Skelbimas

Collapse
No announcement yet.

Mažoji architektūra Panevėžyje

Collapse
X
 
  • Filtrai
  • Laikas
  • Show
Clear All
new posts

    #41
    Iškilmingai atidarytas Juozo Miltinio gimnazijos stadionas

    2019-09-06 diena iškilmingai atidaryta Panevėžio Juozo Miltinio gimnazijos universalios dirbtinės dangos sporto aikštelė. Iškilmingame atidaryme dalyvavo Panevėžio miesto meras Rytis Račkauskas, Sporto skyriaus vedėjas Justinas Jasiukaitis, Švietimo, mokslo ir sporto viceministrė Kornelija Tiesnesytė, Kūno kultūros ir sporto departamento prie Lietuvos Respublikos Vyriausybės mentorius Arūnas Aidukas.

    Click image for larger version  Name:	download (3).jpg Views:	2 Size:	209,1 kB ID:	1747439

    „Labai gražus sutapimas – miesto gimtadienio proga gimnazijai gauti dovanų puikią universalią sporto aikštelę. Dėkoju Švietimo, mokslo ir sporto ministerijai, Kūno kultūros ir sporto departamentui už galimybę turėti tokį objektą Panevėžyje. Sveikinu gimnaziją ir gimnazistus – miesto atsinaujinimas atėjo ir į Jūsų kiemą. Sėkmės ir gero laiko sportuojant“, - atidaryme sakė miesto meras R. Račkauskas.

    Lėšas stadiono įrengimui skyrė Panevėžio miesto savivaldybė ir Kūno kultūros ir sporto departamentas prie LRV.

    Stadiono įrengimo darbus atliko konkursą laimėjusi UAB „JK Ranga“. Viso darbams atlikti išleista 61,4 tūkst. Eur. Iš jų savivaldybės lėšos 33,4 tūkst. Eur ir Kūno kultūros ir sporto departamento 27 950,00 Eur.

    https://panevezys.lt/lt/naujienos/p1...uozo-yu7m.html

    Comment


      #42
      Išbandymas panevėžiečiams: nauji atliekų surinkimo konteineriai

      Įgyvendinant komunalinių atliekų rūšiuojamojo surinkimo infrastruktūros plėtros projektą, Panevėžyje jau įrengta 20 požeminių komunalinių atliekų surinkimo konteinerių aikštelių. Atliekas į juos pilti galima jau nuo šiandien.

      Click image for larger version

Name:	69424689_496932147766129_3545716603469430784_n.jpg
Views:	126
Size:	183,9 kB
ID:	1747467

      Click image for larger version

Name:	69429791_480952936069713_6787727028532543488_n.jpg
Views:	222
Size:	185,1 kB
ID:	1747468

      Click image for larger version

Name:	69503451_540655663407926_7788650276189110272_n.jpg
Views:	125
Size:	184,0 kB
ID:	1747469

      Click image for larger version

Name:	69806174_2479737605402745_1077506753676967936_n.jpg
Views:	131
Size:	182,0 kB
ID:	1747470

      Click image for larger version

Name:	69820818_2325718850979780_901941783540269056_n.jpg
Views:	127
Size:	171,4 kB
ID:	1747471

      Priims komisija

      Projekto vadovė, Miesto infrastruktūros vyriausioji specialistė Violeta Lauraitienė naujienų portalui JP aiškino, kad be 20 požeminių atliekų surinkimo aikštelių Panevėžyje yra 143 antžeminės komunalinių atliekų ir antrinių žaliavų rūšiavimo surinkimo aikštelių.

      „Šiandien požemines aikšteles apžiūrės komisija ir gyventojai galės jomis naudotis. Nors gal jau yra besinaudojančių jomis, nelaukiant komisijos įvertinimo. Mieste pagerintos yra ir antžeminės atliekų surinkimo aikštelės. Jos aptvertos, kur galima, tvorelėmis. Be to, antžeminės aprūpintos antrinių žaliavų rūšiavimo konteineriais. Prie jų atsiras 143 informaciniai stendai, bus vykdomos kitos visuomenės švietimo priemonės, kuriose bus aiškinama atliekų rūšiavimo nauda“, – teigė V. Lauraitienė ir pridūrė:

      „Požeminėse komunalinių atliekų surinkimo konteinerių aikštelėse stovi po keturis konteinerius. Jie skirti buitinėms atliekoms, popieriui, stiklui ir plastmasei. Konteinerių dangčiai atsidaro paprastai – paspaudus pedalą. Jį galima spausti ranka, arba, kam patogiau, koja.“

      Skatina rūšiuoti atliekas

      Pasak V. Lauraitienės, šiuo projektu siekiama didinti miesto bendruomenės ekologinį švietimą, atsakomybę, skatinti labiau rūšiuoti atliekas.

      „Tik šiek tiek apmaudu, kad ne visi panevėžiečiai pritaria ir priima naujoves. Nors specialistai aiškina požeminių atliekų rūšiavimo privalomus, kažkodėl kai kurie panevėžiečiai, įsikibę į senuosius antžeminius šiukšlių konteinerius, aplink kuriuos skraido musės ir kvapai ne kokie. Nesuvokiama, kodėl nepriimamos naujovės?“, – stebėjosi projekto vadovė V. Lauraitienė.

      Bus daugiau

      Miesto infrastruktūros skyriaus specialistė suskaičiavo, kiek kainavo projektas.

