Skelbimas

Collapse
No announcement yet.

Panevėžio projektai

Collapse
Tai svarbi tema.
X
X
 
  • Filtrai
  • Laikas
  • Show
Clear All
new posts

    Nagrinėjausi Panevėžio zonų žemėlapį tai "už akies" užkliuvo į istorinės dalies teritorijos ribą patenkanti Padidinto aukštingumo zona Apibrėšta mėlynai. Tai yra autobusų stoties teritorija. Apsupta senosios architektūros. Tai kaip su tuom miesto veidu ? Statom daugiaaukščius pastatus senojoje miesto dalyje ? Ir išskirtas būtent plotas kuris "naudingas tam tikrai asmenų grupei". Po tokiu sprendimų kyla tik viena mintis ......



    Ne žodžiais, o darbais siauruką mylim!
    Parama Siaurojo geležinkelio klubui

    Comment


      /\
      Dar rengiant naująjį Panevėžio bendrąjį planą man ši vieta taip pat pasirodė įtartina, apie tai prieš pora metų jau rašyta šioje temoje:

      Parašė Vidma Rodyti pranešimą
      Kurpiami planai darkyti miesto veidą
      http://www.panrytas.lt/?id=2008042910&i=1&a=1
      2008.04.29
      Limina KEPALAITĖ


      Panevėžio bendrasis planas – lyg guminis, ir tampomas jis į aukštį ar į plotį atsižvelgiant ne į grožį, o į itin įtakingų asmenų užgaidas.

      Skubinamos pataisos – ne miesto naudai

      Panevėžio savivaldybėje šiomis dienomis karštligiškai skubama taisyti bendrąjį planą.

      Tuo tarpu savivaldybei priklausanti bendrovė Panevėžio autobusų parkas su buvusiais priešininkais, o dabar partneriais – iš Panevėžio statybos tresto (PST) ir Baltijos investicijų grupės (BIG) sulipdytu konsorciumu – skubiai kurpia skandalingai pagarsėjusių statybų miesto autobusų stoties teritorijoje ir autobusų parko teritorijoje detalųjį planą.

      Nors valdžia stengiasi šių dviejų veiklų sąsają kiek galima mažiau afišuoti, tačiau jos neįžvelgti net ir paprastiems panevėžiečiams tiesiog neįmanoma.

      Labai aiškiai matyti, kad permainos bendrajame plane glaudžiai susijusios būtent su naujaisiais statybų objektais. Jos atrodo visiškai nepalankios miestui, užtat itin naudingos grupelei turtingų ir įtakingų verslininkų.

      Atrodo, kad Panevėžio valdžia, įveikusi anksčiau itin įnirtingai už paprastų panevėžiečių interesus kovojusį autobusų parko vadovą Rimantą Petukauską, visiškai pasidavė garsiųjų milijonierių, buvusių miesto politikų Gvido Drobužo bei Alvydo Misiūno įtakai.

      R.Petukauskas staiga užsičiaupė

      „Panevėžio rytas“ jau ne kartą rašė apie naujos autobusų stoties statybų reikalus ir skandalą, kilusį po to, kai žinomi panevėžiečiai milijonieriai, susivieniję į bendrą grupę, bandė kone jėga priversti statybų konkurso organizatorius pripažinti juos konkurso nugalėtojais.

      Kadangi tam pasipriešino R.Petukauskas, milijonieriams teko griebtis teismų. Tačiau ir ten jų laukė fiasko.

      Vis dėlto po savivaldybių rinkimų socialdemokratams prisišliejus prie valdžios viršūnėlės ir trečiuoju vicemeru tapus socdemui Povilui Vadopolui, R.Petukausko pozicija pasikeitė kardinaliai.

      Nors teismas ir neleido, sandėrininkai rado būdų, kaip sudaryti taikos sutartį ir konkurso nugalėtoju paskelbti būtent tą patį konsorciumą.

      Po to R.Petukauskas tapo nebyliu: iš jo jau nebebuvo įmanoma sužinoti net sumos, kokia gi yra suderėta iš konsorciumo už gaunamą ypatingos vertės vietą pačioje Aukštaitijos sostinės širdyje – autobusų stoties teritorijoje.

      Anksčiau vienintelis konkurso dalyvis BIG ir PST įkurtas konsorciumas už šį projektą savivaldybei siūlė tik 7 milijonus litų ir dar reikalavo jį pripažinti nugalėtoju, nors nepriklausomi ekspertai šį projektą buvo įvertinę mažiausiai 14 milijonų litų.

      Iškils kone dangoraižiai

      Po dvejų trejų metų Panevėžys turėtų būti itin pasikeitęs dviejose miesto dalyse: autobusų stoties ir autobusų parko teritorijose.

      Autobusų stotis bus iškelta į dabartinę autobusų parko vietą ties Beržų ir J.Basanavičius gatvėmis, ten dar atsiras didžiulis prekybos centras, o miesto centrą papuoš nauji statiniai.

      Tačiau kokie statiniai tą centrą puoš ir ar tikrai puoš, leidžia sau suabejoti ne vienas panevėžietis. Pagal naujausius projektus miesto širdyje turėtų iškilti netgi 7 aukštų pastatai. Net ir ne architektams suvokiama, kad tokio aukščio mūrai senamiesčio teritorijoje gali ne tik sudarkyti miestą, bet ir jį galutinai subjauroti.

      Tačiau kuo aukštesni pastatai, tuo didesnis pelnas iš šių statybų.

      Taip pat nuogąstaujama ir dėl galimų „machinacijų“ autobusų parko teritorijoje.

      Pavojus istoriniam centrui

      „Panevėžio rytas“ gavo skaitytojo Tado Taučiko laišką, kuriame panevėžietis irgi nerimauja dėl bendrojo plano keitimo ir galimų pasekmių. Laiško autorius prisipažino pastaruoju metu šioje srityje pastebėjęs itin įdomių dalykų.

      T.Taučikas išnagrinėjo ankstesnius planavimo variantus ir pastaruosius. Jį šokiravo naujosios pataisos.

      Iš pradžių miesto vystymo koncepcijoje buvo išskirti du galimi plano variantai. Juose skyrėsi būtent pietinėje miesto dalyje esantis miesto apvažiavimo bei aukštuminių pastatų zonos variacijos.

      Atlikus strateginį padarinių aplinkai vertinimą, buvo pasirinktas pirmasis iš siūlytų variantų.

      Bet staiga dabar jau pateikiamas kitoks pietinio miesto apvažiavimo variantas – samplaika pirmojo ir antrojo. O po poros savaičių, neįvykus jokiam viešajam susirinkimui, jau siūlomas dar kitoks variantas: jame, be „Babilono“ teritorijos, Nemuno ir Klaipėdos gatvių sankryžos bei pietinio įvažiavimo į miestą žiedinės sankryžos, numatyta dar viena vieta, kur leidžiama padidinto aukštingumo statybos vietą. Tai – dabartinės autobusų stoties teritorija.

