Skelbimas

Collapse
No announcement yet.

Panevėžio projektai

Collapse
Tai svarbi tema.
X
X
 
  • Filtrai
  • Laikas
  • Show
Clear All
new posts

    Čia, kad senvagė nuo Laisvės a. bus labiau uždaryta tai skambiai pasayta, tokių "praėjimų" tikrai niekam ir nereikia, baisingai atrodo tik. Pastatas toje vietoje visai nieko, tik reikia, kad nesipjaustų su aplinka, neiškiltų koks nors super modernus stiklinis kubikas, kuris ten tikrai tikrai netiktų.

    Comment


      Jei gerai prisimenu vietą, tai ir taip ten pastaruoju metu medinė "pavėsinė" (ar kaip ten pavadint) stovėjo ir Senvagės nesimatė. Tai jei panašaus stiliaus, tai pastatas dar geriau įsipaišytų.
      P.

      Comment


        /\
        Nebėra tos pavesinės jau kuris laikas .

        Comment


          Snd is grupioko kuris dalyvauja statant Siauliu Akropoli teko isgirsti, kad kitais metais Akropolis zengs i Panevezy!!!

          Comment


            Jėga..kažkada gi turi "įžengt"..

            Comment


              Parašė Andree Rodyti pranešimą
              Snd is grupioko kuris dalyvauja statant Siauliu Akropoli teko isgirsti, kad kitais metais Akropolis zengs i Panevezy!!!
              Pilnos kelnės džiaugsmo...reiks bėgt išsikratyt...Akropolį Panevėžiui ir dar po viena Maximą kiekvienai sankryžai!...tada tikrai galėsime džiaugtis pagerėjusia gyvenimo kokybe...


              Atrodo jog net nespėję isibėgėti bus pristabdytos naujojo pastato statybos LA...
              Panevėžio balsas
              2008.02.24
              Gintautas SUBAČIUS

              Šiaurinėje Laisvės aikštės dalyje pradėto statyti komercinio pastato statybos laikinai pristabdytos. Ardant akmenines tvoreles paaiškėjo, kad į jas, kaip ir į sienelę prie J.Miltinio dramos teatro, buvo įmūrytos žydų kapinių antkapių dalys - rašo dienraštis "Panevėžio balsas".

              Kultūros paveldo departamento Panevėžio skyriaus vyr. inspektoriaus Kazimiero Stančiko teigimu, departamento specialistai užfiksavo, kad akmeninėse tvorelėse buvo įmūrytos žydų kapinių antkapių dalys su užrašais. Pagal miesto Savivaldybės nustatytą tvarką, kapinių akmenys bus atrinkti ir perduoti saugoti „Panevėžio gatvių“ bendrovei. Vėliau jie bus panaudoti žydų monumento statybai. Dėl tokio radinio statybos nesustabdytos.

              Savivaldybės Architektūros ir urbanistikos skyriaus kultūros paveldo apsaugos specialistė Loreta Paškevičienė teigė, esą statybas stabdyti gali tik Kultūros paveldo departamentas arba statybos inspektoriai. Ji iš departamento darbuotojų girdėjusi apie rastas žydų antkapių dalis.

              L.Paškevičienės įsitikinimu, Kultūros paveldo departamentas, įsikūręs šalia statybvietės esančiame viename iš reikšmingiausių miesto namų, turėtų geriau matyti ir žinoti, kas dedasi pašonėje.
              Paskutinis taisė Monteq; 2008.02.25, 00:04.

              Comment


                Regionų plėtros planai viršija turimas galimybes
                http://www.delfi.lt/news/economy/bus...hp?id=16092849
                "Panevėžio balsas"
                2008 vasario mėn. 26 d. 00:01


                Šiauliuose vykusioje konferencijoje „Lietuvos regionų plėtros tendencijos ir investicijų perspektyvos. Šiaurės regionas. Šiauliai ir Panevėžys, 2008“ dalyvavę valdžios atstovai ir verslininkai, keldami klausimą ne tik apie pavienių regionų, bet ir visos šalies patrauklumą tiek vietiniams, tiek užsienio investuotojams, buvo itin kritiški.

                Jų tvirtinimu, investicijos į regionus padidės tik tada, kai centrinė valdžia nustos ignoruoti ar negirdėti savivaldos reikalavimų ir norų.

                Šiauliuose vyko konferencija „Lietuvos regionų plėtros tendencijos ir investicijų perspektyvos. Šiaurės regionas. Šiauliai ir Panevėžys, 2008“. Konferencijos iniciatoriai – Nekilnojamojo turto agentūra „Ober-Haus“, bankas „Nordea“ ir advokatų kontora „Norcous & Partners“. Surengtoje konferencijoje verslininkai ir investuotojai kartu su miestų ir regionų valdžia aptarė Šiaurės regiono ekonominį, socialinį, urbanistinį potencialą.

                Verslo bendruomenės atstovai iš savivaldybių siekė sužinoti, kaip atsakingos institucijos ketina gerinti miestiečių gyvenimo kokybę, kaip kurs palankias ir patrauklias sąlygas verslui ir investicijoms, kokiais būdais tai bus įgyvendinta. Kaip bendrieji planai gali užtikrinti efektyvią ir logišką regionų plėtrą.

                Panevėžyje dangoraižiai nebus statomi
                (neskaitant tų prie ,,Babilono'' 16, 50 aukštų )

                Aktyviausia Šiaulių miesto urbanistinė plėtra numatoma Kuršėnų ir Radviliškio, taip pat ir Joniškio kryptimis, Panevėžio–Šiaulių kryptimi. Tiesa, palankiai vertinamos galimybės Panevėžį plėsti ir pietų kryptimi. Tokios plėtros kryptys numatytos šių miestų bendruosiuose planuose, išsamiai pristatytuose konferencijoje. Panevėžio miesto savivaldybės tarybos sekretoriato mero patarėjas ekonomikos ir investicijų klausimais Tadas Jagminas, pristatydamas bendrojo plano atnaujinimo sprendinius, pabrėžė: Panevėžio miesto plėtra sunkiai įsivaizduojama šiaurės ir rytų kryptimis.

