Panevėžio projektai

[Vidma]

Sutvarkyta Nevėžio pakrantė
Irma Gritėnienė
Ryšių su visuomene skyriaus vedėja
2009-09-17


Panevėžio miesto savivaldybei skyrus lėšų, baigta tvarkyti Nevėžio upės pakrantė. Nuo praėjusių metų vasaros iš upės iškastas dumblas šiuo metu sutvarkytas, o netoli „Ekrano“ tvenkinio esanti Nevėžio upės pakrantė apsėta žole.

2007 metais, gavus ES struktūrinių fondų paramą, nuo praeities taršos kenksmingų medžiagų – daugiausia sunkiųjų metalų – išvalyta 1,2 km Nevėžio upės miesto ribose. 2008 metų vasarą jau buvo išvalyta visa atkarpa nuo J. Biliūno iki Maudyklos gatvės. Dėl lėšų miesto biudžete trūkumo kenksmingas ir rekultivuoti tinkamas dumblas atskirtas ir paliktas džiūti upės pakrantėse įrengtose dviejose laikinojo saugojimo aikštelėse.

„Šiais metais, Savivaldybei skyrus lėšų, visiškai sutvarkyta Nevėžio upės pakrantė. Išsausėjęs rekultivuoti tinkamas dumblas išlygintas ir apsėtas žole, o kenksmingas – išvežtas į Panevėžio regiono sąvartyną. Džiugu, kad darbai baigti anksčiau nei buvo sutarta ir dar viena miesto dalis pagražinta“, - teigia Savivaldybės administracijos direktoriaus pavaduotoja Janina Gaidžiūnaitė.

Nevėžio upės pakrantei sutvarkyti miesto Savivaldybė skyrė 29,5 tūkst. Lt.

[arsiakas]

Parklupo ir "Maxima" :

Traukiasi neišdirbęs nė metų

„Maximos“ logistikos centras netoli Šilagalio bus uždarytas – sandėlius iš Panevėžio rajono planuojama vėl perkelti į Vilnių.

Bendrovės „Maxima LT“ atstovė ryšiams su visuomene Renata Saulytė patvirtino, kad bendrovė nuo kitų metų planuoja uždaryti logistikos centrą netoli Panevėžio. Prie Šilagalio kaimo įsikūrę sandėliai ilgainiui bus perkelti atgal į Vilnių.


Per daug krito

Logistikos centras dirbo ne visus metus – jis atidarytas tik šiemet. Iš čia prekės paskirstomos į aplinkinius regionus ir net plačiau.
„Metų pradžioje buvome optimistiškesni ir situaciją matėme kitaip. Dabar paaiškėjo reali padėtis“, – konstatavo R.Saulytė.
Pasak atstovės, sunkmečiu labai sumažėjo apyvarta, žmonės mažiau perka, tad bendrovei tokio sandėlių ploto nebereikia. Esą dabartinėje situacijoje pakaks ir turimų šešių centrų, likusių Vilniaus krašte.
„Be logistikos centrų neišsiversime, bet vieno jų dislokacijos vieta bus kita“, – paaiškino „Maxima LT“ atstovė.

Bedarbių nepadaugės

Anot R.Saulytės, iškeldama logistikos centrą įmonė nieko nepraranda: į maždaug 26 000 kvadratinių metrų patalpas nebuvo investuojama, jos – nuomojamos.
Bene skaudžiausiai centro uždarymą gali pajusti darbuotojai, kurių yra apie šimtą. Daugiausia tai prekių komplektuotojai ir ekspeditoriai.
Tiesa, didelis nedarbas panevėžiečiams negresia – dauguma „Maxima LT“ darbuotojų logistikos centre yra vilniečiai, be to, jiems žadama ieškoti kito darbo. R.Saulytės nuomone, žmonėms bus net geriau – jie dirbs arčiau namų.
Pasak R.Saulytės, darbuotojai jau informuoti apie gresiančias permainas. Kartu tvirtino, kad patiems geriausiems darbuotojams ieškoma kitų darbo vietų. Kiek žmonių liks be darbo, dar nežinoma. Neatmetama galimybė, kad darbo bus rasta visiems. Šiuo metu peržiūrimi etatai, atliekami skaičiavimai, tikrinami darbo vietų ištekliai.

Vieni – užsidaro, kiti – plečiasi

O štai ne per toliausiai nuo Panevėžio Vaišvilčių kaime esantis „Iki“ prekybos centrų tinklo logistikos centras ne tik negalvoja apie uždarymą, bet net plečiasi. Šiuo metu greta jau pusantrų metų veikiančio logistikos centro jau baigiamas įkurti centralizuotas kulinarijos cechas. Jame dirbs apie 200 žmonių.
„Iki“ parduotuvių tinklo atstovo ryšiams su visuomene Valdo Lopetos duomenimis, šiuo metu prekių laikymo ir paskirstymo sandėliai užima 32 000 kvadratinių metrų plotą, o baigus naująjį priestatą padidės dar 6000 kvad-ratinių metrų.
Beje, šis tinklas tiek logistikos centrų, kiek „Maxima“, neturi – dar vienas veikia Vilniaus krašte ir išvežioja prekes daugiausia po tą regioną. O štai šalia Panevėžio esantis logistikos centras paskirsto jas ne tik po visą Lietuvą, bet ir Latviją. Būtent iš čia, V.Lopetos teigimu, prekes į visas parduotuves galima atvežti per optimaliausią laiką.
Tiesa, plėtros darbuotojų skaičiaus nenumatoma didinti. Teigiama, jog pakaks 330 dabar centre dirbančių žmonių, didžioji dalis jų – iš Panevėžio miesto ir rajono.

Šaltinis: www.panbalsas.lt

[enigma]

Labiausiai gaila, kad miesto centrą "puošęs" viešbutis ir toliau liks toks koks buvęs.

[Vidma]

Tikimasi Vyriausybės paramos miestui svarbiems projektams
2009-09-24 17:08 AINA

Panevėžio miesto savivaldybė Seimo nariams, Finansų ministerijai dar kartą priminė apie pateiktus investicinius projektus Valstybės investicijų 2009-2011 metų programos paramai gauti. Siekiama, kad esant galimybei dar kartą svarstyti lėšų paskirstymą, Panevėžio projektams būtų skiriamas ypatingas dėmesys. Mieste itin svarbu pradėti ar tęsti devynis projektus, kuriems įgyvendinti reikalinga Vyriausybės parama.

