Šiaulių projektai

[FLSHS]

300mln euru.... butu pasaka... bet pats projektas skamba tikrai nekaip...

[Vytautas11]

300mln euru.... butu pasaka... bet pats projektas skamba tikrai nekaip...

geras projektas, nes Lietuvoje tai daro tik akmenes cementas, ten butu deginama padangos, medicinines atlekos ir pan.

[Tadas]

geras projektas, nes Lietuvoje tai daro tik akmenes cementas, ten butu deginama padangos, medicinines atlekos ir pan.

Ką čia gero matai ? Kad Šiauliai skęs juodų dūmų debesyje ?

[Vytautas11]

Ką čia gero matai ? Kad Šiauliai skęs juodų dūmų debesyje ?

visai ne, kiek zinau aplinkai zala minimali, beveik isvis nera, cia tau ne kaip prie rusu kai viskas i ora iseidavo, o uz deginima siauliai gaus pinigu, gal ir nedaug bet vistiek

[slasher]

Norfą“ pakeis gyvenamieji namai

Po antrojo svarstymo su visuomene pritarta sklypo Šiauliuose Varpo gatvėje, kur bus pastatyti du gyvenamieji namai, detaliojo plano koncepcijai. Dalis gyventojų tam priešinasi, bet raštu nepateikė savo argumentų.

Pirmą kartą nepritarta

„Šiaulių kraštas“ lapkričio pabaigoje rašė, kad svarstymo metu nebuvo pritarta koncepcijai, pagal kurią Varpo gatvėje, kur dabar yra “Norfa“ būtų statomi gyvenamieji namai — vienas septynių, kitas keturių aukštų.

Tada susirinkę gyventojai detaliojo plano rengėjui architektui Jonui Barkauskui pareiškė daug pastabų, jog siekiama sumažinti erdves prie Santuokų rūmų ir Vaikų poliklinikos, dar labiau sukomplikuoti eismo padėtį.

Naujoms statyboms nepritarė ir Civilinės metrikacijos skyriaus darbuotojai, teigdami, kad dideli namai visiškai suspaus rūmus, prie jų nebeliks vietos.

Architektas J. Barkauskas atsižvelgė į kai kurias gyventojų pastabas. Dalis gyventojų reikalavo nekeisti šio 23 arų sklypo paskirties — palikti komercinę, nors ir dėl prekybos centro kai kurie nepatenkinti.

J. Barkausko teigimu, šis kvartalas — gyvenamasis, o komercinės paskirties pastatai yra greta — Vilniaus gatvėje.

Patarta planuoti kompleksiškai

Išklausęs architektų, politikų ir gyventojų ginčą, architektas Algimantas Černiauskas pareiškė, jog piktumų nekiltų, jeigu Savivaldybė susiimtų. „Politikai, tvarkykite visą kvartalą, o ne perkelkite savo neveiklumo problemas ant architektų pečių. Dabar vien tik kalbos. Jūs turite teisę kompleksiškai sutvarkyti šį ir kitus kvartalus“.

Pasak A. Černiausko, kai pradedamos planuoti naujos statybos, žaidžiama žmonių jausmais ir ambicijomis. Tačiau ne gyventojams spręsti, kur bus koks namas, bet urbanistams. O verslininkai — irgi ne nusikaltėliai. „Urbanistinės miesto problemos didelės, ir politiką turi daryti Savivaldybė“.


ATSITIKTINUMAS: Architektų teigimu, kvartalas šalia Varpo gatvės visada buvo gyvenamasis, o prekybos centras „Norfa“ — tik atsitiktinumas.


TIKSLAS: Architektas Jonas Barkauskas: „Yra miestų statybos principai. Mano tikslas — viską atlikti urbanistiniu požiūriu teisingai“.

www.skrastas.lt

[ievutu]

Ką čia gero matai ? Kad Šiauliai skęs juodų dūmų debesyje ?

Jeigu jau statys, prisiminkime minti, kad is ES bus skirta ~300 mln., tai savaime aisku, kad tai bus auksciauciu technologiju irenginys, o vis del to tai juk tik mesa, o ne kokia naftos pramone. Nieko blogo cia nematau.