                „Šiaurėje plėtrai kelią užkerta miškų masyvai, rytuose – karinė oro pajėgų bazė. Pietų kryptis vertinama palankiau – ji galėtų apimti gretimas teritorijas šalia „Via Baltica“ aplinkkelio. Be to, šis susisiekimo projektas Panevėžiui itin reikšmingas siekiant tapti Aukštaitijos branduoliu“, – apie miesto plėtros galimybes aiškino T.Jagminas.

                Pasak T.Jagmino, Panevėžio mieste ir toliau dominuos mažaaukštė statyba, sodybinio tipo kvartalai. Tokias miesto raidos tendencijas patvirtina teritorijų poreikio įvertinimas 20 metų laikotarpiui, mat tokiam laikui rengiamas bendrasis planas.

                Atlikus įvairius statistinius skaičiavimus bei išsamią socialinę apklausą, miesto planuotojai prognozuoja, kad Panevėžyje iki 2027 metų mažaaukštei statybai prireiks nuo 512 iki 787 ha teritorijos, o daugiaaukštei – 28-42 hektarų. Visuomeninei, komercinei statybai poreikis siekia nuo 108 iki 165 hektarų. Iš viso iki numatyto laikotarpio reikės apie 1200 ha naujų teritorijų.

                Miesto vadžia planuoja iškelti civilinę sportinę Stetiškių aviacijos bazę, jos teritorijoje būtų vykdomos mažaaukščių gyvenamųjų namų statybos. Daugiaaukščiai gyvenamieji namai bus statomi Klaipėdos mikrorajone, šalia Nemuno gatvės esančiuose mikrorajonuose.

                Planuose – pramoninė ir komercinė plėtra

                Panevėžio miesto valdžia jau šiais metais senajame pramonės kvartale planuoja pradėti įgyvendinti pramonės ir logistikos parką. T.Jagminas teigė, kad bankrutavusios „Ekrano“ gamyklos teritorijoje gyvenamųjų namų statyba nebus vykdoma. „Jos paskirtis nebus keičiama, siūloma ją palikti pramonei plėtoti. Be to, ir šalia Ramygalos gatvės esančiuose neužstatytuose plotuose planuojama pramoninė ir komercinė plėtra“, – aiškino mero patarėjas ekonomikos ir investicijų klausimais.

                Tausos žaliuosius plotus

                T.Jagminas teigė, jog žalieji Panevėžio plotai koncentruosis ties Nevėžio upe: „Be to, planuojama filtracijos laukus, esančius netoli Molainių gyvenvietės, paversti žaliąja zona. Taip pat ketinama nukenksminti šią teritoriją. Panevėžio urbanistinio karkaso struktūrą sudaro Klaipėdos ir Vilniaus, Smėlynės ir J.Basanavičiaus gatvės. Aplink jas bus formuojami apvažiuojamieji žiedai, kuriais turėtų būti nukreipti didžiausi transporto srautai. Beje, stengsimės išlaikyti mieste esančius upelius tokius, kokie yra. Jie neturėtų būti melioruojami, upelių vagos bus sutvarkytos ir apželdintos.“

                Mero patarėjas T.Jagminas sakė, jog Panevėžio bendrasis planas bus tvirtinamas šių metų vasarą. Pasiteiravus, kada bus patvirtintas miesto istorinės dalies statusas, teigė: „Į šį klausimą atsakyti negaliu. Tai nesusiję su Panevėžio bendruoju planu. Yra sudaryta komisija, kuri ir užsiima tais klausimais.“

                Per mažai užsienio investuotojų

                Šiaulių miesto .......


                Užsienio investuotojai aplenkia Lietuvą

                Savo ruožtu Panevėžio miesto meras Vitas Matuzas, keldamas klausimą apie ne tik pavienių regionų, bet ir visos šalies patrauklumą tiek vietiniams, tiek užsienio investuotojams, buvo itin kritiškas: „Per 18 šalies nepriklausomybės metų nežinau nė vienos garsios užsienio kompanijos, kuri būtų atėjusi į Lietuvą. Didžioji dalis investicijų tenka vietiniams verslininkams. Kur valstybė nueis su tokiu valdymu?“

                Panevėžio meras pridūrė, esą iki šiol valstybė nesugebėjo sudaryti sąlygų, kurios lemtų kokybiškesnį žmonių gyvenimą šalyje: „Apie kokią miesto infrastruktūrą galime kalbėti, jei keliams tvarkyti tiek Šiauliai, tiek Panevėžys gauna tik po kelis milijonus, kai vienas kilometras asfaltuotos naujos gatvės su vandentiekiu kainuoja apie 20 milijonų litų? Be to, netinkamai išplėtota infrastruktūra atstūmė ne vieną potencialų investuotoją.“

                Subalansuota urbanistinė plėtra – būtinybė

                Advokatų kontoros „Norcous & Partners“ partnerė, nekilnojamojo turto ir statybų teisės praktikos grupės vadovė Aušra Mudėnaitė patarė miestų merams ir kitiems atsakingiems valdininkams bendrųjų planų sprendinius taikyti lanksčiai: „Ko iš bendrųjų miestų planų tikisi verslas? Lankstumo ir stabilumo. Svarbu leisti viską, kas yra logiška, racionalu ir neprieštarauja viešajam interesui.“

                Renginį užbaigė architektas, žymios grupės „Antis“ veidas Algirdas Kaušpėdas, griežtai pareiškęs, kad darni ir subalansuota urbanistinė plėtra yra grėsminga būtinybė, o ne nauja mada. Bene didžiausią nusivylimą kelia pačios visuomenės atsainumas, kuriai ne itin rūpi mūsų miestų ir regionų plėtra. Pasak svečio, besaikis vartojimas – nuolatinis dabartinio žmogaus palydovas, aukštesni siekiai, dvasinės vertybės tapo nebesvarbios.

