Panevėžio projektai

[Monteq]

Ar tik nebutu cia "Ermitazas" buves?!...

[eikitjusvisi]

gal ir "Ermitazas", bet kam jie tada darbuotoju iesko nuo rugpjucio men. Panevezyje? Biskis cia kazkas ne taip... juk per tiek laiko net darzines nespes surest. Turbut kazkur kitur numate isikurt

[burundukas]

Babilonas pamokejo gerai nereikia jiem konkurentu

[Rydik]

Babilonas pamokejo gerai nereikia jiem konkurentu

Čia gera mintis..kitom trim leido statyt nes konkurentų neturi šalia

[Vidma]

Straipsnis skambiu pavadinimu, bet panašu kad rašyta tik kad rašyti

Netrukus miesto centras virs statybų aikštele
http://www.aina.lt/index.php?article=50964
Panevėžio balsas
2008.06.08
Raimonda MIKUČIONYTĖ

......

ATSIRADO NETIKĖTUMŲ

„Tačiau stebina ne tik nekilnojamojo kultūros paveldo programos lėšų paskirstymas, – aiškino A.Umbrasas, – bet koreguojamas miesto bendrasis planas. Buvo nustatytos istorinės miesto dalies ribos, kurios istorinį paveldą įsipareigoja saugoti Savivaldybė. Toje dalyje numatyta reguliuoti statybos darbus, kad būtų išsaugotos epochos tarpsnių statiniai.

Koreguojant bendrąjį miesto planą miesto centrinėje dalyje, turinčioje istorinės miesto dalies statusą, atsirado visokių netikėtumų. Istorinės miesto dalies ribas iškraipė taip, kad jose atsirado zonos, kuriose galima statyti didesnio aukštingumo pastatus. Tokius pastatus bus galima statyti Skaistakalnio parke esančioje buvusio dvaro, taip pat dabartinės Autobusų stoties teritorijose bei ten, kur buvo ketinta įkurti Amatininkų miestelį.

Koreguojamas bendrasis miesto planas jau turėjo pasiekti ir KPD Panevėžio teritorinį padalinį. Jį turėtume patvirtinti, nes mūsų institucijos apeiti Savivaldybė negali. Žinant tokias plano korekcijas, jį tikslinga būtų vetuoti. Tokį vykstantį procesą vadinčiau iškreiptu, nes akivaizdžiai matyti, kad yra suinteresuotų asmenų, kuriems labai svarbu, kad kai kurios teritorijos būtų išbrauktos iš istorinės miesto dalies ribų.“

PATAISOS NAUDINGOS VERSLININKAMS

PB rašė, kad koreguojamame bendrajame plane atsirado didelio aukštingumo statybos vietos. Ir ne bet kur, o dabartinėje Autobusų stoties teritorijoje. Čia, jei planą patvirtins miesto Taryba, ateityje bus galima statyti septynaukščius pastatus. Neoficialiomis žiniomis, daugiaaukščiais pastatais Autobusų stoties teritorijoje ypač domisi BIG–PST konsorciumas, kurį jungtinės veiklos sutarties pagrindu sudaro bendrovės „Baltijos investicijų grupė“ ir Panevėžio statybos tresto grupių įmonės, laimėjo bendrovės Panevėžio autobusų parko skelbtą konkursą iškelti Autobusų stotį ir vykdyti statybas Panevėžio miesto centrinėje dalyje.

ĮTRAUKĖ Į REGISTRĄ

Kultūros paveldo departamentas įtraukė Panevėžio miesto istorinę dalį į Kultūros vertybių registrą.
Į jį įtraukta istorinė miesto dalis, ribojama Šermukšnių, Smėlynės, Gegutės, P.Puzino, A.Smetonos, Vilniaus, J.Basanavičiaus, M.Tiškevičiaus, J.Biliūno, Audėjų gatvių. Šioje teritorijoje – Laisvės aikštė, Š. Apaštalų Petro ir Povilo bažnyčia, seniausias miesto pastatas, buvęs konservų fabrikas, Moigių pastatų kompleksas, Senvagė, Skaistakalnio parkas, senosios miesto ir žydų kapinės bei kiti objektai. Istorinėje miesto dalyje, priklausomai nuo vietos, bus saugomas gatvių tinklas, želdiniai.

Planuojantiesiems statybas teks derinti dokumentus su Kultūros paveldo departamentu ir Savivaldybės vyriausiuoju kultūros paveldo apsaugos specialistu. Be to, čia bus ribojama nauja statyba. Į Kultūros vertybių registrą įtraukta 138 ha Panevėžio miesto teritorija. Nekilnojamojo kultūros paveldo vertinimo taryba Savivaldybei rekomendavo į Kultūros vertybių registrą įtrauktai teritorijai suteikti Savivaldybės architektūrinio urbanistinio draustinio statusą.