[Drag4s]

Bendrasis planas — tik po pusmečio

UAB „Urbanistika“ savivaldybininkams ir specialistams pristatė paskutinius Šiaulių bendrojo plano (BP) sprendinius, bet galutinio plano varianto dar teks palaukti iki vidurvasario.

Paskutiniai brėžiniai

Paskutinius sprendinius — aukštybinių pastatų zonas, prekybos centrų išdėstymo schemą, kraštovaizdžio ir kultūrinio paveldo brėžinį bei pagrindinį BP brėžinį — projektuotojai pristatė, kai Savivaldybė pagrasino delspinigiais. Planas turėjo būti baigtas ir patvirtintas pernykščių metų pabaigoje.

Šiuos dokumentus dabar kelias savaites nagrinės specialistai, surašys pastabas ir perduos projektuotojams. Kai jie atsižvelgs (arba neatsižvelgs) į pastabas, brėžiniai bus pristatyti visuomenei, kuri irgi galės pareikšti nuomonę. Tikimasi BP rengimo maratoną baigti iki vidurvasario.

„Urbanistikos“ direktoriaus pavaduotojas Linas Naujokaitis prašė šiauliečių neplatinti šių brėžinių, nes jie tarpiniai, darbiniai. “Neišleiskite šito džino iš butelio, nes nesuvaldysite proceso“, — pareiškė L. Naujokaitis, kai Tarybos nariai panoro tuos brėžinius turėti savo kompiuteriuose.

Šiauliams trūksta prekybos ploto

Anksčiau prekybos centrų (PC) išdėstymo schemos į BP nebūdavo įtraukiamos. Bet, pasak projektuotojos Anželikos Kažienės, pasirodė, jog tai rimti ir pavojingi objektai — ypač susisiekimui.

Nors neseniai teigta, kad Šiauliai pirmauja statydami prekybinį plotą, pagal normatyvus jo dar trūksta. Mieste yra per 900 parduotuvių — daugiausia pagal gyventojų skaičių, tačiau prekybos plotai iš visų didmiesčių mažiausi: 100 gyventojų tenka 760 kvadratinių metrų.

Todėl siūloma bent du kartus padidinti prekybos plotus ir per 20 metų pastatyti dar 95 000 kvadratinių metrų prekybos plotų.

Pagal BP vadinamajame senamiestyje, prekybos centrai neprojektuojami. Parinktos 34 naujų universalių ir 15 specializuotų PC statybos vietos: centre — 9, pietiniame rajone 15, likusieji kitose vietose.

Konkrečios PC vietos bus numatytos specialiajame plane.

Pusvalandis teorijos

Profesorius Algis Vyšniūnas turėjo pristatyti aukštybinių pastatų (nuo 30 metrų) zonas. Tačiau apie jas tepasakė pusantro sakinio: numatomos trys aukštybinių pastatų zonos, kurios bus kuo toliau nuo Tilžės gatvės, kad neužstotų katedros.

Pusvalandis profesoriaus kalbos buvo skirtas teorinei aukšybinių pastatų teritorijų nustatymo metodikai bei pricipams aptarti.

Buvo pademonstruoti Vilniaus, Kauno, Klaipėdos ir netgi Sidnėjaus brėžiniai, kaip grupuojami dangoraižiai.

www.skrastas.lt

[Tadas]

Jeigu jau statys, prisiminkime minti, kad is ES bus skirta ~300 mln., tai savaime aisku, kad tai bus auksciauciu technologiju irenginys, o vis del to tai juk tik mesa, o ne kokia naftos pramone. Nieko blogo cia nematau.

WTF ?

[vizas]

WTF ?

Žinai, žmogaus mėsa, nieko čia blogo....

[slasher]

Planas yra, bet statybų teks palaukti

Aktyviai dalyvaujant visuomenės atstovams, pritarta Šventupio gyvenamojo rajono teritorijos specialiajam planui. Tačiau statybų šiame rajone dar teks ilgokai laukti.