      Dalis šios teritorijos netgi patenka į istorinio miesto centro zoną, tačiau tai, anot panevėžiečio, esą niekam nesvarbu. O juk tai tas pat, anot panevėžiečio, kas leisti Vilniaus senamiestyje pradėti statyti dangoraižius.

      Jei ne į plotį, tai į aukštį

      Būtent pagal šiuos įvykius T.Taučikas ir bando nuspėti, kokia kryptimi vyko R.Petukausko ir BIG`o (panevėžietis taip vadina visą milijonierių grupės holdingą) derybos.

      Kad panevėžiečiai per daug nenusiviltų garsiuoju kovotoju socialdemokratu R.Petukausku, reikės suvaidinti, kad jis nenusileido konsorciumui ir iš jo daug išsikovojo miestui.

      Taigi gali būti, kad vėliau atskleistos sandorio sumos pasirodys ir įspūdingai patrauklios miestui. BIG`as, matyt, atseikės daugiau pinigų, tačiau miesto valdžia pasistengs, o R.Petukauskas nusileis, kad konsorciumas stoties teritorijoje gautų didesnę kompensaciją. Kadangi negalima į plotį – galima į aukštį.

      Pastačius septyniaaukščius, pinigai milijonieriams sugrįš keliariopomis sumomis.

      O kad pasirodytų dar nekalčiau, miesto valdžia neva dabar užsimanė ir pati persikelti į naujuosius konsorciumo pastatytus mūrus – vis daugindama savo biurokratinę armiją ji jau neva nebetelpa į senuosius rūmus.

      Žalioji zona – už valdžios pinigus

      Panagrinėjus kitus skirtumus bendrajame plane, kaip rašo T.Taučikas, darosi įdomios variacijos.

      Jas pastebėjo ir vienas Žemės savininkų sąjungos Panevėžyje narys. Jis „Panevėžio rytui“ teigė, kad žaliosios zonos netoli dabartinio autobusų parko dabar atsirado neatsitiktinai.

      Ten greit BIG ir PST konsorciumas statys prekybos centrą, o leidimai tokioms statyboms išduodami tik garantavus, kad bus žalioji zona. Štai jums ir yra žalioji zona dviejų hektarų plote: valdiškoje žemėje netoli prekybos centro!

      Tie 2 hektarai yra vertinami kaip komercinė žemė, juos valdžia galėtų išdalinti net 20-iai savininkų, laukiančių nesulaukiančių grąžinamos žemės. Bet ne.

      Įdomiausia, kad šiuo atveju miesto valdžią ir kartu milijonierių interesus tikriausiai palaikys miesto bendruomenė: juk joje daug pavydinčiųjų žemės savininkams ir daug reikalaujančiųjų kuo žalesnio miesto.

      Tvanku, tačiau ne nuo ginčų

      Kritiškai mąstantys panevėžiečiai tikėjosi, kad į viešąjį susirinkimą atvykę visuomenės atstovai aiškiai pamatys ir sukritikuos šiuos trūkumus, tačiau atsitiko taip, kaip jau įprasta.

      Prieš kelias dienas vykusiame susirinkime visi labiau prakaitavo ne nuo ginčų dėl gražesnio ir patogesnio miesto, o nuo to, kad valdžia nesurado kitos vietos susirinkimui ir sukišo visus atėjusiuosius į ankštą „vieno langelio“ tarnybos salikę. Apie didžiuosius pakeitimus kalbėta tik puse lūpų.

      Kai bus patvirtintas bendrasis planas, šaukštai jau bus popiet. Vėliau, priimant įvairius sprendimus, valdžiai bus galima besti pirštu į planą ir sakyti: „Taip nurodyta Panevėžio bendrajame plane, ir mes jo laikomės“.

      Pageidavo neįvardinti asmenys

      Savivaldybės Architektūros ir urbanistikos skyriaus vedėjas Saulius Matulis nemanė, kad siūlomi bendrojo plano pakeitimai yra nepriimtini.

      Anot S.Matulio, nieko baisaus, kad vietoj 4-5 aukštų namų autobusų stoties teritorijoje bus statomi septyniaaukščiai. Jie nieko neužgošiantys ir centro nesudarkysiantys.

      Tuo tarpu anksčiau buvo manoma, kad būsimų pastatų aukštis turėtų būti 1-4 aukštai, nes aukštesni pastatai jau darkytų miesto veidą. Dabar miesto vadovų pozicija kardinaliai pasikeitė.

      S.Matulis tikino, kad tai jis pasiūlė aukštinti statybas, nes esą kiti siūlymai buvę dar baisesni – net iki 10-ies aukštų. Valdininkas džiaugėsi, kad tokiam aukštingumui nesipriešina ir bendrojo plano kūrėjas architektas Algimantas Gučas.

      Vis dėlto S.Matulis išsitarė, kad jį dėl leistino statybų aukščio spaudė „tie, kurie nori šią teritoriją užstatyti“, tik neprisiminė jų pavardžių. Iš politikų pusės – miesto valdžios buvęs toks noras, nes esą savivaldybė nori kuo brangiau parduoti tą centrą.

      Vis dėlto konkrečiai paklaustas, S.Matulis patikino, kad nejaučia spaudimo nė iš vienos pusės.

      O dėl žaliosios zonos valdininkas teigė, kad ji įtakos prekybos galiūnui statyti neturės, nes bus kitoje teritorijoje. Žaliosios zonos esą miestui dar niekada nepakenkė.

      Vis dar komercinė paslaptis

      R.Petukauskas pirmiausia pasidžiaugė, kad buvę konkurentai milijonieriai dabar tapo statybų partneriais. Viskas, anot autobusų parko vadovo, vyksta sklandžiai, todėl skųstis jis dar neturįs kuo.

      Sandorio su konsorciumu skaičių R.Petukauskas neatskleidė ir šį kartą. Jis teigė bijantis vėl tąsytis po teismus už komercinės paslapties išdavimą.

      Tačiau direktorius tikino norįs visus nuraminti: sumos esančios netgi dvigubai didesnės nei buvo, įskaičiuotas net ir infliacijos procentas.

      Beveik prieš dvejus metus ekspertų apskaičiuota sandorio suma buvo 14 milijonų litų, o konkurse dalyvavęs konsorciumas siūlė tik 7 mln. litų. Tai dabar milijonieriai sutiko mokėti 14 mln. litų? O gal visus 28 mln. litų?

      Dabar, anot R.Petukausko, rengiamas techninis projektas, vėliau bus pasirašyta jungtinės veiklos sutartis, o jau tada laimėtojai pradės statybas.

