Panevėžio projektai

[enigma]

Skaistakalnio parko struktūtą ypač suniokojo sovietmečiu įsikūrusi aviacijos remonto įmonė, užėmusi beveik 14 ha. Po šiai dienai ir liko ta betoninė tvora.

[Vidma]

Panevėžyje modernizavus katilinę tikimasi sumažinti šilumos energijos gamybos savikainos augimą
2010 spalio 27d. 10:24
15min.lt

Šilumos energiją gaminanti ir tiekianti bendrovė „Panevėžio energija“ į katilinės modernizavimą, pritaikant ją biokurui, ketina investuoti 22,567 mln. litų. Projekto įgyvendinimui iš 2007-2013 metų Europos Sąjungos (ES) Sanglaudos fondo skirta iki 9,5 mln. litų parama.

Panevėžio rajono pirmąją katilinę Pušaloto gatvėje modernizuos konkursą laimėjusi koncerno „Icor“ valdomos pramonės ir energetikos projektų bendrovė „Axis Industries“, pagal jungtinės veiklos sutartį veikianti su įmone „Energetikos linijos“, pranešė „Valstybės žinios“.

„Šiuo metu vyksta projektavimo darbai. Vietoje dabar katilinėje esančio dujomis kūrenamo katilo planuojama įrengti du biokuru kūrenamos garo katilus su pagalbine įranga. Visus darbus planuojama baigti 2012 metais“, – BNS sakė „Panevėžio energijos“ atstovė spaudai Daiva Paulauskienė. Anot jos, projekto įgyvendinimui iš Europos Sąjungos (ES) Sanglaudos fondo skirta iki 9,5 mln. litų parama.

Kaip 15min.lt informavo bendrovės atstovai, šiuo projektu siekiama modernizuoti Panevėžio katilinę, sudarant sąlygas keisti importuojamą kurą į biokurą. Kaip teigė „Panevėžio energijos“ atstovai, vienas svarbiausių šio projekto tikslų – sumažinti šilumos energijos gamybos savikainos augimą.

„Panevėžio energijos“ generalinis direktorius Vytautas Šidlauskas sakė: „Išanalizavus pagrindines prielaidas, lemiančias būtinybę ieškoti alternatyvių energijos šaltinių, kurie kompensuotų importuojamų energijos šaltinių – gamtinių dujų, mazuto – kainų augimą, bendrovė nusprendė modernizuoti Panevėžio katilinę, sudarant sąlygas keisti naudojamą kurą į biokurą ir tokiu būdu sumažinti energijos gamybos sąnaudas“.

Modernizuojant katilinę vietoj seno garo katilo bus pastatyti du nauji 16 MW bendros galios garo katilai, 4 MW galios kondensacinis ekonomaizeris, įrengta dengta biokuro išpylimo ir sandėliavimo aikštelė bei kita reikalinga infrastruktūra. Pastačius naujus katilus katilinėje, sumažės mazuto, gamtinių dujų poreikis, šilumos energijos gamybos savikaina, išmetamų teršalų kiekis į ąplinką.

ES lėšos projektui skiriamos iš 2007–2013 metų Sanglaudos skatinimo veiksmų programos pagal Ūkio ministerijos administruojamą priemonę „Atsinaujinančių energijos išteklių panaudojimas energijos gamybai“.

[enigma]

Kažin ar sumažės. Buvo kalbama ir prieš termofikacinės elektrinės statybas.

[TAUchix]

Labai aktualu būsimiesiems Panevėžio projektams:

http://www.panevezys.lt/DesktopDefau...35&NewsID=9254

2010-10-29

Panevėžio miesto savivaldybės taryba pritarė, kad Savivaldybės meras Vitalijus Satkevičius pasirašytų bendradarbiavimo sutartį su Lietuvos architektų sąjungos Panevėžio skyriumi.

Bendradarbiaujant bus siekiama architektūrinės ir urbanistinės aplinkos kokybės bei savito miesto įvaizdžio sukūrimo. Kartu - nuolat profesionaliai vertinti miesto plėtrą bei architektūrinės urbanistinės plėtros kokybę, teikiant ekspertų išvadas dėl teritorijų planavimo bei statybos projektų.

