turėtų kompensuoti ir galimus dėl keleivių vežimo susidarysiančius nuostolius. Priemiesčiams tapus miesto teritorija, problemos sprendimas būtų tikrai rastas", - sako Trišalės tarybos veiklą koordinuojanti Savivaldybės mero pavaduotoja Zita Kukuraitienė.

Kaip ir daugelis šalies bendrovių, šiuo metu Panevėžio autobusų parkas optimizuoja savo veiklą - peržiūrimi, keičiami ar netgi nutraukiami nuostolingiausi maršrutai. Jei keleivių pervežimas rajono teritorijoje bus itin nuostolingas, gali būti nutraukiamas autobusų eismas ir priemiesčių teritorijomis.

Panevėžio autobusų parko duomenimis, per metus įmonės autobusai rajono teritorija nuvažiuoja 120 tūkst. km, finansinės sąnaudos siekia 400 tūkst. Lt. Praplėtus miesto ribas, sąnaudos padidėtų dar 500-600 tūkst. Lt.

„Iki rugsėjo Panevėžio ir rajono savivaldybės aptars galimybes praplėsti Panevėžio ribas. Suprantant, kad svarbiausia - pačių gyventojų nuomonė, bus planuojami susitikimai su rajono bendruomenėmis. Bendruomenių nuomonę mes gerbsime. 2007 metais vyko apklausa dėl Karsakiškio, Miežiškių, Naujamiesčio, Panevėžio, Smilgių, Velžio seniūnijų prijungimo prie miesto, tačiau vargu ar galime ja remtis - iš 24 tūkst. seniūnijų, turinčių balsavimo teisę, gyventojų apklausoje tedalyvavo 1774 žmonės, tai yra vos 7 procentai", - sako Z.Kukuraitienė.

„AINA"

[Wycka]

Panevėžio miesto gimtadienis — rugsėjo 3d.

Visi kartu švęskime 506-ąjį Panevėžio miesto gimtadienį



Panevėžio miesto savivaldybė kviečia visus panevėžiečius ir miesto svečius aktyviai dalyvauti šiandien prasidedančiuose miesto gimtadienio renginiuose.
Šiemet šventėje bus akcentuojamas kultūros paveldas, kuris vyraus tiek tradiciniuose, tiek naujuose šventės renginiuose. Kraštotyros muziejaus kooperatyve galėsite atrasti senąjį Panevėžį, su mažaisiais miesto gyventojais - piešti kultūros paveldo tema, Senvagėje vyksiančioje tautodailininkų mugėje, Tatulos programos ekologiškų gėrybių mugėje - įsigyti nors vieną mielą smulkmenėlę ar produktą, parodoje „EXPO Aukštaitija" - apžiūrėti, ką gali pasiūlyti mūsų miesto įmonės, pasivaržyti krepšinio, dviračių slalomo ir kitose varžybose.
Daug malonių akimirkų jums dovanos įvairios parodos, mėgėjiškų filmų ir lėlių teatrų festivaliai, koncertai, akcijos ir atrakcijos. Dainuosime ir šoksime kartu su Aukštaitijos jaunaisiais talentais, V. Povilioniene ir grupe ŽAS, „G&G Sindikatu", M. Mikutavičiumi, Jurga, Keistuolių teatru, Panevėžio muzikinio teatro orkestro atlikėjais K. Zmailaite, E. Seiliumi, R. Urbiečiu, Liublino (Lenkija) grupe „Riders". Tradicinį fejerverkų festivalį šiemet pakeis muzikos, fejerverkų ir ugnies šou Senvagėje.
Tikimės, kad 506-asis miesto gimtadienis Jums suteiks gerų emocijų ir puikių įspūdžių!
Šaltinis: http://www.aina.lt/naujienos/panevez...imtadieni.html

[LinS]

Žadu apsilankyt Panevėžy ta proga. Tikiuosi bus ką pamatyt ir nuveikt o jau panevėžiečiai kitą savaitgalį prašom į Šiaulių dienas

[Wycka]

Žadu apsilankyt Panevėžy ta proga. Tikiuosi bus ką pamatyt ir nuveikt o jau panevėžiečiai kitą savaitgalį prašom į Šiaulių dienas

Gal galima tikslenės informacijos? Gal net programa jau yra paskelbta? Šiaip iš Šiaulių į Panevėžį atvykstantiems primenu, kad atvažiuoti galima ne tik automobiliu ar autobusu, bet ir traukiniu, ypač kai RA2 važiuoja.

[LinS]

Prašom: Programa

[Wycka]

„Expo Aukštaitija 2009“ — naujoje vietoje

Šią savaitę duris atveria tarptautinė verslo ir pasiekimų paroda „Expo Aukštaitija 2009“. Kasmet sutraukianti daug dalyvių, šiemet ji vyks naujoje vietoje — „Cido“ arenoje, tad tikimasi ir dar didesnio lankytojų srauto.
Šį rugsėjį paroda pirmą kartą vyks naujoje vietoje — „Cido“ arenoje, tad organizatoriams atsivėrė didesnės galimybės. „Ji randama patogiau ir lengviau, yra apsčiai vietos automobiliams statyti, patogiau įkurtos dalyvių vietos“, — vardijo arenos pranašumus Panevėžio prekybos, pramonės ir amatų rūmų referentas Martynas Tebeliškis. Ne paskutinis iš jų, anot referento, bus moderni kondicionavimo sistema.
Lankytojai į parodą „Expo Aukštaitija 2009“, kaip ir anksčiau, bus įleidžiami nemokamai — M.Tebeliškis patikino, jog bilietų į parodą pirkti tikrai niekam nereikės.

Šaltinis ir visas straipsnis: http://www.delfi.lt/news/economy/bus....d?id=23830290