NETURĖTŲ ATSIRASTI AUKŠTŲ PASTATŲ

Koreguotame miesto bendrajame plane įrašyta: „Svarbu, kad istorinio centro vizualinės įtakos pazonyje, panoramose neatsirastų aukštybinių ar stambiatūrių statinių, iš esmės keičiančių panoramų charakterį. Panevėžio istorinio centro gretimybėje, teritorijoje, kuri bendrajame plane įvardyta kaip miesto identiteto zona, paveldosaugos aspektu vienu prioritetinių reikalavimų laikytina centro vizualinė apsauga.

Naujas užstatymas neturėtų užtverti esamų vizualinių ryšių į senamiestį, nenustelbti jo masteliu. Siekiant, kad saugomas Panevėžio istorinis centras darniai įsilietų į aplinkines teritorijas, miesto identiteto zonoje turėtų būti maksimaliai saugoma esama planinė erdvinė struktūra, urbanistinis audinys.“

ABEJONIŲ DAUG

Abejonės, kad, patvirtinus koreguojamą miesto bendrąjį planą, miesto centre iškils daugiaaukščiai pastatai ir nebus išsaugoti Panevėžio istorinėje dalyje esantys identiški pastatai, primenantys 19-ojo amžiaus pabaigą ir 20-ojo amžiaus pradžią, pagrįstos.

"Panevėžio balsas".

[Andree]

Dingo Panevėžio Ledo rūmų statytojai

Praėjusių metų spalį Panevėžio miesto savivaldybės administracijos direktorius Stasys Karčinskas ir Kauno bendrovės „Alta Forma“ direktorė Natalija Cechanavičienė pasirašė koncesijos sutartį ledo rūmams bei futbolo stadionui projektuoti, statyti, valdyti, eksploatuoti ir teikti viešąsias paslaugas.

Šia sutartimi su bendrove „Alta Forma“ buvo numatyta, kad bendrovė 25 metams nuomos teise Kultūros ir poilsio parko teritorijoje valdys 1,2 ha žemės sklypą, kuriame projektuos bei statys šiuos objektus: 1500 sėdimų vietų ledo rūmus, šildomą futbolo stadioną, 200 vietų ekonominės klasės viešbutį su konferencijų sale, restoraną, sporto prekių parduotuvę ir automobilių stovėjimo aikštelę.

Reklama

Ledo rūmuose būtų buvę organizuojami žiemos sporto šakų – čiuožimo, akmenslydžio, ledo ritulio ir kitų – renginiai bei užsiėmimai, futbolo stadione – futbolo užsiėmimai, rungtynės ir turnyrai. Planuojamos bendrovės investicijos į objektus buvo apie 27,5 mln. litų.

Statybos darbus buvo planuota pradėti 2008 metų viduryje, o paslaugos panevėžiečiams ir miesto svečiams būtų buvę pradėtos teikti ne vėliau kaip 2010 metų sausio 31 dieną.

akymo nesulaukė

Deja, planai staiga virto aukštyn kojomis. Pasak miesto Savivaldybės administracijos Teisės skyriaus vedėjos pavaduotojos Daivos Noreikienės, koncesininkai iki šių metų gegužės 31-osios turėjo atsiųsti raštišką pranešimą, jog sąlygas, kurias pasirašytoje sutartyje jie įsipareigojo įvykdyti, tikrai vykdys. Arba atvirkščiai – kad nebegalintys to atlikti. Jie įsipareigojo parengti ir techninį visų objektų projektą. Deja, nei teigiamo, nei neigiamo atsakymo miesto Savivaldybė iki šiol nesulaukė.

„Kartu „Alta Forma“ Savivaldybei turėjo sumokėti 200 tūkstančių litų. Šios lėšos turėjo būti panaudotos vaikų žaidimo aikštelėms šalia miesto daugiabučių namų įrengti. Deja, kauniečiai dingo kaip į vandenį“, – apgailestavo Savivaldybės administracijos direktorius S.Karčinskas.

„Laukėme tikrai protingą laiko tarpą. Šiuo metu sprendžiame klausimą dėl sutarties nutraukimo. Kai visame šiame reikale bus padėtas taškas, administracija spręs, ar skelbsime naują konkursą“, – vakar PB sakė skyriaus vedėjos pavaduotoja.

Pasak jos, skelbtame Sporto ir pramogų centro, kuris bus išsidėstęs Panevėžio kultūros ir poilsio parke, minėto trečiojo komplekso statybų konkurse panoro dalyvauti tik minėta Kauno bendrovė. Tad rinktis nebuvo iš ko. Juolab kad, anot D.Noreikienės, kauniečių firma atitiko visas keliamas sąlygas.

Vakar PB pabandė susisiekti su Kaune registruota bendrove. Internete radome mobiliojo ryšio telefono numerį, tačiau juo atsiliepusi moteris teigė, kad „ne ten pataikėme“. Kitų kontaktų rasti nepavyko, nes paprasčiausiai jų nėra.