Kursis naujas miesto rajonas

Šios 254 hektarų teritorijos detalusis planas buvo parengtas dar 1990 metais. Planuota, kad į pietus nuo Gegužių gatvės pietinės miesto ribos link bus statomas naujas gyvenamasis rajonas.

Tačiau šiame plane nebuvo atsižvelgta į nuosavybės klausimus, nes vėliau čia daug kam buvo sugrąžinta žemė. Siauriais rėžiais sklypus gavę savininkai ragina Savivaldybę sparčiau rengti detaliuosius planus, kad sklypus būtų galima parduoti.

Tačiau Savivaldybė neskuba, kol šioje teritorijoje nėra jokios infrastruktūros. Specialiajame plane reikėjo numatyti, kur bus tiesiamos gatvės, vandentiekis, kanalizacija, kur galėtų būti statomi visuomeninės paskirties objektai — mokyklos, parduotuvės, darželiai. Šiems objektams rezervuojamos šešios laisvos teritorijos.

Šioje teritorijoje yra 10 hektarų miškelis, čia Šventupio upelio ištakos. Mišką ir upę numatyta išsaugoti. Išliks ir dvi elektros linijos.

Pasak architekto Vytenio Rudoko, šiame sklype planuojami du užstatymo tipai — šiaurinėje dalyje 5— 7 aukštų namai, pietinėje — mažaaukščiai individualūs namai.

Žemė kelia aistras

Susirinkusius gyventojus labiausiai domino, kas bus su jų žeme. Kai kas piktai prabilo, kad čia gautą žemę bus siekiama nacionalizuoti.

Pasak Rasos Budrytės, Architektūros ir urbanistikos skyriaus vedėjo pavaduotojos, kalbama ne apie nacionalizaciją, bet apie žemės paėmimą visuomenės poreikiams už žemę atsilyginant. „Nebent nesusitartume, tada tektų bylinėtis“, — pranašavo R. Budrytė.

Savininkai valdininkus spaudė klausimais, kada prasidės žemės išpirkimas, kada jie galės pradėti rengti detaliuosius planus, kas atlygins už jau parengtus planus.

Architektas Rimantas Kačinskas, vadovavęs specialiojo plano rengimui, gyventojams pažadėjo, kad detaliuosius planus jie galės rengti tada, kai specialusis planas bus patvirtintas miesto Taryboje.

Tačiau savivaldybėje ne kartą buvo kalbėta, jog realiai statybos šiame rajone gali prasidėti 2012— 2013 metais, kai bus nutiestos visos komunikacijos.

www.skrastas.lt

[auksellis]

Šiaulių universitetas gavo finansavimą Zubovų rūmams restauruoti

Ne kartą buvo kalbėta apie tragišką Zubovų rūmų padėtį ir lėšų trūkumą, o visai neseniai pasirodė informacija, kad Šiaulių Universitetas gavo šiokį tokį finansavimą: 1 546 713 Lt iš Europos ekonominės erdvės ir Norvegų paramos programos projektui „ART-HOUSE: Zubovų rūmų restauravimas pritaikant Šiaulių universiteto ir miesto bendruomenės reikmėms".

Visas straipsnis, nuotraukos ir kt. info: http://su.lt/article/articleview/4798/1/34/

[Vytautas11]

Prekybos centrai taiko į metropoliją

Pernai Šiauliuose atidaryti keturi prekybos ir pramogų centrai, šių metų pabaigoje duris atvers „Akropolis“. Miestas turės dvi ledo arenas, dešimt naujų kino salių, gausiai boulingų, restoranų, striptizo barų, didžiausią Šiaurės Lietuvoje fontaną po stogu.

„Šiaulių kraštas“ domėjosi, kaip didieji centrai keičia miesto veidą — provinciją į metropoliją?

nikos@skrastas.lt

Įkurtuvių metai

Pirmasis praėjusių metų kovą įkurtuvių ciklą pradėjęs „Saulės miestas“ tapo ne tik pirkimo vieta, o jaunųjų šiauliečių traukos centru. “Čia yra visi“, — šiaulietišku slengu tvirtina paaugliai, šviesioje erdvėje važinėjantys eskalatoriais, sėdinėjantys ant suoliukų, skiriantys pasimatymus ten, kur šviesu ir nelyja. Akivaizdu, kad tuščią jaunuolių laisvalaikio nišą užpildė ne kultūros, o prekybos centras.