„Miesto Savivaldybė, esant sudėtingai ekonominei ir socialinei situacijai, nepajėgi viena, be Vyriausybės ir Europos Sąjungos struktūrinių fondų paramos, įgyvendinti miestui svarbius projektus. Todėl dar kartą norime priminti valdžios atstovams, kad pagal statistinius duomenis Panevėžys lieka nuskriaustas kitų miestų atžvilgiu. Kreipiamės į ministeriją, Seimo narius ir tikimės palankių sprendimų Panevėžiui", - teigia administracijos direktorius Stasys Karčinskas.

Valstybės investicijų 2009 - 2011 metų programos paramai gauti Panevėžio miesto Savivaldybė pateikė šiuos projektus: „Panevėžio Juozo Balčikonio gimnazijos sporto aikštyno statyba" (prašoma parama - 2190 tūkst. Lt, bendra projekto vertė - 2550 tūkst. Lt), „Pagrindinės mokyklos V. Alanto g. statyba" (prašoma parama - 28090 tūkst. Lt, bendra projekto vertė - 41189 tūkst. Lt), „Kūno kultūros ir sporto centro „Aukštaitijos" sporto komplekso rekonstravimas" (prašoma parama - 2300 tūkst. Lt, bendra projekto vertė - 6035 tūkst. Lt), „Muzikinio teatro rekonstravimas" (prašoma parama visam projektui - 23477 tūkst. Lt), „Inžinierinių tinklų įrengimas įstaigoms, priklaususioms nuo AB „Ekranas" energetinio aprūpinimo infrastruktūros (Panevėžio apskrities priklausomybių ligų centras, Panevėžio infekcinės ligoninės tuberkuliozės skyrius, Lietuvos teisės universiteto Teismo medicinos instituto Panevėžio ekspertinis skyrius, Panevėžio kūno kultūros ir sporto centro Ekrano sporto kompleksas)" (prašoma parama visam projektui - 2000 tūkst. Lt), „Buitinio pastato Pilėnų g. 43 patalpų rekonstravimas (įrengiant archyvą su administracinėmis patalpomis)" (prašoma parama visam projektui - 7759 tūkst. Lt), „VšĮ Panevėžio palaikomojo gydymo ir slaugos ligoninės pastato išorės kapitalinis remontas" (prašoma parama visam projektui - 1592 tūkst. Lt), „Infrastruktūros vystymas Panevėžio kultūros ir poilsio parke formuojant sporto ir pramogų kompleksą" (prašoma parama - 4623 tūkst. Lt, bendra projekto vertė - 5362), „Kultūros centro Panevėžio bendruomenių rūmų pastato renovacija" (prašoma parama visam projektui - 15348).

Ypatingai svarbūs yra švietimo sistemos įstaigų infrastruktūrai gerinti skirti tęstiniai projektai. Miestui ypač plečiantis į pietvakarius, pagrindinės mokyklos V. Alanto gatvėje atidarymo laukia per 650 Pilėnų ir gretimuose naujuose kvartaluose gyvenančių moksleivių. Šiuo metu J. Balčikonio gimnazijos sporto bazei trūksta lauko aikštyno, todėl gimnazistai negali tinkamai užsiimti kūno kultūra.

Šiemet iš Valstybės investicijų 2009 - 2011 metų programos Panevėžiui skirti 3200 tūkst. Lt, iš jų 1250 tūkst. Lt - pagrindinės mokyklos V. Alanto g. statybai, 150 tūkst. Lt - Panevėžio Juozo Balčikonio gimnazijos sporto aikštyno statybai, 1800 tūkst. Lt Panevėžio universalios sporto arenos statybai (įsiskolinimams padengti).

„AINA“

[enigma]

Stetiškių plėtra ir jose statomų naujų namų architektūrinė kokybė vis labiau džiugina, bet dėl mokyklos išlieku, kaip bebūtų gaila, skeptiku. Jos statybą, nuo projektavimo iki darbų pradžios, įdėmiai sekiau. Liūdino perprojektavimai, iš vidurinės tapimas pagrindine, kai kurių pirminių sumanymų (kaip baseinas ir žiemos sodas) atsisakymas, trečio aukšto demontavimas. Bet yra kaip yra. Laukiu nesulaukiu darbų pabaigos ir kažkokio galutinio rezultato.

[Wycka]

Ypatingai svarbūs yra švietimo sistemos įstaigų infrastruktūrai gerinti skirti tęstiniai projektai. Miestui ypač plečiantis į pietvakarius, pagrindinės mokyklos V. Alanto gatvėje atidarymo laukia per 650 Pilėnų ir gretimuose naujuose kvartaluose gyvenančių moksleivių. Šiuo metu J. Balčikonio gimnazijos sporto bazei trūksta lauko aikštyno, todėl gimnazistai negali tinkamai užsiimti kūno kultūra.

O tai kokiam stovyje dabar yra Pilėnų mokykla? Ar ten dar vyksta nors kažkokie statybų darbai? Gal galėtumėte parašyti šalia jos esančių namų adresus (nes kiek žinau dar nepriduotas pastatas neturi adreso)?

[Brutalas]

Gal kas turite iki logistikos centro nuotrauku?

[Wycka]

Deja, liūdnos žinios iš Panevėžio...

Praėjusią savaitę Panevėžio miesto savivaldybės taryba patikslino miesto biudžetą ir priėmė sprendimą 2 mln. 260 tūkst. Lt sumažinti jo išlaidas ir pajamas.

Ieškoti būdų, kaip dar kartą šiais metais sumažinti biudžetą, Savivaldybei teko LR Seimui liepos mėnesį priėmus 2009 metų valstybės biudžeto ir savivaldybių biudžetų finansinių rodiklių patvirtinimo įstatymo kai kurių straipsnių ir priedėlių pakeitimo įstatymą.

„Miesto biudžeto pajamos ir išlaidos birželio mėnesį jau buvo sumažintos 12,2 mln. Lt. Visi miesto vadovai ir Savivaldybės administracijos darbuotojai apsisprendė per šiuos metus imti po 10 darbo dienų nemokamų atostogų, nuo rugpjūčio 1 d. daugiau kaip tūkstančiu litų buvo sumažinti mero, vicemerų, mano ir mano pavaduotojos atlyginimai, keliais šimtais litų atlyginimai sumažėjo visiems valstybės karjeros tarnautojams, o nuo spalio 1 d. jie mažės ir dirbantiesiems pagal darbo sutartis. Ir vis dėlto šio sunkmečio laikotarpiu tenka galvoti, kaip dar labiau pasispausti. Seimui nusprendus dar daugiau apkarpyti savivaldybių biudžeto lėšas, Panevėžio miesto savivaldybė turėjo sumažinti ne tik valdymo tobulinimui, bet ir kitoms programoms skirtas lėšas, nors šis sumažinimas ir yra skausmingas“, – sako Savivaldybės administracijos direktorius Stasys Karčinskas.