      „Bendra projekto vertė – 2 mln. 241 939 eurų. Iš jų 1 mln. 949 512 eurų – Europos Sąjungos investicijos ir 292 426 eurai – Panevėžio miesto savivaldybės indėlis. Beje, lėšos buvo sutaupytos ir už jas bus įrengtos dar 15 požeminių komunalinių atliekų surinkimo konteinerių aikštelių.“

      Matosi realūs darbai

      Naujienų portalo JP kalbintas Tulpių gyvenamojo kvartalo gyventojas Donatas sakė:

      „Naujieji konteineriai atrodo tikrai gerai. Bendras gatvės vaizdas iš karto pasikeitė, gatvė atrodo šiuolaikiškai. Labai džiaugiuosi, kad miesto šūkis „Panevėžys atsinaujina“ nėra tik šūkis ir matosi realūs darbai tiek gatvėje, tiek šalia esančiame parke.“ https://jp.lt/isbandymas-panevezieci...-konteineriai/

      Comment


        #43
        Dar vienas straipsnis apie šiukšlių konteinierius

        Panevėžys atsinaujina! Bendruomenė jau gali naudotis požeminiais konteineriais

        Click image for larger version  Name:	ASASASASASAS.jpg Views:	2 Size:	183,2 kB ID:	1748503

        Click image for larger version  Name:	IMG_8198.JPG Views:	2 Size:	393,1 kB ID:	1748504

        Click image for larger version  Name:	IMG_8200.JPG Views:	2 Size:	392,2 kB ID:	1748505

        Click image for larger version  Name:	IMG_8202.JPG Views:	2 Size:	395,1 kB ID:	1748506

        Panevėžys žengė svarbų žingsnį modernios atliekų tvarkymo sistemos link – ES ir miesto biudžeto lėšomis įrengta 20 požeminių konteinerių aikštelių.

        „Tai naujovė, kurios miestas dar neturėjo. Estetiška, patogu, šiuolaikiška. Požeminiai konteineriai – kol kas progresyviausias atliekų tvarkymo būdas“, - sako Panevėžio miesto savivaldybės administracijos direktorius Tomas Jukna.

        3 kub. m. talpos konteineriuose izoliuotos nuo aplinkos atliekos laikomos žemesnėje temperatūroje, tad lėčiau ges, mažiau sklis kvapų, šiukšlių neišnešios vėjas. Konteinerių nebus įmanoma išvartyti ar išstumdyti. Be to, racionalu – rečiau reikės tuštinti.

        20 požeminių konteinerių aikštelių įrengta ties Nemuno g. 14, 64, 72, 76, 80, Klaipėdos g. 95, 96, 106, 116, Parko g. 9, Ramygalos g. 37 ir 57, Aukštaičių g. 5, Marijonų g. 36 ir 51, Sodų g. 26/Katedros g., Vilniaus g. 16 ir 21, Ukmergės g. 47, Topolių al. 4. Čia pastatyta 80 popieriaus, plastiko, stiklo, buitinių atliekų konteinerių. Gyventojai čia mesti šiukšles gali dviem būdais – pakėlę dangtį ranka arba paspaudę pedalą koja.

        Rangovė UAB „Ecoservice“ savo darbų dar nebaigė – šalina Savivaldybės nurodytus trūkumus. Planuojama, kad per šį mėnesį iš visų 20 aikštelių bus išvežti senieji konteineriai, tad miesto aplinka taps kur kas estetiškesnė.

        „Vis dėlto svarbu ne tik nauja infrastruktūra. Svarbu, kad gyventojai prisijaukintų naująsias priemones ir tinkamai jomis naudotųsi. Norime gyventi patraukliau? Švariau? Pradėkime nuo savęs. Nemeskime atliekų šalia konteinerių, nelaužykime naujosios įrangos, sudrausminkime tai darančius ar praneškime apie pažeidėjus. Tiesiog elkimės kaip savo miesto šeimininkai“, - teigia T. Jukna.

        Tolesni darbai – įrengti/atnaujinti 143 antžemines aikšteles. Visose stovės ne tik stiklo, plastiko, popieriaus, bet ir bioskaidžiųjų atliekų konteineriai. Atsiras 10 tekstilės konteinerių. Šiuo metu įrengta 17 aikštelių Beržų, S. Kerbedžio, Raginėnų, Staniūnų, Dariaus ir Girėno, Parko, Nevėžio, Nendrės, Kniaudiškių, Margirio, A. Kisino, Vilties g.

        Taip pat Savivaldybė numatė įrengti dar apie 15 požeminių konteinerių aikštelių – rengiami reikalingi dokumentai.

        Komunalinių atliekų rūšiavimo infrastruktūros plėtros projektui įgyvendinti Savivaldybė gavo daugiau kaip 1,9 mln. ES investicijų. Beveik 286 tūkst. Eur prisidės miestas.

        https://panevezys.lt/lt/naujienos/pa...mene-5ujm.html

        Comment


          #44
          Labai gražiai atrodo, mačiau Danijoje panašius tik pakrypusius kažkiek laipsnių, tai galvojau, kad būtų gražu Lietuvoje tokius turėti.
          AZ.Baku | FI.Vaasa | SR.Paramaribo | SE.Lund | DZ.Annaba

          Comment


            #45
            Du straipsniai vienas iš Panevėžio dienrasčio "Sekundė" kitas iš internetinės svetainės jp.lt

            Naujiems konteineriams – pirmasis egzaminas


            Panevėžyje ką tik baigti įrengti modernūs požeminiai konteineriai jau sulaukė pirmojo iššūkio ir ne visi jį atlaikė. Perpildyti greičiau nei per parą tokie įrenginiai netruko paskęsti atliekose ir virš žemės. Kai kuriose vietose prireikė atvežti senųjų konteinerių.

            Click image for larger version  Name:	pagrindine-3-e1568730808368.jpg Views:	2 Size:	389,8 kB ID:	1748989

            Nemuno, Parko gatvių gyventojai šeštadienį galėjo stebėti, kaip greitai auga nevaldomi šiukšlių kalnai. Nors čia, kaip ir dar 19 miesto vietų, įrengta nauja požeminių konteinerių aikštelė, nepraėjus nė parai nuo paskutinio išvežimo penktadienį, atliekos ėmė lipti per sumontuotų 3 kub. m talpyklų viršų. O netrukus aikštelės jau skendėjo šiukšlėse ir dvokė.

            „Iš požeminių konteinerių viskas lipo lauk. Žmonės komunalines atliekas jau pylė net ir į popieriaus, stiklo ir plastiko rūšiavimo konteinerius“, – pasakojo į Nemuno g. aikštelę atliekas nešanti panevėžietė. Pirmadienį vaizdas čia jau buvo pasikeitęs – požeminių konteinerių aikštelė sutvarkyta, išvalyta. Tačiau prie modernių angų palikti ir seniau naudoti įprastieji konteineriai.