„Kaip parodė praktika, laikas buvo pasirinktas itin sėkmingai — Šiauliuose esame pirmieji, o klientų srautas rodo, kad šiauliečių perkamoji galia yra gerokai išaugusi“, — džiaugiasi Eligijus Barista, UAB “Titvesta“, administruojančios “Saulės miestą“, direktorius.

Po „Saulės miesto“ viena po kitos pabiro kitų prekybos centrų įkurtuvės. Kodėl būtent pernai?

Darijus Trusevičius, UAB „Tilžė LT“ generalinis direktorius, antrina kolegai: “Šiaulių regione perkamoji galia bei pirkėjų poreikiai išaugo tiek, kad juos patenkinti iki tol veikusių prekybos vietų nebepakako. Todėl šiam atgijusiam miestui pasiūlėme išaugusią paklausą atitinkantį prekybos ir laisvalaikio centrą“.

Arūnas Žemaitis, „Ogmios grupės“, valdančios prekybos centrą “Bruklinas“, valdybos pirmininkas, prisipažįsta, kad reformoms Šiauliuose pastūmėjo sėkminga “miesto mieste“ “Babilonas“ patirtis Panevėžyje bei ketveris metus veikusio prekybos centro “Ogmios Šiauliai“ sėkmė. Todėl 2007-aisiais prekybos centras, supirkus greta buvusias įmones, buvo rekonstruotas ir daugiau, nei dvigubai, išplėstas. Anot Vaido Rudžio, UAB “SMI Lietuva“, valdančios prekybos centrą “Arena“, generalinio direktoriaus, 2007-ųjų data specialiai nebuvo pasirinkta, tiesiog taip buvo suplanuoti projektavimo darbai ir statybos terminai.

Šių metų pabaigoje duris atvers „Akropolis“. Jo atstovų teigimu, jau dabar išnuomoti beveik visi prekybos plotai, o paklausa dirbti šiame prekybos ir pramogų centre plotus viršijo du kartus. Be parduotuvių, bankų skyrių, čia veiks ledo arena, penkių salių kino teatras, boulingas, kavinės bei restoranai.

Startas pranoko lūkesčius

Šiauliečių ir miesto svečių nuogąstavimai — kasgi ir pirks tuose centruose — kol kas nepasiteisino. Investuotojai lyg susitarę tvirtina: startas pranoko lūkesčius.

„Saulės miestas“ susumavo nepilnų metų rezultatus: pasiekta 140 milijonų litų apyvarta, centre apsilankė daugiau nei 6 milijonai žmonių, vien per 2007-ųjų metų gruodį — daugiau nei 0,8 milijono. “Šie skaičiai viršijo net pačias optimistiškiausias prognozes“, — džiūgauja E. Barista.

Apie lankytojų antplūdį kalba ir kitų centrų atstovai. „Tilžėje“, anot D. Trusevičiaus, gruodžio mėnesį atidarius tik dalį centro, lankytojų sulaukta tris kartus daugiau, negu tikėtasi, beveik visos nuomininkų vietos užimtos.

„Brukline“, pasak A. Žemaičio, kaip ir tikėtasi, didžiausio populiarumo sulaukė ledo arena (per pirmąsias dvi savaites vien ledo arenoje apsilankė per 7000 čiuožėjų), pirmasis Šiauliuose greito maisto restoranas “Hespurger“, tikroji Sankt Peterburgo blyninė.

Atidarius prekybos centrą „Arena“, kelis savaitgalius čia nebuvo galima nė nosies įkišti. Ypač gausiai žmonės lankė naujieną Šiauliuose — “Jysk“ parduotuvę.

Prekybos centrų dar bus

Visi kalbinti prekybos centrų vadovai patikino nei darbuotojų nei nuomininkų nepritrūkstantys. Centrus nuomininkai užpildė 90— 100 procentų, daugėja paklausimų dėl darbo.