[Rydik]

Nu čia tai viršūnė..

[Vidma]

ALTA FORMA, UAB
http://www.manoimone.lt/lt/directory/companies/113158
Veiklos sritys: Architektai, projektavimo darbai, Statybos, renovacijos darbai, statybos firmos
Adresas: Švitrigailos g. 8 / A.Vivulskio g. 14, LT-03223, VILNIUS
Telefonas: (5) 2136205 Faksas: (5) 2136205
Įmonės kodas: 300547905
PVM mokėtojo kodas: Išregistruotas 2008-04-08
Adresas: Karaliaus Mindaugo pr. 49, 44333 KAUNAS
Įm. kodas: 300547905 Tel.: (698) 15090
Architektai, projektavimo darbai

Įmonę valdo: Vygintas Panka, Artūras Bilziukevičius, Darius Bilziukevičius. Direktorė - Natalija Cechanavičienė

[Valiukas]

Aš jau prieš gerą pusmetį turėjau informacijos, kad taip ir bus.. tik tikėjau, kad visgi čia viskas iš piršto laužta. Pasirodo - klydau.

[TAUchix]

Įdomu kuo viskas baigsis

http://www.aina.lt/index.php?article=51155

Panevėžio balsas
2008.06.16
Gintautas SUBAČIUS

Kultūros ir paveldo departamento Panevėžio teritorinio skyriaus specialistai nesutinka su miesto Savivaldybės numatomomis miesto istorinės dalies ribomis. Pasak padalinio vadovo Arūno Umbraso, miesto Savivaldybė bepolitikuodama sumaišė, kas yra senamiestis, o kas istorinė dalis. Labiausiai paminklosaugininkus stebina, kad Savivaldybė nori išskirti tris teritorijas, kuriose būtų leidžiama daugiaaukštė statyba - rašo dienraštis "Panevėžio balsas".

Kultūros ir paveldo specialistai susitikę su miesto vadovais, Nekilnojamojo kultūros paveldo vertinimo tarnybos vadovu architektu Evaldu Zilinsku akcentavo, kad miestų centruose turėtų būti nustatyta tam tikra urbanistinė plėtra ir ribojamos kai kurios statybos.

Anot A.Umbraso, pagal Tarybos patvirtintą tvarką, rengiant bendrąjį planą sprendimus, priimamus dėl istorinės dalies Nekilnojamojo kultūros paveldo vertinimo, taryba turėtų derinti su Savivaldybės administracija, tačiau to nėra.

NEPAISO VISUOMENĖS NUOMONĖS
Paveldosaugininkai atkreipė Savivaldybės vadovų dėmesį, kad nustatant miesto istorinės dalies ribas atsižvelgiama tik į verslininkų, jiems atstovaujančių architektų, bet ne visuomenės nuomonę. A.Umbraso teigimu, daugiausiai abejonių sukėlė trys teritorijos: Autobusų stotis, buvusi dvarvietė Skaistakalnio parke ir laisva žemė, esanti tarp A.Smetonos, Š. Mero, Respublikos ir Birutės gatvių, kuriose numatyta daugiaaukštė statyba.

„Pagal Kultūros ministerijos patvirtintą tvarką, jei kyla grėsmė kultūrinėms vertybėms ir nustatoma pažeidimų, privalu grįžti ir papildomai svarstyti priimtus sprendimus, tačiau Savivaldybė to nelabai nori daryti,– sakė A. Umbrasas. – Mūsų manymu, dabar esantis kultūrinis darinys tampa visiškai neapsaugomas nuo išskiriamų teritorijų. Ar Savivaldybė steigs kultūrinį draustinį, tai jos reikalas, nes toks steigimas nėra privalomas.

Bet apibrėžti tam tikrą teritoriją, kurioje užstatymas būtų reglamentuojamas, privalu. Mes nenorime, kad visas miestas taptų rezervatu, tačiau istorinė dalis turi būti trečdaliu didesnė nei dabar numato Savivaldybė“.

SIŪLO PRAPLĖSTI RIBAS
A.Umbraso teigimu, Savivaldybė istoriniai daliai priskiria 138 hektarų teritoriją, tačiau pusę jos sudaro vandenys ir želdynai, o tai nėra urbanistika. Paveldosaugininkai siūlo istorines miesto centro ribas praplėsti nuo Klaipėdos gatvės beveik iki Nevėžio, kad į jas patektų Palangos, Nidos, A.Mackevičiaus, Teatro, kitos aplinkinės gatvės.

Istorinės miesto dalies nustatymas dar nereikštų, kad joje negalima statyti. Tačiau būtų išlaikomas gatvių tinklas, ribojamas pastatų aukštingumas. Taip pat būtų išskiriami architektūrinę istorinę reikšmę turintys pastatai, būtų nustatytas jų priežiūros kompensavimo mechanizmas.