            Nebaigtos statybos

            „Mums šita problema žinoma ir buvo numanoma. Prie Nemuno g. 80 atvežti papildomi du konteineriai, nes aikštelė neatlaikė apkrovos“, – pripažino bendrovės „Panevėžio specialus autotransportas“ direktorius Rolandas Ramūnas.
            Anot jo, požeminių konteinerių įrengimo projektas Panevėžyje vykdomas dviem etapais. Pirmasis jau baigtas – sumontuota 20 tokių aikštelių su moderniais įrenginiais po žeme. Antruoju etapu planuojama įkurdinti dar 15 tokių pačių aikštelių. Viena jų numatyta tame pačiame Tulpių kvartale Aido gatvėje. Tačiau jų įrengimo darbai prasidės tik kitąmet.

            „Pagal gyventojus ir jų atliekų apkrovas šiame kvartale reikalingos dvi tokios aikštelės. Kadangi dabar tėra viena, todėl ir susidarė tokia situacija. Laikinai ją išsprendėme. Reikia suprasti, kad tai lyg nebaigta statyba. Kai ji pasibaigs ir bus tvarka. Daugiau mieste tokių per didelių apkrovų naujose aikštelėse dabar niekur nėra“, – tikino R. Ramūnas.

            Anot jo, ateityje atsiras ir virtuvės atliekų konteineriai, o tai dar labiau paskirstys atliekų srautus. Todėl dažniau konteinerių ištuštinti įmonė neplanuoja. Vis dėlto chaoso pirmadienį būta ir požeminių konteinerių aikštelėje Parko gatvėje, prieš „Cido“ areną. Čia atliekų maišai gulėjo šalia perpildytų konteinerių, o tolėliau ant sušluotos šakų ir lapų krūvos riogsojo suversti ryškiai geltoni odiniai baldai.

            Sąmoningumo veidrodis

            Atliekų vežėjai akcentuoja, jog netvarka prie konteinerių yra savotiškas panevėžiečių sąmoningumo veidrodis.

            Nors infrastruktūra Panevėžyje esą tampa vis palankesnė teisingai surinkti atliekas, bet gyventojai vis dar elgiasi neatsakingai. „Toje pačioje Nemuno gatvės aikštelėje gulėjo suvyniotas kilimas, į bendras atliekas metamas stiklas – to daryti negalima“, – pabrėžė R. Ramūnas.

            Anot jo, dėl Nemuno g. perpildytų konteinerių iškilo bėdų, nes daug gyventojų nerūšiuoja atliekų, visas meta į mišrių komunalinių atliekų konteinerį. „Pastebėjome, kad į tuos pačius konteinerius buvo sumesta ne tik mišrios komunalinės atliekos, bet ir stiklo tara, obuoliai, net kilimas, per parą jie buvo perpildyti, o juk jie kiekvienos dienos rytą išvežami“, – teigė ir Panevėžio miesto savivaldybės Miesto infrastruktūros skyriaus specialistė Vilija Gylienė.

            Keis išvežimo dažnumą

            Nepaisant savaitgalį prie modernių konteinerių išaugusių atliekų kalnų, Panevėžio savivaldybės administracija linkusi manyti, kad problema tik laikina. Mišrių atliekų vežti dažniau neplanuojama. Miesto Tarybai jau yra parengtas siūlymas tik kitokiu dažnumu ištuštinti stiklo surinkimo konteinerius.

            Vietoje šiuo metu galiojančio „ne rečiau kaip 1 kartą per mėnesį“ projekte numatyta „ne rečiau kaip 1 kartą per du mėnesius“. Kiti konteineriai bus ištuštinami pagal galiojančią tvarką. „Ne rečiau, bet gali būti ir dažniau, atsižvelgus į poreikį. Pvz., nors dabar taisyklėse numatyta, kad plastiko surinkimo konteineriai ištuštinami ne rečiau kaip 1 kartą per mėnesį, bet jie ištuštinami dažniau – kiekvieną savaitę“, – sakė V. Gylienė.

            Skaitykite daugiau: https://sekunde.lt/leidinys/sekunde/...sis-egzaminas/

            Savaitė, kaip panevėžiečiai naudojasi naujais šiukšlių konteineriais: koks rezultatas


            Panevėžys pasipuošė moderniomis atliekų tvarkymo sistemomis – Europos Sąjungos ir miesto biudžeto lėšomis įrengta 20 požeminių konteinerių aikštelių ir atnaujinti antžeminiai šiukšlių konteineriai.

            Click image for larger version  Name:	IMG_7002.jpg Views:	2 Size:	165,3 kB ID:	1748988

            Piktybiškai nesielgia

            Bendrovės „Panevėžio specialus autotransportas“ Atliekų tvarkymo skyriaus viršininkė Judita Vingilytė naujienų portalui JP pasakojo, kad naujuosius požeminius konteinerius panevėžiečiai jau eksploatuoja savaitę.

            „Per tą laiką nebuvo pastebėta, kad kas piktybiškai gadintų, tepliotų ar elgtųsi vandališkai. Gyventojai naudojasi jais ir dar neteko išgirsti nusiskundimų jais. Atliekos rūšiuojamos ir konteineriai naudojami pagal paskirtį: plastikas, popierius, stiklas ir buitinės atliekos patenka, kur reikia“, – teigė J. Vingilytė.

            Pastatė papildomų konteinerių

            Pasak įmonės Atliekų tvarkymo skyriaus viršininkės J. Vingilytės, požeminių atliekų konteinerių talpa – 3 m³.

            „Visi požemiai konteineriai – buitinėms atliekoms, popieriui, plastikui, popieriui – tokios pačios talpos. Panevėžio specialusis autotransportas konteinerius ištuština kiekvieną dieną. Tačiau yra tokių vietų, kaip Nemuno g. 80, kuriose konteineriai prisipildo labai greitai. Šioje vietoje papildomai pastatėme du antžeminius konteinerius buitinėms atliekoms. Minėtoje vietoje panevėžiečiai visada greitai konteinerius pripildydavo šiukšlėmis. Tokia vieta – patogi privažiuoti ir naudojasi ne tik netoli gyvenantieji“, – aiškino J. Vingilytė.