Investuotojai tvirtino atlikę išsamius tyrimus. Išvada: statyti Šiauliuose apsimoka ir dar apsimokės. D. Trusevičiaus teigimu, ES šalyse vienam gyventojui vidutiniškai tenka vienas kvadratinis metras prekybos ploto. Šiaulių mieste ir rajonuose yra beveik 200 tūkstančių gyventojų, į kuriuos ir yra orientuoti didieji prekybos centrai. Tad ir komercinis plotas galėtų siekti 200 tūkstančių kvadratinių metrų. „Ir net jei po mūsų atsidarys ir dar vienas kitas toks didelis prekybos centras, visi kartu dar tik peržengsime pusę galimo ploto vidurkio“, — sakė “Tilžės LT“ vadovas.

Šiauliai investuotojų akimis

Anot D. Trusevičiaus, Šiauliai šiandien vėl įtvirtina stiprias buvusio pramoninio ir kultūrinio regiono centro pozicijas: „Tai — kultūros židinys Šiaurės Lietuvoje, turintis universitetą, daug jaunų, perspektyvių žmonių, taip pat išsilavinusių įvairių sričių specialistų, stiprių ir svarbių Lietuvai įmonių“.

„Tilžės“ vadovo požiūriu, Šiauliai gali drąsiai konkuruoti ir su Klaipėda, Kaunu ar Vilniumi. “Dar daugiau — būtent pagreitis, kurį įgijo vėl sparčiai besivystantis miestas pastaraisiais metais, gali tapti tik pranašumu palyginus su kitų miestų rinkomis.“

A. Žemaitis išvardijo sąrašą savybių, kuo Šiauliai patrauklūs investuotojams: sparčiai ekonomiškai besivystantis, jaunas miestas, turintis universitetą bei keletą aukštesniųjų mokyklų, į kurias suvažiuoja studentai iš visos Lietuvos; šiauliečiai aktyvesni — daugiau perkantys ir pramogaujantys; pirmasis miestas po Vilniaus, turintis savo sporto ir pramogų areną; Kryžių kalnas — vienas ryškiausių Lietuvos kultūros paminklų; miestas, turintis karinę NATO bazę.

Verslas keičia miesto veidą

Didžiųjų prekybos ir laisvalaikio centrų steigimasis, anot E. Baristos, byloja, kad Šiauliai tampa šiuolaikišku ir „gyvu“ miestu. Jis primena, kad drauge su “Saulės miestu“ Šiauliai gavo naują modernią autobusų stotį, buvo atlikta dalinė Tilžės gatvės rekonstrukcija.

Šalia „Tilžės“ restauruotas vienas kilometras gatvės, pastatytas šviesoforas, nutiesti dviračių takai. Pačioje “Tilžėje“ tolesniam gyvavimui pritaikyti du kultūros paveldo objektai. Be to, žada investuotojai, čia bus įrengtas įspūdingas, didžiausias Lietuvoje vidaus fontanas, veiks šiuolaikiškas dviejų salių kino teatras, restoranai, kavinės.

Iki 2009-ųjų turėtų būti pastatytas priestatas su trimis kino salėmis 500-ams žiūrovų ir „Brukline“, kuris, anot investuotojų, apskritai yra didžiausias tokio pobūdžio projektas Šiaurės Lietuvoje — 9 hektarų plote.

Šiemet virš prekybos centro turėtų būti atidarytas 9 aukštų viešbutis ir verslo (konferencijų) centras su biurais, šalia — statybinių ir apdailos medžiagų centras ir namų apdailos, interjero, baldų galerija. Pradėjus „Bruklino“ projektą ir investavus į bendrąją infrastruktūrą skatinama ir viso rajono plėtra — kuriasi nauji autosalonai, kitos įmonės.

Imasi kultūrinės-socialinės misijos

„Saulės miestas“, pasak E. Baristos, yra parėmęs daugiau nei 14 įvairių socialinių-kultūrinių renginių (pavyzdžiui, tarptautinį folkloro festivalį “Saulės žiedas“). Praėjusį gruodį kiekvieną šeštadienį šioje erdvėje vyko koncertai: fortepiono ir saksofono, mušamųjų, gitarų kvarteto, vaikų kolektyvo. “Saulės miestas“ rengia ilgalaikę paramos akciją “Mūsų visų vaikai“. Centro lankytojai į urną gali aukoti pinigus, kurie skiriami Šiaulių regiono vaikų globos namams.