                „Kviečiu visus gyventi teisingiau. Liaukimės ritęsi į dvasinę bedugnę . Užteks puotauti – laikas pradėt galvot!“ – tokiu raginimu konferenciją užbaigė A.Kaušpėdas.
                Paskutinis taisė Vidma; 2008.02.26, 01:59.

                Comment


                  2008-03-05

                  Šiandien miesto meras Vitas Matuzas lankėsi Panevėžio mokslo ir technologijų parko (MTP) statybvietėje (J.Žemgulio g.). MTP kuriamas buvusios švietimo įstaigos pastate, kuris rekonstruojamas į šiuolaikinį biurų ir laboratorinių patalpų kompleksą.

                  „Džiaugiuosi, kad darbai vykdomi pagal grafiką ir Panevėžyje greitai atsiras įstaiga, kuri padidins miesto inovacinį potencialą bei sukurs naujas kokybiškas darbo vietas“, - teigė miesto meras V.Matuzas.

                  Įgyvendinus projektą Panevėžio MTP pasiūlys miesto ir regiono technologinėms įmonėms, mokslininkams-tyrėjams praktiškai panaudojamą ir patogią infrastruktūrą: biuro patalpas, laboratorines patalpas. Kuriant visas reikalingas paslaugas vienoje vietoje, Panevėžio MTP bus pajėgi pritraukti daugiau inovatyvių įmonių ir tuo pačiu skatins mokslininkų ir verslo atstovų bendradarbiavimą bei stiprins partnerystės ryšius tarp pačių įmonių ir organizacijų. Šiose įmonėse bus sukurta iki 60 darbo vietų.

                  MTP statybos darbus atlieka AB „Panevėžio statybos trestas“. Projektą planuojama įgyvendinti iki š.m. birželio mėn. pabaigos. Jo įgyvendinimui skirta 7,5 mln.Lt ES struktūrinių fondų parama, Savivaldybės taryba skyrė 400,0 tūkst.Lt indėlį.

                  Comment


                    „Panevėžio” viešbutis pasislinks į Laisvės aikštę
                    http://www.delfi.lt/news/economy/rea...hp?id=16227589
                    Gintautas Subačius, "Panevėžio balsas"
                    2008 kovo mėn. 7 d. 00:01


                    Tarp Laisvės aikštės 1-ojo ir 3-iojo namų statomas komercijos paskirties pastatas nebus paskutinės statybos Panevėžio centre. Miesto Savivaldybės Architektūros ir urbanistikos skyriaus vedėjo Sauliaus Matulio teigimu, rekonstruojant „Panevėžio“ viešbutį, pirmas aukštas „žengtels“ į Laisvės aikštę ir susilygins su aikštės 25-uoju bei kitais vakarinėje aikštės pusėje stovinčiais namais.
                    Prieš keliolika metų režisieriaus Sauliaus Varno puoselėtos svajonės tarp A.Smetonos ir Respublikos gatvių įkurti amatų miestelį veikiausiai ir liks vizijomis – ten buvusiems savininkams grąžinti sklypai, kaip išsiaiškino redakcija, jau senokai parduoti mieste puikiai žinomų verslininkų žmonoms.

                    Laisvės aikštės šiaurinėje dalyje pradėtas statyti komercinis pastatas sukėlė nemažą visuomenės ažiotažą. Panevėžiečiai baiminasi, kad – kaip dauguma statomų objektų – jis nebūtų stiklinis ir nedarkytų miesto centro architektūros. Miesto vyriausiasis architektas Saulius Matulis į daugelį dienraštį dominusių klausimų atsakyti negalėjo: daug kur žemės savininkai net nepradėję projektavimo darbų. Maža to, paaiškėjo, kad parengtas ne vieną tūkstantį litų kainavęs Savanorių aikštės ir Autobusų stoties rekonstrukcijos maketas kažkur pradingo, jo Savivaldybėje nėra.

                    Stiklas nevyraus

                    Kaip sakė Savivaldybės Architektūros ir urbanistikos skyriaus vedėjas, šiaurinėje aikštės dalyje statomas komercijos paskirties objektas užpildys buvusį tarpą, kur kadaise stovėjo namas. Jis nei architektūra, nei aukščiu neišsiskirs iš šalia esančių namų.

                    „Stiklo detalių bus, tačiau jos nebus vyraujančios“, – tvirtino architektas. S.Matulis akcentavo: daugiau naujų pastatų Laisvės aikštėje nebus statoma, tik bus rekonstruojamas „Panevėžio“ viešbutis – statinio pirmas aukštas bus praplėstas ir sulygintas su vakarinėje aikštės dalyje stovinčiais namais. S.Matulis patvirtino – anksčiau ketintos įrengti požeminės automobilių aikštelės Laisvės aikštėje nebebus.

                    Viešbutis centro negadina

                    Architektas sakė, esą viešbutis forma ir tūriu „įsipaišė“ į bendrą aikštės vaizdą, tapo jos savotišku akcentu. Daugiaaukštis po rekonstrukcijos papuoš miesto centrą. Specialistas patikino – viešbučio plėtra bus vykdoma ant jam išnuomotos žemės, nors ta Laisvės aikštės dalis prieš kelerius metus buvo tvarkoma ir išklota naujomis trinkelėmis.

