Skelbimas

Collapse
No announcement yet.

Panevėžio projektai

Collapse
Tai svarbi tema.
X
X
 
  • Filtrai
  • Laikas
  • Show
Clear All
new posts

    Geros naujienos, tikiuosi jos paspartins ateities projektus
    Panevėžyje tobulės teritorijų planavimo procesas

    AINA
    2008.02.01

    Vakar Panevėžio miesto savivaldybėje UAB „HNIT-Baltic“ pristatė projekto „Panevėžio miesto savivaldybės geografinės informacinės sistemos (GIS) topografinio modelio ir informacinių srautų valdymo metodika“ gaires ir bendruosius reikalavimus duomenų tvarkytojams.

    „1994 metais Panevėžys buvo vienas pirmųjų šalies miestų, pradėjęs kurti geoinformacinę sistemą. Šiuo metu mūsų tikslas - miesto architektams, žemėtvarkininkams, geodezininkams, projektuotojams, komunikacijų ir kt. bendrovėms pasiūlyti naujos kokybės miesto teritorijų geoinformacines schemas“, – sako Panevėžio miesto savivaldybės administracijos Architektūros ir urbanistikos skyriaus vedėjas Saulius Matulis.

    Remdamasi UAB „HNIT-Baltic“ parengta metodika, Panevėžio miesto savivaldybė sukurs išsamią ir operatyviai atnaujinamą skaitmeninę duomenų bazę. Joje atsispindės visi miesto erdvių antžeminiai ir požeminiai duomenys, sprendiniai, jie bus kaupiami ir centralizuojami. Patobulinta GIS specialistams leis naujai projektuojant miesto teritorijas detaliau ir kontroliuojant atlikti esamos situacijos analizę, išnagrinėti visus net ir archyvinius dokumentus. Miesto bendruomenė turės ne tik daugiau galimybių susipažinti su teritorijų planavimo procesu, bet ir gauti elektroninių su GIS susijusių viešųjų paslaugų.

    „Visa tai lems tobulesnį, skaidresnį teritorijų planavimą, aktyvesnį bendradarbiavimą tarp įvairių institucijų, didesnę gyventojų įtaką teritorijų planavimo procesui“, - S.Matulis.

    Miesto GIS sistemai tobulinti bus rengiamas projektas ES struktūrinių fondų paramai gauti.

    Comment


      /\ idomu ar ta topografine informacija skaitmeniniam pavidale, bus lengvai prieninama ir eilinem miestiečiui. Nes pavizdžiui Vilniaus topo nuotraukas skaitmeninem pavidale kainuoja didelius pinigus, tad studentai, neturintis pažinčiu žemėtvarkoje,turi viską antrą kartą persibraižinėti ir skanuotų pomerinių variantų.
      Life is a game that no one wins

      Comment


        Sovietmečio pabaisa virs gražuole

        Lietuvos miestuose dygstant naujiems moderniems pastatams, stengiamasi naujam gyvenimui prikelti ir sovietmečiu pastatytas „grožybes“. Panevėžyje netrukus ne tik iškils nauja funkcionali sporto arena, bet ir miesto centro puošmena taps buvęs telekomo pastatas.

        Sena pabaisa

        Sovietmečiu statytos architektūrinės pabaisos po apgriuvusiu fasadu slepia dar didesnes problemas. Viena jų – nesutvarkyti teisiniai reikalai, pastatų techninės, eksploatavimo, saugumo problemos. Ypač, kai pastatas priklauso keliems ar keliolikai savininkų, kuriems nesiseka greitai ir sklandžiai susitarti dėl renovacijos, todėl atbaidomi galimi investuotojai. Taip atsitiko ir su Panevėžyje, Nemuno gatvėje, stovinčiu buvusio telekomo pastatu.

        Prieš metus pastatą įsigijo bendrovė „Kapitalo valdos projektai“. Jį planuota paversti moderniu administraciniu, komerciniu ir poilsio centru.

        „Įsigiję pastatą pirmiausia turėjome sutvarkyti teisinius klausimus. Išsprendėme visus nuosavybės klausimus su kitais savininkais, visas išlaidas apmokėjome iš savo kišenės“, – sako „Kapitalo valdos“ direktorius dr. Saulius Grigaravičius.

        Pastatui buvo suformuoti atskiri unikalūs kadastriniai numeriai, aiškiai atskiriant patalpas nuo bendros dalinės nuosavybės bei išskaidant patalpas į atskirus unikalius numerius pagal aukštus. Pasak S.Grigaravičiaus, tai gerokai palengvino finansavimo galimybes bankuose.