            Užstato automobiliais

            Pasiteiravus, kokių bėdų turi su naujaisiais požeminiais šiukšlių konteineriais, Atliekų tvarkymo skyriaus viršininkė J. Vingilytė informavo:

            „Kai kurie panevėžiečiai, nežinia, ar specialiai ar iš įpročio, užstato požeminius konteinerius automobiliais. Taip yra ties Ramygalos g. 37 gyvenamuoju namu, Nemuno gatvėje. Tuomet specialūs automobiliai negali privažiuoti prie konteinerių ir jų išvalyti. Parko gatvėje panašiai buvo, bet ties konteineriais gatvėje buvo nupieštos geltonosios linijos. Manau, kad ir Ramygalos bei Nemuno gatvėje bus nupieštos geltonosios linijos – konteinerių galbūt nebeužstatys automobiliais.“

            Kvietė saugoti

            Naujais moderniais konteineriais džiaugėsi ir Panevėžio miesto savivaldybės administracijos direktorius Tomas Jukna.

            „Tai naujovė, kurios miestas dar neturėjo. Estetiška, patogu, šiuolaikiška. Požeminiai konteineriai – kol kas progresyviausias atliekų tvarkymo būdas. Vis dėlto svarbu ne tik nauja infrastruktūra. Svarbu, kad gyventojai prisijaukintų naująsias priemones ir tinkamai jomis naudotųsi. Norime gyventi patraukliau? Švariau? Pradėkime nuo savęs. Nemeskime atliekų šalia konteinerių, nelaužykime naujosios įrangos, sudrausminkime tai darančius ar praneškime apie pažeidėjus. Tiesiog elkimės kaip savo miesto šeimininkai“, – kvietė būti savo miesto patriotais T. Jukna.

            Išveža senuosius konteinerius

            20 požeminių konteinerių aikštelių įrengta ties Nemuno g. 14, 64, 72, 76, 80, Klaipėdos g. 95, 96, 106, 116, Parko g. 9, Ramygalos g. 37 ir 57, Aukštaičių g. 5, Marijonų g. 36 ir 51, Sodų g. 26/Katedros g., Vilniaus g. 16 ir 21, Ukmergės g. 47, Topolių al. 4.

            Čia pastatyta 80 popieriaus, plastiko, stiklo, buitinių atliekų konteinerių. Gyventojai čia mesti šiukšles gali dviem būdais – pakėlę dangtį ranka arba paspaudę pedalą koja.

            Rangovė UAB „Ecoservice“ savo darbų dar nebaigė – šalina Savivaldybės nurodytus trūkumus. Planuojama, kad per šį mėnesį iš visų 20 aikštelių bus išvežti senieji konteineriai, tad miesto aplinka taps kur kas estetiškesnė.

            Darbai bus tęsiami

            Tolesni darbai – įrengti ir atnaujinti 143 antžemines aikšteles. Visose stovės ne tik stiklo, plastiko, popieriaus, bet ir bioskaidžiųjų atliekų konteineriai.

            Atsiras 10 tekstilės konteinerių. Šiuo metu įrengta 17 aikštelių Beržų, S. Kerbedžio, Raginėnų, Staniūnų, Dariaus ir Girėno, Parko, Nevėžio, Nendrės, Kniaudiškių, Margirio, A. Kisino, Vilties g.

            Panevėžio miesto savivaldybė numatė įrengti dar apie 15 požeminių konteinerių aikštelių – rengiami reikalingi dokumentai.

            Komunalinių atliekų rūšiavimo infrastruktūros plėtros projektui įgyvendinti Savivaldybė gavo daugiau kaip 1,9 mln. eurų Europos Sąjungos investicijų. Beveik 286 tūkst. eurų prisidės miestas.

            https://jp.lt/savaite-kaip-panevezie...ks-rezultatas/

            Comment


              #46
              Konteinerių elementariai per mažai arba laiku neišveža šiukšlių.
              ПТН ПНХ
              «Русский военный корабль, иди нахуй!»

              Comment


                #47
                Parašė manometras Rodyti pranešimą
                Konteinerių elementariai per mažai arba laiku neišveža šiukšlių.
                Nuotraukoje matome KETURIS konteinierius

                Click image for larger version

Name:	pagrindine-3-e1568730808368.jpg
Views:	124
Size:	389,8 kB
ID:	1749028

                PIRMAS konteinieris : Kur daugiausiai buna šiukšlių, nes dauguma nerušiuoja.

                Click image for larger version

Name:	IMG_7001.jpg
Views:	128
Size:	101,2 kB
ID:	1749029

                ANTRAS konteinieris: Na popieriu irgi labai dažnai randame, jei rušiuojame.

                Click image for larger version

Name:	IMG_7000.jpg
Views:	120
Size:	84,9 kB
ID:	1749030

                TREČIAS konteinieris: Plastikas irgi dažnai naudojamas,kas dažniau prisipildo popierius ar plastikas? čia jau nežinau....

                Click image for larger version

Name:	IMG_6999.jpg
Views:	146
Size:	90,8 kB
ID:	1749031

                KETVIRTAS konteinieris: Stiklas, va čia mažiausiai ir bus

                Click image for larger version

Name:	IMG_6998.jpg
Views:	127
Size:	86,1 kB
ID:	1749032

                Išvada: Per mažai buitiniams atliekoms konteinieriu. Iš mums jau įprastų stumdomu konteinieriu nuo 3-6 ...o gal kai kur ir daugiau budavo, visada šie konteinieriai budavo pilni. Aišku išvešdavo rečiau į savaitę kai kur vieną karta, o kai kur gal ir du, trys. Priklauso matyt nuo rajono. Dabar matome tik vieną. Kai kas sakė, kad kai meti maišus jis krenta į vidurį ir darosi kalnas, o į šonus nesiskirsto, dėl to greit prisipildo. Kolkas nemačiau kaip ten pildosi, gal kada ir pasižiurėsiu.