                    Architektūros ir urbanistikos skyriaus vedėjas nieko naujo negalėjo pasakyti apie būsimųjų objektų statybą dabartinės Autobusų stoties teritorijoje. Anksčiau rengtas teritorijos užstatymo maketas, nors tai buvo tik vizija, esą kažkur dingo, o nauji projektavimo darbai net nepradėti.

                    Architektas tepatvirtino, kad stoties vietoje bus statomas įvairios paskirties pastatų kompleksas. Buvusios šaudyklos vietoje Savanorių aikštėje statomas penkių aukštų biurų pastatas aukščiu beveik nesiskirs nuo šalia stovinčio daugiabučio, užpildys erdvę ir derės prie jau esančių objektų.

                    Sklypus įsigijo verslininkų žmonos

                    Priminus prieš keliolika metų režisieriaus S.Varno puoselėtą idėją teritorijoje tarp Respublikos, Š.Mero, A.Smetonos ir Birutės gatvių įkurti amatų miestelį, S.Matulis sakė, kad neretai planai neatitinka tikrovės ir vargu ar juos įmanoma įgyvendinti. Priežastis paprasta: ten suformuoti sklypai komerciniams objektams statyti ir grąžinti savininkams. Vieną sklypą automobilių aikštelei įsigijo „Lietuvos draudimo“ bendrovė.

                    Architektas neslėpė, kad ir kitus sklypus, kuriuose leidžiama komercinių objektų iki keturių aukštų statyba, savininkai dar 1999 metais pardavė. Redakcijai pavyko išsiaiškinti: tris sklypus yra įsigijusi gerai mieste žinomo verslininko buvusio miesto Tarybos nario Remigijaus Juodviršio žmona Rasa, o du – buvusio miesto Tarybos nario verslo partnerio, irgi politiko duonos ragavusio Gvido Drobužo žmona Gintė. Beje, abi moterys yra „Panevėžio kelių“ bendrovės, kurių pagrindiniai akcininkai yra R.Juodviršis ir G.Drobužas, stebėtojų tarybos narės. Kol kas įsigyti sklypai dirvonuoja, verslininkai nėra išsiėmę net projektavimo sąlygų.

                    Perleido „Runikai“

                    Pasklidus gandams, kad ruošiamasi statyboms Senvagės prieigose, S.Matulis užtikrino – aplink Senvagę, prie Bendruomenių rūmų esančios teritorijos priskirtos visuomenės reikmėms ir savininkams negrąžintinos. Tiesa, prie Panevėžio apygardos teismo 15,36 aro sklypas grąžintas vienam savininkui.

                    Šis netrukus žemę pardavė „Hansa lizingo“ bendrovei, pastaroji savo ruožtu sudarė sklypo nuomos sutartį su „Runikos projektais“. Čia irgi turėtų atsirasti komercijos paskirties objektas, tačiau jo projektavimas dar nepradėtas.

                    Comment


                      Čia kažkaip netyčia aptykau, nežinau ar kas matėt, bet kad ir matėt manau nepakenks

                      Projektas "Miesto centro vizija"

                      Projekto tikslai

                      Panevėžio miesto savivaldybės administracijos užsakymu rengiamos miesto centrinės dalies - autobusų stoties teritorijos - užstatymo ir sutvarkymo koncepcijos tikslai:

                      * išanalizuoti situaciją po galimo autobusų stoties iškėlimo;
                      * numatyti esančių pastatų išsaugojimo ir panaudojimo galimybes;
                      * pasiūlyti erdvinio teritorijos pertvarkymo sprendimus, numatyti naujus statinius, galimus jų gabaritus ir funkcijas;
                      * pasiūlyti automobilių aikštelės schemą ir vietų skaičių, atitinkantį poreikius;
                      * paskatinti miesto gyventojus ir galimus investuotojus diskutuoti apie miesto centrinės dalies pertvarkymo variantus;
                      * apskaičiuoti preliminarias investicijas.

                      Vizija

                      Savanorių aikštė Panevėžyje (dabartinė autobusų stoties teritorija) yra viena iš svarbiausių miesto centro dalių, apie kurią išsidėstė Laisvės aikštė, Senvagė, J. Miltinio dramos teatras, centrinė J. Basanavičiaus gatvės dalis, turgus. Ši urbanistinė erdvė savo funkcijomis ir išvaizda visiškai neatitinka miesto centrui keliamų reikalavimų. Autobusų stoties remontas arba perstatymas neduotų norimų rezultatų, todėl verta diskutuoti apie stoties iškėlimą. Tai padidintų šio kvartalo patrauklumą investuotojams ir sudarytų galimybę formuoti daugiafunkcį centrą su jam būdingomis automobilių stovėjimo zonomis. Esančių plotų neužtektų, todėl siūloma projektuoti požeminę automobilių stovėjimo aikštelę, kurios viršų galima apželdinti ir įrengti jaukias pėsčiųjų zonas.

                      Esančius pastatus siūloma jungti į bendrą keturių penkių aukštų kompleksą.

                      Kompleksas galėtų būti naudojamas:

                      1. prekybai;
                      2. svečiams apgyvendinti (viešbutis ir konferencijų patalpos);
                      3. pramogoms ir poilsiui.

                      1. Prekyba. Greta jau įsikūręs prekybos centras, todėl komercijai skirtus plotus siūloma naudoti kaip mažų, prestižinių parduotuvių kompleksą, kurį jungtų bendra infrastruktūra - eskalatoriai, liftai, prievaža. Šį kompleksą būtų galima traktuoti kaip pasažą, susijusį ir su kitomis centro funkcijomis.