„Tilžės“ prekybos centras remia naująjį dainininko Marijono Mikutavičiaus albumą, kurio pristatymas visuomenei vyks būtent Šiauliuose, “Tilžėje“, vasario 15 dieną, viso centro atidarymo metu. “Taip visos Lietuvos gyventojų bei žiniasklaidos dėmesį sutelksime į Šiaulius, o tai, mano manymu, labai svarbu — kodėl tokie reikšmingi Lietuvos muzikos pasaulio renginiai turi vykti tik, pavyzdžiui, Vilniuje, o ne Šiauliuose — Šiaurės Lietuvos kultūriniame centre?“, — klausė D. Trusevičius.

„Bruklino“ plėtotojai jau yra parėmę keletą premjerų “Šiaulių dramos teatre“ ir ketina panašia iniciatyva užsiimti ir ateityje. Renginiai “Brukline“ įgyvendinami bendradarbiaujant su profesionaliai teatro aktoriais, kitais menininkais.

Už bulvarą nesijaučia atsakingi neatsakingi

Investuotojai nelinkę prisiimti sau kaltės dėl to, kad tuštėja Šiaulių bulvaras. „Tai — laikinas reiškinys. Iš pradžių visi nuomininkai bėga į prekybos centrus, o tuščiose patalpose kuriasi ekskliuzyvinės, aukštosios mados prekės. Net ir tos bendrovės, kurios prekiauja prekybos centruose, į bulvarą iškelia savo prabangesnes kolekcijas“, — bendras tendencijas vardijo “Arenos“ valdytojas V. Rudis.

„Brukilino“ valdytojų atstovas A. Žemaitis tvirtina nemanąs, kad bulvaras tuštėja. Esą nuomininkai, kurie turi savo parduotuves bulvare, atsidarę naujus prekybinius taškus naujuose prekybos centruose, senųjų neuždarė.

„Vakar, kai dieną buvo gražus oras, bulvare buvo pilna žmonių. Vadinasi, jie niekur nedingo. Jie yra, tik čia jau prekybininkai, esantys bulvare, turi sukti galvas, ka daryti, kad tie žmonės ne tik vaikštinėtų, bet ir užsuktų į jų parduotuves apsipirkti“, — sakė E. Barista. Jo nuomone, bulvaras, ypač po rekonstrukcijos, nežlugs, tačiau keisis. Užsidarys eilinės, neįdomios parduotuvės, o jas pakeis nauji prekiniai ženklai, tikslingai orientuoti į bulvarinę prekybą. Atsiras daugiau mažų, jaukių, originalių kavinukių, krautuvėlių, skirtų ne tik miestiečiams, bet ir turistams.

Šaltinis:Skrastas.lt
Daugiau info ir foto apie naujieną:http://www.skrastas.lt/?data=2008-02...&id=1202231869

[Andrr]

Teigiamas straipsnis, smagu skaityti ir pasidziaugti uz pirmyn zygiuojancius Siaulius

[FLSHS]

Saunus straipsnis Visada didziuojuosi gyvendamas siauliuose

[mantas15]

Saunus straipsnis Visada didziuojuosi gyvendamas siauliuose

as tai pat dziaugiuosi

[ievutu]

O as niekada ir neliudejau, kad gyvenu Siauliuose. Visada dziaugiausi, o dabar kai matai, kad sitas miestas kyla, tiesiog gali pasakyti: SUPER!

[slasher]

Po 16-os metų nauja klinika

Vienas svarbiausių ir didžiausių gydymo objektų Šiaulių mieste ir apskrityje bus baigtas iki rugsėjo pradžios. Statybininkai sako, kad Moters ir vaiko klinika, kurios statybos užsitęsė jau 16-tus metus, bus įrengta kaip itin tvirtas ir modernus statinys.