Ketvirtadienį posėdžiavusi Taryba patikslino 13 biudžeto programų lėšas. 11 programų lėšos sumažintos.

237,8 tūkst. Lt nuspręsta mažinti asignavimus Savivaldybės valdymo tobulinimo programai. Į šią sumą įeina 10 tūkst. Lt sumažintas Savivaldybės mero rezervas, 227,8 tūkst. Lt Savivaldybės administracijai sumažintos lėšos (darbo užmokesčiui ir socialiniam draudimui, ūkio išlaidoms, Administracijos direktoriaus rezervui).

Turizmo skatinimo ir vystymo programos asignavimai sumažinti 320 tūkst. Lt. Planuojama derėtis su koncesininku dėl ,,Cido“ sporto arenos koncesijos sutarties pakeitimo.

Ekonominės plėtros programai skirtos lėšos sumažintos 220,2 tūkst. Lt. 2009 m. biudžete buvo numatyta 218 tūkst. Lt UAB ,,Panevėžio autobusų parkas“ šių metų nuostoliams miesto pervežimuose iš dalies kompensuoti, tačiau esant sudėtingai finansinei situacijai, sumokėti šių metų nuostolių Savivaldybė nesiima. Dar 2,2 tūkst. Lt iš šios programos perkelta į Miesto infrastruktūros objektų plėtros, modernizavimo ir priežiūros programą (bus sumokėtas likęs įsiskolinimas už parengtą Muzikinio teatro investicinį projektą).

Rinkodaros ir viešųjų ryšių programai skirti asignavimai sumažinti 48 tūkst. Lt. Mažiau lėšų skirta informacijos sklaidai, užsienio ryšiams palaikyti, interneto svetainei atnaujinti.

Viešųjų darbų organizavimo programos lėšos bus mažesnės 8,7 tūkst. Lt, nes viešiesiems darbams vykdyti iš valstybės biudžeto skiriamas lėšas sumažino Lietuvos Respublikos Seimas. Šios lėšos skiriamos kaip specialioji tikslinė dotacija valstybinėms (perduotoms savivaldybėms) funkcijoms atlikti.

Miesto infrastruktūros objektų plėtros, modernizavimo ir priežiūros programos lėšos sumažintos 317,8 tūkst. Lt. Iš jų 300 tūkst. Lt mažiau skirta miesto tvarkymo darbams (gatvių, želdinių, kelio ženklų priežiūrai) ir 20 tūkst.Lt – miestui papuošti švenčių metu (2,2 tūkst. Lt šiai programai bus perkelta iš Ekonominės plėtros programos).

Kultūros ir meno programai asignavimai mažinami 47,2 tūkst. Lt. Mažiau lėšų bus skirta mėgėjų menui skatinti.

Iš Kūno kultūros ir sporto programos 298 tūkst. Lt mažiau bus skirta sporto klubų programoms finansuoti.

Švietimo ir ugdymo programos asignavimai mažinami 1 mln. 779 tūkst. Lt. Jie mažėja mokinio krepšelio lėšoms sumažėjus dėl bazinės algos sumažėjimo iki 122 Lt (buvo 128 Lt), mokinio krepšelio sumažėjimo iki 3635 Lt (buvo 3738 Lt) ir dėl kitur išvykusių mokytis moksleivių. Taip pat 20 tūkst. Lt sumažintos lėšos, kurias administruoja Švietimo skyrius. Mažiau lėšų bus skirta Mokytojų dienai paminėti, mokyklų išorės auditui atlikti, mokyklinei dokumentacijai įsigyti ir kt.

Nevyriausybinių organizacijų programai skirtos lėšos sumažintos 50 tūkst. Lt., Saugaus miesto programai – 20 tūkst. Lt. (vaizdo stebėjimo kamerų paslaugoms pirkti ir prevencinėms programos vykdyti).

Dabar patikslintas Panevėžio miesto savivaldybės biudžetas yra 215,5 mln. Lt. Po pirmojo biudžeto sumažinimo birželio mėnesį miesto biudžetas buvo 217,7 mln. Lt.
Ryšių su visuomene skyrius

Šaltinis: http://www.panevezys.lt/DesktopDefau...35&NewsID=7557

.

[beMorkis]

"Iki" Panevėžyje investuoja 38 mln. Lt

http://vz.lt/straipsnis/2009/10/09/I...ja_38_mln__Lt2

Penktadienį Panevėžyje atidarytas „Iki“ kulinarijos cechas, į kurį investuota 38 mln. Lt. Cechas centralizuotai gamins ir teiks produkciją „Iki“ mažmeninio tinklo parduotuvėms Lietuvoje ir Latvijoje.
„Dabar, kai gamyba bus sutelkta vienoje vietoje, bus paprasčiau vykdyti kokybės kontrolę bei keliamus griežtus higienos reikalavimus", - sako Marcelis Harasztis, „Iki" prekybos tinklo generalinis direktorius.
21 mln. Lt investuota į pastatą ir infrastruktūrą, likusieji 17 mln. Lt - į įrangą. Ceche dirba 180 darbuotojų, tačiau planuojama didinti dar 70 žmonių.

Naujojo cecho pajėgumai bus dvigubai didesni nei iki šiol didžiuosiuose miestuose veikusių kulinarijos cechų kartu sudėjus.
Naujasis kulinarijos cechas pastatytas šalia „Iki“ Panevėžio logistikos centro, kuris organizuos produkcijos pristatymą į Lietuvoje ir Latvijoje veikiančias mažmeninio tinklo parduotuves „Iki", „Ikiukas" ir „Cento".
Šiuo metu prekybos tinklas Lietuvoje iš viso jungia 213 prekybos taškų: 110 „Iki“, 18 "Ikiuku" ir 85 "Cento".

[Andree]

Panevėžys svarsto galimybę statyti atliekų tvarkymo jėgainę

Bendrovė „Naftos grupė“ siūlo Panevėžiui pastatyti ir eksploatuoti pirolizės jėgainę. Pirolizė – atliekų tvarkymo būdas, kai atliekos apdorojamos terminiu būdu. Bendrovės atstovų teigimu, preliminarios investicijos į jėgainę siektų 330 mln. Lt, būtų sukurta per 30 darbo vietų.