                      2. Viešbutis. Centrinėje miesto dalyje verta projektuoti kompaktišką (apie 40 vietų) viešbutį. Tai būtų svarbus Ukmergės gatvės akcentas, iš tolimų prieigų pabrėžiantis šios vietos išskirtinumą. Komplekso viršutiniuose aukštuose planuojama įrengti konferencijų patalpas, turinčias ryšį su viešbučiu, bet galinčias veikti ir savarankiškai. Svečiai galėtų naudotis ir kitomis komplekso dalimis: restoranais, parduotuvėmis ir t.t.

                      3. Pramogos ir poilsis. Miesto centro zonoms būdingas aktyvus naktinis gyvenimas. Tai iki vėlumos veikiančios įstaigos: restoranai, kavinės, naktiniai klubai, kazino ir kt. Kavinės galėtų įsikurti pirmame aukšte su išėjimu į aikštę. Įstaigos, veikiančios naktį, galėtų įsikurti viršutiniuose komplekso aukštuose.


                      Transportas

                      Numatoma pagrindinė automobilių stovėjimo aikštelė - požeminė ir iš dalies dengta.Tai sumažintų įrengimo sąnaudas, nes nereikėtų sudėtingos ventiliacijos sistemos. Būtų sutaupyta ir apšvietimo išlaidų. Iš stovėjimo aikštelės į pagrindinį komplekso holą (piramidę) būtų galima pakilti laiptais keliose aikštės vietose, taip pat eskalatoriais ir liftu. Pirmo aukšto lygyje esanti aikštė galėtų būti suskirstyta į atskiras zonas: prie pagrindinio įėjimo ir kavinių - pėsčiųjų reikmėms, iš dalies apželdinant ir kompensuojant naikinamus želdinius. Kita dalis galėtų būti skirta trumpai automobiliams ir taksi stovėti, dar vieną zoną reikėtų skirti turistiniams autobusams laikinai sustoti.
                      Pateikta miesto centro vizija - tai miesto Savivaldybės ir projekto rengėjų požiūris į galimą miesto centro tvarkymo metodą. Su investuotojais būtų galima aptarti visas galimybes ir miesto centro reikalavimus, sąlygas, patenkinančias visas suinteresuotas puses.

                      Projektą miesto savivaldybės administracijos užsakymu parengė V. Klimavičiaus architektūros firma, V. Kudirkos g. 1, Panevėžys.


                      Verslo ir pramogų centras

                      Numatomi plotai:

                      1. Viešbutis
                      pirmas, antras, trečias, ketvirtas, penktas aukštas
                      1320.00 m²
                      2. Nedidelių parduotuvių kompleksas

                      pirmas aukštas
                      830.00 m²
                      antras aukštas
                      740.00 m²
                      trečias aukštas
                      900.00 m²
                      Iš viso:

                      2470.00 m²
                      2. Konferencijų patalpos
                      ketvirtas aukštas
                      740.00 m²
                      3. Pramogų kompleksas
                      antras, trečias, ketvirtas aukštas
                      540.00 m²
                      4. Kavinės
                      pirmas, antras, trečias aukštas
                      390.00 m²
                      4. Restoranas
                      ketvirtas aukštas
                      320.00 m²
                      5. Vasaros kavinė
                      160.00 m²
                      Iš viso:
                      5940.00 m²
                      6. Automobilių aikštelė
                      100 vietų
                      7. Požeminė aikštelė
                      210 vietų
                      Iš viso:
                      310 vietų

                      Gali būti papildomų plotų:
                      Prekyba
                      pirmas aukštas
                      200 m²
                      antras aukštas
                      200 m²
                      Iš viso:
                      400 m²
                      Prekyba
                      pirmas aukštas
                      320 m²
                      antras aukštas
                      320 m²
                      Iš viso:
                      640 m²
                      Kavinė
                      pirmas aukštas
                      70.00 m²
                      Kavinė
                      pirmas aukštas
                      60.00 m²
                      Iš viso:
                      1170.00 m²


                      Projekto autorius architektas V. Klimavičius, tel. 461831

                      Maketas



                      Planas

                      Eksplikacija:

                      Esantys pastatai:
                      B - „VB Lizingas“ prekybos centras.

                      Siūlomi statiniai:
                      1. Viešbutis (verslo klasė, 40-50 vietų)
                      2. Pirmas, antras, trečias aukštas - nedidelių parduotuvių kompleksas
                      3. Pirmas aukštas - prekybos vietos, antras, trečias, ketvirtas - pramogų kompleksas
                      4. Kavinės, restoranas
                      5. Aikštė, vasaros kavinė
                      6. Automobilių stovėjimo aikštelė (100 vietų)
                      7. Požeminė aikštelė (210 vietų)
                      8. Buvusios Sirupio upelio vagos kompozicija
                      9. Šviesos šuliniai į požeminę aikštelę
                      10. Biurų pastatas
                      11. Įvairios paskirties statiniai
                      12. Naujas skverelis
                      13. Kavinė
                      14. Kavinė
                      15. Papildomi prekybos plotai
                      16. Papildomi prekybos plotai
                      Attached Files

                      Comment


                        oj oj oj senoka , netgi labai senoka bet aisku ne visi yra mate

                        Comment


                          Patvirtinta Panevėžio miesto vystymo koncepcija
                          http://www.verslosavaite.lt/content/view/2713/32/
                          VersloSavaite.lt, kovo 07, 2008

                          Ketvirtadienį Panevėžio miesto savivaldybės taryba patvirtino Panevėžio miesto teritorijos bendrojo plano miesto vystymo koncepciją. Panevėžio miesto bendrasis planas keičiamas ES struktūrinių fondų bei Panevėžio miesto savivaldybės lėšomis. Jos įgyvendinimui gauta 1 mln. ES fondų parama, 300 tūkst. lt skyrė Panevėžio miesto savivaldybė.