        Bendrovė išsprendė elektros įvado, kitų inžinerinių tinklų, elektros tiekimo atskiriems pastato savininkams klausimus, susitarė su bendraturčiais dėl pastato eksploatavimo ir apsaugos.

        Verslininkai puoselėjo planus pastatą paversti miesto puošmena ir traukos centru. Buvo atlikta pastato esamos būklės ekspertizė, ieškoma projektuotojų ir investuotojų į naują daugiafunkcinį statinį. Jis visiškai atitiko statybines, konstrukcines, technines galimybes tokiam projektui įgyvendinti.

        Sulaukė įdomaus pasiūlymo

        „Sulaukėme įdomaus pasiūlymo iš kitų verslininkų, kurie jau turėjo aiškią šio pastato vystymo strategiją. Po ilgų diskusijų ir svarstymų nusprendėme pastatą parduoti. Nors pardavėme tos pačios išvaizdos 4000 kv. metrų ploto pastatą, keblūs teisiniai klausimai, kurie atima daug jėgų, laiko ir sąnaudų, jau buvo išspręsti“, – teigė S.Grigaravičius.

        Senasis telekomo pastatas yra strategiškai labai patrauklioje ir vienoje judriausių Panevėžio miesto vietų. Priešais jį statoma Panevėžio sporto arena, sporto ir pramogų kompleksas, vandens pramogų parkas. Planuotas Vilniaus verslininkų projektas turėjo suteikti naują veidą ne tik Panevėžio mikrorajonui, bet ir visam miestui.

        Naujo šeimininko vizija

        Iš „Kapitalo valdos projektų“ pastatą įsigijo UAB „Nemuno 77“. Šios bendrovės vadovas Jurijus Grafmanas planuose vietoj seno apgriuvusio pastato taip pat regi modernų daugiafunkcinį centrą. Renovacijos parengiamieji darbai jau prasidėjo. Tvarkoma pastato techninė dokumentacija, projektas, statybų leidimai.

        „Deriname projektavimo ir rekonstrukcijos finansavimo klausimus. Taip pat vykdoma rangovų apklausa, planuojami vidaus valymo darbai. Jei viskas vyks sklandžiai ir laiku pavyks gauti reikiamus leidimus, rekonstrukcijos darbai gali prasidėti dar šiemet“, – sako „Nemuno 77“ direktorius J.Grafmanas.

        „Kapitalo valda“, kontroliuojanti bendrovę „Kapitalo valdos projektai“ yra investicinė turto valdymo įmonė, kuri vysto tokio tipo projektus.

        Viena pagrindinių bendrovės veiklų – investicijos į nekilnojamąjį turtą, taip pat ir į probleminį nekilnojamąjį turtą, jo pertvarkymas, rekonstrukcija ir pavertimas patraukliu rinkai.

        Investicinė turto valdymo įmonė „Kapitalo valda“ svarsto keletą alternatyvių investicinių projektų Panevėžio mieste. Tokiu būdu tikimasi prisidėti ne tik prie didžiųjų Lietuvos miestų, bet ir prie apskričių miestų plėtros ir puoselėjimo.
        Attached Files

        Comment


          idomu idomu ir kas gi cia isdygs... tikiuosi skardomis neapkalks...
          Neišmeskite spalvų

          Comment


            Parašė dts Rodyti pranešimą
            idomu idomu ir kas gi cia isdygs... tikiuosi skardomis neapkalks...
            Būtų jėga koks 15-20 a "dangoraižiukas" Bet, kad paklausos tiek nebūtų..

            Comment


              Parašė enigma
              Galutinis rezultatas, matyt, bus toks kaip ir visada - pilka skardinė dėžė.
              Na, juk ne eilinis koks prekybcentris čia bus. Tiek vargo ir rūpesčių turėti tik tam, kad apkaltum pastatą skardomis, būtų nelogiška. Turėtų čia būti kažkas tikrai normalaus

              Comment


                Parašė auksellis Rodyti pranešimą
                Na, juk ne eilinis koks prekybcentris čia bus. Tiek vargo ir rūpesčių turėti tik tam, kad apkaltum pastatą skardomis, būtų nelogiška. Turėtų čia būti kažkas tikrai normalaus
                Bus ten eiline skarbonke manu. Nors galim pasidžiaugti, kad Lietuviai turi savo architektūros stilių
                Life is a game that no one wins

                Comment


                  Kokie jūs visi pesimistai...