Bendrovė siūlo Panevėžio savivaldybės teritorijoje pastatyti pirolizės jėgainę, kurioje būtų utilizuojama apie 120 tūkst. tonų nerūšiuotų atliekų per metus ir gaminama elektros energija.

„Naujausios panevėžiečių apklausos parodė, kad tvarkydami atliekas gyventojai išskiria dvi problemas – aukštą atliekų tvarkymo mokestį ir mažai sąlygų rūšiuoti atliekas. Dar vienas galvosūkis – ES direktyvos, pagal kurias iki 2013 metų į sąvartynus turi būti šalinama iki 50 procentų biologiškai skaidžių atliekų. Be to, šalinant atliekas dabartiniais kiekiais sąvartynų eksploatacija bus itin trumpa. Šias bėdas miestui padėtų spręsti komunalinių atliekų tvarkymas pirolizės būdu“, - sakė UAB „Naftos grupė“ strateginių projektų direktorius Donatas Jonikas.


„Mums, kaip miesto vadovams, ši idėja pasirodė itin patraukli. Pasiūlyta galimybė tvarkyti atliekas pagal visame pasaulyje pažangiausią technologiją, iki 60 procentų sumažinti atliekų tvarkymo kaštus, miestiečiams įkurti naujų darbo vietų, 10-14 metų pratęsti Panevėžio regiono sąvartyno eksploataciją. Kita vertus, į miestą ateinančioms investicijoms nereikėtų nei miesto, nei valstybės biudžeto kofinansavimo. Mūsų užduotis – rasti maždaug 6 ha sklypą jėgainei statyti. Kadangi šis projektas aktualus ne tik miestui, bet ir apskričiai, jį svarstys Panevėžio regiono plėtros taryba. Jai pritarus, projektas turi būti įtrauktas į regiono atliekų tvarkymo planą, prasidėtų statybos ir projektavimo darbai“, - pranešime cituojamas savivaldybės meras Povilas Vadopolas.

Anot savivaldybės, šiuo metu pirolizės būdu atliekos tvarkomos Vokietijoje, Japonijoje, Ispanijoje, Italijoje.

www.delfi.lt

[Wycka]

Pasiūlyta galimybė tvarkyti atliekas pagal visame pasaulyje pažangiausią technologiją, iki 60 procentų sumažinti atliekų tvarkymo kaštus, miestiečiams įkurti naujų darbo vietų, 10-14 metų pratęsti Panevėžio regiono sąvartyno eksploataciją. Kita vertus, į miestą ateinančioms investicijoms nereikėtų nei miesto, nei valstybės biudžeto kofinansavimo. Mūsų užduotis – rasti maždaug 6 ha sklypą jėgainei statyti. Kadangi šis projektas aktualus ne tik miestui, bet ir apskričiai, jį svarstys Panevėžio regiono plėtros taryba. Jai pritarus, projektas turi būti įtrauktas į regiono atliekų tvarkymo planą, prasidėtų statybos ir projektavimo darbai

Suprantu, kad tai tik politinis formalumas, bet ko čia nepritarti? Aišku, atsiras rėksnių, kad jiems oras teršiamas, eina kažkokia smarvė, bet juk 'tuščias skrandis' tikrai didesnė blogybė. Pinigai miestui (ir ne tik miestui) ateis ne tik per mokesčius, bet ir per pratęstą sąvartyno ekspoataciją, 30 žmonių nereikės mokėti bedarbio pašalpų. Po tokio susimovimo kai italai pasirinko Alytų, Panevėžio valdžia turėtų griebti „Naftos grupę“ už rankovių ir nė už ką nebepaleisti.

[dts]

Suprantu, kad tai tik politinis formalumas, bet ko čia nepritarti? Aišku, atsiras rėksnių, kad jiems oras teršiamas, eina kažkokia smarvė, bet juk 'tuščias skrandis' tikrai didesnė blogybė. Pinigai miestui (ir ne tik miestui) ateis ne tik per mokesčius, bet ir per pratęstą sąvartyno ekspoataciją, 30 žmonių nereikės mokėti bedarbio pašalpų. Po tokio susimovimo kai italai pasirinko Alytų, Panevėžio valdžia turėtų griebti „Naftos grupę“ už rankovių ir nė už ką nebepaleisti.

man rodosi Italai paspruko isviso

[Wycka]

112

Į Panevėžį vilioja „pagalbos telefoną“

Panevėžio apskrities viršininkas siūlo Bendrojo pagalbos centro 112 skyrių perkelti į Panevėžį. Taip valstybė esą sutaupytų ne vieną milijoną, o mieste atsirastų naujų darbo vietų.
Panevėžio apskrities viršininkas Viktoras Trofimovas kreipėsi į Vyriausybę, Seimą, Vidaus reikalų ministeriją, kad būtų pakeistas parengtas Bendrojo pagalbos telefono numerio 112 paslaugų infrastruktūros plėtros programos įgyvendinimo priemonių planas. Viename jo punktų numatyta 2011–2013 metais Šiauliuose pastatyti ir įrengti šių paslaugų centro regioninio padalinio pastatą.
V.Trofimovas šiuo atveju siūlo taupyti. Pasak jo, Vilniuje ir Kaune šio centro pastatai yra, Klaipėdoje jį reikėtų nuomoti. O štai Šiauliuose prireiktų statyti ir tai kainuotų 11,5 mln. litų. Šiuo metu Panevėžyje yra laisvos apskričiai priklausančios patalpos Sietyno gatvėje 5B.
„Išlaidos galėtų būti mažesnės, jei būtų tiesiog pritaikytas dabar esantis pastatas Panevėžyje“, – siūlo Panevėžio apskrities viršininkas.
Tuo labiau kad minėtas pastatas naikinant apskritis ir taip pereis Priešgaisrinės apsaugos ir gelbėjimo departamentui. Šiai tarnybai vis tiek tektų išlaikyti jau du pastatus.
Be to, Panevėžiui aktualu ir tai, kad čia būtų sukurta nemažai darbo vietų. V.Trofimovo skaičiavimais, centre būtų dirbama pamainomis, tad iš viso būtų apie 118 pareigybių. Vien tik budėtojų apie 110 ir aštuoni administracijos darbuotojai. Kadangi numatoma didinti operatorių skaičių, tad prisidėtų dar apie 30–40 darbo vietų. Tiesa, pareigybių skaičius, spėja V.Trofimovas, dėl to nesikeistų.
Užvakar Priešgaisrinės apsaugos ir gelbėjimo departamento specialistai apžiūrėjo panevėžiečių siūlomą pastatą. Pasak V.Trofimovo, vienas svarbių dalykų tas, kad būtų didelė patalpa, kurioje būtų įkurta 30–40 darbo vietų. Taip pat būtinas nepertraukiamas elektros tiekimas, vieta serveriams.
„Reikalavimai labai aukšti, tačiau komisija labai rimtų priežasčių, dėl ko negalėtų būti panaudotas pastatas Panevėžyje, nerado“, – sakė apskrities viršininkas.
Beje, minėtame pastate iki spalio 12 dienos buvo įsikūręs apskrities Civilinės saugos ir mobilizacijos departamentas. Vykdant reorganizaciją jis tapo skyriumi ir iš 15-os etatų liko septyni. Tad visi darbuotojai persikėlė dirbti į apskrities pastatą. Tai leis per šildymo sezoną vien tik šildymui sutaupyti apie 40 tūkst. litų. Ten dar kelis kabinetus turi Panevėžio miesto savivaldybės Civilinės saugos skyrius.
Be to, pasak V.Trofimovo, Seimas svarstys klausimą dėl civilinės saugos funkcijų perdavimo kitoms institucijoms, tad civilinės saugos funkcijų apskritis nuo sausio 1-osios apskritai nebevykdys.