                          Koncepcijoje numatytos miesto plėtros gairės ateinantiems 20 metų, nustatyti teritorijos vystymo ypatumai, bendroji erdvinė koncepcija, funkciniai prioritetai, teritorijos tvarkymo reglamentavimas.

                          Pasak bendrojo plano korektūrą rengiančios UAB „Urbanistika“ projekto vadovo Augio Gučo, rengiant koncepciją įvertinta miesto situacija, papildomai atliktas transporto srautų tyrimas, viešosios nuomonės tyrimo agentūra „RAIT“ atliko panevėžiečių apklausą. Ja siekta išsiaiškinti miestelėnų lūkesčius.

                          Paaiškėjo, kad panevėžiečiai nori, jog mieste būtų daugiau želdinių, sutvarkytų vandens telkinių, tvarkingo miesto centro, kad mieste būtų statoma daugiau privačių namų.

                          Rekomenduojama išlaikyti esamas pramonės ir gyvenamąsias zonas, aukštuminę statybą plėtoti vakarinėje miesto dalyje, abipus Klaipėdos gatvės, bei pietinėje, įvažiuojant iš Vilniaus ir Kauno (Ramygalos gatvėje). Taip pat siūloma tvarkyti Nevėžio upės prieigas, saugoti miesto pakraščiuose esančius upelius, išlaikant žaliąsias juostas ir rengiant dviračių takus, optimizuoti gatvių tinklą vakarinėje bei šiaurinėje miesto dalyje, gerinti miesto ir rajono susisiekimo infrastruktūrą.

                          Comment


                            Be Kanų valdininkai nenurimsta
                            http://www.paneveziobalsas.lt/index....mid=&Itemid=89
                            Neringa MARTINKUTĖ
                            neringa@paneveziobalsas.lt


                            Miesto Tarybai nusprendus, jog esant deficitiniam biudžetui už daugiau kaip šimtą tūkstančių litų pristatyti Panevėžio statybas vienoje didžiausių tarptautinių nekilnojamojo turto parodų Prancūzijoje yra per didelė prabanga, Savivaldybės administracija vis tiek užsispyrė trūks plyš rasti pinigų kad ir vieno Panevėžio atstovo komandiruotei. „Nesinorėjo paleisti vėjais nei jau sumokėto parodos dalyvio registracijos mokesčio, nei rengiantis parodai padaryto įdirbio“, - dienraščiui aiškino Savivaldybės administracijos direktorius Stasys Karčinskas.

                            Net ir susiveržęs diržą Panevėžys ir šiais metais bus atstovaujamas vienoje didžiausių tarptautinių nekilnojamojo turto parodų, kitą savaitę vyksiančioje Kanuose.

                            Nors miesto Taryba, tvirtindama skylėtą 2008-ųjų biudžetą, planuotai šešių asmenų kelionei į Prancūziją kovo 11-14 dienomis numatytų 120 tūkstančių litų ir neskyrė, Savivaldybės administracijos vadovai nusprendė, jog atsisakyti kvietimo į Kanus per vėlu, ir sukrapštė lėšų bent vienam Savivaldybės atstovui ten nusiųsti.

                            Parodos lankytojus supažindinti su Panevėžyje jau pradėtais ir dar tik numatomais statyti objektais patikėta Investicijų skyriaus vedėjai Dianai Žižiūnienei.

                            Savivaldybės administracijos direktorius Stasys Karčinskas, paklaustas, ar nebijo užsitraukti miesto politikų nemalonės, kad nepakluso jų valiai taupyti jau ir taip deficitinio biudžeto pinigus, pareiškė, jog Tarybos sprendimas yra visiškai vykdomas.

                            „Taryba buvo nurodžiusi sutaupyti 100 tūkstančių litų, ir mes taip padarėme - Investicijų skyriaus vedėjos D.Žižiūnienės kelionė į Kanus atsieis tik kiek daugiau kaip 13 tūkstančių litų, iš jų devynis tūkstančius, kaip parodos dalyvio registracijos mokestį, jau buvome sumokėję iš anksto ir neatvykę į Kanus tikrai nebūtume atgavę“, - vakar „Panevėžio balsui“ tvirtino S.Karčinskas.

                            Savivaldybės administracijos vadovo teigimu, palyginti su ankstesniais metais, taip kukliai finansuojamoje reikšmingiausių miesto statinių reprezentacijoje Kanuose Panevėžys neturės nei savo stendo, nei objektų maketų. „Didžiausias Panevėžio statybas pristatysime lankstinukuose su miesto logotipu, taip pat Panevėžiui bus šiek tiek skirta vietos ir bendrame Lietuvos stende“, - sakė S.Karčinskas.

                            Kitą savaitę keturioms dienoms į į Kanus išvykstanti D.Žižiūnienė vešis lankstinukų, supažindinančių su šešiais Panevėžyje įgyvendinamais ir dar tik planuojamais pradėti projektais.

                            Galimiems užsienio investuotojams Savivaldybės tarnautoja pristatys tęsiamas „Babilono“ komplekso, pramonės ir logistikos, mokslo ir technologijų parkų, universalios sporto arenos statybas, taip pat pateiks medžiagos apie bankrutavusios „Ekrano“ gamyklos pastatus bei galimą naują jų paskirtį, numatomą statyti vandens sporto šakų bazę su kempingu.

                            Comment


                              numatomą statyti vandens sporto šakų bazę su kempingu.
                              Kažkodėl tai skamba labai aptakiai ir kol kas tai matyt greičiau vizija nei planai... Nors gal ie ne...