                  Comment


                    Verslo parkai vilioja lietuvius ir latvius
                    http://www.delfi.lt/news/economy/aut...hp?id=15862490
                    Raimonda Mikučionytė, Gintautas Subačius,
                    "Panevėžio balsas"
                    2008 vasario mėn. 5 d. 00:01


                    Panevėžyje, šalia Vilniaus ir Rygos magistralių sankirtos, iškils naujas verslo parkas. Į projektą investuojanti transporto ir logistikos bendrovė UAB „Kavaska“ žada pastatyti logistikos centrą, greta jo įsikurs automobilių prekybos salonas, servisas, degalinė. Svarstoma ir apie prekybai skirtas patalpas. Kitų metų rudenį iškils apie 20 tūkstančių kvadratinių metrų logistikos patalpos.

                    Dar vienas logistikos centras baigiamas statyti šalia Upytės kelio ir Panevėžio aplinkkelio sankirtos. Jo savininkai UAB „Palink“, valdantis IKI prekybos tinklą, dar šį vasarį planuoja švęsti įkurtuves. Tačiau miesto vadovų ir savivaldybės valdininkų bene ketverius metus žadėtasis į miesto plėtros ir strateginį planus įtrauktas Panevėžio pramonės ir logistikos parkas tebelieka popieriuje.

                    Prie Panevėžio, šalia susikertančių Vilniaus ir Rygos magistralinių kelių, netoli Piniavos, iki kitų metų rudens iškils apie 20 tūkstančių kvadratinių metrų logistikos patalpos. Tai bus pirmasis etapas, iš viso planuojama pastatyti keturiskart didesnį logistikos centrą. Iš viso verslo parkui plėtoti „Kavaska“ bendrovė suformavo 28 hektarų ploto sklypą, jame pagal užstatymo intensyvumo reglamentus gali tilpti apie 110 tūkstančių kvadratinių metrų patalpų.

                    „Nuolatos bendraudami su logistikos įmonėmis, tarptautinėmis autotransporto kompanijomis pastebėjome didesnių plotų, įvairesnių paslaugų poreikį. Alternatyvos nebuvimas Panevėžyje paskatino mus imtis pirmojo Panevėžyje verslo parko“, - aiškino „Kavaskos“ bendrovės direktorius Artūras Nersesianas.

                    Logistikos centras patrauklus

                    Į logistikos centrą investuojančius verslininkus konsultuojančios bendrovės „Colliers International“ Konsultavimo ir vertinimo departamento direktorius Mindaugas Kulbokas tvirtino, kad šis logistikos centras bus labai patrauklus logistikos bendrovėms, dirbančioms Lietuvoje ir Latvijoje.

                    „Nuomos kaina, palyginti su Ryga, bus mažesnė, o atstumas iki Latvijos sostinės nereikšmingas“, - teigė jis ir tvirtino, kad nuomojant patalpas euru už kvadratinį metrą galima išlošti. M.Kulbokas aiškino, kad jau dabar, tik pradėjus statybas, 80 procentų logistikos centro turi potencialius nuomininkus. „Planuojama, kad nuomos kainos šiame centre suksis apie 4,6-4,8 euro už kvadratinį metrą mėnesiui, - išsamiai aiškino bendrovės Konsultavimo ir vertinimo departamento direktorius. - Be to, verslo parko plotas nebūtinai bus skirtas tik sandėliams. Jau dabar jaučiamas danų, norvegų bendrovių susidomėjimas šioje teritorijoje kurti ir gamybos įmones. Be to, verslo parku ir ten statomais sandėliais domisi ir latviai. Latvijoje labai brangi nuoma, todėl juos ir domina bendrovės „Kavaska“ statomas logistikos centras.“

                    Verslo parką plėtos ir toliau

                    Be logistikos centro, pagal kelio pavadinimą „E67“ vardą gavusiame verslo parke planuojama įrengti lengvųjų ir krovininių automobilių prekybos saloną, servisą, degalinę, maitinimo įstaigų. Kitoje kelio pusėje bendrovė „Kavaska“ turi įsigijusi dar vieną septynių hektarų ploto sklypą, kur planuoja statyti 20-25 tūkstančių kvadratinių metrų prekybos patalpas. Tačiau dar nenuspręsta, kokio tipo prekybos centras tai būtų, ir bendrovės „Kavaska“ savininkai apie tai garsiai nekalba.

                    Planuojama, kad projektas bus išplėtotas per 4-5 metus. Į pirmąjį projekto plėtros etapą „Kavaska“ investuos apie 60 milijonų litų. Investicijos į visą projektą dar tikslinamos.