Miesto bendruomenė bus supažindinta su miesto plėtros politika, jos įgyvendinimo priemonėmis, bus sudarytos galimybės dalyvauti priimant sprendimus dėl miesto teritorijų ir statybų plėtros. Bus aptariami ir sprendžiami kiti miestui aktualūs klausimai.

Susitarta, kad ne rečiau kaip kartą per metus bus rengiami susitikimai bendradarbiavimo rezultatams aptarti.

Ryšių su visuomene skyrius

Iš dokumentų matyti, kad šis sprendimas turėjo būti priimtas dar pavasarį, tačiau kažkas jį pavėlino. Galų gale šis sveikintinas bendradarbiavimas prasidėjo:
Aiškinamasis raštas
Bendradarbiavimo sutartis

[Vidma]

Statybų rinka aprimusi, bet ne mirusi
Daiva SAVICKIENĖ
„Panevėžio balsas“

Panevėžio mieste ir rajone šiais metais statybos, anot specialistų, tik „juda“: nors statomi tiek gyvenamieji namai, tiek komerciniai objektai, sunkmečio pamokytos įmonės atsargios – tebelaukia pagerėjimo.

Panevėžyje tai vienur, tai kitur šiemet galima išvysti dirbančius statybų kranus, tačiau tokių objektų nėra daug ir jie nėra itin dideli. Miesto Savivaldybės Architektūros ir urbanistikos skyriaus vedėjas Saulius Matulis sako, kad dabar iš didesnių objektų mieste jau kurį laiką yra tik statomas prekybos centras „Moki-veži“.

Stato, bet nedaug

Kaip pasakojo S. Matulis, praėjusiais metais gyvenamųjų namų projektai dar judėjo iš inercijos, vyko projektavimo darbai, o štai komercinių objektų statyboje buvo staigus kritimas. Specialisto manymu, situacija panaši kaip ir praėjusiais metais – didesnių šuolių nebūta. „Negalėčiau tvirtinti, kad statybų pradėjo gausėti“, – sako Architektūros ir urbanistikos skyriaus vedėjas.
Kita vertus, negalima ir teigti, kad viskas sustojo. Pasak S. Matulio, šiemet baigtas tvarkyti viešbutis miesto centre, kitame viešbutyje planuojama įrengti papildomai 40 vietų. Kiek sparčiau juda ir gyvenamųjų namų statyba – bene daugiausia privačių namų dabar statoma prie „Babilono“. Tačiau Panevėžys šiuo atžvilgiu nėra išskirtinis – individualių gyvenamųjų namų statyba nesustojusi ir kitur.
„Nei kažkokio atsigavimo, nei numirimo nematau – viskas vyksta be didelės skubos. Iš kitos pusės, gal ir neblogai – miestas geriau tvarkosi“, – mano S. Matulis.
Pagal detalųjį planą trys dideli gyvenamieji namai turėtų iškilti Ainių gatvėje. Kol kas, pasak S. Matulio, suprojektuotas vienas 18 aukštų daugiabutis. Juos statyti ketina danų kompanija, tačiau kada tai vyks, nėra aišku.

Objektai dar neiškilo

Panevėžio rajono savivaldybės Architektūros skyriaus vedėjas Saulius Glinskis taip pat patvirtino, kad šioks toks judėjimas statybų rinkoje vyksta ir rajone. Tiesa, šiemet jų būta gal net mažiau nei pernai.
Šiais metais Panevėžio rajone įvairius statybos darbus vykdė daugiau ryšininkai, vandens tiekėjai – klojo ir atnaujino savo tinklus. Tačiau vyksta ir Ramygalos pramonės parke iškilsiančios gamyklos projektavimo darbai. Užtat joks konkretus komercinis objektas rajone 2010-aisiais taip ir neiškilo.
S. Glinskis nespėliojo, kokia situacija galėtų būti kitąmet: specialisto teigimu, ketinantieji statyti komercinius objektus planus atideda atsižvelgdami į ekonominę situaciją. Pavyzdžiui, prekybos tinklo „Norfa“ parduotuvė Molainiuose – vienas iš didesnių objektų rajone – taip ir nepradedama statyti.
„Viskas, matyt, priklauso nuo bendros ekonominės situacijos: jei pakils gyventojų perkamoji galia, pirkimas bus didesnis, gal ir atsiras“, – nenorėjo spėti ir šio objekto likimo S. Glinskis.