.

[Ametistas]

Tas budėtojų skaičius 110 žmonių yra skirta aptarnauti visą Lietuvą. Manau normalus skaičius. O šiaip tai labai gerai, jei centras būtų Panevėžyje, nes kaip girdėjau per TV, Panevėžyje sparčiai auga nedarbas. Tik turbūt juoką keltų panevėžiečių tarmiškas akcentas paskambinus 112

[Wycka]

Verslininkų bankrotas Panevėžyje palieka pastatus vaiduoklius

Iš nekilnojamojo turto užsimojusių praturtėti verslininkų spąstuose atsidūrė ir gyventojai, ir verslo partneriai. Kadaise puoselėję planus naujam gyvenimui prikelti istorinį konservų fabriką, tačiau taip ir palikę jį merdėti, verslininkai broliai Rytis ir Saulius Rimkevičiai Panevėžio centre įkurdino dar vieną statinį vaiduoklį. Prieš porą metų Savanorių aikštėje penkiaaukščio statybas pradėjusiai ir gerai nė neįpusėjusiai įmonei „S&R Building“ iškelta bankroto byla.

Nors įmonę įkūręs S.Rimkevičius iki jos finansinio kracho likus keliems mėnesiams akcijas skubiai perleido kitam verslininkui, aplinkinių namų gyventojai nepamiršo jo pažado užtaisyti butuose dėl statybų atsivėrusių plyšių.
Apmulkinti liko ir „S&R Building“ verslo partneriai, nebeturintys vilties atgauti skolų: bankrutavusios bendrovės finansiniai įsipareigojimai dešimt kartų didesni nei deklaruojamas turtas.
Kodėl bankrutavusios įmonės turto balanse staiga nebeliko nei nebaigto statyti penkiaaukščio, nei sklypo po juo, esą mįslė net pačiam bankroto administratoriui – Kauno bendrovės „Verslo konsultantai“ atstovui Kazimierui Budriui. Tačiau „S&R Building“ kreditoriai nesunkiai išsiaiškino, kad statomas penkiaaukštis „paslėptas“ kitoje su S.Rimkevičiumi siejamoje bendrovėje.

Savininkų nesuranda

Statybos ir remonto darbais turėjusi verstis bendrovė „S&R Building“ buvo įkurta 2007-ųjų balandį. Bendrovės vieninteliu akcininkui tuomet nurodytas S.Rimkevičius. Tų pačių metų lapkritį įmonė iš S.Rimkevičiaus vadovaujamos ir jo broliui Ryčiui priklausančios bendrovės Jungtinio duonos centro perėmė išperkamosios nuomos sutarties su „Hansa lizingu“ įsipareigojimus ir taip įgijo teisę į 2,8 a žemės sklypą Savanorių aikštėje.
„Hansa lizingas“ taip pat finansavo „S&R Building“ Savanorių aikštėje 952 kv. m komercinės paskirties pastato statybas. Sutartyje numatyta, kad bendrovė į pastatą investuoja 249 tūkst. Lt, „Hansa lizingas“ – 999 tūkst. Lt.
„S&R Building“ su lizingo bendrove pasirašė sutartis, pradedamos penkiaaukščio statybos, o po kurio laiko iškeliama bankroto byla.
Bankroto administratoriaus K.Butkaus teigimu, „Hansa lizingas“ dar pernai nutraukė finansavimo sutartį, o „S&R Building“ liko ir be žemės, ir be statinio.

_______________________________________

Iš pradžių skaitydamas nebuvau tikras, bet vėliau abejonių kaip ir nebeliko. Sutampa ne tik pavardės, bet ir duonos verslas. Tai turėtų būti tie patys braliukai Rimkevičiai. Sukti brukti ir dar pasikėlę. Pamenu juos nuo ~2000m. Tada jie vertėsi tik duonos gaminių platinimu, gal jau ir kepimu. darbuotojai pas juos keitėsi kas keli mėnesiai. Kone visiems verslo partneriams buvo daugiau mažiau įsiskolinę (laiku nesusimokėdavo už prekes ir paslaugas), o už tuos svetimus pinigus pirkosi naujus automobilius, važinėjo po užsienį. Atrodo, tik dabar jie ima prieiti liepto galą. Paradoksalu, bet tokie "patyrę hm hm verslininkai" beveik visada nuo visokių nemalonumų išsisuka...

[TAUchix]

Perskaičius straipsnį peršasi išvada, kad Panevėžys, išvengęs masinės pastarųjų metų daugiabučių statybos, šiuo metu, lyginant su kitais didmiesčiais, yra pakankamai darniai išvystytas Dabar galvoju kiek naujų priemiestinių mini gyvenviečių pastaraisiais metais iškilo aplink Panevėžį?

http://www.delfi.lt/news/economy/rea....d?id=25740613

Miesto teoretikai, apžvelgdami, kaip per dešimtmetį plėtėsi šalies miestai, vardija aibę socialinių ir urbanistinių klaidų. Jos gyvenimo kokybės požiūriu užmiestį paverčiančių problematišku ir pilku. Tik įsigijus namą užmiestyje suvokiama, ką reiškia visiška priklausomybė nuo automobilio, pasigendama šaligatvio, kuriuo vaikas galėtų nueiti iki mokyklos ar darželio, ir kuris dėl teisinės sistemos gali niekada neatsirasti.

