Panevėžys - vėl didmiestis

[LinS]

Ir man teko pabuvot Prahos metro ir savom akim pamatyt kaip tamsaus gymio kišenvagį pagauna toks stambokas vyrukas ir į morda uždavęs per metro vagono duris išsviedė tikrai linksma atmosfera. O tvarkingiausias ir jaukiausias iš mano matytų Vienos metro

[L33T]

Tema apie Panevėžį ,o ne apie visokius metro!!!!

[Wycka]

Tema apie Panevėžį ,o ne apie visokius metro!!!!

Tai ir parašyk apie Panevėžio metro, ar bent esi juo važiavęs?

[auksellis]

Vakar visai netikėtai miesto centre, Vasario 16-osios g. 8, išvydau šią iškabą:


Nors internete informacijos nedaug apie šį subjektą, bet VGTU Kokybės vadybos centras įsikūręs Vilniuje, Trakų g. 1, turi vieną filialą, būtent Panevėžyje :


Norėčiau pasitikslinti - ar VGTU KVC Panevėžio filialas jau seniai veikia, ar tik aš žiauriai nepastabus Jei neklystu, vasarą šios iškabos nemačiau...

Beje, veikla apibrėžiama kaip Suaugusiųjų mokyklos/Profesinio mokymo centrai. O kadangi puikią Lietuvos ilgalaikę ateitį sieju su mokslo ir aukštojo mokslo kokybine (ir kiekybine plėtra į regionus) plėtra, vakarykštis "atradimas" džiugina ir nuteikia optimistiškai, kad ne tik MRU, KTU, bet ir VGTU vykdo veiklą Auštaitijos sostinėje

[TAUchix]

pamiršai dar paminėti VPU

Vakar visai netikėtai miesto centre, Vasario 16-osios g. 8, išvydau šią iškabą:
Atvaizdas


Nors internete informacijos nedaug apie šį subjektą, bet VGTU Kokybės vadybos centras įsikūręs Vilniuje, Trakų g. 1, turi vieną filialą, būtent Panevėžyje :
Atvaizdas


Norėčiau pasitikslinti - ar VGTU KVC Panevėžio filialas jau seniai veikia, ar tik aš žiauriai nepastabus Jei neklystu, vasarą šios iškabos nemačiau...

Beje, veikla apibrėžiama kaip Suaugusiųjų mokyklos/Profesinio mokymo centrai. O kadangi puikią Lietuvos ilgalaikę ateitį sieju su mokslo ir aukštojo mokslo kokybine (ir kiekybine plėtra į regionus) plėtra, vakarykštis "atradimas" džiugina ir nuteikia optimistiškai, kad ne tik MRU, KTU, bet ir VGTU vykdo veiklą Auštaitijos sostinėje

[Linas]

kas nors iš jūsų esat važiavę tikru metro?

Taip, teko važiuoti Varšuvoj, Frankfurte, Paryžiuj, Londone, Budapešte, Čikagoje, Maskvoj, Peterburge, Stokholme.

[enigma]

O Panevėžy?

[balabanas]

O Panevėžy?

Panevezy tai ne , bet Miunchene, Berlyne ir Prahoje tai taip

[arsiakas]

Tai gal užteks svaigti kaip mažiems vaikams? Ateini į forumą, pamatai, kad yra kažkokių naujienų, o randi tik tas pačias "blevyzgas" apie įsivaizduojamą Panevėžio metro.

[enigma]

Aršiakas teisus - jei tas metro Panevėžiui taip gyvybiškai būtinas, reikia kurti naują temą pavadinimu "Panevėžio metro: svajonės ar realybė'.

[Samuray]

Visiškai sutinku dėl "METRO" sapalioniu! ar tikrai jums taip nera ką veikti? sniegą kaskit galvėse tai bent jau kokia pridėtinę vertę sukursit, o čia dabar apie kažkokius vėjus diskutuojat. Absurdas konkretus. Jei neturit ka rašyti tai ir nerasykit.
P.S. žinutės tonas - nekandus.

