Teko matyti, girdėti kaip buvo projektuojama ta Senukų "S", buvo ten tam tikrų niuansų.
Moki-veži iki galo neapžiūrėjau. Aš gyvenime ir projektavime privengiu konsolių.
Teko matyti, girdėti kaip buvo projektuojama ta Senukų "S", buvo ten tam tikrų niuansų.
Moki-veži iki galo neapžiūrėjau. Aš gyvenime ir projektavime privengiu konsolių.
Kol kas jokių incidentų nebuvo. Atlaikė ir sniegą ir pūgą ir vėtras. Kas žino, kas bus toliau...
Teko matyti, girdėti kaip buvo projektuojama ta Senukų "S", buvo ten tam tikrų niuansų.
Moki-veži iki galo neapžiūrėjau. Aš gyvenime ir projektavime privengiu konsolių.
Įdomus ten reikalas su "Babilono" zona. Kažkodėl maxima žvelgia dešimtmečiais į priekį, to pasekoje neturime nei "Akropolio" Vingio parke nei "Maxima XXX" vietoj Babilonas III. Šiaip nieko nestebintų, jeigu ne krizė, bet... "Maxima" "Akropolį" Vingio parke stato jau nuo berods 2001 , kaip, įdomu, jiems su ta Laurų gatvės projektu, berods įgyvendino?
Prie Bauhof suprojektuota Maxima + Ermitažas. Pamatus apžiūrėjau, išoriškai dar +/- normalūs, bet šaltis gali savo padaryti. Klausimas ar reikia tam mūsų kaimui tiek Maximų tame kelyje ir tiek statybinių medžiagų parduotuvių.
Panevėžio miesto meras Povilas Vadopolas ir savivaldybės administracijos direktorė Kristina Vareikienė susitiko su Regioninės plėtros departamento (RPD) prie VRM direktore Edita Mieliene ir jos patarėja Laura Bogušiene. Pokalbyje dalyvavo RPD Panevėžio apskrities skyriaus direktorė Rita Abaravičiūtė ir vyr.specialistas Jonas Streikus, taip pat miesto savivaldybės Investicijų skyriaus vedėja Diana Bajorūnė ir vyr.vadybininkė Angelė Steponavičienė, savivaldybės vykdomų projektų vadovai Valdas Mačikėnas, Tadas Stanikūnas, Valdemaras Misevičius.
Kalbėta apie tai, kaip įsisavinamos projektams skirtos Europos Sąjungos fondų lėšos. Viešnioms rūpėjo susipažinti su geriausiai vykdomais ir probleminius projektais, išsiaiškinti jų strigimo priežastis. Kaip vieni sėkmingiausių įvardyti Panevėžio socialinių paslaugų centro plėtros I ir II etapo projektai. Sklandžiai vyksta pastato rekonstrukcija, įsisavinamos lėšos, pavyko išspręsti projekto metu kilusias problemas. Be sudėtingų trikdžių kuriasi ir valstybinio planavimo projektas - Panevėžio pramoninis parkas. Baigiama rengti infrastruktūra, siekiama pritraukti investuotojus, analizuojami jų poreikiai.
K.Vareikienė apžvelgė esmines darbų nutrūkimo priežastis, su kuriomis susiduria savivaldybės administracija: dažniausiai tai nesėkmingos viešųjų pirkimų procedūros, teisminiai procesai su rangovais.
Užsitęsė Nevėžio upės vagos valymas nuo praeityje užteršto dumblo. Kaip pokalbio dalyvius informavo šio projekto vadovas V.Mačikėnas, jau keturis kartus nesėkmingai vyko darbų pirkimai, bet darbai neprasideda. Viena iš priežasčių - rangovai pageidauja aukštesnės kainos negu turima lėšų. V.Mačikėno teigimu, tokius darbus pajėgiančių atlikti įmonių nėra daug, o darbų pasiūla didelė, todėl rangovai pasirenka jiems lengvesnius ir geriau apsimokančius projektus.
Meras P.Vadopolas pabrėžė, kad tai įsisenėjusi problema: Nevėžis - vienas iš labiausiai užterštų vandens telkinių regione, pinigai upei valyti gauti labai sunkiai, bet nepanaudojami. Merui apmaudu, kad pastaraisiais metais Regiono plėtros taryboje Panevėžio miesto statistiniam gyventojui skiriama kelis kartus mažiau lėšų negu kito rajono piliečiui.
R.Abaravičiūtė užtikrino, kad pokalbyje plačiau kalbėta apie problemas tik dėl laiko stokos. Iš esmės Panevėžio miesto savivaldybės rodikliai įsisavinant ES paramos fondų lėšas - pakankamai geri.
Nepykit, panevėžiečiai, bet palyginus du panašaus dydžio miestus - Panevėžį ir Tartu, skirtumas tikrai ne pirmojo naudai. Aišku, Tartu - antrasis Estijos miestas, tačiau norėtųsi, kad ir Panevėžyje būtų daugiau judesio.
Jeigu Panevėžys būtų antras Lietuvos miestas, tuomet ir jis sulauktų investicijų. O dabar viskas dedama tik į Vilnių, Kauną ir Klaipėdą, todėl kiti miestai miršta.
Nepykit, panevėžiečiai, bet palyginus du panašaus dydžio miestus - Panevėžį ir Tartu, skirtumas tikrai ne pirmojo naudai. Aišku, Tartu - antrasis Estijos miestas, tačiau norėtųsi, kad ir Panevėžyje būtų daugiau judesio.
http://lt.wikipedia.org/wiki/Tartu
"Tartu – senas universitetinis miestas Estijoje, antrasis pagal dydį šalies miestas, prie Emajegio upės, jungiančios du didžiausius Estijos ežerus. Tai šalies intelektualų ir kultūros centras, jame yra seniausias Estijos universitetas. Miestas nutolęs 180 km į pietryčius Talino.
Išvystyta žemės ūkio mašinų, instrumentų pramonė, avalynės gamyba, maisto perdirbimas. Yra XIII a. pastatytos katedros griuvėsių ant Tomės kalvos (Toomemägi). Jame veikia Baltijos gynybos koledžas (BALTDEFCOL). Miestas yra vienas iš Europos plytų gotikos kelio stočių."
Paskaičius trumpą internetinę Tartu apžvalgą matosi, kad sunkiai palyginami miestai.
Prie IKI atsiras priestatai ten kur buvo laiptai iš Ukmergės gatvės ir prie pagrindinio įėjimo ir automobilių stovėjimo aikštelės. Antrame aukšte turėtu atsirasti restoranas su terasa. Darbai iki vasaros galo turėtu būti baigti.
Pagal nauja rengiama bendrąjį ar koki ten planą centre išvis aukštų pastatu nebegalės būti (4 aukštai + mansarda). Net ir dabartinėje autobusu stoties teritorijoje nebebus galima statyti aukštesnių pastatų (kas buvo leidžiama senuoju planu). Vienintelė vieta kur centre galima bus statyti iki 35m aukščio tai dabartinė IKI, SEB ir tas šalia esanti parkingas.
Ir šeip Panevėžyje nėra aukštaūgiu poreikio kolkas. Tikėkimes kad situacija kad nors pasikeis.
P.S. Tas naujas planas turėtu būti kažkur patalpintas tik aš jo niekur nerandu kolkas.
Aukštingumą galima perkelti į Klaipėdos gatvę ar kur nors šalia, tuo tarpu centrinėj daly užtektų ir protingo atnaujinimo ir vieno kito modernaus pastatėlio ir miestas iškart taptų gražesnis.
Comment