                Comment


                  #48
                  Tai gerai - natūralus paskatinimas rūšiuot, arba patys gyvens tarp šiukšlių.

                  Comment


                    #49
                    Kiekvienas daugiabutis arba kokie keturi (kvartaliukas, sudarantis vieną nedidelį kiemą) Vakarų Europoje turi po tokį komplektą šiukšliadėžių, o čia vienas komplektas kokiam kiekiui šeimų?
                    ПТН ПНХ
                    «Русский военный корабль, иди нахуй!»

                    Comment


                      #50
                      Aukštaitijos stadionas toliau atsinaujina. Greitu laiku bus pakeista sena danga.

                      Click image for larger version

Name:	70117992_2396138517168425_7537408755391004672_n.jpg
Views:	120
Size:	170,7 kB
ID:	1749985

                      Comment


                        #51
                        Parašė manometras Rodyti pranešimą
                        Kiekvienas daugiabutis arba kokie keturi (kvartaliukas, sudarantis vieną nedidelį kiemą) Vakarų Europoje turi po tokį komplektą šiukšliadėžių, o čia vienas komplektas kokiam kiekiui šeimų?
                        Čia toks komplektas turbūt kokiems 5 ir daugiau daugiabučiams, plius važiuojantys prašalaičiai iš bagažinių traukiantys savo didelius maišus.

                        Comment


                          #52
                          Parašė Audrys Rodyti pranešimą

                          Čia toks komplektas turbūt kokiems 5 ir daugiau daugiabučiams, plius važiuojantys prašalaičiai iš bagažinių traukiantys savo didelius maišus.
                          Jeigu pripras reikiamu dažniu išvežinėt arba pastatys daugiau bent buitinių konteinerių, tai bus gerai. Bet mūsų žmonės nenori daugiau mokėt už šiukšlių išvežimą, o dalis ir tikrai negali.
                          ПТН ПНХ
                          «Русский военный корабль, иди нахуй!»

                          Comment


                            #53
                            Seniausia Panevėžio gimnazija pažymėta lankytinu kultūros paveldo ženklu

                            Šimtmečius skaičiuojanti Panevėžio Juozo Balčikonio gimnazija turi naują ženklą. Šalia mokslo įstaigos pastatytas ženklas, kad švietimo įstaiga – lankytinas kultūros paveldo objektas.

                            Click image for larger version

Name:	gimnaziij.jpg
Views:	135
Size:	130,8 kB
ID:	1757418

                            Ženklas pradžiugino

                            J. Balčikonio gimnazijos direktorius Raimondas Dambrauskas naujienų portalui JP pasakojo, kad ženklas netoli švietimo įstaigos pastatytas vakar.
                            „Gimnazijos pedagogai iškart pradėjo informacija dalintis socialiniuose tinkluose ir naujuoju ženklu labai džiaugėsi. Panevėžiečiai žino gimnazijos istoriją ir lankosi joje, domisi gimnazijos istorija. Tačiau šis ženklas primins, kad gimnazija yra kultūros paveldo objektas ir kuo daugiau žmonių apsilankys švietimo įstaigoje, tuo geriau“, – didžiavosi ženklu R. Dambrauskas.

                            Vykdomas projektas

                            Panevėžio miesto savivaldybė pasirašė sutartį su Lietuvos verslo paramos agentūra, kuria skiriama daugiau kaip 96,5 tūkst. eurų Europos Sąjungos investicijų turizmo informacinės infrastruktūros plėtros projektui. Jį parengė Panevėžio miesto ir rajono savivaldybės.

                            Įgyvendinant projektą bus sužymėtos lankytinos vietos, rodyklės į lankytinas vietas trijuose abi savivaldybes jungiančiuose maršrutuose – Sakraliniame, Žydų kelio, Gamtos ir paveldo. Panevėžio mieste bus pažymėti 23 objektai, įrengti 55 kelio ženklai ir interaktyvus neįgaliesiems pritaikytas lauko stendas su informacija apie miesto ir rajono turizmo maršrutus, lankytinus objektus. Rajone – 100 objektų ir 2 interaktyvūs stendai.

                            Visa projekto vertė – apie 113,5 tūkst. eurų (per 17 tūkst. eurų pridės Panevėžio miesto ir rajono savivaldybės).

                            Projektas turėtų būti įgyvendintas iki 2021 m. birželio 19 dienos.

                            https://jp.lt/seniausia-panevezio-gi...aveldo-zenklu/

                            Comment


                              #54
                              Derybos dėl paplūdimio

                              Milijonines lėšas į „Ekrano“ marių buvusios apleistos pietinės pakrantės sutvarkymą investavusi Panevėžio savivaldybė dar iki šių metų pabaigos nusiteikusi iš privačių rankų išpirkti ir kitame krante, buvusios gamyklos pašonėje, esantį paplūdimį. Taip būtų užbaigta prieš daugiau nei dešimtmetį prasidėjusi epopėja, kai dėl vietos prie vandens Savivaldybė su gyventojais ginklus buvo surėmusi net teisme.

                              Click image for larger version

Name:	ekrano-papludimys-1-e1571996169560.jpeg
Views:	123
Size:	71,6 kB
ID:	1757908
                              Daugiau nei 2 ha teritoriją prie marių nupirkti planuojanti Savivaldybė tam jau numačiusi lėšų ir rengiasi deryboms.


                              Dar šį mėnesį miesto Taryba balsuos, ar pirkti iš privačių asmenų daugiau nei 2 hektarus marių pakrantės. Tam iš biudžeto siūloma atseikėti 70 tūkst. eurų.

                              Administracijos direktoriaus Tomo Juknos teigimu, nuo seno panevėžiečių lankomam paplūdimiui tapus Savivaldybės nuosavybe, būtų ieškoma investicijų jam išvystyti. Nors čia vasarą sausakimšai susirenka žmonių, kol kas privačiai pakrantei Savivaldybė dėmesio skirdavo minimaliai – atveždavo tualetus, nušienaudavo pievą ir patikrindavo vandens kokybę.