Susitaiko su problemomis

„Vienintelis idealas, ko žmonės nori iš savo nuosavo būsto, yra namas ir nuosavas kiemas. Visa kita, kas yra už kiemo ribų, absoliučiai neįdomu. Tik atsikėlus pradedi suvokti, kad būtų gerai gatvė, šaligatvis, kuriuo vaikas galėtų eiti pėsčiom į mokyklą ir nereikėtų kiekvieną rytą jo vežti“, – ketvirtadienį surengtoje viešoje diskusijoje apie priemiesčių įtaką socialiniam miesto gyvenimui teigė sociologė Vita Petrušauskaitė.

„Kultflux“ iniciatyva surengtoje diskusijoje miesto teoretikė Ūla Tornau, komentuodama atlikto tyrimo rezultatus, pridūrė, kad naujakuriai ar tik ketinantys persikelti į nuosavą namą nesitiki, kad naujuose rajonuose bus teikiamos įvairios socialinės paslaugos.

„Manoma, kad jeigu aš turiu privatų namą ir kiemą, tai to kaina yra bet kokių kitų funkcijų ir paslaugų pasiekiamumas tik automobiliu. Ne poreikis formuoja paklausą. Tai nulemia nekilnojamo turto agentūrų sukurti naujų rajonų įvaizdžiai ar pavyzdžiai, matomi per televiziją. Neįsivaizduojama, kad gali būti kitaip“, – sakė ji.

Negalvojama apie ateitį

Architektas Justinas Dudėnas, kalbėdamas apie naujus ir per nekilnojamo turto burbulo pūtimosi laikotarpį pastatytus šalies daugiabučių namų kompleksus, individualių, mažaaukščių ar kelių namų gyvenvietes užmiestyje, teigė juose pasigendantis „erdvės kokybės“.

„Tai yra mechaninio planavimo problema: sklypai vienodi, mažiukai, gatvės atrodo kaip kareivinės, vaikai gali žaisti tik savo kiemuose, gatvės be šaligatvių, jokių viešų erdvių“, – pagrindinius naujų gyvenamųjų rajonų trūkumus lrt.lt vardijo architektas.

Jis priduria, kad kuriant naujas gyvenamąsias teritorijas negalvojama apie ateitį: nenumatoma, kur galėtų atsirasti parkas, mokykla ar vaikų darželis.

„Nėra numatyta, kur atsiras darželis, mokykla ar parkas, nors gyventojų kiekis dažnai to jau reikalauja. Tiesiog kai detalieji planai ruošiami po gabaliuką, atskirai tų dalykų numatyti neprivaloma“, – sakė architektas.

Dėl to, pasak J. Dudėno, nauji rajonai yra „neperspektyvūs“, pasmerkti būti vien „miegamaisiais“, o šiems ateityje, kurioje darbo ir gyvenimo erdvės vis labiau susilieja, paprasčiausiai nėra vietos.

„Važinėjimas iš namų į darbą yra šitos civilizacijos yda – laiko ir energijos švaistymas. Kokia švari ta energija bebūtų, vis tiek niekada nebus bevertė. Tad, manau, miegamieji rajonai ateities neturi. Turtėjantys miestai turėtų decentralizuotis – kasdienės prekės ir paslaugos turėtų ateiti į gyvenamųjų namų rajonus“, – sakė architektas.

Pasak miesto teoretikės Ū. Tornau, šiuo metu imama suprasti, kad tam tikra sovietų viešojo gyvenimo racionalizacija, vadinamieji „baisieji“ sovietmečio daugiabučiai, kuriuos statant labai mažai atsižvelgta į tai, kiek ploto turėtų būti skirta žmogui, ar kiek erdvės turėtų užimti virtuvė, nėra tokie jau blogi.

„Sovietmečio statyba, net su daugiabučių Naujininkuose ar Žirmūnuose viešosiomis erdvėmis, lyginant su tuo, kas pastatyta per pastaruosius 10 metų, yra labai geri pavyzdžiai. Jie būtų dar geresni, jei būtų geresnė statybų kokybė ir architektūrinė įvairovė“, – pastebėjo miesto teoretikė.

Priklausomybė nuo automobilio ar jį turinčiojo

Kaip pastebi urbanistikos specialistai, daugelis naujų gyvenviečių nėra sujungtos miesto viešuoju transportu: jis čia arba nevažiuoja, arba važiuoja labai retai.

„Mažiau mobilūs gyventojai – tam tikri šeimos nariai, vaikai arba pagyvenę žmonės, kurie negali vairuoti – iš karto tampa priklausomi nuo kitų“, – sakė miesto teoretikė Ū. Tornau.

Teoretikė pastebėjo, kad jau dabar žmonės pradeda dirbti namuose. Ateityje, anot jos, ši tendencija vis labiau stiprės, o dėl to kils įvairių paslaugų ir susiekimo problemų: prireiks įvairių paslaugų, pradedant darželiu–lopšeliu, baigiant kirpykla, dėl kurių teks sėsti į automobilį ir važiuoti kelias dešimtis kilometrų.

Savivaldybė vengia socialinių problemų sprendimo

Kaip viešoje „Kultflux“ diskusijoje teigė Vilniaus miesto savivaldybės Detaliojo planavimo skyriaus urbanistas Nerijus Siciūnas, miestas yra labai išsiplėtęs, o norint šią teritoriją aprūpinti visais socialiniais, inžineriniais ir kitais poreikiais, reikėtų daug lėšų. „Su šiomis teritorijomis yra daugiausiai problemų, nes jas reikia spręsti sistemiškai ir struktūriškai“, – diskusijoje pripažino urbanistas N. Siciūnas.

„Niekas nenori duodi papildomo savo lito, kad būtų nutiestas kelias. Visi stengiasi nustumti [nuo savo atsakomybės] visą socialinę, susisiekimo infrastruktūrą. Galbūt kažkiek didesnis suinteresuotumas yra inžinerine infrastruktūra – vandens visiems reikia, tačiau pigiau įrengti lokalų vandens gręžinį ar nuotekų valymo įrenginį, – sakė N. Siciūnas. – Kai tokių savininkų atsiranda šimtas, keli šimtai, įsivaizduojate, jie savo nuotekas nuleidžia į vieną teritoriją – užterštumas darosi pakankamai rimta problema“.