                    Panevėžys logistikos centrams patogus

                    Korporacijos „Matininkai“ Panevėžio skyriaus vadovas Valdas Beinoris aiškino, kad ir Panevėžyje jau atėjo laikas kurti logistikos centrus, verslo parkus. „Naujų sandėlių, tinkamų logistikai pagal dabartinius reikalavimus, tikrai nėra“, - pabrėžė jis. - „Kavaska“ bendrovės verslo parkui parinkta vieta prie pagrindinio transporto mazgo ir įvažiavimo į miestą - labai patraukli.“

                    Bendrovės „Koba“ Investicijų skyriaus vadovo Manto Miseliūno nuomone, Panevėžio miestas, kaip centras tarp Rygos ir Vilniaus, - patogus komercijai, prekybai. „Šiandien dar sunku kalbėti apie logistiką. Daug įmonių svarsto, bet dar neapsisprendžia, kur Lietuvoje patogiau plėtoti logistikos centrus“, - teigė jis.

                    Logistikos centras – utopija

                    Tačiau Panevėžio miesto vadovų ir savivaldybės valdininkų bene ketverius metus žadėtasis į miesto plėtros ir strateginį planus įtrauktas Panevėžio pramonės ir logistikos parkas tebelieka popieriuje. Iki šiol J.Janonio gatvės ir vakarinio Panevėžio aplinkkelio kampe sugebėta iš savininkų išpirkti daugiau kaip 40 hektarų žemės, sumokėta per keturis milijonus litų ir parengtas techninis projektas. Šių metų biudžete parkui, kuriame meras Vitas Matuzas buvo žadėjęs įdarbinti bankrutavusios „Ekrano“ bendrovės darbininkus, steigti numatyta vos 300 tūkstančių litų. Lėšos vėlgi skirtos techniniam projektui rengti.

                    Tuo tarpu be pažadų ir audringų kalbų šalia Upytės kelio ir Panevėžio aplinkkelio sankirtos plėtojamas UAB „Palink“, valdančios „IKI“ prekybos tinklą logistikos centras, dar šį vasarį planuoja švęsti įkurtuves. Ten numatoma pastatyti 45 tūkstančių kvadratinių metrų sandėlius.

                    Pinigai tik techniniam projektui

                    Kad miesto valdžia kalba, tačiau nieko realiai nedaro, patvirtina ir Panevėžio pramonės ir logistikos parko steigimo pavyzdys. Prieš ketverius metus J.Janonio gatvės ir vakarinio Panevėžio aplinkkelio kampe nuspręsta steigti logistikos centrą, skirti pinigai žemei iš savininkų išpirkti, tačiau darbai, galima sakyti, nepasistūmėjo nė per nago juodymą. 2008 metų Panevėžio miesto biudžeto projekte pramonės ir logistikos parko statybai lėšų nenumatyta. Jame nurodoma, kad techninio projekto, kuris jau turėjo būti padarytas, rengimui numatyta 300 tūkstančių litų.

                    Panevėžio miesto savivaldybės Architektūros ir urbanistikos skyriaus vedėjas Saulius Matulis sakė neturintis informacijos apie pramonės ir logistikos parko steigimo ar statybų eigą. Tačiau jis sakė manantis, kad objekto techninė dokumentacija jau parengta. Vyriausiasis miesto architektas tikino, kad labiausiai su parko steigimu yra susijęs Panevėžio miesto ūkio skyriaus Kapitalinės statybos poskyrio vyriausiasis techninės priežiūros inžinierius Mykolas Buzys. Pastarasis akcentavo, kad pinigai numatyti privažiavimų ir inžinerinių tinklų prie steigiamo parko infrastruktūros techniniam projektui.

                    Statybų pradžios nematyti

                    Pasiteiravus, kada vis dėlto pramonės ir logistikos parko statyba pajudės iš mirties taško, M.Buzys atsakė: „Kai bus skirtas finansavimas“.

                    Anot jo, Vyriausybė jau paskirstė pinigus, „sudėliojo į lentynėles“ ir dabar lieka laukti ministerijų sprendimo ir kvietimo teikti paraišką Europos Sąjungos struktūrinių fondų paramai gauti. Galiausiai, kaip, kas ir kada bus daroma, M.Buzys patarė teirautis Investicijų skyriuje, nes jis neva esantis žemės vaikas ir visi jo poelgiai priklausys nuo kitų veiksmų.

                    Dokumentai tebėra rengiami

                    Investicijų skyriaus vedėja Diana Žižiūnienė išdrožė, kad Panevėžio pramonės ir logistikos parko steigimo dokumentai tebėra rengiami. Anot jos, paties parko techninis projektas parengtas, o dabar 2008 metų biudžete numatytos lėšos jo prieigų techniniam projektui parengti.