[AIDAS69]

Sugryzau i savo gimta miesta pasizvalgyti po to kai jis buvo paskelbtas vel supre lietuvos dydmiesciu...pasirodo koks jis buvo pries 18 metu toks ir apsnudes ir liko...apgailetinas...nieks per tiek metu nepasikeite o gaila...galvojau kad mes esam ne tokie liurbai...ir pabaigai...poperiuose gali keist tuos statusus kaip nori bet jei valdzia ir zmones klumpakojai...cia jokie statusai nepades...taip kad mieli panevezieciai pradekim atsiraitot rankoves ir kibt i darbus bet elementariai... :-)

[Monteq]

Sugryzau i savo gimta miesta pasizvalgyti po to kai jis buvo paskelbtas vel supre lietuvos dydmiesciu...pasirodo koks jis buvo pries 18 metu toks ir apsnudes ir liko...apgailetinas...nieks per tiek metu nepasikeite o gaila...galvojau kad mes esam ne tokie liurbai...ir pabaigai...poperiuose gali keist tuos statusus kaip nori bet jei valdzia ir zmones klumpakojai...cia jokie statusai nepades...taip kad mieli panevezieciai pradekim atsiraitot rankoves ir kibt i darbus bet elementariai... :-)

Spėju kad grįžęs į šį didmiestį pats ne ką pasikeitėte... Apie liurbius ir klumpakojus...na ką čia be pasakysi, ko gero, kažkas tikrai turi problemų su nepilnavertiškumo kompleksu.

taip kad mieli panevezieciai pradekim atsiraitot rankoves ir kibt i darbus bet elementariai

Laukiam nesulaukiam tamstos svaraus indėlio į panevėžiečių beviltiškai pilkos kasdienybės konversiją, dabar, kai jūs čia, Panevėžys tikrai turi šansų išvysti šviesų rytojų.

[Rydik]

...pasirodo koks jis buvo pries 18 metu toks ir apsnudes ir liko...apgailetinas...nieks per tiek metu nepasikeite o gaila...

Nu o kas jau kituose miestuose labai pasikeitė per tuos 18 metų???Beto nereikia spresti iš naujų pastatų statybos ar miestas keičiasi į gerą pusę ar ne..

[pauliaK]

Rezultatai labai priklauso nuo tamstos bendro išprusimo ir apskritai noro ką nors pastebėti. Jeigu tikrai po 18 metų pertraukos aplankęs miestą nesugebėjai nieko pakitusio jame rasti tai nežinau, gaila man tamstos.

[Vytautas11]

Nu o kas jau kituose miestuose labai pasikeitė per tuos 18 metų???Beto nereikia spresti iš naujų pastatų statybos ar miestas keičiasi į gerą pusę ar ne..

Nepatikėsi, pasikeitė .. Ištikrųjų tai tų pokyčių labai daug ypač per paskutinius 5m. labiausiai keitėsi Klaipėda ir Šiauliai, o Vilnius keitėsi nuolat. Tik gala, kad tie pokyčiai daugiausiai aplenkė Kauną (čia pirmoje vietoje) ir Panevėžį.

[Rydik]

Nepatikėsi, pasikeitė .. Ištikrųjų tai tų pokyčių labai daug ypač per paskutinius 5m. labiausiai keitėsi Klaipėda ir Šiauliai, o Vilnius keitėsi nuolat. Tik gala, kad tie pokyčiai daugiausiai aplenkė Kauną (čia pirmoje vietoje) ir Panevėžį.

Čia tai gal ir sutinku, kiti miestai gal kiek labiau kito, bet mano mintis buvo kad visi miestai kito nemažai, tik vieni daugiau kiti mažiau, ir nėra taip kad miestas stovi 20metų nepakitęs, kaip rašė..

[Monteq]

Nepatikėsi, pasikeitė .. Ištikrųjų tai tų pokyčių labai daug ypač per paskutinius 5m. labiausiai keitėsi Klaipėda ir Šiauliai, o Vilnius keitėsi nuolat. Tik gala, kad tie pokyčiai daugiausiai aplenkė Kauną (čia pirmoje vietoje) ir Panevėžį.