PASIPRIEŠINS VERSLININKAMS
Paveldosaugininkai pasitarime miesto vadovų Povilo Vadopolo, Kastyčio Vainausko, Ramūno Vyžinto prašė paaiškinti, kas nusprendė iš bendro darinio išskirti tris teritorijas bene gražiausiose ir geriausiose miesto vietose. E.Zilinskas neslėpė, kad buvo atsižvelgta į visų suinteresuotų pusių pageidavimus.

Išskirti teritorijas prašė verslininkai, norintys pradėti daugiaaukštę statybą. Paveldosaugininkai pabrėžė, kad verslininkų interesai negali būti viršesni už paveldosaugos reikalavimus. „Šiose teritorijose pagal bendrąjį planą numatyta daugiaaukštė statyba, tačiau mes turime pakankamai argumentų reikalauti, kad šis klausimas būtų svarstomas iš naujo, – po pasitarimo „Panevėžio balsui“ sakė A.Umbrasas.

[Vidma]

Milijoninį teniso kortų projektą Panevėžyje saugo sąžinė
http://www.delfi.lt/news/economy/bus...hp?id=17474253
Inga Kontrimavičiūtė, "Sekundė"
2008 birželio mėn. 21 d. 00:01

Tarsi į vandenį dingus ledo rūmų Panevėžyje statytojams, Savivaldybė, sudarydama sutartį dėl milijoninės vertės teniso kortų statybų, pasikliauna verslininkų garbės žodžiu. Miesto Taryba pritarė 25 metams išnuomoti daugiau nei hektaro žemės sklypo plotą Parko gatvėje konkurso teniso kortams projektuoti, statyti, valdyti, naudoti bei prižiūrėti bendrą pasiūlymą pateikusiems nugalėtojams – bendrovei „Vestrus“ ir Panevėžio teniso klubui „Asteroidas“.

Laimėtojams įgyvendinus projektą Parko gatvėje iškiltų aktyvaus poilsio kompleksas. Jame planuojama įrengti aštuonias lauko teniso aikšteles, uždengtas dviem moderniais pripučiamais kupolais.

Projekte teigiama, kad greta kortų turėtų iškilti 100 vietų ekonominės klasės viešbutis, bus įrengta 60 vietų automobilių stovėjimo aikštelė. Tikimasi, kad modernūs teniso kortai Panevėžį pavers turistams patraukliu miestu, be to, juose numatoma organizuoti ir tarptautinius sporto renginius.

Vis dėlto piešiamas itin patrauklus būsimųjų teniso kortų vaizdas miesto politikams sukėlė abejonių. „Kokių saugiklių radote, kad neatsitiktų kaip su ledo rūmais, kai statytojai išgaravo kaip kamparas“, – projekto rengėjų Tarybos posėdyje teiravosi buvęs miesto meras Vitas Matuzas.

Savivaldybės Teisės skyriaus vedėjos pavaduotoja Daiva Noreikienė pripažino, kad didžiausias saugiklis – pačių verslininkų sąžinė. „Pagal pateiktus dokumentus negalime daryti išvadų, kad konkurso nugalėtojai nepatikimi“, – tikino D.Noreikienė.

Susirūpino bėgikais

Tačiau ir pasirašant sutartį su bendrove „Alfa Forma“ dėl ledo rūmų statybos Savivaldybė, anot D.Norkienės, taip pat nebuvo gavusi jokių duomenų, kad įmonė būtų nepatikima partnerė.

„Alfa Forma“ iki gegužės 31-osios Savivaldybei turėjo pateikti raštišką pranešimą, kad įsipareigoja vykdyti sutartyje numatytas sąlygas arba kad nebegali jų atlikti. Tačiau iki šiol Savivaldybė nesulaukė ne tik jokio atsakymo, bet ir techninio projekto.

Be to, bendrovė turėjo sumokėti Savivaldybei 200 tūkst. litų. „Sudarant sutartį tikrinami bendrovės finansinės atskaitomybės dokumentai, gaunami akcininkų pasižadėjimai, bet kitų saugiklių nėra. Lieka tik sąžinė“, – teigė D.Noreikienė.

Kad teniso kortų projektas neturi neigiamų pasekmių, pareiškė nesutinkąs ir Tarybos narys Rimgaudas Pranas Misiūnas.

Politikui nerimą sukėlė būsimiesiems teniso kortams numatytame sklype įkurto mėgėjų bėgikų klubo „Rambynas“ likimas.

Bėgikus ginti stojęs politikas pareiškė, kad Savivaldybė, nutraukusi neterminuotą nuomos sutartį su klubu, privalanti jam surasti kitas patalpas. „Bet iki šiol „Rambynas“ neturi jokių pasiūlymų, kur jam dėtis“, – pareiškė R.P.Misiūnas.