Pasak jo, darnia plėtra nėra suinteresuotas nei privatus žmogus, kuriam gali tekti visuomenės labui skirti dalį savo nuosavybės, nei pats miestas, kuris, sprendžiant nesutarimus ar darant kompromisus, turėtų atitinkamai atverti piniginę. Anot N. Siciūno, Vilniaus vakarinio aplinkkelio statyba, kurios metu miestui teko supirkti privačias teritorijas, parodė, kad tai labai komplikuotas procesas yra, kurio problemų aštrumas priklauso nuo žemės vertės.

„Jeigu atsiranda galimybė iš žemės ploto užsidirbti 2–3 mln. Lt, žmogaus požiūris į planavimą ir kitus dalykus labai keičiasi [...]. Pagal mūsų įstatymus, nuosavybė yra neliečiama, o bet kurie apribojimai ar planavimo idėjos gali būti lengvai užginčijamos [...]. Žmogus šiaip sau nesutiks atiduoti net kvadratinio metro“, – diskusijoje sakė Vilniaus miesto urbanistas.

Jis priduria, kad dabar miesto plėtra vyksta labai fragmentiškai, o kai prireiks bendrajame plane numatyto parko, skvero, vaikų darželio, mokyklos, sporto aikštelės ar kitų bendros paskirties teritorijų – jų paprasčiausiai nebus kur įrengti.

Pasak miesto urbanisto, gali būti nuspręsta reikalingą teritoriją atpirkti iš miestiečių arba savininkams, kurie dar neužstatė savo žemės, nurodyti ją paversti vieša – šiuos sprendimus turi priimti miestų plėtros departamentai.

„Jie turi priimti sprendimą ir pasakyti kažkuriam iš tų savininkų, kurie dar nėra užstatę teritorijos: atleisk, viskas tavo teritorijoje mes esame numatę bendro naudojimo erdvę“.

Teisinė sistema leidžia „mulkinti“ visuomenę

Kaip viešoje „Kultflux“ diskusijoje teigė Vilniaus miesto savivaldybės Detaliojo planavimo skyriaus urbanistas N. Siciūnas, prie teritorijų planavimo profesionalus architektas gali prisidėti daugiausiai 10–20 proc. Daug įtakingesni šiuo atveju yra politikai ir teisinė sistema.

„Teisinė bazė yra stuburas. Jeigu ji nenustatyta pakankamai tiksliai, atsiranda korupcijos galimybė, o galutinį rezultatą pasiekti labai sunku“, – teigė N. Siciūnas. Jo manymu, bent jau Vilniuje trečdalis su miesto plėtra susijusių sprendimų buvo pasiekti nelegaliai.

Pasak urbanisto N. Siciūno, teoriškai visuomenei yra suteiktos pakankamai didelės galios reguliuoti miesto plėtrą, tačiau realiame gyvenime ji paprasčiausiai „mulkinama“: informuojant ir kviečiant dalyvauti miesto plėtroje dažnai pateikiami tik sklypo kadastriniai numeriai, o pats pranešimas surašomas perdėm teisine kalba.

„Kuris žmogus žino savo ar kito žmogaus nuosavybės kadastrinį numerį? Planavimo tikslas gali būti pavadintas „sklypo naudojimo rėžimo nustatymas“. Kas yra sklypo naudojimo rėžimas?“, –pastebėjo urbanistas.

„Aš, kaip profesionalas, turi žinoti gerus triukus, kaip apeiti visus tuos reikalavimus, kad galėčiau už kelių mėnesių pasiekti [užsakovo norimą] rezultatą ir padėti žmogui gauti pridėtinę vertę. Pačio planavimo kokybė yra mano reikalas: galiu išvis nusispjauti ir pasiimti atlyginimą arba galiu verstis per galvą ir bandyti kažką išlaužti. Bet dėl to dažnai kyla probleminių situacijų, nes viešos erdvės kokybė priklauso nuo žalių erdvių, viešų erdvių – jos bent jau šiuo metu didelio pelno neduoda“, – „Kultflux“ surengtoje diskusijoje sakė Vilniaus miesto savivaldybės Detaliojo planavimo skyriaus urbanistas N. Siciūnas.

Kita vertus, pastebi urbanistas, žinanti savo teises visuomenė ar geras teisininkas galėtų užkirsti kelią net ir pačiam geriausiam plėtros projektui. „Pagal dabartinius įstatymus mes galime apeiti visuomenės informavimą, kitą vertus, tuo remiantis, galima stabdyti tikrai gerus projektus“, – pastebėjo jis.

Problemas bando spręsti didieji investuotojai

Architektas Tomas Grunskis, domėjęsis, kokias kriterijais nekilnojamojo turto vystytojai vertina naujus pastatus, pastebėjo tik 5 formalius ir ekonominius aspektus.

„Architektūra, šiuolaikiškumas; integravimas į aplinką; pastatų patogumas; statybų kokybė ir kainodara“, – pastebėjo T. Grunskis.

Nors, vertinant pastatus, dažniausiai neatsižvelgiama į tai, nuo ko,miesto teoretikų teigimu, priklauso gyvenimo kokybė, t.y. viešos erdvės ir socialinė infrastruktūra, N. Siciūnas pastebėjo, kad socialinę situaciją gelbėja stambus kapitalas, superkantis ir vystantis didžiulius žemės plotus.

„Kai superkama didesnė teritorijos dalis, žiūrima plačiau. Suprantama, kad sklypai bus parduoti pelningiau jei bus sukurta socialinė infrastruktūra, pavyzdžiui, sukurs skverą“, – pastebėjo urbanistas N. Siciūnas.

lrt.lt

[Vidma]

Pasirašyta Panevėžio vandentiekio tinklų plėtros sutartis
2009-11-25


Šiandien UAB „Aukštaitijos vandenys“ pasirašė Panevėžio miesto ir rajono nuotekų ir vandentiekio tinklų plėtros I etapo rangos sutartį su konkurso laimėtoja AB Panevėžio statybos trestu.

Konkurso pirkimo dokumentus įsigijo 11 statybos organizacijų, konkurse dalyvavo keturios. Gavus statybos leidimą tinklų statyba turėtų prasidėti jau netrukus. Darbus atliks Panevėžio statybos tresto filialas „Gerbusta“, techninę priežiūrą - UAB „Technik LT“.