                    Skyriaus vedėja tikino, kad procesas nestovi vietoje ir projektas bus vykdomas. Pasak jos, Panevėžio pramonės ir logistikos parkas yra paskelbtas vienu iš septynių valstybinės reikšmės objektų. Kada žadėtosios statybos vis dėlto galėtų prasidėti, D.Žižiūnienė nekomentavo.

                    Jau greitai įkurtuvės

                    Kad privatus kapitalas geriau dirba nei valstybinis, puikiai patvirtina bendrovės „Palink“ pavyzdys. Be jokių planų, pažadų, įsipareigojimų baigiamas pernai prie Upytės kelio ir Panevėžio aplinkkelio sankirtos pradėto statyti logistikos centro pirmasis etapas.

                    Bendrovės komunikacijos direktorius Tomas Vaišvila „Verslo balsą“ patikino, kad baigiamas įrengti 12 tūkstančių kvadratinių metrų ploto šviežių prekių sandėlis, jis turėtų pradėti veikti šių metų vasarį. Anot jo, į projektą jau investuota 40 milijonų litų ir naujame objekte bus įdarbinta apie 200 žmonių. T.Vaišvila akcentavo, kad IKI prekybos tinklą valdančiai bendrovei „Palink“, plėtojančiai verslą Lietuvoje ir Latvijoje, Panevėžys pasirodė esantis strategiškai labai patogioje vietoje ir numatoma, kad čia statomas logistikos centras plotu lenks 30 tūkstančių kvadratinių metrų ploto turinčius centrinius įmonės sandėlius Vilniuje.

                    Centras plėsis

                    Komunikacijos direktorius atkreipė dėmesį, kad vasarį pradėsiantis veikti sandėlis nebus vienintelis numatomame logistikos centre. Anot jo, antrajame etape ketinama pastatyti 25 tūkstančių kvadratinių metrų ploto bakalėjos sandėlį, kuris, jeigu viskas klostysis taip, kaip numatyta, turėtų būti pastatytas šių metų pabaigoje.

                    Trečiajame etape planuojama aštuoniais tūkstančiais kvadratinių metrų praplėsti dabar statomą šviežių prekių sandėlį. T.Vaišvila akcentavo, kad bendrovės „Palink“ sandėliai bus aprūpinti moderniausia įranga, todėl, įgyvendinus projektą, prireiks dar ne vieno šimto darbuotojų. Pašnekovas tvirtino, kad bendrovė savo veiklos nesieja su Panevėžio pramonės ir logistikos parku, nes vargu ar jis atitiktų įmonės poreikius, ir sakė, kad steigiamas logistikos centras tenkins tik „Palink“ bendrovės poreikius.

                    Comment


                      Panevėžio statybos trestas plečia aplinkosaugos darbus
                      http://www.aina.lt/index.php?article=44500
                      Verslo balsas
                      2008.02.05
                      Raimonda MIKUČIONYTĖ

                      Viena didžiausių Lietuvos statybos bendrovių Panevėžio statybos trestas (PST) šiemet baigs įgyvendinti atliekų tvarkymo sistemos projektą Utenos apskrityje ir imsis panašaus projekto Panevėžio apskrityje. Abiejų atliekų tvarkymo sistemų projektų apimtis viršija 100 milijonų litų.

                      Uždaromi maži sąvartynai ........

                      ........... Panevėžyje - naujas sąvartynas

                      Utenos apskrities projektas - jau ne vienintelis atliekų sistemos tvarkymo projektas, vykdomas PST. Praėjusių metų pabaigoje PST pasirašė Panevėžio regiono atliekų sistemos sutvarkymo sutartį. Šis projektas apima keturių stambiagabaričių atliekų tvarkymo bei žaliųjų atliekų tvarkymo aikštelių ir Panevėžio miesto sąvartyno uždarymą bei naujo sąvartyno statybą.

                      Panevėžio, Pasvalio, Kupiškio, Rokiškio ir Biržų stambiagabaričių atliekų priėmimo aikštelės, Biržų ir Rokiškio perkrovimo aikštelės, Biržų, Rokiškio, Kupiškio ir Pasvalio žaliųjų atliekų kompostavimo aikštelės bus pastatytos iki šių metų lapkričio pabaigos. Iki 2009 m. birželio greta Panevėžio 6 ha plote numatoma pastatyti naują Europos Sąjungos direktyvas atitinkantį sąvartyną. Iki 2009 m. gruodžio planuojama uždaryti dabar veikiantį senąjį sąvartyną.