      Po to lauks statybų priėmimas, objektų atsidalijimas ir abu partneriai draugiškai išsiskirs.
      Visos forumo temos apie Panevėžį:
      http://www.miestai.net/forumas/tags.php?tag=panevezys

      Comment


        Sekundė. 2010 04 20

        Dar nenuplauti

        Didžiausia užfiksuojama oro tarša šalyje išsiskiriančio Panevėžio valdininkams netrukus gali tekti spręsti klausimą dėl eismo apribojimo mieste. Tokios kraštutinės priemonės reikėtų imtis, jei Aukštaitijos sostinėje padidėjusi oro tarša būtų užfiksuota daugiau nei 35 paras per metus. Panevėžys jau skaičiuoja 29 labiau nei leistina užterštas dienas.

        Vien per praėjusią savaitę Panevėžio centre, Sirupio g., veikiančioje oro taršos matavimo stotelėje užfiksuotos net trys dienos, kai kietųjų dalelių kiekis viršijo leistiną normą.

        Didžiausią kietųjų dalelių koncentraciją ore prietaisai parodė praėjusį trečiadienį – 96 mikrogramus viename kubiniame metre. Maksimalus leistinas kiekis tėra 50 mikrogramų kub. m.

        Padidėjusios oro taršos aplinkosaugininkai nesieja su Europos padangę užklojusiu vulkaninių pelenų debesimi. Praėjusį penktadienį, kai pelenų šleifas pasiekė ir Lietuvą, Aukštaitijos sostinėje kietųjų dalelių užfiksuota net kelis kartus mažiau nei leidžia ribos – 16 mikrogramų kub. m.

        Panevėžio regiono aplinkos apsaugos departamento Valstybinės analitinės kontrolės skyriaus vedėjos Marijos Pumputienės teigimu, miestui būdinga pavasarį padidėjantis kietųjų dalelių kiekis ore.

        „Kol lietus nenuplovė nuo gatvių po žiemos išlindusių smėlio ir purvo sankaupų, oro tarša didėja. Jei nesulauksime lietaus, aišku, kad gali būti pasiekta ir 35 parų riba“, – mano M.Pumputienė.

        Labiausiai užterštas

        Hidrometeorologijos tarnybos duomenimis, per artimiausias dvi paras oro tarša vėl padidės ir didelė tikimybė, kad viršys leistiną normą.

        Sinoptikai prognozuoja, kad rytoj ir poryt Panevėžyje išsilaikys sausi ir ramūs orai. Lietus žadamas balandžio 21-osios naktį, tačiau tik vakariniuose šalies rajonuose.

        Miesto Savivaldybės Ekologijos skyriaus vyriausiosios specialistės Rūtos Taučikienės teigimu, nuo oro taršos gyventojai ir dabar gelbstimi – kasdien valomos gatvės, išvežamas per žiemą jose susikaupęs smėlis.

        Pasak specialistės, Savivaldybė yra numačiusi oro užterštumą mažinti netgi apribodama arba uždrausdama transporto priemonių eismą, jei teršalų kiekis ore viršytų leistiną ribą.

        Dažniau nei panevėžiečiai užterštu oru kvėpuoja tik Šiaulių gyventojai. Nuo šių metų pradžios Šiauliuose užfiksuotos 30 dienų, kai oro tarša viršijo normą.

        R.Taučikienės nuomone, tam įtakos turi šių miestų specifika.

        „Ir Panevėžys, ir Šiauliai yra kaimiškojo tipo miestai, kur nemažai individualių namų. Žmonės žiemą šildėsi, todėl tiek daug dienų buvo užfiksuota padidėjusi kietųjų dalelių koncentracija ore“, – mano specialistė.

        Ragina uždaryti langus

        Švariausiu oru kvėpuoja Vilniaus Lazdynų mikrorajono ir Naujosios Akmenės gyventojai – per šiuos metus juose tik dešimt dienų oro tarša buvo didesnė nei leidžiama.

        Panevėžio visuomenės sveikatos centro specialistai perspėja, kad oro taršai ypač jautrūs kūdikiai ir vaikai iki 5 m., nėščiosios, vyresnio amžiaus žmonės. Atkreipti dėmesį į oro taršos duomenis higienistai pataria ir sergantiesiems astma, kitomis kvėpavimo bei kraujotakos sistemos ligomis.

        Didėjant aplinkos taršai Visuomenės sveikatos centro specialistai pataria šeimoms, auginančioms vaikus iki vienerių metų, sergantiesiems lėtinėmis kvėpavimo takų ligomis ar kenčiantiesiems nuo alerginių ligų išvykti iš užterštos zonos.

        Dienomis, kai fiksuojamas didesnis nei leidžiama kietųjų dalelių kiekis ore, medikai siūlo kuo mažiau būti lauke, neatidarinėti langų.
        Paskutinis taisė Xedos; 2015.04.08, 11:35.
        Ne žodžiais, o darbais siauruką mylim!
        Parama Siaurojo geležinkelio klubui

        Comment


          Parašė Vismantas Rodyti pranešimą
          Pateikiu projektą šalia statomo objekto. Jis tarp Kakadu ir sporto salės. Ten kur sustojo statybos.

          Nuo laisvės a. pusės.

          Atvaizdas


          Nuo senvagės pusės.

          Atvaizdas


          Manau neblogas pavyzdys kaip naujas statinys gali tikti prie aplinkinių statinių.
          O kokia šio statinio ateitis?. Statyba sustojusi. Laukimas geresnių laikų (?)

          Man, asmeniškai, šis pastatas harmoningai dera tiek su šalia esančiais pastatais, tiek ir su Laisvės a.
          ______________
          The Division Bell

          Comment


            /\ Atsiprašau, jeigu kažką praleidau. Kokia šio pastato planuojama paskirtis?
            I'm worse at what I do best and for this gift I feel blessed...
            Parama Siaurojo geležinkelio klubui

            Comment


              Ar neturėjo būt "Ūkio bankas" šitoj vietoj? Šnekėta jau ir šitoj temoj buvo, lyg tai.. apie va ką: http://www.vtv.lt/naujienos/panevezy...koja-foto.html

              Comment


                O viršutiniuose aukštuose žadėta įrengti gyvenamąsias patalpas (su vaizdu į Senvagę), bet vėliau, to lyg ir atsisakyta (?)
                ______________
                The Division Bell

                Comment


                  Klausimas dėl 112 centro buveinės dar lieka atviras:

                  Parašė Ginčą spręs ministerijos galvos
                  http://www.panbalsas.lt/naujienos/mi...terijos_galvos

                  Daiva SAVICKIENĖ

                  Dar pernai pradėjus skaičiuoti, kur labiau verta steigti Bendrąjį pagalbos centrą – Panevėžyje ar vis dėlto Šiauliuose, galiausiai nuspręsta, jog paskutinį žodį varžybose dėl 112 telefono tars Vyriausybė

                  Penktadienį vykusiame išvažiuojamajame Vyriausybės posėdyje Panevėžyje aptartas klausimas ir dėl Bendrojo pagalbos centro steigimo Panevėžyje.