Atideda geresniems laikams

Nekilnojamojo turto agentūros „Viktauga“ direktorius Mindaugas Vidzėnas taip pat patvirtina: komercinių objektų statybos šiemet beveik nejuda. Bene vienintelė statyba Panevėžyje ir yra jau minėtas prekybos centras „Moki-veži“. „Daugiau nė vieno naujo objekto neatsirado“, – konstatavo ekspertas.
Tiesa, tuščių patalpų pasiūla mieste nemaža, tad įmonėms nelabai yra poreikis statytis naujas. M. Vidzėnas teigė pastebėjęs, kad, pavyzdžiui, sandėlių pirkimą įmonės atideda kitiems metams. Kita vertus, šioks toks susidomėjimas jais jau yra – skambina, teiraujasi.
O štai komercinių sklypų įmonė šiemet praktiškai nėra pardavusi – tik fiziniams asmenims gyvenamųjų namų statybai. „Individualus sektorius po truputį juda“, – bent tuo džiaugėsi agentūros vadovas. Ir susidomėjimas, jo manymu, palyginti su praėjusiais metais, yra maždaug 30–50 proc. didesnis.
„Pernai jis buvo kone nulinis, – sako M. Vidzėnas. – Tokio suaktyvėjimo priežastimi galėtų būti faktas, kad bankai išduoda daugiau paskolų.“
Bene populiariausi dabar tarp panevėžiečių yra nedideli namai – maždaug iki 150 kvadratinių metrų individualūs būstai, kurių kaina svyruoja nuo 210 iki 220 tūkst. litų.
Sklypus su komunikacijomis miestiečiai taip pat pamažu perka.
Tačiau M. Vidzėnas abejoja, ar, pastačius mieste daugiabutį, atsirastų daug norinčiųjų įsigyti jame butus. Nekilnojamojo turto eksperto manymu, žmonės dar gerai pasvarstytų, ar ne geriau už panašią sumą nusipirkti nuosavą namą. „Įvairių žmonių yra – kitiems geriau gyventi bute, bet masiškai naujos statybos butus nelabai kas pirks“, – spėjo verslininkas.

Praeitis negrįš

Korporacijos „Matininkai“ Panevėžio regiono skyriaus viršininkas Valdas Beinoris taip pat teigė negalintis tvirtinti, kad mieste – visiškas statybų štilis.
„Šiokios tokios statybos vis dėlto vyksta, – sako jis, – tačiau dauguma vis dar laukia, nes ši sritis glaudžiai susijusi su kreditavimu.“
Kol kas, V. Beinorio teigimu, nekilnojamojo turto verslas bankininkų vertinamas kaip labai rizikingas.
Komercinių patalpų nuomos rinka, anot V. Beinorio, taip pat nėra apmirusi, tačiau tam, kad patalpos nestovėtų tuščios, teko pakoreguoti nuomos kainas.
„Be to, čia stipriai veikia ir Panevėžiui būdinga specifika: jei šalia nėra automobilių stovėjimo aikštelės, patalpas kam nors įsiūlyti sudėtinga, mat panevėžiečiai įpratę visur vykti ratuoti“, – sako korporacijos „Matininkai“ regiono skyriaus vadovas.
Nepaisant to, rinka juda jau gyviau nei prieš metus ar net pusmetį. „Projektų pridaryta, leidimų, norų yra, bet visi laukia“, – gūžteli pečiais V. Beinoris.
Tiesa, tokio statybų bumo, koks buvo prieš trejetą metų, specialisto manymu, tikėtis sulaukti dar kada nors neverta – to nebebus.
Individualūs sklypai pernai ir šių metų pradžioje įgijo protingą rinkos kainą ir nebėra taip, kai sklypo kaina siekia vos ne pusę namo vertės. „Dilema yra, ar gyventi naujos statybos bute, ar, pridėjus šiek tiek pinigėlių, pasistatyti namą“, – taip dabartinę situaciją apibūdina V. Beinoris. Jo manymu, gyvenamoji statyba – ta sritis, kuri atsigaus pirmiausia.
„Geriau gyventi nori visi, ir ne vienas laukė, kol pasieksime dugną ir atsispirsime, – sako. – Tačiau statyti naujus daugiabučius niekas neskubės, nes lėšos užšaldytos keleriems metams.“

[MatasM]

Sveiki,

Gal galite isvardinti Panevezyje esancius verslo centrus ar stambesnius verslui skirtus objektus?
Siai dienai esu rades tik sita - http://www.senamiescioverslocentras.lt/index.php