                      „Džiaugiamės, kad užsakovai įvertino mūsų darbą ir šiems projektams vykdyti pasirinko PST. Utenos apskrityje įgijome patirties, ją galėsime pritaikyti gimtajame Panevėžyje“, - tvirtina PST generalinis direktorius Dalius Gesevičius.

                      Atliekų saugojimo ir kompostavimo aikštelių įrengimas kainuos apie 15 milijonų litų, o Panevėžio sąvartynų įrengimas ir uždarymas - apie 47 milijonus litų.

                      Rekonstruojamos nuotekų valymo stotys

                      Kiti su aplinkosauga susiję PST darbai - nuotekų valymo įrengimų rekonstrukcija. Bendrovė jau rekonstravo Biržų, Palangos, Vilkaviškio, Kėdainių bei Panevėžio nuotekų valymo įrengimus.
                      Pradėta ir Rokiškio nuotekų valymo įrengimų rekonstrukcija. Šį projektą, kurio vertė apie 20,7 mln. litų, numatoma įgyvendinti iki 2009 m. liepos mėnesio. Rekonstrukcijos metu bus išplėsti ir atnaujinti senieji Rokiškio valymo įrengimai, suremontuotos patalpos bei sutvarkyta aplinka.
                      Didžiąją nuotekų valymo įrengimų rekonstrukcijos projektų dalį taip pat finansuoja Europos Sąjunga.

                      Comment


                        Na tas apie verslo parkus tai jau buvo bet vistiek aciu
                        Paskutinis taisė Andree; 2008.02.05, 18:29.

                        Comment


                          Panevėžyje iškils dar viena „Maxima“?
                          http://www.delfi.lt/news/economy/bus...hp?id=15898863
                          Neringa Martinkutė,
                          "Panevėžio balsas"
                          2008 vasario mėn. 8 d. 00:01


                          Nemuno, Molainių, kitų aplinkinių gatvių gyventojai greitai neteks galimybės netoli namų palikti automobilius saugomoje aikštelėje, tačiau galės džiaugtis savo pašonėje atsiradusiu dar vienu prekybos centru. Saugomoje aikštelėje prie Nemuno ir Molainių gatvių sankryžos automobilius įpratę laikyti panevėžiečiai netrukus savo mašinoms turės ieškotis kitos vietos.

                          Panevėžio techninės apžiūros centras automobilių aikštelės teritoriją neseniai dešimčiai metų išnuomojo bendrovei „Autalis“, o ši čia jau greitai ketina pradėti prekybos ir komercijos objekto statybą.

                          „Darbų planuojame imtis artimiausiu metu, kadangi jau turime ir būsimo statinio projektą, ir statybos leidimą“, - vakar „Panevėžio balsui“ pranešė „Autalio“ direktorius Petras Rakickas.

                          Pasak automobilių turgų Pramonės gatvėje, kelis gamybinius pastatus bei automobilių dirbtuves valdančios bendrovės vadovo, saugomos aikštelės prie Nemuno ir Molainių sankryžos vietoje iškilsiantis statinys būsiąs pusantro tūkstančio kvadratinių metrų ploto ir užimsiąs tik vieną aukštą.

                          „Šį pastatą esame numatę nuomoti kokiam nors prekybos centrui. Kokio prekybos tinklo parduotuvė čia įsikurs, pasakyti tikrai negaliu, nes su prekybininkais kol kas nepradėjome jokių derybų“, - teigė P.Rakickas ir pridūrė, jog buvusioje automobilių aikštelėje gali atsirasti ir dar viena „Maxima“.

                          Bendrovės „Autalis“ direktorius neslėpė, jog iš naujojo statinio nuomojimo prekybos centrui tikisi didesnio pelno nei uždirbdavo priimdami panevėžiečių automobilius į saugojimo aikštelę.

                          „Mūsų įmonė yra privati, ir mes, kaip visi verslininkai, esame suinteresuoti, kad bendrovė dirbtų kuo pelningiau ir sėkmingiau“, - tvirtino P.Rakickas, paklaustas, ar nesvarstė, kad šio miesto kvartalo gyventojams galbūt reikalingesnė saugoma automobilių aikštelė nei dar vienas prekybos centras.