                  „Panevėžio balsas“ jau rašė, kad pagal Bendrojo pagalbos telefono numerio 112 paslaugų infrastruktūros plėtros programos įgyvendinimo priemonių planą 2011–2013 metais numatyta Šiauliuose pastatyti ir įrengti šių paslaugų centro regioninio padalinio pastatą.
                  Tai kainuotų ne vieną milijoną litų – greičiausiai visus dešimt milijonų, tad Panevėžio apskrities viršininko administracija pasiūlė valdžiai pigesnį variantą – Panevėžį.
                  Pasak apskrities viršininko Viktoro Trofimovo, tokiu atveju būtų sutaupytos ir miesto biudžeto lėšos (nebereikėtų išlaikyti tuščių Priešgaisrinės apsaugos ir gelbėjimo departamentui priklausančių patalpų, jeigu jose įsikurtų centras), ir europiniai pinigai (nereikėtų statyti naujo brangiai kainuosiančio pastato).
                  „Mes manome, kad tikslinga panaudoti pastatą Panevėžyje, kuris ir šiaip priklauso departamentui“, – neabejoja V. Trofimovas.
                  Apskrities viršininkas įžvelgė taupymą ir dar iš vieno šaltinio. Pastato statybą Šiauliuose ketinta finansuoti pardavus vieną turimą pastatą.
                  Dabar gi tos centro statyboms lėšos bus sutaupytos – jas būtų galima panaudoti kitiems reikalams.
                  Išvažiuojamajame Vyriausybės posėdyje panevėžiečiams pavyko pasiekti, kad prieš rengiant minėto Vyriausybės nutarimo keitimą Vidaus reikalų ministerija atliks studiją – analizę. Pasak V. Trofimovo, ji įvertins abiejų miestų galimybes, kiek kainuotų vienas ir kitas variantas, kiek ir kur sutaupys Vyriausybė.
                  Pati apskritis taip pat yra dariusi tam tikrą studiją – pagrindimą. Nustatyta, kad minėtas laisvas pastatas Panevėžyje, Sietyno gatvėje, pagal techninius parametrus tikrai tinka centro veiklai.
                  Tiesa, tokiems panevėžiečių siūlymams, V. Trofimovo žiniomis, šiauliečiai priešinasi ir pateikia savus argumentus, kodėl šis centras turėtų likti jų mieste. Nepaisant to, apskrities viršininko teigimu, šiandien panevėžiečių argumentai yra svaresni. „Argumentai – Panevėžio pusėje“, – tiki V. Trofimovas.
                  Per kiek laiko Vidaus reikalų ministerijos darbuotojai palygins abiejų miestų galimybes, dar nežinoma, tačiau net jei ir nebus spėta ko nors pakeisti iki liepos 1-osios, kai bus panaikintos apskričių viršininkų administracijos, nenusimenama.
                  Pasak V. Trofimovo, protokolinis sprendimas atlikti studiją buvo ir jis neturėtų atsidurti stalčiuje – tokius dalykus, anot jo, pakankamai griežtai kuruoja Vyriausybės kanceliarija.
                  Visos forumo temos apie Panevėžį:
                  http://www.miestai.net/forumas/tags.php?tag=panevezys

                  Comment


                    Aptikau tokį seną straipsnį, kažkaip net keista skaityti...kas galėjo pagalvot tuo metu, kad viskas tai greit baigsis.

                    "Ekranui" leista valdyti "Šiaulių tauro televizorių" gamyklą

                    Ekranas , 2002.08.29 14:49

                    Vilnius, rugpjūčio 29 d. (ELTA). Panevėžio kineskopų bendrovei "Ekranas" leista toliau vykdyti vertikaliąją koncentraciją rinkoje ir įsigyti Šiaulių televizorių gamyklos - UAB "Šiaulių tauro televizoriai" 77,5 proc. akcijų paketą.


                    Tokiam leidimui Konkurencijos taryba pritarė ketvirtadienį. "Ekranas" realiai jau valdo minėtą Šiaulių televizorių gamyklos kontrolinį akcijų paketą. Turėtą 21,2 proc. dalį kineskopų įmonė padidino, kai televizorių gamintojas padidino įstatinį kapitalą 2,5 mln. litų iki 3,5 mln. litų. Konkurencijos taryba leidimą vykdyti dalinius koncentracijos veiksmus jau buvo suteikusi, o dabar suteikta teisė galutinai įforminti akcijų įsigijimo sandorį.

                    "Ekrano" ir "Šiaulių tauro televizorių" rinka yra Vakarų Europos rinka, o Lietuvoje ji užima nedidelę dalį. Šiaulių gamykla eksportuoja apie 96-97 proc. televizorių, be to, ne visi "Ekrano" kineskopai tinka jos gamybai. Investicijomis "Ekranas" gelbėja Šiaulių įmonei ir sustiprina valdymą", - Eltai sakė Konkurencijos tarybos koncentracijos skyriaus viršininkas Aleksandras Jakiūnas.

                    "Ekrano" Ryšių su investuotojais ir visuomene skyriaus vadovė Angelija Zokaitienė teigė, kad kineskopų įmonė ir Šiaulių televizorių gamykla kartu sieks padidinti gamybą ir pardavimų apimtis Vakarų Europoje, taip pat vidaus rinkoje. Kineskopų tiekimą Šiaulių įmonei numatoma išauginti du kartus. Iki šiol "Ekranas" Šiaulių įmonei per metus pardavė maždaug 10 proc. kineskopų. Jis į televizorių gamyklą investavo piniginėmis įmokomis.

                    Pernai "Ekranas" į naujas technologijas investavo apie 160 mln. litų, kas leidžia padidinti bendrovės pardavimų apimtis 2002-2003 metais po 10 procentų. Bendrovė baigė įgyvendinti su Japonijos koncernu "Toshiba" parengtą projektą ir rugsėjį rinkai pateiks visiškai plokščius 21 colio kineskopus, o vėliau numatoma įsisavinti dar didesnių kineskopų gamybą.

                    Dabartinio projekto įsisavinimo darbai kainavo apie 35 mln. litų. Šiemet numatyta pagaminti apie 15 tūkst. visiškai plokščių 21 colio įstrižainės kineskopų, o kitąmet - daugiau kaip 40 tūkst. per mėnesį. Naujausi kineskopai bus parduodami tiems patiems pirkėjams - daugiausia Turkijos, Prancūzijos televizorių gamykloms bei "Šiaulių tauro televizorių" įmonei.