Tačiau toks politiko susirūpinimas liko nesuprastas, kai paaiškėjo, kad nuomos sutartis su klubu buvo nutraukta dar prieš ketverius metus, o „Rambynui“ buvo pasiūlyti net keli variantai, kur jam persikraustyti.

Kalbėjosi užkulisiuose

Kad „Rambynui“ Savivaldybė buvo ištiesusi pagalbos ranką, priminė Vidmantas Urbonas. Pasak jo, klubo vadovui Stanislovui Kavaliauskui jis ir Kultūros ir sporto centro atstovai buvo pasiūlę net trejetą vietų, kur bėgikai galėtų prisiglausti.

„Pasiūlėme net jūrinį konteinerį su dušais ir kitais patogumais nupirkti. Kodėl klubo vadovas nesiėmė jokių veiksmų?“ – akmenuką į S.Kavaliausko daržą mestelėjo politikas.

Tačiau „Rambyno“ vadovas kaltinimus atrėmė – pareiškė neva jam pateiktus pasiūlymus supratęs tik kaip „užkulisinę šneką“.

Narpliojant „Rambyno“ keblią padėtį paaiškėjo, kad klubas jau nuo 2004-ųjų Savivaldybės patalpomis naudojasi veltui ir neteisėtai, be jokių sutarčių. „Ar dabartinis pastatų naudotojas jais naudojosi „už ačiū“ ir dėl to prie jų prisirišęs?“ – įžvelgė nešvarų „Rambyno“ žaidimą Julius Beinortas.

Paprašytas paaiškinti situaciją S.Kavaliauskas ėmėsi postringauti apie klubo veiklą, dalyvavimą renginiuose, kol galų gale jį nutraukė meras Povilas Vadopolas.

Vis dėlto Tarybos nariai dar kartą parodė malonę ketverius metus nemokamai Savivaldybės patalpomis besinaudojusiam „Rambynui“ ir pritarė buvusio mero V.Matuzo nuomonei, kad reikia įpareigoti Savivaldybės administraciją pateikti siūlymą, kur galėtų įsikurti vietos netekę bėgikai.

„Dėl to, kad vienas klubas nukenčia, negalima stabdyti projekto, bet negalime ir „Rambyno“ išmesti į gatvę, nes miestui jis nusipelnęs“, – teigė V.Matuzas.

"Sekundė"

[TAUchix]

Baigiamas statyti Panevėžio mokslo ir technologijų parkas su verslo inkubatoriumi

http://www.panevezys.lt/DesktopDefau...35&NewsID=5795

2008-06-30

Šiandien Panevėžyje vykusioje baigiamojoje konferencijoje pristatytas baigiamo steigti Panevėžio mokslo ir technologijų parko (MTP) projektas. Iš pagrindų rekonstruotas pastatas, esantis J.Žemgulio g. 46, duris atvers jau rugsėjį. Europos regioninio plėtros fondo (ERPF) ir Panevėžio miesto savivaldybės finansuojamą projektą „Panevėžio mokslo ir technologijų parko steigimas“ vykdo Savivaldybė su partnere VšĮ Panevėžio mokslo ir technologijų parku.

Miesto meras Povilas Vadopolas neabejoja, kad netrukus pradėsiantis veikti MTP suteiks pagreičio ne tik miesto, bet ir viso regiono ekonominiam vystymuisi: „Siekdami kurti konkurencingą regioną turime globoti mokslo ir žinių pagrindu plėtojamą verslą. Jis sugebės teikti aukštos kokybės paslaugas, atliekamais tyrimais didinti produktų kokybę bei skatinti eksportą“.

VšĮ Panevėžio mokslo ir technologijų parko direktorė Akvilė Ramanauskienė pabrėžia projekto reikšmę pradedančiajam verslui: MTP įsikurs verslo inkubatorius, kuris turės galimybę ne tik konsultuoti ir mokyti verslininkus, bet ir suteiks galimybę lengvatinėmis sąlygomis naudotis biuro patalpomis, posėdžių kambariais, konferencijų įranga.

„Džiaugiamės galėdami pranešti, kad MTP statybos eina į pabaigą ir jau netrukus galėsime pakviesti įmones įsikurti. Pagrindinis MTP pranašumas – patalpos, pritaikytos verslo įmonių administracinei veiklai, taikomiesiems moksliniams tyrimams ir eksperimentinei gamybai. Projekto tikslas – skatinti mokslo ir verslo bendradarbiavimą, bendrų idėjų įgyvendinimą. To pasieksime sutelkę visas reikalingas paslaugas vienoje vietoje, galėdami pasiūlyti aukštos kokybės infrastruktūrą. Norėtume paraginti MTP įsikurti inovatyvias jaunas įmones“, - konferencijoje sakė projekto vadovas Virmantas Galdikas.