                          Comment


                            dar viena pilka skarbonke turesime

                            Comment


                              Duris atvėrė didžiausias Aukštaitijoje autocentras
                              http://www.delfi.lt/news/economy/aut...hp?id=15911211
                              Zita Dobrovolskienė,
                              "Panevėžio balsas"
                              2008 vasario mėn. 9 d. 00:01



                              Ketvirtadienį Panevėžio rajone, už pat miesto riboženklio esančiame Senamiesčio kaime, UAB „Milnora“ autocentras atidarė didžiausią Aukštaitijos regione automobilių prekybos ir priežiūros centrą. Naujajame centre bus prekiaujama naujais ir naudotais garsių pasaulio kompanijų „Ford“, „Mazda“, „Mitsubishi Motors“ automobiliais. Kunigai Simas ir Algirdas pašventino pastatą, o atidarymo šventės kulminacija tapo šventinis fejerverkas.

                              UAB „Milnora“ generalinis direktorius Laimontas Mackonis sakė, kad šiame centre bus ne tik prekiaujama automobiliais, transporto priemonės čia bus remontuojamos, atliekama techninė jų priežiūra. Įmonėje dirba puikūs savo srities profesionalai, galintys padėti ir patarti klientams visais automobilių klausimais.

                              „Mūsų įmonių grupė įsteigta 1992 metais. Per tuos penkiolika metų reikėjo nemažai pasistengti, kad pasiektume tą lygį, kurį turime dabar. Be to, mes ir toliau nesustosime, laukia daug sudėtingų uždavinių. Automobilių centro atidarymas buvo vienas iš jų. 2004-aisiais mašinomis prekiaujantis verslininkas vilnietis Vytautas Peciukevičius įteikė simbolinį statybos įrankį. Juo, kaip juokaujame, ir pastatėme autocentrą“, - pasakoja generalinis direktorius.

                              Vilnietis V.Peciukevičius tikino maloniai nustebintas, kad šalia Panevėžio išdygo šis pastatas: „Prisipažįstu, skeptiškai vertinau panevėžiečių planus. Dabar jiems linkiu daug klientų. Džiaugtis ne tik parduotų automobilių kiekiu, bet ir patenkintų klientų šypsenomis.“

                              „Milnoros“ autocentro direktorius Saulius Jundulas džiaugiasi, kad po vienu stogu tilpo vienas kitą papildantys automobiliai, ir išreiškė viltį garbingai atstovauti visame pasaulyje žinomoms markėms.

                              Po oficialių sveikinimų kunigai Simas Maksvytis ir Algirdas Dauknys pašventino ir palaimino naująjį pastatą.

                              Rajono savivaldybės direktoriui Vitalijui Žiurliui ir Panevėžio vicemerui Kastyčiui Vainauskui suteikta proga išbandyti naujas transporto priemones.

                              „Lengva, smagi, valdymas labai paprastas, nesigirdi jokio pašalinio triukšmo“, - aplink pastatą apsukęs ratą „Mitsubishi Outlander“ visureigiu sakė miesto vicemeras. „Labai patiko. Pats norėčiau tokį turėti“, - įspūdžiais dalijosi prie naujutėlaičio „Ford Mondeo“ vairo sėdęs V.Žiurlys.

                              Iškart po atidarymo visus svečius ir pastato šeimininkus nudžiugino šventinis fejerverkas.

                              Comment


                                Parašė balabanas Rodyti pranešimą
                                dar viena pilka skarbonke turesime
                                Lyg mazai ju tam Panevezy butu

                                Comment


                                  nu man tai jos yra atsibode

                                  Comment


                                    Dar viena daržine, galėtu ka nors ir įdomesnio maxima sugalvoti .

                                    Comment


                                      Nuo siandien jau dirba Palink baze

                                      Comment


                                        Parašė enigma
                                        Kurioj čia vietoj?
                                        cia kelio Panevezys-Krekenava ir kur kertasi aplinkelis kampe

                                        Comment


                                          Laisvės aikštė nuo Senvagės pusės bus dar labiau uždaryta. Tarp Laisvės aikštės 1-ojo namo, kuriame įsikūrusi picerija „Kakadu“, ir Laisvės aikštės 3-iojo pastato, kuriame veikia dziudo sporto klubas „Žalgirietis“, esanti teritorija neseniai aptverta iš abiejų pusių. Tai rodo, kad netrukus turi prasidėti statybos. Kol kas ant tvoros informacijos, koks objektas bus statomas, nėra. Redakcija iš patikimų šaltinių sužinojo: Panevėžyje dar tvirčiau įsitvirtinti ir statyti trijų aukštų banko su liftu pastatą ketina Ūkio banko savininkas Vladimiras Romanovas.