Drįstu nesutikti. Gyvendamas Kaune ir nuolat lankydamas kitus miestus pastebiu tendencijas jog ir Lietuvos periferiniai miestai (Alytus, Šiauliai, Panevėžys) tikrai juda į priekį ir ne tik prekybos cetrų gausa bet ir kitais aspektais: kultūriniu, ekologiniu, ekonominiu, moksliniu, socialiniu. Ko gero, tie, kurie galvoja jog per 20 metų ekonomiškai silpnoje, neseniai nepriklausomybę atkūrusioje valstybėje galima sukurti super x-polius su verslo centrų rajonais ir visapusiškai išvystyta infrastruktūra, turėtų vykti gyventi i Jungtinius Arabų Emyratus ar Kazakstaną. Viskam reikia laiko ir ne tik didelio noro bet ir proto suvaldyti ir vykdyti procesus, kurie įtakoja mūsų bei įtakos mūsų vaikų ir anūkų gyvenimo kokybę.
Dar užaugs ne viena karta kol galėsim džiaugtis pirmaisiais pozityviais(tikiuosi) brandžios valstybės ir miestų raidos pokyčiais.

[taccido]

Sugryzau i savo gimta miesta pasizvalgyti po to kai jis buvo paskelbtas vel supre lietuvos dydmiesciu...pasirodo koks jis buvo pries 18 metu toks ir apsnudes ir liko...apgailetinas...nieks per tiek metu nepasikeite o gaila...galvojau kad mes esam ne tokie liurbai...ir pabaigai...poperiuose gali keist tuos statusus kaip nori bet jei valdzia ir zmones klumpakojai...cia jokie statusai nepades...taip kad mieli panevezieciai pradekim atsiraitot rankoves ir kibt i darbus bet elementariai... :-)

Tokių kaimietiškų pasisakymų pilna, ir ne tik Panevėžio tema. Kaimiečiai išvažiuoja į Vilnių, grįžta ir dergia savo miesto įvaizdį, kad čia nieks nepasikeitė, kad joks čia ne miestas... Jei jau ką nors padarot to miesto labui, tai ir sakykit, o ne pliurpkit "nu tai einam dirbt" ir bezdėt sau prie kompo... Apgailėtina:
"galvojau kad mes esam ne tokie liurbai...ir pabaigai...poperiuose gali keist tuos statusus kaip nori bet jei valdzia ir zmones klumpakojai"
Žmogelis nieko nedaro ir vadina kitus liurbiais. Į tuos klumpakojus įeinat ir jūs, ponai, kurie tik žodžiais "dirba".
Tad kokie žmonės, tokia ir valdžia.
O šiaip tai Panevėžys ir taip jau didmiestis, jei skaitysim didmiestis >100 000 gyv.

[TAUchix]

Gan įdomus klausimas

http://www.delfi.lt/news/daily/lithu...hp?id=21331580

Kęstutis Žemaitis, Nija Daunoravičiūtė, „Mano Aukštaitija“



Kuris miestas turėtų būti vadinamas Aukštaitijos sostine? Į šį klausimą daugelis uteniškių bei panevėžiečių turi aiškų atsakymą. Kiti regiono gyventojai svarsto įvairiai: vieniems šis titulas atrodo nereikšmingas, kiti mano, kad gali būti ir dvi ar trys regiono „sostinės“.

Kiekvienas – už savo miestą

Surengus diskusiją, kurioje dviejose barikadų pusėse išsirikiuotų Utenos ir Panevėžio gyventojai, būtų galima tikėtis audringo žodžių mūšio. „Mano Aukštaitijos“ kalbinti gyventojai mūru stojo kiekvienas už savo gimtąjį miestą kaip regiono sostinę.

Panevėžiečiai nė iš tolo nenorėjo girdėti, jog sostine galėtų vadintis koks nors kitas miestas, uteniškiai nenusileido „varžovams“.

Uteniškis abiturientas Justinas neabejojo: sostinės vardo vertesnis jo gimtasis miestas. „Sostinė turi turėti gilias šaknis – Utena jas turi. Be to, Panevėžys arčiau Žemaitijos, ten net tarmė kažkokia kitokia“, – pastebėjo moksleivis.

Kitas Utenos gyventojas, kriminalistas Alvidas, kalba dar kritiškiau: „Panevėžys nuo seno garsėja nusikalstamumu. Miestas su tokia reputacija neturėtų vadintis sostine.“ Panevėžiečiai tokius uteniškių argumentus atremia savais: didesniu gyventojų skaičiumi, miesto plotu, pramonės centru, patogiu susisiekimu.