                              Vienintelė vieta

                              T. Jukna tvirtina, kad civilizuotai sutvarkyti miesto paplūdimį – sena iniciatyva. Dar dėliodama URBAN projektų viziją, Savivaldybė, pasak direktoriaus, dėl jo išpirkimo kalbėjosi su sklypo savininkais. Planus europinę paramą investuoti į paplūdimio sutvarkymą sustabdė, kaip teigia administracijos vadovas, tik nuosavybės klausimas.

                              „Tuomet dar nebuvo sutvarkyta paveldėjimo nuosavybė, o dabar, vos prieš porą savaičių, tie reikalai išspręsti ir kalba dėl pardavimo atnaujinta“, – aiškino T. Jukna.

                              Direktorius svarsto, kad Savivaldybė yra veikiausiai vienintelė potenciali pirkėja. Pačioje vaizdingiausioje Panevėžio vietoje esančio sklypo panaudojimo galimybes gerokai apriboja jo rekreacinė paskirtis.

                              „Galimybės, kad sklypą norėtų pirkti privatus investuotojas, neatmetu, bet iki šiol jis nebuvo niekam parduotas, nors tokių minčių irgi girdėjome. Ten statyba nėra galima, todėl verslui sklypas ne itin patrauklus, kad investuotų. Paplūdimiui jis tinkamas, bet iš to verslo nepadarysi. O Savivaldybė nori ir gali pirkti“, – sako administracijos vadovas.

                              Anot jo, Panevėžyje tai vienintelė ir labiausiai paplūdimiui tinkama vieta.

                              Derėsis ir dėl žemės mokesčio

                              Nors miesto biudžete siūloma jau dabar numatyti lėšų 2,224 ha teritorijai, nuo J. Biliūno gatvės besidriekiančiai iki beveik Priklausomybės ligų centro, išpirkti, sklypo kainai nustatyti Savivaldybė samdys nepriklausomą vertintoją, kaip kad reikalauja įstatymas.

                              Panevėžio savivaldybė paplūdimio zonos savininkams neseniai pateikė sąskaitą už penkerius metus, nuo 2014-ųjų, nemokėtą žemės mokestį. Iki tol sklypo šeimininkams už tai, kad šie leidžia panevėžiečiams naudotis jų nuosavybe, buvo pritaikyta 50 proc. žemės mokesčio lengvata. Pasak T. Juknos, nuo 2014 m. pradėtas skaičiuoti visas mokestis, bet jis nebuvo taikomas, mat nesutvarkius paveldėjimo reikalų nebuvo ir savininko.

                              Direktorius prasitaria, kad susidariusi skola irgi bus derybų dėl sklypo kainos klausimas.

                              Diktuoja gamta

                              Savivaldybės užmojams nupirkti dalį pakrantės jau pritarė Strateginio planavimo, finansų ir infrastruktūros komitetas. Jo pirmininko Valdo Staugaičio teigimu, tai atvertų galimybę miestui įsirengti civilizuotą, tvarkingą paplūdimį, kuris būtų tąsa šiuo metu kitame marių krante įrengiamos poilsio ir pramogų zonos.

                              Už europinę paramą bebaigiamoje sutvarkyti pietinėje marių pakrantėje, pasak politiko, įrengti paplūdimį būtų buvę neįmanoma dėl gamtinių sąlygų.

                              „Pietinėje marių pusėje gana gilu ir norint įrengti maudyklą tektų statyti lieptus ar kažką kita galvoti. Ten praeina ir pagrindinė upės srovė. Smėliu jos neužpilsi. Šiaurinė pusė – vienintelė marių vieta, kur krantas lėkštas ir tolygus. Ten ideali teritorija paplūdimiui ir labai gaila, kad daug metų tęsėsi neapibrėžtumas dėl šito sklypo“, – sako V. Staugaitis.

                              Istorinė pergalė teisme

                              „Ekrano“ marių šiaurinė pakrantė prieš daugiau nei dešimtmetį buvo tapusi savotišku kovos tarp gyventojų ir valstybės simboliu. Dar 2005 m. Panevėžio savivaldybė buvo sukrutusi įteisinti čia poilsio zonos teritoriją, kuri taip susiformavo dar sovietmečiu. Tačiau parengtas detaliojo plano projektas dėl teismų taip ir liko nepatvirtintas.

                              Į teismą kreipėsi panevėžietis, reikalaujantis šioje vietoje jam sugrąžinti dar prieš karą tėvams priklausiusią žemę. Vienas teismas buvo palankus Savivaldybei, pasisakęs, kad rekreacinė teritorija negali būti grąžinama natūra. Tačiau bylai pasiekus Aukščiausiąjį administracinį teismą pergalę šventė pretendavusieji į sklypą vaizdingoje teritorijoje. Aukščiausiasis Teismas pasisakė, kad privatūs asmenys gali atkurti nuosavybės teises į teritoriją, kuri buvo nacionalizuota ir vėliau tapusi visuomenės poreikio zona. Ši panevėžiečio pergalė prieš valdininkus buvo išties unikali. Dar niekam iki tol nebuvo pavykę atgauti sovietmečiu nacionalizuotą ir vėliau prie rekreacinių miesto teritorijų priskirtą žemę.

                              „Mes imsimės verslo, kuris leidžiamas rekreacinėje zonoje, – visų pirma įrengsime patogų miestiečiams paplūdimį“, – tuomet kalbėjo pergalę šventusieji.

                              Po šio pralaimėjimo Savivaldybė neberizikavo ir nebeginčijo sklypo marių pakrantėje grąžinimo ir kitam savininkui.

                              Planavo galynėtis su upe

                              Dėl to, kad paplūdimys perėjo į privačias rankas, Savivaldybė buvo nusiteikusi net Naujųjų Vasiukų projektui. Tai yra nepaisant, kad pietinėje marių pusėje gilu ir prateka pagrindinė srovė, planavo į ją perkelti maudynių mėgėjus. Dar 2014 metais planuota už 1,4 mln. litų įrengti naują paplūdimį pertvarkius betoninėmis plokštėmis išklotą užtvankos kranto šlaitą ir vandenyje sumontavus sutvirtinimus, kad upė neišplautų smėlio. Tąkart šiuo tikslu parengtas ir techninis projektas, bet idėjai išpildyti pritrūko pinigų.