                    Per septynis šių metų mėnesius "Ekranas" pasiekė 263 mln. litų, arba 11,9 proc. didesnę apyvartą nei pernai tuo pačiu laikotarpiu (235 mln. litų). Iš viso "Ekranas" šiemet planuoja pagaminti 3,5 mln. kineskopų ir pasiekti 500 mln. litų apyvartą. Pelno planai dėl didelių amortizacinių atskaitymų šiais metais kuklesni.

                    Per pirmąjį šių metų pusmetį "Ekranas" uždirbo 20,1 mln. litų ikimokestinio pelno (tuo pačiu metu pernai buvo gauta 28,1 mln. litų neaudituoto grynojo pelno), o iš viso šiemet įmonė planuoja uždirbti 35 mln. litų ikimokestinio pelno (2001 metais gauta 41,3 mln. litų audituoto grynojo pelno).
                    http://www.verslobanga.lt/lt/spaudai.full/3d6e19099d62f

                    Comment


                      Kai yra noras bet ką gali užbankrotinti. Nuo to bankroto suinteresuoti asmenys uždirbo gražaus pelno

                      Comment


                        Labai panašu kad bresta dar vienas skandalas.

                        Panevėžio parke pašventinta būsimos bažnyčios vieta


                        Po ilgų spyriojimųsi Bažnyčia viešai išreiškė pritarimą kunigo Roberto Pukenio popiežiaus Jono Pauliaus vardu pavadintų santarvės rūmų, suvienysiančių visas Panevėžyje veikiančias religines bendruomenes, vizijos įgyvendinimui.

                        Praėjusį šeštadienį Panevėžio vyskupas Jonas Kauneckas pašventino būsimos bažnyčios Parko gatvėje, miesto parko teritorijoje, vietą ir ten stovinčius 10 rūpintojėlių. Šventinimo iškilmėse, kurioms dirigavo R. Pukenis, dalyvavo gausus būrys svečių: miesto valdžios, religinių bendruomenių atstovai, Seimo nariai. Į šventinimo ceremoniją susirinkusius panevėžiečius jie patikino, kad palaiko maldos namų ir tautų kultūros centro po vienu stogu idėją.

                        Tiesa, miesto meras Vitalijus Satkevičius neišdrįso 100 procentų garantuoti, kad šią savaitę miesto Taryba pritars 1,5 hektaro žemės sklypo perdavimui Panevėžio vyskupijos kurijai. Kol kas R. Pukenis turi tik žodinį miesto valdžios pažadą.

                        Miesto meras išreiškė viltį, jog politikai priims teigiamą sprendimą. Tai, kad būsimos bažnyčios vietą pašventino vyskupas Jonas Kauneckas, panevėžiečiai suprato kaip oficialų Bažnyčios pritarimą Santarvės rūmų įdėjai. Bažnyčios pozicija šiuo klausimu neabejotinai turės įtakos ir miesto Tarybos sprendimui dėl sklypo perdavimo.

                        R. Pukenis juokavo, kad miesto parke, kur turėtų iškilti šventovė, specialiai suskubęs pastatyti 10 rūpintojėlių, kad miesto valdžia nebeturėtų kur trauktis. Rūpintojėliai, kuriuos išdrožė 10 garsiausių Lietuvos medžio drožėjų, tarp jų ir trys panevėžiečiai – Stanislavas Janušas, Dalius Dirsė ir Vidmantas Varananavičius, tarsi simbolizuoja idėjos įkūnijimo pradžią ir įpareigoja tęsti darbus.

                        Rūpintojėliai sukurti ir pastatyti už užsienio lietuvių ir mūsų šalies tikinčiųjų paaukotus pinigus.

                        Rūpintojėlius medžio drožėjai kūrė Miežiškiuose, klebono Rimanto Visockio įkurtame „Angelų slėnyje“.

                        Pasak R. Janušo, Lietuvoje daugiau nėra nė vienos vietos, kur stovėtų 10 rūpintojėlių. „Tai –savotiškas rekordas“,– kalbėjo jis.

                        Santarvės rūmai, jeigu jie iškils tokie, kaip yra sumanęs R. Pukenis, taip pat bus vieninteliai.

                        „Sekundė“ jau rašė, kad maždaug 25 milijonus litų kainuosiančių Santarvės rūmų idėją numatoma įgyvendinti etapais. Pirmiausia ketinama pastatyti bažnyčią ir Jono Pauliaus II muziejų. Vėliau, jeigu bus pinigų, turėtų atsirasti konferencijų salė, liaudies meno patalpos, biblioteka, kavinukė.

                        Tiesa, maldos namai po vienu stogu veikiausiai nebus tokie, kaip iš pat pradžių buvo sumanęs R. Pukenis. Juose nebus mečetės islamą išpažįstantiems totoriams. Mat Panevėžio vyskupas J. Kauneckas nepritarė, kad šalia katalikų melstųsi kitatikiai, bet neprieštaravo, kad tautinės mažumos santarvės rūmuose turėtų savo patalpas.

                        Šventinimo iškilmėse dalyvavusių religinių bendruomenių, tarp jų ir totorių, atstovai sakė, kad kitaip garbinantieji Dievą yra tokie pat jo vaikai.

                        „Sekundė“
                        Paskutinis taisė Vidma; 2010.04.26, 16:48.

                        Comment


                          Parašė Vidma Rodyti pranešimą
                          Labai panašu kad bresta dar vienas skandalas.
                          Ir nafyk tos baznycios reik ? zmoniu tam pnvz dideja ar kaip ? pensininkai matyt kad turetu ka veikt.. ir dar tokia vieta parinka, tj ka as zn...

                          Comment


                            Parašė Andree Rodyti pranešimą
                            Ir nafyk tos baznycios reik ? zmoniu tam pnvz dideja ar kaip ? pensininkai matyt kad turetu ka veikt.. ir dar tokia vieta parinka, tj ka as zn...
                            Čia matyt pralošus vietinei komandai CIDO arenoje arba būsimame futbolo stadione, reikės vietos kur pasimelst ir susikaupt būsimoms pergalėms
                            I'm worse at what I do best and for this gift I feel blessed...
                            Parama Siaurojo geležinkelio klubui

                            Comment


                              Parašė Vidma Rodyti pranešimą
                              Labai panašu kad bresta dar vienas skandalas.
                              Pagarba žurnalistams už tai, kad parašė "juokavo", nors tradiciškai tokiais atvejais kalbama labai aptakiai ir bandoma išlaužti kokį nors skandaliuką. Argi mes jau tokie beviltiškai suformuoti tradicinės nihilistinės žiniasklaidos, kad visur ieškome tik blogybių?