Panevėžietė Vita Bimbirienė neįsivaizduoja kitos Aukštaitijos sostinės. „Tai pats žaliausias ir gražiausias miestas, nekalbant jau apie dydį. Šitiek kultūros įstaigų, mokyklų, pramogų centrų. Be jokių išlygų – mano gimtasis miestas turi vadintis sostine“, – tvirtino pašnekovė.

Pardavėju-konsultantu dirbantis Andrius Sipavičius irgi buvo kategoriškas: „Argi Aukštaitijos sostine gali vadintis Utena, esanti tik aštuntoje vietoje pagal dydį? Nėra jokios abejonės, Panevėžys – sostinė, ir taškas. Juk sostine turėtų vadintis visais atžvilgiais pirmaujantis miestas. Nesvarbu, kad Panevėžys yra 200 metų jaunesnis, palyginti su Utena, tačiau jis greičiau augo ir plėtėsi.“

Sostine tituluojamas nuo seno

Panevėžio mero pavaduotoja Zita Kukuraitienė net neabejoja, jog Aukštaitijos sostine turėtų būti laikomas Panevėžys, o ne Utena ar kitas šio regiono miestas. „Panevėžys nuo seno tituluojamas Aukštaitijos sostine. Kaip apskrities centras jis jau buvo žinomas XVI amžiuje. Be to, Panevėžys – vienas didžiausių Šiaurės Lietuvos miestų, sparčiausiai augantis, besiplečiantis, turintis didžiausios įtakos regiono vystymuisi“, – vardijo pašnekovė.

Panevėžys yra patogioje geografinėje padėtyje, kur susikerta svarbiausios Lietuvos automagistralės, taip pat driekiasi tarptautinė Via Baltica magistralė, jungianti su Vilniumi ir Ryga. Panevėžys – penktas pagal dydį Lietuvos miestas, įsikūręs Lietuvos šiaurės rytuose. Tačiau, anot Z. Kukuraitienės, įvykdžius regioninę reformą ir į regioną įjungus Pakruojo, Radviliškio, Kėdainių, Ukmergės rajonus ir visus Utenos apskrities rajonus, Panevėžys būtų beveik Aukštaitijos regiono centre. „Tad drąsiai galima teigti, kad dėl to visiems regiono gyventojams būtų patogu pasiekti administracinį centrą“, – sakė mero pavaduotoja.

Anot jos, nuo XIX amžiaus Panevėžys yra ryškus ekonomikos ir pramonės centras šiaurės rytų Aukštaitijoje. Tokiu centru miestas išliko ir šiandien. Čia įsikūrę Prekybos, pramonės ir amatų rūmai, kurių veikla aprėpia Panevėžio ir Utenos apskritis, „Panevėžio energija“ šilumine energija aprūpina ne tik Panevėžio apskrities, bet ir kai kuriuos Utenos apskrities miestus.

Keramikų Meka

Anot Z. Kukuraitienės, istoriškai Panevėžys – taip pat svarbiausias Aukštaitijos miestas. Dar XVI amžiuje Panevėžiui suteiktos Magdeburgo teisės, o nuo XVIII-ojo – Panevėžyje įsikūrus vienuoliams pijorams, miestas tapo vienu iš didesnių kultūros ir švietimo centrų rytų Aukštaitijoje.

„Legendinio režisieriaus J. Miltinio teatras ir jo aktorių mokykla sudarė sąlygas kurtis mieste teatrams, todėl šiandien Panevėžys šalyje tituluojamas teatrų sostine. Unikalus Panevėžio lėlių vežimo teatras, vasarą persikeliantis ant ratų ir iškeliaujantis po Lietuvos miestelius bei kaimus, per visą teatrinį sezoną skleidžia mieste ypatingą aurą“, – didžiuodamasi pasakojo Z. Kukuraitienė ir pridūrė, jog dažnai Panevėžys dar vadinamas keramikų Meka. Panevėžio tarptautiniai keramikos simpoziumai išgarsino miestą visame pasaulyje.