Šis projektas - sudedamoji 2007 - 2013 m. Sanglaudos skatinimo veiksmų programos dalis. Panevėžio mieste ir rajone visas projektas suskirstytas į 4 etapus, kuriems įgyvendinti iš ES Sanglaudos fondo skirta 44,387 mln. Lt.

Pirmajame etape numatyta įrengti nuotekų rinktuvus, slėginius ir vandentiekio skirstomuosius tinklus Panevėžio J.Janonio, Daumėnų, Plukių, Bajoriškių, Alyvų, Naujamiesčio, Stoties, K.Donelaičio, Smėlynės, A.Smetonos, Katkų, Klaipėdos gatvėse, Savitiškio skersgatvyje.

Vandentiekio skirstomieji tinklai bus pakloti S.Kerbedžio, Bijūnų, Sodininkų gatvėse, nuotekų rinktuvai - Krekenavos, Marijonų, Sodų, Kranto gatvėse.

Šiame etape numatyta įrengti nuotekų rinktuvus, slėginius nuotekų bei vandentiekio skirstomuosius tinklus Panevėžio rajono savivaldybės teritorijoje esančių priemiestinių Berčiūnų, Vyčių, Velželio, Dembavos, Velžio kaimuose.

Įgyvendinus pirmąjį Panevėžio miesto ir Panevėžio rajono nuotekų ir vandentiekio tinklų plėtros etapą, galimybes savo tinklus prijungti prie centralizuoto nuotakyno ir vandentiekio turės per 1260 gyventojų.

Kitų etapų įgyvendinimą planuojama pradėti 2010 metų pradžioje.

.

[Vidma]

Visą aukštą Panevėžyje nusipirkęs amerikietis užkūrė pirtį statybininkams
Inga Smalskienė, „Sekundė“
2009 gruodžio mėn. 3 d. 00:00

Visą aukštą viename naujausių ir moderniausių Panevėžio daugiabučių nusipirkęs amerikietis užkūrė pirtį statybininkams. Daugelyje pasaulio šalių dirbęs JAV stiklo menininkas 55 metų Markas Vaitakeris Ekstrandas didžiausius kultūrų ir mentaliteto skirtumas teigia pajutęs Lietuvoje.

„Jūsų šalyje net ir brangiausiai sumokėjęs už butą negali tikėtis kokybės, nors tai civilizuotame pasaulyje savaime aišku. Statybininkai nesupranta, kai su jais kalbiesi kaip džentelmenas su džentelmenais“, – stebėjosi užsienietis.

Amerikiečiui prireikė trejų metų, kad suvoktų, jog Lietuvoje, norint reikalą pajudinti iš vietos, reikia rašyti skundus ir apskritai bendrauti raštu. M.V. Ekstrandas dabar tai ir padarė – surašė pretenziją jam 2006 metais tris butus Klaipėdos gatvės 99-ajame name pardavusiai bendrovei „Edrija ir partneriai“. Būsto kokybe nepatenkintas užsienietis neatmeta, kad kreipsis į teismą.

Šios bendrovės direktorius Vilius Dargis trukčioja pečiais. Jis teigia, kad amerikiečio reikalavimai nepagrįsti.

„Iki šiol jis mums raštu nepateikė nė vienos pretenzijos, bet vis tiek reaguodavom. Susidarė įspūdis, kad mus šokdina tik tam, kad šokdintų“, – tikina V. Dargis.

M.V. Ekstrando ir „Edrijos ir partnerių“ ginčą pakviestas spręsti nepriklausomas statybų konsultantas, bendrovės „Statybų laikas“ direktoriaus pavaduotojas Artūras Jakštas.

„Tikiuosi, kad teismų neprireiks“, – vylėsi specialistas ir kol kas susilaikė nuo konkrečių išvadų.

„Sekundė“

[Andree]

Na kazin ar cia prie Panevezio projektu reiktu rasyt, kazkokia rastliava apie darbu broka ir tiek.. kur jo nepasitaiko

[Wycka]

Panevėžio miesto savivaldybė užsibrėžė mažinti oro taršą

Panevėžio miesto savivaldybė vykdo ES šalims merų sambūrio paktu prisiimtą įsipareigojimą – miesto Taryba patvirtino Savivaldybės tvarios energijos veiksmų planą 2010–2020 metams, kuriuo įsipareigojama ne mažiau kaip 20 proc. per šį laikotarpį sumažinti anglies dvideginio emisiją – šiltnamio efektą sukeliančių dujų, turinčių didelę įtaką klimato kaitai, išmetimą mieste.
Panevėžio savivaldybė yra ES šalių savivaldybių merų sambūrio pakto dalyvė, praėjusiais metais nusprendusi dalyvauti šio sambūrio veikloje.
„Tvarios energijos veiksmų plane numatyta siekti energijos vartojimo mažinimo daugiabučiuose pastatuose, mažinti miesto viešojo transporto taršą, modernizuoti šilumos ūkį, plėsti miesto žaliuosius plotus, dviračių ir pėsčiųjų takus, tobulinti atliekų tvarkymo sektorių, sutvarkyti praeityje užterštas teritorijas, tobulinti energijos gamybą panaudojant susidarančias atliekas ir kt. Įsipareigojimams įgyvendinti pirmiausia reikės sukurti palankią teisinę bazę, tobulinti finansavimo mechanizmą, informuoti ir šviesti visuomenę bei ieškoti finansavimo šaltinių. Be abejo, miesto Savivaldybei ir jai pavaldžioms įmonėms tai didelis iššūkis, tačiau tai yra ilgalaikė vizija. Labai tikimės, kad per dešimt metų pavyks atlikti gerų darbų aplinkai gerinti", - sako Savivaldybės meras Povilas Vadopolas.
Kas dveji metai nuo Tvarios energijos veiksmų plano pateikimo Europos Komisijai, savivaldybė turės pateikti plano įgyvendinimo ataskaitą. EK atliks ataskaitos analizę, patvirtins ir įvertins plano vykdymą. Savivaldybė taip pat turės organizuoti Energijos dienas, dalyvauti mokymuose, keistis informacija, ieškoti finansinės paramos, esant reikalui, galės atlikti plano pakeitimus.
Didžiąją dalį Tvarios energijos planui įgyvendinti prireiksiančių lėšų tikimasi pritraukti iš ES paramos fondų.

.