                              Comment


                                Panašu kad šio komercinio pastato statyba bus stabdoma kas savaite, kol užsakovas nusispjaus į stratėgiškai naudingą sklypą
                                Komercinio pastato statyba Laisvės aikštėje stabdoma
                                http://www.paneveziobalsas.lt/index....mid=&Itemid=89
                                2008 03 08
                                Gintautas SUBAČIUS
                                gintas@paneveziobalsas.lt


                                Panevėžio socialdemokratų lyderis miesto vicemeras Povilas Vadopolas Lietuvos socialdemokratų partijos (LSDP) Panevėžio skyriaus vardu kreipėsi į Panevėžio apskrities viršininko administracijos Teritorijų planavimo ir valstybinės priežiūros skyrių, kad būtų sustabdytos statybos tarp Laisvės aikštės 1-ojo ir 3-iojo namų. Socialdemokratus papiktino, kad pradėto statyti komercinio pastato statytojai ir projektuotojai be jokio derinimo nusprendė užmūryti vieną partijos būstinės langą. Nepaisant kreipimosi ir toliau nurodytoje vietoje vykdomi statybos darbai.


                                Miesto vicemero teigimu, Laisvės aikštės 1-ajame name esančios LSDP partijos Panevėžio miesto skyriaus patalpos yra privatizuotos, tačiau kaimynystėje pradėta komercinio pastato statyba su niekuo nederinta.


                                „Tokioje valstybėje kaip Švedija, jei pažeidžiami privačių žmonių interesai, projektai derinami ne vieną kartą, – sakė P.Vadopolas. – Šalia pradėto statyti pastato projekto su mumis niekas nederino ir negalime sutikti, kad būtų užmūrytas vienas partijos būstinės langas. Patalpos privatizuotos ir derėtų atsižvelgti į mūsų interesus. Toks įžūlumas tik parodo labai žemą statytojų ir projektuotojų moralę. Taip civilizuotame pasaulyje nesielgiama.“

                                Beveik metus vicemeru dirbančiam P.Vadopolui yra pavykę sustabdyti miesto Kultūros ir parko teritorijos, kurioje dabar statoma universali sporto arena, privatizavimą. Jis buvo pasiekęs, kad neteisėta statyba būtų pripažinta kavinė prie tako per tą patį parką pėsčiųjų tilto į miesto pramoninę zoną link, tačiau tuometinės miesto valdžios dėka neteisėtos statybos buvo įteisintos. Dabar pradėta kastis vos ne po pačiais LSDP Panevėžio miesto būstinės pamatais.

                                Panevėžio apskrities Teritorijų planavimo ir statybos valstybinės priežiūros skyriaus vedėjas Gintautas Valkūnas patvirtino, kad pagal pateiktą prašymą atliktas pastato projekto patikrinimas ir jame nustatyta projektavimo pažeidimų. Anot jo, po švenčių, tai yra kovo 12-ąją, bus iškviesti pastato užsakovai ir statytojai ir bus pareikalauta pašalinti projektavimo pažeidimus. Kol tie pažeidimai nebus pašalinti, bus kreiptasi į miesto Savivaldybę, kad leidimas statyboms būtų sustabdytas. Vertėtų pastebėti, kad maždaug prieš pusantros savaitės tos pačios tarnybos inspektorius Marijonas Dambrauskas žiniasklaidai yra tvirtinęs, kad statybos yra teisėtos, visi leidimai yra išduoti, o kaimynų sutikimas statant blokuotą pastatą yra nereikalingas.
                                Paskutinis taisė Vidma; 2008.03.10, 20:13.

                                Comment


                                  Parašė Vidma Rodyti pranešimą
                                  Panašu kad šio komercinio pastato statyba bus stabdoma kas savaite, kol užsakovas nusispjaus į stratėgiškai naudingą sklypą
                                  auch...rodos nejuokais užjudino širšių lizdą...

                                  Comment


                                    Išvalytu Nevėžiu gėrėjosi ir ministerijos valdininkai
                                    http://www.paneveziobalsas.lt/index....mid=&Itemid=89
                                    2008 03 08
                                    Neringa MARTINKUTĖ
                                    neringa@paneveziobalsas.lt


                                    Gyrė miesto projektus

                                    Vakar į miesto Savivaldybę rinkosi visos apskrities rajonų savivaldybių ekologai, Panevėžio regiono aplinkos departamento specialistai. Atvykusieji dalyvavo susitikime su Aplinkos ministerijos projektų valdymo agentūros, ministerijos Europos Sąjungos paramos administravimo departamento pareigūnais. Seminare svečiai papasakojo apie svarbiausias 2007-2013 metų Bendrojo programavimo dokumento gaires, supažindino su projektų teikimo naujovėmis.

                                    „Seminaro rengėjai puikiai įvertino abu Panevėžio savivaldybės iniciatyva vykdomus iš Europos Sąjungos fondų finansuojamus aplinkosaugos projektus – per miestą tekančio Nevėžio dalies valymo darbus bei aplinkosauginio švietimo programą įsteigiant ir vadinamąjį Eko-info centrą“, - vakar dienraščiui sakė miesto Savivaldybės Ekologijos skyriaus vedėja Zita Tverkutė.

                                    Švari upė – turizmui ir rekreacijai

                                    Kaip atrodo pernai lapkritį pradėta kuopti 1,3 kilometro ilgio miesto upės atkarpa tarp J.Biliūno ir Maudyklos gatvių, svečiai iš Aplinkos ministerijos išvydo patys, po seminaro nuvažiavę prie „Ekrano“ užtvankos. „Atvykėliams parodėme senas prižėlusio Nevėžio nuotraukas ir užsiminėme, kad panevėžiečiai ateityje švarią norėtų matyti visą per miestą vingiuojančią upę. Išvalę Nevėžį planuojame jį pritaikyti rekreacijai – nutiesti dviračių takus, įrengti valčių nuomos punktus“, - teigė Savivaldybės Ekologijos skyriaus vedėja Z.Tverkutė.