                                          Pasiteiravus, ką ketinama statyti šiaurinėje Laisvės aikštės dalyje, Architektūros ir urbanistikos skyriaus vedėjas Saulius Matulis tegalėjo pasakyti, esą ten bus komercinis pastatėlis. Paprašius tikslesnės informacijos, vyriausiasis miesto architektas sakė, kad pirmame aukšte turėtų būti parduotuvė, o viršuje biurai. Pasidomėjus savininkais, ponas S.Matulis atsakė, neva jam reikia pažiūrėti į projektą, ir patarė skambinti po pusvalandžio.

                                          Komercinis administracinis

                                          Skyriaus vedėjas atsiliepė tik po geros valandos pareiškęs, jog turėjęs išeiti, projektas dar nerastas ir paprašė skambinti po penkių minučių. Po 10 minučių paaiškėjo - projekto paieškos bevaisės, todėl korespondentui duotas dar pusvalandžio terminas. Laimei, per 40 minučių dingęs projektas surastas.
                                          Kaip tvirtino S.Matulis, minimoje vietoje numatoma statyti komercinį trijų aukštų su mansarda pastatą su gyvenamosiomis patalpomis.

                                          Architektas vardijo: pirmame aukšte numatytos komercinės patalpos, antrame ir trečiame aukštuose bei mansardoje – kabinetai. Pastebėjus, kad nebeliko gyvenamųjų patalpų, S.Matulis nusprendė, esą galima rašyti: komercinis pastatas su administracinėmis patalpomis. Skyriaus vedėjas užtikrino, kad statomas objektas architektūra neišsiskirs iš aplinkinių pastatų.

                                          Užtenka architektų pritarimo

                                          Pasiteiravus, kada, kam ir kokiomis aplinkybėmis buvo išnuomota žemė, Architektūros ir urbanistikos skyriaus vedėjas tarp dokumentų atrado, kad žemę dar 2000-aisiais 99 metų laikotarpiui, tai yra iki 2099-ųjų, Apskrities viršininko administracija išnuomojo Vilniaus bankui. Šis jau kitų metų balandį sudarė subnuomos sutartį su UAB „Kelias“.

                                          Paklausus, ar statybos Laisvės aikštėje derintos su visuomene, tvirtintos miesto Taryboje, S.Matulis sakė: su visuomene reikia derinti tik teritorijų detaliuosius planus. Specialisto tikinimu, duotu atveju pakako Architektų tarybos pritarimo.

                                          Kai pastatys, tada matys

                                          Pastatą planuojantis architektas Vidas Stankevičius patvirtino projektuojantis komercinį statinį, tačiau bet kokios informacijos patarė teirautis savininko Audriaus Vavilovo. Pastarasis tikino nesantis nei savininkas, nei žemės nuomininkas. Tik patvirtino, kad žemė išnuomota Vilniaus bankui ir pernuomota UAB „Kelias“. A.Vavilovas sutiko būti vadinamas „Kelio“ bendrovės atstovu ir tikino, kad bus statomas mūrinis komercinis pastatas.

                                          Pasiteiravus apie konkretesnę statinio paskirtį ir ar jame nenumato įsikurti su rusišku kapitalu siejamas Ūkio bankas, A.Vavilovas išsisuko nuo tiesaus atsakymo: „Kai pastatysim, tada ir žiūrėsim“.
                                          A.Vavilovas, paklaustas, kada numatoma baigti statybas, sakė, esą daug kas priklausys nuo statybininkų, ar nebus trukdžių, nes pastatas bus statomas miesto centre. Statybas ketinama baigti iki rudens, tačiau ponas A.Vavilovas ironizavo, jog trukdžių veikiausiai bus: dar net neprasidėjus statyboms jomis jau pradėjo domėtis žurnalistai.

                                          Svarsto įvairius pasiūlymus

                                          Ūkio banko Panevėžio filialo, įsikūrusio Laisvės aikštės 15-ajame name, valdytojas Kazimieras Antanynas patvirtino - bankas Panevėžyje ketina plėstis, tačiau kol kas nežinoma, kuria linkme. Anot jo, dienraščio minima vieta yra tik viena iš galimų banko plėtrai. Kaip tvirtino valdytojas, bankas turi bene aštuonis pasiūlymus. Šiuo metu vyksta derybos su žemės savininkais, todėl sprendimai kol kas nepriimti. „Dar ankstoka apie tai šnekėti, bus aišku maždaug po mėnesio, – sakė K.Antanynas. – Nagrinėjami visi pasiūlymai. Svarstome galimybę apie banko skyriaus atidarymą.“

                                          Dienraštis "Panevėžio balsas"

                                          Comment

                                          Working...
                                          X