                              Parašė Andree Rodyti pranešimą
                              Ir nafyk tos baznycios reik ? zmoniu tam pnvz dideja ar kaip ? pensininkai matyt kad turetu ka veikt.. ir dar tokia vieta parinka, tj ka as zn...
                              Įdomu, kiek Barselonos ir Ispanijos žmonių kalba panašiai kaip Andree apie Sagrada Familia?.. Tai yra statinys, kurį nori pamatyti kiekvienas turistas. Jei kažkas panašaus (kad ir Lietuvos lygmeniu) atsiras ir Panevėžyje - aš tik už tai! Vienintelė sąlyga - viskas turi vykti skaidriai.
                              Visos forumo temos apie Panevėžį:
                              http://www.miestai.net/forumas/tags.php?tag=panevezys

                              Comment


                                Baisiausia tai kad bažnyčios tarnų noras kuo daugiau užkariauti žemių, nesikeičia šimtmečiais, keičiasi tik tikslų pasiekimo formos. Tai dėja, ne pats geriausias pavyzdys net ir tiems patiems tikintiesiems.

                                Blogiausia kad tokias žemių užgrobimo akcijas bando palaikyti ir valdžios atstovai, kurie kaip tik turėtų saugoti miesto teritoriją nuo tokių nusižengimų bei savivaliavimų.

                                Manau kad geras pavyzdys kažkada buvo Klaipėdoja (jei neklystu), kai buvo nuversti visi savavališkai pastatyti koplytstulpiai.

                                Norėtusi tikėti kad ..... politikai priims teigiamą sprendimą. .... ir Miesto Mero išreikštos viltys nebus vien pataikavimas dievo tarnams (kaip choristo). ....

                                Prisiminkim Vilniaus Katedros aikštę, kai pradėta nurodinėti kas galima ir kas ne, šioje aikštėja, arba Panevėžyje Šv. Trejybės bažnyčios kaprizus .....

                                Comment


                                  Parašė Vidma Rodyti pranešimą
                                  Baisiausia tai kad bažnyčios tarnų noras kuo daugiau užkariauti žemių, nesikeičia šimtmečiais, keičiasi tik tikslų pasiekimo formos. Tai dėja, ne pats geriausias pavyzdys net ir tiems patiems tikintiesiems.
                                  Pilnai pritariu, kad bažnyčia valdo daug žemių, lygiai taip pat kaip McDonald's arba lietuviškoji Vilniaus Prekyba. Girdint pedofilijos ar finansinių aferų skandalus visiškai aišku, kad bažnyčios narių tarpe yra ir piktų kėslų turinčių žmonių. Tokių pat žmonių pilna ir kitose srityse - teisėsaugoje, sveikatos apsaugoje, švietimo sistemoje ar toje pačioje žiniasklaidoje. Ar iš to galime daryti išvadą, kad geriau gyventi būtų be darželių, mokyklų, poliklinikų, ligoninių, policijos, teismų? Kokiame chaose tuomet būtume?

                                  Aišku jei visi žmonės būtų idealūs, gyventų sveikai, elgtųsi pagal visas įstatymų ir dorovės normas, patys susikurtų jiems reikalingą aptarnaujančią sferą, tuomet daugelio dabartinių institucijų būtų galima atsisakyti. Ir bažnyčios. Tačiau dabar bažnyčia atlieka svarbų vaidmenį visuomenėje - prisideda prie dorovinio žmonių ugdymo. Būtent bažnyčia daugeliui žmonių įskiepijo pagrindinius principus, be kurių vargiai galėtume gyventi visuomenėje. Kas dėtųsi, jei visi atvirai vogtų, žudytų ir vieni kitiems meluotų? Būtent todėl, kad dar dauguma lietuvių save laiko katalikais, jie daugiau ar mažiau vadovaujasi šios religijos propaguojamais elgesio principais. O gal bažnyčios funkcijas jau gali perimti kas nors kitas, pavyzdžiui žiniasklaida su TV priešakyje?


                                  Blogiausia kad tokias žemių užgrobimo akcijas bando palaikyti ir valdžios atstovai, kurie kaip tik turėtų saugoti miesto teritoriją nuo tokių nusižengimų bei savivaliavimų.
                                  Gyvename teisinėje santvarkoje, tad bausti galime tik tuos, kurių nusižengimus įrodome.

                                  Manau kad geras pavyzdys kažkada buvo Klaipėdoja (jei neklystu), kai buvo nuversti visi savavališkai pastatyti koplytstulpiai.
                                  Ar Kultūros ir Poilsio parke rūpintojėliai pastatyti savavališkai?

                                  Norėtusi tikėti kad ..... politikai priims teigiamą sprendimą. .... ir Miesto Mero išreikštos viltys nebus vien pataikavimas dievo tarnams (kaip choristo). ....
                                  Mano nuomone kol nėra kas iš bažnyčios perima visuomenės dorovinio ugdymo funkcijos, tol galima įvairiomis priemonėmis prisidėti prie šios švietimo institucijos plėtros. Juk mokyklos, darželiai, universitetai (taip pat ir privatūs) taip pat remiami valstybės.

                                  Prisiminkim Vilniaus Katedros aikštę, kai pradėta nurodinėti kas galima ir kas ne, šioje aikštėja, arba Panevėžyje Šv. Trejybės bažnyčios kaprizus .....
                                  Natūralu, kai šalia arenų ir stadionų veikia barai, nors jie prie mokyklų yra griežtai draudžiami. Tas pats ir su bažnyčiomis, juk pagal apibrėžimą jos - rimties ir susikaupimo vieta. Gerai, kad su jomis įmanoma susitarti ir renginiai Katedros aikštėje toliau sėkmingai vyksta
                                  Visos forumo temos apie Panevėžį:
                                  http://www.miestai.net/forumas/tags.php?tag=panevezys

                                  Comment


                                    Truputėlis daugiau info:

                                    Parašė Dar vienas žingsnis Santarvės rūmų link
                                    http://www.panbalsas.lt/naujienos/mi...rves_rumu_link

                                    Daiva SAVICKIENĖ



                                    Miesto parke pašventinti dešimt rūpintojėlių, pastatytų šalia vietos, kur turėtų iškilti Santarvės rūmai – jeigu miesto politikai šią savaitę pritars žemės būsimų rūmų statybai nuomai

                                    Parko gatvės pabaigoje, netoli miesto autobusų galinės stotelės, jau kurį laiką stovi dešimt rūpintojėlių. Būtent šioje vietoje planuojama įgyvendinti Kauno Kristaus Prisikėlimo bažnyčios kanauninko ir dėstytojo Roberto Pukenio santarvės rūmų idėją.