                                    Pasak tarnautojos, praėjusių metų rudenį, kaip ir buvo planuota, iš Nevėžio dalies tarp J.Biliūno ir Maudyklos gatvių dugno buvo pašalinti priaugę žolynai, o tolesnius darbus numatoma tęsti pavasariop. „Orams sušilus bus kertami krantuose vešintys krūmokšniai, iš upės vagos siurbiamas dumblas. Apie dešimčiai tūkstančių kubinių metrų užteršto dumblo sukrauti jau kovą bus pradėta rengti sausinimo aikštelė“, - būsimus šios Nevėžio atkarpos valymo etapus išvardijo Z.Tverkutė.

                                    Ekologijos skyriaus vedėjos duomenimis, dumblo sausinimo aikštelę juos pylimai, ji bus išklota geomembrana. „Priklausomai nuo tyrimų rezultatų išdžiūvęs dumblas arba bus paskleistas vietoje, arba keliaus į Liūdynės sąvartyną uždengti atliekoms“, - sakė Z.Tverkutė.

                                    Darbus baigs iki rugpjūčio

                                    Praėjusių metų rudenį miesto Savivaldybės konkursą išvalyti iš Nevėžio dėl sovietmečiu vykdytos aktyvios pramonės veiklos kenksmingomis medžiagomis užterštą dumblą laimėjo Kauno bendrovė „Hidrum“. Upės valymo darbai atliekami pagal sostinės viešosios įstaigos “Grunto valymo“ technologijos“ parengtą techninį projektą. Planuojama, kad 1,3 kilometro ilgio Nevėžio dalis bus baigta valyti iki liepos 31 dienos. Šiam projektui įgyvendinti yra skirta daugiau kaip 271 tūkstantis litų iš Europos Sąjungos struktūrinių fondų. Dar beveik 93 tūkstančius litų atseikėjo Panevėžio miesto savivaldybė.

                                    Nevėžis per Panevėžį iš viso teka 13 kilometrų.

                                    Comment


                                      Panevėžio balsas
                                      2008.03.14
                                      Reklama
                                      neburnok.lt
                                      Neringa MARTINKUTĖ

                                      Panevėžio mokslo ir technologijų parke nuomotis patalpas bus pasiūlyta ne tik besikuriančioms miesto bei regiono įmonėms, bet ir jų verslo konsultantams.

                                      Panevėžio mokslo ir technologijų parko statyboje – beveik pusiaukelė.

                                      Buvusį vaikų darželį J.Žemgulio gatvėje rekonstruojantys Panevėžio statybos tresto darbininkai jau ėmėsi pastatų vidaus įrangos darbų, o netrukus pradės mūryti ir trečiąjį, jungiamąjį, korpusą.

                                      „Projektas įgyvendinamas pagal numatytą grafiką. Iki liepos 1 dienos, kaip ir planuota, baigsime statinių rekonstrukcijas, o tada tvarkysime aplinką. Galutinis visų darbų šiame objekte terminas – rugsėjo 1-oji“, - vakar dienraščiui sakė Panevėžio mokslo ir technologijų parko statybos projekto vadovas Virmantas Galdikas.

                                      Rekonstruoto buvusio vaikų darželio pastatuose įsikurs šiuolaikinių biurų ir laboratorijų kompleksas. Miesto Savivaldybės Ekonomikos ir turto valdymo skyriaus vedėjo Antano Stokos teigimu, nuomotis naujas patalpas bus siūloma besikuriančioms Panevėžio įmonėms.

                                      „O kad šioms įmonėms būtų lengviau pradėti verslą bei sulaukti pagalbos vietoje, čionai įsikelti pasiūlysime ir Panevėžio verslo konsultaciniam centrui, Inovacinio centro atstovams“, - sakė A.Stoka.

                                      Panevėžio mokslo ir technologijų parko statybvietėje praėjusią savaitę lankėsi ir meras Vitas Matuzas. Miesto vadovas pareiškė esąs įsitikinęs, jog tai bus įstaiga, kuri padidins Panevėžio inovacinį potencialą bei sukurs iki šešiasdešimties naujų kokybiškų darbo vietų.

                                      „Įgyvendinus projektą Panevėžio mokslo ir technologijų parkas miesto bei regiono technologinėms įmonėms, mokslininkams tyrėjams pasiūlys praktiškai panaudojamą ir patogią infrastruktūrą. Neabejoju, kad parkas pajėgs pritraukti daugiau inovatyvių įmonių ir kartu skatins mokslininkų bei verslo atstovų bendradarbiavimą, stiprins partnerystę tarp pačių įmonių ir organizacijų“, - tvirtino V.Matuzas.

                                      Panevėžio mokslo ir technologijų parko statyba yra finansuojama Europos Sąjungos bei miesto Savivaldybės lėšomis. Iš bendrijos struktūrinių fondų buvo gauta 7,5 milijono litų, Savivaldybė projektui įgyvendinti pridėjo dar 400 tūkstančių litų.

                                      Skaitykite dienraštyje "Panevėžio balsas"

                                      Comment


                                        nu man atrodo kad sito daikto nezinau kaip vadinas foto kai jis pabaigtas dar nebuvo

                                        ejau pro sali





                                        Comment


                                          Parašė balabanas Rodyti pranešimą
                                          nu man atrodo kad sito daikto nezinau kaip vadinas foto kai jis pabaigtas dar nebuvo
                                          Tarmiškai tai yra vadinama skeitparkas. Et, kad aš jaunystėj būčiau tokį turėjęs... Mes apie tokius tik svajodavom (nu čia prieš 9-10 metų) ir patys konstruodavom tramplinėlius visokius. Aj, tiesa, buvom su vyriausiuoju policijos komisariatu sutarę, jie pafinansavo vienos pusrampės gamybą

                                          Comment

                                          Working...
                                          X