Tikimasi, kad MTP įkūrimas suteiks stiprų impulsą perspektyvaus verslo, besiremiančio naujausiais moksliniais laimėjimais, vystymuisi Aukštaitijos regione. Pirmajame MTP infrastruktūros kūrimo etape rekonstruoti du pastato korpusai, kurių bendras plotas per 2200 kv.m., pastatytas jungiamasis korpusas, patalpos pritaikytos MTP veiklai. Šiems darbams skirta per 7,5 mln. Lt ES struktūrinių fondų parama ir 400 tūkst. Lt Panevėžio miesto savivaldybės lėšų.

Pasak projekto vykdytojų, pirmajame, 1120 kv.m ploto, korpuse jau įrengtos biuro patalpos. Antrasis 1129 kv.m ploto korpusas pritaikytas technologinių įmonių veiklai. Abu rekonstruotus korpusus jungia naujai pastatytos 496 kv. m patalpos konferencijoms, pasitarimams organizuoti. Visame MTP įrengtas kompiuterinis ir telefono tinklas. Bendrasis pastato plotas – 2746 kv. m. MTP lengvatinėmis sąlygomis patalpas galės nuomotis apie 20 įmonių, numatoma sukurti apie 60 darbo vietų. Įmonėms bus sudarytos sąlygos gauti reikalingiausias paslaugas, dalyvauti mokymuose, siekiant sėkmingo verslo plėtros.

Parengė Ryšių su visuomene skyrius

[TAUchix]

Gal atsiras kažkas panašaus kaip Plytinės kartodromas? Būtų puiku

http://www.aina.lt/index.php?article=51642

Sekundė
2008.07.02
Inga Kontrimavičiūtė

Kas Panevėžio politikams svarbiau – priemiesčio gyventojų ramybė ar verslininkų užmačios, paaiškės dar šią savaitę vyksiančiame Tarybos posėdyje. Vos prieš tris mėnesius įsteigto privataus sporto klubo prašymą išnuomoti nenaudojamą kartingo aikštelę Vaivadų pakrašty politikai ketina svarstyti nė neatsiklausę visai greta jos gyvenančių vaivadiškių.

Keliolika metų nenaudojama kartingų trasa Vaivadų pakrašty tapo verslininkų taikiniu. Norą joje užsiimti kartingų sportine ir pramogine veikla Savivaldybei pareiškė tik balandį įkurtas sporto klubas „AJ Racing“.

„Norime daryti pramoginę kartingų trasą, ko dar nėra Panevėžyje“, – teigė sporto klubo prezidentas ir vienas iš trijų jo savininkų Andrius Jonelis, kartingų lenktynininko Simo Juodviršio treneris.

Kiek į būsimąją trasą ketinama investuoti, pasak jo, dar neskaičiuojama, kol nėra gauta iš Savivaldybės atsakymo dėl trasos nuomos.

Klubo vadovas pripažino, kad prašymas trasą išnuomoti tik penkeriems metams tėra teisinis formalumas – jei verslas seksis, sutarčiai pasibaigus Savivaldybės vėl bus prašoma nuomą pratęsti.

„Tai ne mūsų vienų problema, daug kas yra susidūręs su tuo, kad įstatymas neleidžia išsinuomoti ilgiau nei penkeriems metams“, – aiškino A.Jonelis.

Anot jo, į kartingų aikštelę Vaivaduose bus atvežti pramoginiai ir neva triukšmo nekeliantys kartai, atitinkantys europinius standartus.

Kartodromo nenori

Vaivadų pakrašty prie pat miškelio esančioje apleistoje ir žole apaugusioje kartingų aikštelėje sutikta pasivaikščioti išėjusi vaivadietė, išgirdusi, kad poilsio zoną netrukus gali pakeisti kartų trasa, teigė negalinti patikėti, kad valdžia ryžtųsi priimti tokį sprendimą.

„Siaubas kažkoks kartodromą šalia gyvenamųjų namų įrengti. Geriau ją žemės savininkams grąžintų, žmonės čia namus tegul statosi, o ne kartai mums po langais ūžia“, – tvirtino netoli aikštelės gyvenanti Audronė.

Moteris stebėjosi, kad politikai gyventojams svarbų sprendimą ėmėsi svarstyti su jais nė nepasitarę.

„Valdžia tik ketveriems metams renkama, o mums, čia namus pasistačiusiems, ilgai greta kartodromo būti reikės“, – piktinosi Audronė.

Greta aikštelės gyvenanti Laima taip pat nustebo sužinojusi, kokių kaimynų galinti sulaukti.

„Net savo namuose įmonės be kaimynų leidimo negalima įsteigti, o čia – kartodromą rengs žmonių neatsiklausę! Netikiu, kad valdžia tokį dalyką leistų. Be to, čia įrengti kartingų trasą reikėtų didžiulių investicijų – vargu ar paprastas sporto klubas tiek turėtų, keista kažkaip“, – abejojo vietos gyventoja.