Paklausta, koks bus Panevėžio administracinis statusas panaikinus dabartines apskritis, pašnekovė abejojo, ar apskritai taip bus. Tačiau jeigu taip atsitiktų, anot Z. Kukuraitienės, Panevėžys išliktų regiono lyderiu: „Taip susiklostė istorinės ir ekonominės aplinkybės. Jis tiesiog yra strategiškai patogioje vietoje.“

Meras pasirinkimo neturi

Utenoje gimusiam ir augusiam, dabar jau antrą kadenciją iš eilės šio rajono mero pareigas einančiam Alvydui Katinui klausimas apie Aukštaitijos sostinę kelia šypseną. Įvairūs pasvarstymai šia tema, pasak jo, labiau vertintini kaip psichologinis prisirišimas prie savo gyvenamosios vietos.

„Šis ginčas, laimei, dar neperaugęs į karinius konfliktus, tęsiasi jau seniai. Ne kartą teko girdėti ir apie dvi Aukštaitijos sostines. Kaip Utenos gyventojas ir kaip meras turiu tik du variantus – arba Utena, arba Utena“, – juokėsi A. Katinas.

Jis pateikia argumentų: „Mūsų miestas labai senas – pirmą kartą paminėtas dar 1261 metais. Tačiau ar kada nors jis buvo svarbiausias regione – nesiimčiau įrodinėti. Tai istorikų reikalas. Faktą, kad Utena – svarbus regiono centras, liudija skaičiai. 2007 metų duomenimis, pagal daugybę statistinių rodiklių esame septintas miestas Lietuvoje. Žinant, kad Utenoje gyvena tik 33 tūkst. gyventojų ir tai, jog iki šiol neturime miesto statuso, toks įvertinimas mums labai svarbus“, – sakė meras.

A. Katino teigimu, yra nemažai sričių, kuriose Utena – šalies lyderė. Pavyzdžiui, Aukštaitijoje šis miestas pirmauja pagal automobilių versle besisukančių žmonių skaičių. Kita sritis, kurioje Utena gali vadintis išskirtine – kai kurios sporto šakos.

„Esame vieninteliai ne tik Lietuvoje, bet ir Baltijos šalyse, turintys tarptautinius standartus atitinkantį beisbolo stadioną. Tad nenuostabu, jog mus daug kas vadina šalies beisbolo sostine. Taip pat, kaip ir ralių, kadangi vos keliasdešimt tūkstančių gyventojų turintis mūsų miestas jau 7 kartus organizavo tarptautinį Aukštaitijos ralį. Turime stiprias aviamodelizmo bei žirgų sporto tradicijas“, – vardijo meras A. Katinas.

Ne titulai iškelia miestus

Norint nuspręsti, ką derėtų vadinti regiono sostine, mero įsitikinimu, reikėtų išsiaiškinti, kas yra Aukštaitija. „Man Aukštaitija, jos dvasia – tai visų pirma lyrizmas, paprastumas, nuoširdumas. Šie dalykai atsispindi mūsų krašto lyrikų – Antano Miškinio, Pauliaus Širvio, Antano Vienažindžio ir kitų kūryboje. Antras išskirtinis Aukštaitijos bruožas – kalvos ir ežerai. Vien Utenos rajone tyvuliuoja per 200 ežerų, o kiek jų dar Ignalinos, Zarasų, Molėtų rajonuose? Įdomu, kuo šioje vietoje galėtų pasigirti Panevėžys?“ – dėstė A. Katinas.

Paklaustas, kas laukia Utenos, jei Seimas vis tik nuspręs panaikinti dabartines apskritis, pašnekovas surimtėjo.

„Jei Utena praras apskrities centro statusą, miesto patrauklumas gal ir sumažės. Bet to, ką mes turime, niekas neatims. Juk staiga neišdygs kur nors netoliese tokia biblioteka, kokią turime Utenoje. Niekas per kelias dienas nepasistatys tokio daugiafunkcinio sporto komplekso, kurį šio mėnesio pabaigoje žadame oficialiai atidaryti. Juk ne statusas ar titulas iškelia miestą“, – sakė meras A. Katinas. Apie Uteną, kaip regiono sostinę, kalbėjo ir Utenos apskrities viršininkas Egidijus Puodžiukas: „Manau, šis miestas (kraštas) labiausiai atspindi aukštaitišką gyvenimo būdą, papročius, tarmišką kalbą. Vis dėlto Aukštaitiją reikėtų tapatinti su kaimu, tai ar gali sostine būti toks didelis miestas kaip Panevėžys?“

„Mano Aukštaitija“