                                    Dvasininko teigimu, kiekvienas dalykas turi savo istoriją. Kunigui lankantis Čikagoje ten gyvenantys lietuviai jo klausinėjo apie santarvės rūmų idėjos įgyvendinimą. Pasak R. Pukenio, sužinoję, kad dar neišspręsti žemės klausimai, toje vietoje siūlė statyti kryžių arba rūpintojėlius ir patys parėmė pinigais – surinko daugiau nei 2 tūkst. dolerių. Be to, užpernai ir pernai žmonės pervedė du procentus gyventojų pajamų mokesčio. Surinkta atitinkamai apie 16 tūkst. ir 12 tūkst. litų. Tad rūpintojėliai, pasak R. Pukenio, netoli Nevėžio sustojo žmonių dėka. „Kaip ilgai mes ėjome į tą Pažadėtąją žemę prie Nevėžio pakrantės“, – prieš Panevėžio vyskupui Jonui Kauneckui pašventinant rūpintojėlius sakė R. Pukenis.
                                    Tikimasi, kad žemės klausimai greitai bus išspręsti, ir santarvės rūmai pagaliau iškils. Jei pakaks lėšų, projektas bus įgyvendintas maksimaliai – t. y. su visomis dar anksčiau sumanytomis idėjomis, o jei pinigų trūks, tuomet iškils tik koplyčia ir Jono Pauliaus II muziejus.
                                    Lėšų pastatų statyboms planuojama gauti ir iš Europos Sąjungos fondų. Pasak R. Pukenio, prieš keletą metų šis projektas buvo įtrauktas į regiono plėtros planą, tačiau pasikeitus merams vėliau išbrauktas, tad kunigas prašė dabartinio mero Vitalijaus Satkevičiaus paieškoti galimybių sprendžiant šią problemą.
                                    Šventiniame renginyje kalbėję įvairių tautinių mažumų ir religinių konfesijų žmonės džiaugėsi galėsiantys burtis po vienu stogu. Panevėžio totorių bendruomenės pirmininkas Islamas Bogatovas sakė svarstantis galimybę, kaip būtų galima gauti pinigų iš UNESCO – jų bendruomenė nėra gausi. Taip pat žadėjo vykti kalbėtis su naujuoju Tatarstano prezidentu.
                                    Lenkų atstovė teigė, jog jie Panevėžyje vietos susirinkimams neturi. Tad tikėjosi, kad patalpos santarvės rūmuose leis jiems pagaliau oficialiai įregistruoti bendruomenę.
                                    Ar žemė miesto parke bus išnuomota minėtoms statyboms, šį ketvirtadienį spręs miesto Savivaldybės taryba. Sklypą prašoma išnuomoti 99 metams, taip pat prašoma jį leisti subnuomoti statytojams ir atleisti nuo žemės nuomos mokesčio.
                                    Visos forumo temos apie Panevėžį:
                                    http://www.miestai.net/forumas/tags.php?tag=panevezys

                                    Comment


                                      Parašė Vismantas Rodyti pranešimą
                                      Pateikiu projektą šalia statomo objekto. Jis tarp Kakadu ir sporto salės. Ten kur sustojo statybos.

                                      Nuo laisvės a. pusės.

                                      Atvaizdas


                                      Nuo senvagės pusės.

                                      Atvaizdas


                                      Manau neblogas pavyzdys kaip naujas statinys gali tikti prie aplinkinių statinių.
                                      Pasirodo Kakadu pastatas yra saugomas valstybės, o sporto salės pastatas yra registruotas Panevėžio miesto kultūros registre.

                                      Parašė Wycka Rodyti pranešimą
                                      /\ Senamiestis ne tik pastatai, nors jie ir sudaro pačią esmę (taip pat gatvių tinklas, krantinės, etc.). Tas "Panevėžio/Nevėžio" viešbutis Laisvės aikštėje (pačiam miesto centre) buvo ir tebėra visiškas "pravalas" miesto architektūrai, panašiai kaip ŠMC Vilniuje. Žinoma, griauti nereikia, bet šiame kontekste norėtųsi, kad būtų likę tie du pastatai, kurie stovėjo dar tarpukariu dabartinio viešbučio vietoje. Spėju, kad tų namų neliko WWII metu. Et, istorijos atgal nebeatsuksi. Gal verčiau tegul būna gana išaukiančiai atrodantis sąlyginai modernus viešbučio (ar kitos paskirties) pastatas, negu griuvenos miesto centre. Jau gana to, kad visai šalia AS yra nenaudojamas apleistas pastatas (šalia stogo sienoje dar išlikę skaičiai 1923), dar buvęs koncervų fabrikas, o jeigu dar ir tas viešbutis... Gal gana griuvėsių penktam pagal dydį Lietuvos didmiesčiui???
                                      Pritariu 100%, būtent tam ir sukūriau atskirą temą, kurią teikiu jūsų vertinimui
                                      [PAN] Panevėžio architektūros paveldas
                                      Visos forumo temos apie Panevėžį:
                                      http://www.miestai.net/forumas/tags.php?tag=panevezys

                                      Comment


                                        Norėtųsi ir vizualizacijas išvysti kai tik bus baigta projektuoti:

                                        Parašė Panevėžio savivaldybė skyrė sklypą Jono Pauliaus II santarvės rūmams statyti
                                        http://www.panevezys.lt/DesktopDefau...35&NewsID=8508
                                        http://whatson.delfi.lt/news/culture...hp?id=31664529

                                        2010-04-29

                                        Šiandien Panevėžio miesto savivaldybės taryba nusprendė Panevėžio vyskupijos kurijai išnuomoti 1,44 ha žemės sklypą kultūros ir poilsio parke naujai bažnyčiai ir bažnytinio meno vertybių muziejui statyti.

                                        Sklypas išnuomotas 99 metams. Už jį kurija Savivaldybei mokės 49840 Lt metinį žemės nuomos mokestį. Tokiomis pat sąlygomis vyskupijos kurija žemės sklypą galės subnuomoti.

                                        Panevėžio vyskupijos kurija kultūros ir poilsio parke planuoja pastatyti daugiau kaip 5000 kv. m Jono Pauliaus II santarvės rūmus. Taip pat numatyta įrengti žiemos sodą su koplyčia, šalia – Rūpintojėlių šventovę.

                                        Šiuos objektus ketinama pastatyti Panevėžio vyskupijos kurijos, šalies ir užsienio rėmėjų lėšomis.

                                        Ryšių su visuomene skyrius
                                        Visos forumo temos apie Panevėžį:
                                        http://www.miestai.net/forumas/tags.php?tag=panevezys

                                        Comment


                                          .
                                          Naujai bažnyčiai Panevėžyje trūksta tik investuotojo
                                          „Panevėžio balsas“
                                          2010 gegužės mėn. 3 d. 00:10


                                          Jo Ekscelencija Panevėžio vyskupas Jonas Kauneckas nenusimena, kad vyskupijos kurija pinigų bažnyčiai statyti kol kas neturi. „Maldos namų statybos visada trunka ilgai“, – tvirtino aukštasis dvasininkas.