Gelbės sienelėmis

Arčiausiai galimo kartodromo gyvenantiems vaivadiečiams susirūpinus dėl savo ramybės, vicemeras Kastytis Vainauskas teigė galintis tik džiaugtis, kad atsirado norinčiųjų investuoti į apleistą aikštelę.

„Be abejo, tik pritariu tokiai nuomai. Jei gyventojai skųsis triukšmu, gal padedant Savivaldybei bus galima triukšmą sulaikančias sieneles statyti – įvairių variantų ieškotume“, – pabrėžė mero pavaduotojas.

Anot jo, negali būti nė kalbos, kad keliolika metų nenaudojama Savivaldybės žinioje esanti teritorija būtų išdalyta į sklypus ir grąžinta žemės savininkams.

„Tai nėra laisva žemė, o Savivaldybės Kūno kultūros ir sporto centrui priklausantis objektas. Gal atsiras ir savininkas, norintis susigrąžinti žemę ir po Savivaldybe?“ – pareiškė K.Vainauskas.

Nuomininko ir investuotojo atėjimo laukia Kūno kultūros ir sporto centras. Jo direktoriaus pavaduotojas Saulius Raziūnas teigė nesuprantąs, kodėl greta aikštelės namus statęsi žmonės staiga išsigando galimo triukšmo.

„Ta kartingų trasa ten dar sovietmečiu įrengta, ko tada prie jos namus statėsi? Tik vienas džiaugsmas, kad atsirado norinčiųjų ją atgaivinti“, – verslininkus parėmė S.Raziūnas.

Prašymas miglotas

Vis dėlto porą Tarybos komitetų sporto klubo prašymą vertino gana atsargiai. Jo vienbalsiai nepalaiminusio Sveikatos, sporto, socialinės rūpybos ir ryšių su visuomene komiteto pirmininkas Maurikijus Grėbliūnas neslėpė, kad verslininkams palankus Tarybos sprendimo projektas jam atrodo gana miglotas.

„Išnuomoti be jokio konkurso netikslinga. O gal atsirastų ir daugiau norinčiųjų ten tvarkytis? Be to, leidžiant naudoti kartodromą pagal paskirtį turėtų būti atsiklausiama aplinkinių gyventojų. Nežinau nė vieno tylaus sportinio automobilio, nebent būtų varomas elektra. O kai iš nedidelio kartų variklio stengiamasi išgauti maksimalią galią, tikrai triukšminga“, – pabrėžė M.Grėbliūnas.

Komiteto pirmininko nuomone, jei buvusio kartodromo teritorija jau kone du dešimtmečius stovi nenaudojama, galbūt valdžiai vertėtų pagalvoti, ar ne geriau būtų jo visai atsisakyti ir žemę grąžinti savininkams. Anot M.Grėbliūno, abejonių sukėlė ir pats prašymą pateikęs sporto klubas – komitetui taip ir liko neatsakyta, iš kokių šaltinių ketinama finansuoti pramoginį kartodromą, neaiškios ir paties klubo finansinės galimybės.

Susidomėjimas senu kartodromu M.Grėbliūnui priminė istoriją, kai prieš keletą metų į Savivaldybė kreipėsi kitas sporto klubas, panūdęs aikštelės Skaistakalnio parke. „Kaip ir dabar, taip ir tuomet nebuvo patiekta nei finansavimo šaltinių, nei klubo programos, tik – duokit mums žemės. Žinoma, Savivaldybės atsakymas tada buvo neigiamas“, – pasakojo M.Grėbliūnas.

[Vidma]

Panevėžio teismo rūmuose skambės Mendelsono maršas
http://www.delfi.lt/news/daily/lithu...hp?id=18191777
Justė Briedytė, "Sekundė"
2008 rugpjūčio mėn. 19 d. 00:10

Panevėžio miesto savivaldybės Tarybai ir Vyriausybei pritarus, netolimoje ateityje jaunieji tuoktis vyks į Laisvės a. 17 įsikūrusį Apylinkės teismą, o į teisiamųjų suolą sėdę nusikaltėliai teisėjų nuosprendžių klausysis naujame pastate, kuris iškils nugriovus Respublikos g. 25 esančius Santuokų rūmus.

Savivaldybei, Panevėžio miesto apylinkės teismui ir Teisingumo ministerijai sutarus bei Vyriausybei nusprendus, valstybei priklausantis teismo pastatas būtų perduotas Savivaldybės nuosavybėn, tad jau ateinančiais metais jame gali įsikurti Savivaldybės administracijos Švietimo, Vaikų teisių, Civilinės metrikacijos ar kiti skyriai.

Anot Savivaldybės Švietimo ir mokslo komiteto pirmininko Vitalijaus Satkevičiaus, Panevėžio miesto apylinkės teismas pastatais tiesiog apsimainytų su Civilinės metrikacijos skyriumi.