Po daugiau nei 10-mečio pertraukos planuotame Vaikų chirurgijos korpuse kuriama. Moters ir vaiko klinikos užbaigtuvės medikai tikisi švęsti ankstyvą rudenį. Perprojektuoto pastato projektu rūpinasi vilniečiai, iki šiol aptarinėjamos keistinos detalės, teks taisyti kai kuriuos dalykus dėl naujų priešgaisrinių reikalavimų.

Trijuose korpusuose įsikurs vaikų
chirurgijos, reanimacijos skyriai, ginekologijos, akušerijos skyriai, veiks penkios operacinės. Kiekvienoje palatoje bus atskiri dušai ir tualetai, moderniausia apšvietimas ir signalizacinė sistema. Prieš dvejus metus atidarytas C korpusas tuščias, tačiau visuomet šildomas, kad nenukentėtų remonto kokybė.

A ir B korpusuose padaryta apie 50 procentų darbų - likę stambiausi darbai, per sausį - už daugiau nei pusantro milijono litų. Moters ir vaiko klinikos statybai užbaigti iki 2008 metų rugsėjo ir montuojamai įrangai iš Valstybės investicijų programos prižadėta skirti 24 mln. litų. Šiuolaikinės medicinos technikos - diagnostikos, operacinių, reanimacijos bei intensyviosios terapijos - reiktų pirkti už 20 milijonų litų.

www.infosiauliai.lt

[Vytautas11]

girdejau, vakar per Splius žinias, kad moters ir vaiko klinika bus moderniausia medicinos įstaiga Lietuvoje

[Karolis!]

Taigi keletas naujų pastatėlių pramonės gatvėje



Nissan automobilių centras, bet kiek pamenu tai šitas pastatas čia ir ankščiau stovėjo, tik jį rekonstravo



NIC

[David]

Buvusi krautuvė virs naujais tekstilės namais
Šiauliuose Trakų gatvėje 1930 metais statytas vieno aukšto plytinis namas šiauliečių verslininkų Valdo ir Birutės Juozaičių dėka atgyja naujam gyvenimui. Renovuotą pastatą projektavęs architektas Šarūnas Sabaliauskas džiaugėsi suteikta galimybe išsaugoti bent dalį seno miesto paveldo.

marina@skrastas.lt

Senovės pakerėti

Birutės akys spinduliuoja džiaugsmu, kai ji prisimena beveik prieš penkerius metus ją užplūdusią euforiją, kai sužinojo, jog visuomet susižavėjimą kėlęs Trakų gatvės 47 numeriu pažymėtas, prieš duonos kepyklą esantis pastatas yra parduodamas. „Tuoj pat puolėme domėtis, kas jį parduoda, ir labai nudžiugome, sužinoję, kad tuometinė jo kaina mums — įkandama. Tiesa, vis dėlto pinigėlių nepakako įsigyti šį pastatą su vėlesniais metais statytu priestatu, kuriame šiuo metu įsikūrusi valgykla“, — atvirai pasakoja moteris.

Didžiausias verslininkų troškimas buvo išsaugoti seną pastato išvaizdą. „Šiauliuose, kiek žinau, tėra išlikęs vos vienas-kitas toks senas pastatas, todėl norėjome, kad išliktų ir mūsų įsigytas“, — sakė moteris. “Deja, apsižvalgę pastato viduje, supratome, kad galime išsaugoti vos vieną senovinę plytų sieną, nes ir jo vidus, ir sienos buvo smarkiai laiko ir žmonių sugadintos“, — aiškino Valdas.

Birutė ir Valdas neslepia, kad pastatui renovuoti išleido milijoną litų: „Jei būtume seną pastatą griovę, statę naują, nebūtume užsispyrę išsaugoti tos senos sienos, būtume sutaupę apie 100— 200 tūkstančių litų. Tai būtų lengviausias kelias, nes šis pastatas nėra įtrauktas į kultūros vertybių registrą, tačiau mes pasirinkome sunkesnį“.