                              Savivaldybei planuojant išpirkti paplūdimį, kitoje marių pusėje šiuo metu dirba statybininkai – už europinę paramą įrengiami pėsčiųjų ir dviračių takai, treniruoklių, žaidimų aikštelių zonos ir net keli paplūdimiai.

                              „Ten suformuoti ramūs paplūdimiai, bet jie nėra dideli. O žmonių poreikis pabūti prie vandens didžiulis, reikia planuoti investicijas sutvarkyti ir šiaurinę pakrantės dalį“, – sako T. Jukna.

                              Tvenkinio teritorijoje veikia privataus investuotojo vandenlenčių parkas, kitąmet šioje vietoje pradės veikti ir tos pačios bendrovės įrengti batutai ant vandens.

                              Skaitykite daugiau: https://sekunde.lt/leidinys/sekunde/...el-papludimio/

                              Comment


                                #55
                                Mieste daugėja telefoniniu budeliu, kur žmonės dalinasi nebereikalingomis knygomis. Galima rasti prie keletą mokyklų, bibliotekų ir autobusų stotyje.

                                Click image for larger version  Name:	IMG_4858.jpg Views:	2 Size:	143,8 kB ID:	1758788

                                Comment


                                  #56
                                  Panevėžio savivaldybės planuose pirkinys – paplūdimys panevėžiečiams

                                  Panevėžio miesto Taryba pritarė, kad reikia pirkti iš privačių asmenų daugiau nei 2 hektarus šiaurinės „Ekrano“ marių pakrantės ir ten įrengti paplūdimį. Įsigijus žemės sklypą būtų sukurtas vientisas rekreacinis objektas, visapusiškam gyventojų poilsio, kūno kultūros ir sporto, laisvalaikio praleidimui.

                                  Click image for larger version

Name:	8464.jpg
Views:	133
Size:	268,6 kB
ID:	1759083

                                  Tačiau sužinoti, kiek miesto biudžetui kainuos pirkinys, dar negalima. Žemės vertę šiaurinėje „Ekrano“ marių pakrantėje turės įvertinti nepriklausomi turto vertintojai, po to vyks derybos su žemės savininkais, o Panevėžio politikai susirinkę dar turės pritarti, arba ne, šio žemės sklypo pirkimui.

                                  Vertins žemės kainą

                                  Panevėžio miesto savivaldybės Teritorijų planavimo ir architektūros skyriaus vyriausioji specialistė Vitalija Baublienė naujienų portalui JP paaiškino, kodėl reikia pirkti šiaurinę „Ekrano“ marių pakrantę ir kokia laukia pirkimo procedūra.

                                  „Panevėžio miesto savivaldybė įgyvendina projektą, pritaikant „Ekrano“ marių pakrantes aktyviam poilsiui, užimtumui ir vietinio verslo skatinimui. Šiuo metu tvarkoma pietinė marių pakrantė. Kadangi Panevėžio gamtiniai ištekliai yra riboti, o didžiausią trauką turi jau gyventojų pamėgta zona šiaurinėje „Ekrano“ marių pakrantėje, joje ir planuojama įrengti paplūdimį. Tačiau šis žemės sklypas – privati nuosavybė ir ją reikia išpirkti“, – pasakojo V. Baublienė ir tęsė:

                                  Click image for larger version

Name:	8454.jpg
Views:	120
Size:	276,7 kB
ID:	1759084

                                  Click image for larger version

Name:	8462.jpg
Views:	120
Size:	281,8 kB
ID:	1759085

                                  „Minėto žemės sklypo išpirkimo iš privataus asmens, kurio negaliu nurodyti – asmens tapatybės apsauga, sudėtinga procedūra. Miesto taryba dabar tik pritarė žemės sklypo pirkimo procedūrai. Toliau seka kiti darbai. Turime įvertinti žemės sklypą. Tą padarys nepriklausomi vertintojai. Po to – derybos su žemės savininku, o paskui vėl teks teikti dokumentus Tarybai, kad pritartų galutiniam žemės pirkimui.“

                                  Kurs vientisą teritoriją poilsiui

                                  Pasak Teritorijų planavimo ir architektūros skyriaus vyriausiosios specialistės V. Baublienės, pasirinktas žemės sklypas – panevėžiečių pamėgtas paplūdimys.

                                  Click image for larger version

Name:	8463.jpg
Views:	117
Size:	297,4 kB
ID:	1759086

                                  Click image for larger version

Name:	8467.jpg
Views:	147
Size:	267,3 kB
ID:	1759087

                                  „Panevėžio miesto savivaldybės administracija eilę metų veda derybas su žemės savininkais dėl galimybės naudoti minimą žemės sklypą paplūdimiui. Kadangi Savivaldybė ketina sukurti vientisą, šiuolaikiškai sutvarkytą teritoriją, kuri apimtų pietinę ir šiaurinę „Ekrano“ marių pakrantes, pritaikyta visapusiškam gyventojų poilsio, kūno kultūros ir sporto, laisvalaikio praleidimui, todėl ir būtina įsigyti žemės sklypą“, – teigė V. Baublienė, o pasiteiravus, kiek galėtų kainuoti Savivaldybei toks pirkinys, atsakė:

                                  „Neturėtų kainuoti daug. Manau, kad nesieks 70 tūkst. eurų.“

                                  Darbai vyksta kitoje marių pusėje

                                  Statybos bendrovė „JK ranga“ ir Panevėžio melioracija šiuo metu tvarko kitą „Ekrano“ marių pakrančių ruožą ir Panevėžio miesto savivaldybės projektų vadovas Tadas Stanikūnas naujienų portalui JP trumpai pristatė, kas yra daroma.