                                          Išnuomojo 99 metams

                                          Panevėžio vyskupijos kurijai nebeliko kliūčių pradėti rūpintis naujos bažnyčios ir Jono Pauliaus II bažnytinio meno vertybių muziejaus statybomis Parko gatvėje.

                                          Praėjusį ketvirtadienį vykusiame miesto Tarybos posėdyje buvo priimtas sprendimas kurijai 99 metams išnuomoti 1,44 hektaro žemės sklypą, esantį Kultūros ir poilsio parke. Už sklypo nuomą vyskupijos kurija per metus turės mokėti po 49840 litų.

                                          Taryba kartu sutiko, kad kurija žemės sklypą tokiomis pačiomis sąlygomis galės subnuomoti. Sklypo detalusis planas buvo patvirtintas beveik prieš trejus metus, jis numatytas religinių bendruomenių statiniams.

                                          Už sprendimą, atveriantį kelią bažnyčios ir muziejaus statyboms, balsavo 15, prieš pasisakė 9, susilaikė trys Tarybos nariai.

                                          Virė karštos diskusijos

                                          Kad Taryba nebalsuos vieningai, buvo aišku iš karštų debatų svarstant sprendimo projektą. Vieni politikai abejojo, ar Savivaldybei nuosavybės teise priklausantį žemės sklypą galima išnuomoti be konkurso, kiti – kad nuomos sutartį reikia sudaryti su konkrečiu statybų rangovu, o treti apskritai tik posėdyje sužinojo, jog kurija nei mečetės, nei kitų religijų kulto pastatų statyti nesirengia. Užvirus diskusijoms, netgi pasigirdo siūlymų sprendimą atidėti.

                                          Kaip paaiškino Savivaldybės Architektūros ir urbanistikos skyriaus vyriausioji specialistė Vitalija Baublienė, Savivaldybės žemės sklypai nuomojami pagal pačios Savivaldybės patvirtintą tvarką, joje numatyta: nuomojamiems ne koncesijų būdu sklypams taikomas keturių procentų sklypo vertės mokestis. Vyskupijos kurijos prašomas išnuomoti sklypas šių metų sausio 1-ąją buvo įvertintas beveik 1,3 milijono litų.

                                          Meras Vitalijus Satkevičius nesutiko su siūlymu palaukti, kol bus žinomas statybų investuotojas, ir su juo, o ne su kurija sudaryti nuomos sutartį. „Vyskupijos kurija prašo išnuomoti žemės sklypą, ir mes jai suteikiame teisę pačiai spręsti, ar ji statys, ar ieškos kitų finansuotojų“, – teigė miesto vadovas.

                                          Kur dingo mečetė?

                                          Tarybos narys socialdemokratas Povilas Vadopolas piktinosi, kad Taryba nebuvo supažindinta su Panevėžio vyskupo raštu, kuriame Jo Ekscelencija praneša, kad išnuomotame sklype bus statoma bažnyčia.

                                          „Anksčiau buvo stumiama įvairias konfesijas vienijančių santarvės rūmų idėja, dabar išeina, kad mečetės nebus, tik katalikiška bažnyčia“, – nesuprato politikas.

                                          P. Vadopolui taip pat nepatiko, kad sklype, kurį vyskupijos kurija prašo išnuomoti, yra kavinė, driekiasi pėsčiųjų ir dviratininkų takas. Šie objektai užkliuvo ir kitam socialdemokratui Rimgaudui Pranui Misiūnui. Jis pareiškė, kad balsuoti už negalima, nes statant bažnyčią bus pažeisti kitų visuomenės narių interesai. „Negalima naikinti to, kas parke jau yra. Kas atkurs dviračių taką?“ – klausė politikas.

                                          Architektūros ir urbanistikos skyriaus vyriausioji specialistė V. Baublienė Tarybos narius ramino, esą tai, kokie objektai atsiras bažnyčios teritorijoje, paaiškės tik parengus techninį statybų projektą.

                                          Pasigedo dialogo su visuomene

                                          Tėvynės sąjungos-Lietuvos krikščionių demokratų frakcijos narys Julius Beinortas manė, kad apie naujas statybas miesto parke reikėjo pasitarti su visuomene, o socdemė Ingrida Mazaliauskienė pasidomėjo, ar šiuo klausimu buvo rengta panevėžiečių apklausa.

                                          V. Baublienė atsakė, kad miesto gyventojai išsakyti savo nuomonę galėjo svarstant sklypo detalųjį planą, kuriame ši teritorija buvo numatyta religinių bendruomenių statiniams.

                                          Ramūnas Vyžintas © G.Lukoševičiaus nuotr.Nepartinio Ramūno Vyžinto įsitikinimu, bažnyčiai ir sakralinio meno muziejui pastatyti reikės didelių pinigų. „O kas jų duos, kas subnuomos žemę? Ar šie statiniai netaps išlaikomi Savivaldybės?“ – abejonėmis dalijosi R. Vyžintas.

                                          Bažnyčios statomos dešimtmečiais

                                          Jo Ekscelencija Panevėžio vyskupas Jonas Kauneckas po Tarybos posėdžio „Panevėžio balsui“ neslėpė, jog statybų finansavimas kol kas kybo ore.

                                          „Europos Sąjunga tokiems statiniams pinigų neskiria. Turėsime ieškoti kitų šaltinių. Beje, bažnyčių statybos visada trunka ilgai, pavyzdžiui, Plungėje šventovė buvo statoma net 60 metų“, – kalbėjo aukštas dvasininkas.

                                          Paklaustas, kodėl vietoj įvairias religines bendruomenes vienijančių santarvės rūmų idėjos buvo pasirinkta tik katalikų maldos namų bei Jono Pauliaus II muziejaus statyba, Panevėžio vyskupas teigė, jog pirmasis projektas negavo Bažnyčios pritarimo. „Ir kardinolui nepatiko sumanymas statyti musulmonišką mečetę ar kitų religijų kulto pastatus“, – sakė J. Kauneckas.

                                          Jo Ekscelencija svarstė, kad kitoms religinėms bendruomenėms gali rastis vietos būsimajame bažnytinio meno muziejuje. „Ten gali būti įrengti atskiri kambarėliai, tačiau manau, kad tai tolima perspektyva. Pirmiausia dabar mums yra bažnyčios statyba“, – teigė Panevėžio vyskupas.
                                          Paskutinis taisė Xedos; 2015.04.08, 11:32.

                                          Comment

                                          Working...
                                          X