[Monteq]

Sveiki,

Gal galite isvardinti Panevezyje esancius verslo centrus ar stambesnius verslui skirtus objektus?
Siai dienai esu rades tik sita - http://www.senamiescioverslocentras.lt/index.php

UAB "Nemuno verslo centras" - NEMUNO G. 79, PANEVĖŽYS

[Wycka]

Sveiki,
Gal galite isvardinti Panevezyje esancius verslo centrus ar stambesnius verslui skirtus objektus?
Siai dienai esu rades tik sita - http://www.senamiescioverslocentras.lt/index.php

Panevėžio mokslo ir technologijų parkas, J. Žemgulio g. 46, Panevėžys
http://www.pmtp.lt/

[TAUchix]

Nusimato gaivesnis miesto oras:

http://www.panbalsas.lt/naujienos/es...miesto_aplinka

Daiva SAVICKIENĖ

Pasinaudojus 2007–2013 metų Europos Sąjungos struktūrine parama, Panevėžyje bus sutvarkytos užterštos vietos – buvę Molainių filtracijos laukai, taip pat toliau iš Nevėžio šalinamas atliekomis užterštas dumblas.

Po kelerių metų Panevėžyje turėtų sumažėti sunkiaisiais metalais užterštų vietų. Prieš kurį laiką išvalius daugiau nei kilometro per miestą tekančio Nevėžio ruožą, dabar Savivaldybė planuoja jį tvarkyti toliau. Šįkart kiek ilgesnę atkarpą – apie du kilometrus nuo maždaug Smėlynės gatvės tilto iki Stoties gatvės tilto.

Parems pusantro milijono

Šie darbai bus atliekami gavus 2007–2013 metų struktūrinės paramos lėšų. Projektas vadinasi „Nevėžio upės išvalymas nuo praeities taršos kenksmingomis medžiagomis užteršto dumblo Panevėžio miesto ribose“. Pinigai gaunami pagal Sanglaudos skatinimo veiksmų programos prioriteto „Vietinė ir urbanistinė plėtra, kultūros paveldo ir gamtos išsaugojimas bei pritaikymas turizmo plėtrai“ priemonę „Vandens telkinių būklės gerinimas“.
Pasak Panevėžio miesto savivaldybės Ekologijos skyriaus vedėjos Zitos Tverkutės, pasirašyta sutartis daugiau nei 1,5 mln. litų paramai gauti. Šiuo metu reikalingų pirkimų procesas jau eina į pabaigą. Tikimasi, kad greitai prasidės realūs valymo darbai. Numatytą upės atkarpą išvalyti tikimasi per dvejus metus.

Upė bus švaresnė

Jau prieš keletą metų buvo ištirta, kad miesto įvaizdžio dalimi esantis Nevėžis užterštas dėl sovietiniais laikais vykdytos pramonės. Tyrimai rodo, kad nuo Maudyklos gatvės iki Stoties gatvės pagrindiniai dumblo taršos elementai yra cinkas ir nikelis, o nedideliame ruože – chromas. Sunkieji metalai iš dumblo patenka į upės vandenį ir neigiamai veikia ekosistemas.
Vidutinis dumblo sluoksnis upėje yra apie 30 centimetrų, o įdubose siekia bemaž pusmetrį. Šis dumblas, kaip ir anksčiau, bus iškeliamas, džiovinamas laikinosiose aikštelėse, rekultivuojamas. Taip pat sutvarkomos upės pakrantės, iškertami krūmokšniai, sutvarkomi pakrantėse augantys medžiai.
Tiesa, visos mieste esančios upės atkarpos kol kas nepavyksta išvalyti, mat per miestą Nevėžis vinguriuoja net 13 kilometrų. Taršos vietų yra daug, o visoms joms iš karto išvalyti lėšų nepakanka. Tačiau tikimasi, jog ir pamažu tvarkant upę pavyks išvaduoti nuo sunkiųjų metalų.