„Teismas pastatą atiduoda Savivaldybės administracijai ir mainais prašo Santuokų rūmų. Mainyti verta – teismo pastatas yra patogioje vietoje, gyventojams būtų jame geriau lankytis ir salė nebloga. Teismui taip pat būtų patogu: pastatą planuojama rekonstruoti, plėsti, statyti priestatą – tam ir žemės daugiau prašo“, – sakė V.Satkevičius.

Panevėžio miesto apylinkės teismo pirmininkas Arūnas Neverdauskis „Sekundę“ patikino, jog teismui erdvesnis pastatas yra labai reikalingas.

„Dar niekas dokumentais nepatvirtinta, tik apie tai kalbama, tačiau planuojame kitais metais lėšas skirti remontui, priestato arba naujo pastato statybai arba gauti kitą pastatą iš miesto. Priimtiniausia būtų statytis naują pastatą: tuomet viskas būtų įrengta pagal visus reikalavimus, atitinkamai įkurti kabinetai ir salės, vieta žmonių priėmimui, būtų išspręsta automobilių stovėjimo problema. Į Panevėžio miesto apylinkės teismą ateina dirbti dar du nauji teisėjai, o jau dabar labai trūksta vietos: pertvėrėm viską, ką tik galėjom – kai kurie darbuotojai sėdi kabinetuose, kuriuose net langų nėra“, – kalbėjo A.Neverdauskis.

Anot teismo pirmininko, Savivaldybei mainai būtų naudingi, nes į dabartinę Apylinkės teismo buveinę investuota daug lėšų, pakeisti visi langai ir vidaus durys, pastatas yra tvarkingos būklės. Mainų klausimą teismo atstovas ragina spręsti kuo greičiau, nes Lietuvos Respublikos Teisingumo ministerijos skirtos lėšos Panevėžio apylinkės teismo priestato statyboms ir rekonstrukcijai jau kitąmet turi būti panaudotos.

"Sekundė"

[Vidma]

Panevėžio ledo rūmams bus ieškoma naujo koncesininko
http://www.delfi.lt/news/economy/rea...hp?id=18194994
www.DELFI.lt
2008 rugpjūčio mėn. 19 d. 09:08

Panevėžio miesto savivaldybė, būsimųjų ledo rūmų statytojams nevykdant įsipareigojimų, nusprendė nutraukti su jais sutartį. Jiems išsiųstas apie tai informuojantis raštas, rašo „Verslo žinios”.

Maždaug rugsėjo viduryje bus laikoma, kad sutartis nutraukta, o savivaldybės administracija turės apsispręsti dėl naujo konkurso.

UAB „Alta Forma”, su kuria pernai rudenį savivaldybė pasirašė koncesijos sutartį dėl ledo rūmų ir futbolo stadiono projektavimo, statymo, valdymo bei viešųjų paslaugų teikimo, iki šių metų gegužės turėjo pateikti techninį projektą. Iki šiol to nesulaukta.

[Wycka]

Tikiuosi, savivaldybė ant to paties grėblio nelips - tų pačių klaidų nedarys, nes bus kaip su Kauno arena. Beje, su ledo rūmais gali būti ir pavėluota, nes dirbtinis ledas yra "Babilone", o tiems kas vairuoja - netoli iki Šiaulių ar Vilniaus. Žinoma, kita kalba, jeigu kažkas jau planuoja burti ledo ritulio komandą ir įrengti būsimoje arenoje rungtynėms ir treniruotėms skirtą aikštelę.

[pauliaK]

Ofisai Nemuno g.:



Panevėžio mokso ir technologijų parkas:






Sunkoka normaliai nufotografuot, nes medžiai labai užstoja :










Panevėžio termofikacinė elektrinė, visiškai baigta jau:






Viskas .

[Monteq]

dekui uz issamu foto reportaza

[Wycka]

Mane domina Panevėžio mokso ir technologijų parkas. Gal kas galėtų plačiau apšviesti - kur jis yra ir kas jame bus/yra daroma ar vystoma? Ar turi jis ką nors bendra su KTU Panevėžio institutu ar Panevėžio kolegija?

[pauliaK]

/\
Yra čia: http://maps.google.com/maps?f=q&hl=e...,0.019312&z=16

Anksčiau čia buvo vaikų darželis, kuris matyt nebebuvo naudojamas ir atrodė tikrai ne kaip, gaila, kad kažkaip nesužinojau kada prasidėjo rekonstrukcija, būčiau padaręs nuotrauką prieš, dabar turėtume neblogą palyginimą .

Apie patį PMTP gali paskaityt čia: http://www.zebra.lt/lt/aktualijos/te...008-06-30.html

Taip pat jau užregistruotas domenas pmtp.lt, bet kol kas geriau ten dar neiti, nes kažkoks juokas, o ne puslapis, jokios informacijos dar nėra, tik prirašinėta kažko neaiškia kalba .