Radiniai — auksinės monetos

Verslininkai ne tik, kiek galėjo, išsaugojo pastatą, bet ir kruopščiai rinko jo skurdžią istoriją. Šiaulių „Aušros“ muziejuje rado Trakų gatvės nuotraukų, pradedant 1916 metais, kai šio pastato ten net nebuvo ir vėlesniais metais, kai jis jau buvo pastatytas ir jame, rodos, gyveno žydo prekeivio šeima, veikė krautuvė. Vėliau namas priklausė “Verpsto“ fabrikui.

„Senovinės nuotraukos, kurias mums pavyko surinkti, ateityje papuoš šio pastato interjerą, kaip ir statybos darbų fotografijos. Interjeras nebus senovinis, tačiau pastato istoriją primins šie seni ir jo rekonstrukcijos vaizdai“, — užsiminė Birutė.

Pašnekovai pasakojo ir apie statybų metu aptiktus radinius. „Darbininkai rado keletą senovinių vokiškų auksinių centų. Paskui savaitę darbe nesirodė“, — juokėsi Valdas.

Apie porą metų projektuotas ir daugiau nei metus rekonstruotas ir statytas pastatas išoriškai jau baigtas. Beliko sutvarkyti vidų. Virš 10 metų audiniais prekiaujančias parduotuves Šiauliuose turintys verslininkai Valdas ir Birutė Juozaičiai sename-naujame pastate ketina atidaryti tekstilės namus.

Išskirtinis pastatas

Architektas Šarūnas Sabaliauskas pasakoja apie ilgą kelią, nueitą, siekiant išsaugoti kuo daugiau minėto pastato autentikos. Iš pradžių turėjęs virsti vieno aukšto pastatu su mansarda, galiausiai senas pastatas virto dviejų aukštų statiniu su mansarda.

„Siekėme sukurti seno namo, kuris tiesiog buvo šiek tiek ištemptas į viršų, įspūdį. Tarp senovinių pastatų stilių atkartojančios mansardos su stogu ir seną pastato sieną turinčio pirmo aukšto įterpėme labai modernų antrąjį aukštą su dideliais stiklo langais kampuose. Ant stogo iškėlėme dvi vazas, kuriomis anksčiau buvo papuoštas senas pastatas. Tiesa, jos buvo visiškai apgriuvusios, todėl pagal jų formas teko padaryti naujas. Išsaugojome ir plytines kolonas, kurios buvo pastato kampuose iš kiemo pusės“, — pasakojo architektas. Vis dėlto, daugiausiai laiko sugaišta renovuojant fasadinę plytinę pastato sieną: specialia sienų valymo smėliu technologija plytos buvo nuvalytos, o kad būtų galima užpildyti išgriuvusius šios sienos tarpus, plytos buvo imamos iš kitų išgriautų pastato sienų.

Š. Sabaliauskas pripažįsta: žiūrint pragmatiškai, seną pastatą iš tiesų būtų buvę paprasčiau nugriauti, o ne lieti kitus pamatus antram ir trečiam aukštui. „Tačiau aš džiaugiuosi, kad toks renovuotas pastatas atsirado Šiauliuose. Man pirmą kartą teko dirbti prie tokio projekto. Džiaugiuosi, kad mieste atsiranda išskirtinių pastatų, kitokių nei dauguma dabartinių stiklo ir metalo “dėžučių“, — apibendrino architektas.

DABARTIS: Šitaip 1930 metais statytas senas pastatas atrodo dabar, jau po renovacijos.


SENOVĖ: Dar vienos žiemos šis senas, avarinio stovio pastatas, architekto žodžiais, galėjo ir neatlaikyti. Taip jis atrodė užpernai rudenį.


AKCENTAI: Išsaugoti seno pastato akcentai: vazos...


... arkos ir...


... plytų kolonos, prie vienos iš jų — pastatą projektavęs architektas Šarūnas Sabaliauskas.


ŠILUMA: Birutė ir Valdas Juozaičiai prisipažįsta nemėgstantys šiuolaikinių šaltų pastatų, jiems žymiai mielesnis ir jaukesnis jų įsigytas pastatas Trakų gatvėje ir jo išsaugoto eksterjero dalis.


www.skrastas.lt