Įveis naują parką

Upės valymas svarbus ne vien ekosistemoms, bet ir joje besimaudantiems žmonėms. Po Nevėžio valymo sutvarkomos ir pakrantės, atsiranda galimybė kurti naujas maudyklas. Jei būtų pinigų pakrančių rekreacijai ir turizmui, pasak Z. Tverkutės, būtų galima įrengti suoliukų, sūpuoklių. Tad Ekologijos skyriaus vedėja tikino: jei atsiras galimybė pasinaudoti ES struktūrinių fondų parama, bus stengiamasi gauti lėšų ir šiems dalykams.
Be to, miesto Savivaldybė pagal Sanglaudos skatinimo veiksmų programą, tik pagal kitą priemonę – „Praeityje užterštų teritorijų tvarkymas“ – gaus 1,7 mln. litų buvusiems Molainių filtracijos laukams rekultivuoti. Projektas truks 36 mėnesius, dabar rengiami pirkimo dokumentai.
Pasak Z. Tverkutės, į miesto pakraštyje esančią didžiulę teritoriją sovietiniais laikais patekdavo ne vien buitinės gyventojų, bet ir sunkiaisiais metalais užterštos pramonės įmonių nuotekos. Kitaip tariant, čia buvo pilamos galvaninės atliekos. Atlikti tyrimai rodo, kad dirvožemis smarkiai užterštas kadmiu (viršija normas iki 160 kartų), variu (viršija apie 16 kartų), nikeliu, chromu, cinku, rasta ir taršos naftos produktais. Tad sutvarkius šią tiksinčią ekologinę bombą tikimasi sumažinti požeminių ir paviršinių vandenų taršą teritorijoje, užterštoje aplinkai pavojingomis medžiagomis.
Šiuo metu ši teritorija – beveik 63 hektarai – yra apleista. Joje planuojama įveisti miško parką. Tačiau pirmiausia reikės sutvarkyti nemažai nelegalių sąvartynų, užkasti griovius, užarti lauką, suvoluoti ir kt. Parkui medžiai, pasak Z. Tverkutės, bus parenkami tokių rūšių, kurios ištraukia metalus. Tam bus tariamasi su specialistais.
„Atsiras dar vieni miesto plaučiai, gražiai sutvarkytas parkas. Be to, medžiai neleis „migruoti“ sunkiesiems metalams“, – pasakojo apie projekto naudą Z. Tverkutė.
Ekologės teigimu, jei kada ateityje šie medžiai būtų nupjauti, juos reikėtų sudeginti, o pelenus užbetonuoti.
Tiesa, būtų galima tiesiog nuimti užterštą gruntą, tačiau tokie darbai ne tik būtų brangesni, bet nebūtų, kur šį gruntą dėti, mat šalyje nėra specialios aikštelės.

[enigma]

Upė gal ir taps švaresnė, bet viesvien vasarą tragiškai atrodo - priaugusi meldų ir kitos augmenijos. Ypač centre, tarsi koks apleistas melioracijos griovys.

[Wycka]

Upė gal ir taps švaresnė, bet viesvien vasarą tragiškai atrodo - priaugusi meldų ir kitos augmenijos. Ypač centre, tarsi koks apleistas melioracijos griovys.

Pritariu. Dar gerus 20 metų tas dumblas nerūpėtų, o vat štai upės augmenija ypač karštos vasaros antroje pusėje tiesiog akis bado. Tarsi čia ne upė, o kažkokia pelkė viduryje miesto būtų. Kiek pastebėjau, niekas neskuba ištraukti nuvirtusių ir į upę įkritusių medžių šakų.

[Vidma]

to Wycka

Žuvų gausą lemia... išvartos
2010 lapkričio 7d. 22:22
Autorius: Dainius Rudinskas
15min.lt

Jungtinių Valstijų gamtos išteklių departamentas neseniai išplatino pranešimą, kuriame žemių, prieinančių prie vandens telkinių, savininkai, nuomininkai, žvejai ir žūklės turizmo organizatoriai raginami netvarkyti ežerų ir upių priekrantės zonų ir netraukti iš vandens išvartų, vandens paplautų medžių kelmų, nes nuo jų kiekio tiesiogiai proporcingai priklauso žuvų išteklių gausa. .................

[Wycka]

to Wycka
http://www.15min.lt/naujiena/laisval...tos-144-122379

Straipsnyje neminima jokia žuvų rūšis. Atrodo, kad kalbama apie plėšrias žuvis.
Nevėžiui reikia kitokių žuvų — žolėdžių. Ir tokių žuvų reikia tiek daug, kad jos iš tikrųjų išvalytų ar nors pravalytų upę. Kiek žinau, toks bandymas ar tik ne prieš 10 metų buvo mėgintas, bet nepasiteisino dėl tų pačių žvejų ir brakonierių.
Taip pat esu skaitęs, kad žolių suvešėjimą žiauriai skatina kalio ir fosforo trąšų patekimas į gruntinius vandenis ar tiesiogiai į upę. Tačiau juk jau nebe tarybiniai laikai — ūkininkai ir žū bendrovės dabar trąšas labiau taupo, bet to, ne kurie asmenys gieda apie dirvonuojančias/nedirbamas žemes.
Ar yra dar koks būdas, be žolėdžių žuvų, išnaikinti tuos sąžalynus upėje?

[Monteq]

Ar yra dar koks būdas, be žolėdžių žuvų, išnaikinti tuos sąžalynus upėje?

Taip. Pakišti upę po miestu: http://www.undercity.org/_Prints/aqu...rs_sewers.html

O jei rimčiau, galėtų padaryti kažką panašaus: http://www.mywisewife.com/san-antoni...o-del-rio.html

[enigma]

Pasiūsti narus, kad išravėtų upės dugną. Nes jau darosi gėda- griovys, o ne upė.

Kiek girdėjau, tos augalus valgančios žuvys irgi nėra panacėja...

[rangler]

What's average salary in Panevezys? I heard that average salary in Lithuania is 603 euro before paying taxies. Which country live better Lithuania or Latvia? I think Riga live better than Vilnius, but it's difficult to say about whole country.

P.S I'm sorry for my off-top

[Aleksas666]

What's average salary in Panevezys? I heard that average salary in Lithuania is 603 euro before paying taxies. Which country live better Lithuania or Latvia? I think Riga live better than Vilnius, but it's difficult to say about whole country.

P.S I'm sorry for my off-top

And Vilnius and Riga have good points, also bad paints. What you like?, what is important for you? because Riga is big noisy city, Vilnius is compact and quiet and also big. If you wish get good salary you need have good skills in your occupation. At this moment best city is not Vilnius, not Riga but Kaunas, because there is great politic atmosphere.

[Monteq]

And Vilnius and Riga have good points, also bad paints. What you like?, what is important for you? because Riga is big noisy city, Vilnius is compact and quiet and also big. If you wish get good salary you need have good skills in your occupation. At this moment best city is not Vilnius, not Riga but Kaunas, because there is great politic atmosphere.

Nepyk, bet nupjovei tu čia kaip turi būt. Tiek su turiniu tiek su forma.

What's average salary in Panevezys? I heard that average salary in Lithuania is 603 euro before paying taxies. Which country live better Lithuania or Latvia? I think Riga live better than Vilnius, but it's difficult to say about whole country.

P.S I'm sorry for my off-top

According to the last year's Statistic department data (which does not reflect the real situation), the average salary in Panevezys was approx. 560 euros. http://panevezystsv.stat.gov.lt/lt/n...SSID=vomjvtpff
However, a lot of people earn the minimum of ~230 euros. Here's a chart comparing both Lithuanian and Latvian minimum salaries: http://www.google.com/publicdata?ds=..._country:LT:LV
When talking about the life in both countries, one should be mentioned that the current economical situation in Latvia is more complicated than in Lithaunia.
Comparing the two capitals, my voice goes for Vilnius

[enigma]

aš tai visada laikiausi tokios nuomonės, kad ten sugalvojo įkurti parką ir nebetiesė tos gatvės

žiauriai geras panevėžio regiono žemėlapis http://195.182.71.147/panevezys/

Ten toliau, parko gilumoje teka upelis ir nemaža dauba. Gerai, kad ir nenutiesė. O per tą daubą būtų turėję tiltą statyti Arba upelį užpilti. Bet as labai džiaugiuosi, kad liko taip ir dabar yra nuostabus gamtos kampelis.

[balabanas]

Ten toliau, parko gilumoje teka upelis ir nemaža dauba. Gerai, kad ir nenutiesė. O per tą daubą būtų turėję tiltą statyti Arba upelį užpilti. Bet as labai džiaugiuosi, kad liko taip ir dabar yra nuostabus gamtos kampelis.

kodėl jis tau nuostabus gamtos kampelis ? ten labai gražu ? klausiu tik dėl smalsumo, nieko prieš tavo nuomonę neturiu