                                  Click image for larger version

Name:	ekrano-marios.jpg
Views:	128
Size:	88,7 kB
ID:	1759088

                                  „Kadangi šioje vietoje darbai vyksta dviem etapais, šiai dienai įrengti takai, apšvietimas, kuris veikia jau nuo spalio pradžios. Todėl žmonės gali ir vėliau važinėtis dviračiais ar pasivaikščioti. Darbai vyksta abiejuose etapuose iškart ir tikimės visą teritoriją baigti įrengti kitų metų vasaros pradžiai. Beje, žiemą turi atsirasti tiltas, jungiantis asfalto dangos takus, o vėliau – terasa virš vandens“, – pasakojo T. Stanikūnas ir sakė, kad tiki, jog visa „Ekrano“ marių pakrantė bus mėgstama Panevėžio miesto gyventojų ir svečių.

                                  https://jp.lt/panevezio-savivaldybes...anevezieciams/

                                  Comment


                                    #57
                                    Į lankytinas vietas ves nauji ženklai

                                    Click image for larger version

Name:	IMG_8586.JPG
Views:	116
Size:	296,9 kB
ID:	1760918

                                    Panevėžyje kaip po lietaus pridygo pusšimtis naujų informacinių kelio ženklų, nukreipiančių į kultūros paveldo ir lankytinas vietas. Dar daugiau tokių atsiras ir rajone. Vietinius kai kurios nuorodos jau gerokai nustebino.

                                    Pastarąjį mėnesį įvairiose Panevėžio gatvėse atsirado daug naujų ženklų su kultūrino paveldo ženkliuku rudame fone bei nuoroda į lankytiną vietą ar tiesiog jos pavadinimu. Taip svečiai ir turistai gali lengviau rasti kelią link siaurojo geležinkelio depo, Senvagės ir kitų žinomų, miesto istorijai ir kultūrai svarbių objektų.

                                    Tokį pat ženklą ties savo būstinės pastatu praėjusią savaitę pastebėjo Panevėžio žydų bendruomenės pirmininkas Genadijus Kofmanas. Jis nustebo, kad žydų istorinė vieta, kur anksčiau buvusi mokykla, pavadinta Panevėžio žydžių mergaičių gimnazija. Pasak pašnekovo, tai yra faktinė klaida.

                                    „Pagal rastus archyvinius šitos mokyklos dokumentus ji turėjo Panevėžio žydų religinės mergaičių gimnazijos pavadinimą. 1922 m. įkurtoje įstaigoje mergaitės būtent ir būdavo mokomos religinių dalykų, mūsų tradicijų. O čia žydžių ir kartu mergaičių skamba kaip sviestas sviestuotas“, – stebisi pirmininkas.

                                    G. Kofmanas iš karto kreipėsi į istorikus, kurie patvirtino senąjį pavadinimą.

                                    Gera idėja

                                    Panevėžio savivaldybės atstovai Panevėžio žydų bendruomenės vadovui pažadėjo ištaisyti neatitikimus, jei tokių ras tikrindami.

                                    „Pats projektas – iš tiesų labai gera idėja. Visuose didžiuosiuose miestuose įrengti informaciniai kelio ženklai, nurodantys kryptį į paveldo ar lankytinus objektus. Šis darbas gali pritraukti daugiau svečių, bet gal reikėtų patikslinti skelbiamą informaciją ne su vienu šaltiniu? Nesakau, kad reikėjo suderinti gimnazijos ženklą su mumis, bet bent jau pasiteirauti, ar jis teisingas“, – sako G. Kofmanas.

                                    Panevėžio žydų bendruomenės pirmininkas teigia, kad ne kartą domėdamasis savo tautiečių istorija yra aptikęs klaidų valstybinėse institucijose. Anot jo, net Registrų centras buvo įtraukęs neteisingus duomenis apie sinagogą M. Valančiaus gatvėje. „Visi darome klaidų, bet gerai, kai jos pastebimos ir ištaisomos. Po tokio atvejo ruošiamės apžiūrėti ir kitus mieste sustatytus ženklus, nurodančius į žydų kultūros paveldo vertybes“, – pridūrė G. Kofmanas.

                                    Jo nuomone, panašiai reikėtų turistams pristatyti ir kitas žydų bendruomenei svarbias vietas: žydų kapines, buvusios Hebrajų gimnazijos pastatą. Be to, pasak pašnekovo, svečiams būtų naudingas ir bukletas su naujųjų informacinių ženklų planu.

                                    Pavadinimai patikrinti

                                    Panevėžio savivaldybės Infrastruktūros skyriaus specialistė Gintautė Atkočienė teigė, kad projektas, kurio dalis yra kelio ženklai, dar nebaigtas. Rugpjūtį pasirašyta sutartis su rangovais bendrove „Eismo valdymo sistemos“, kuri įsipareigojo per keturis mėnesius sustatyti informacinius ženklus.

                                    „Kai bus galutinai baigtas darbas ir nuorodos patikrintos, svarstysime, kurios jų užkliuvo, kurios įrengtos netinkamoje vietoje“, – aiškino projekto koordinatorė.

                                    Ją taip pat pasiekė pastarosiomis dienomis socialiniuose interneto tinkluose gyventojų nuomonė apie nuorodą į buvusios Panevėžio kenesos (karaimų) vietą. Komentatoriai stebėjosi, kad ženklas įrengtas tiesiai ant šaligatvio. Užkliuvo ir pats pavadinimas kenesa, reiškiantis karaimų maldos namus – kai kam esą tai būtų nesuprantamas žodis.

                                    „Pavadinimai ant ženklų yra paimti iš Kultūros paveldo vertybių registro, lankytinų vietų sąrašą mums pateikė Savivaldybės Komunikacijos skyrius. Mus vertino ekspertai ir priekaištų dėl to nebuvo“, – teigė G. Atkočienė.

                                    Anot jos, projektą „Panevėžio miesto ir rajono turizmo informacinės infrastruktūros plėtra“ kartu vykdo miesto ir rajono savivaldybės. Šis sumanymas finansuojamas iš Europos Sąjungos lėšų, prisidedant savivaldybėms. Numatyta projekto vertė – per 113 tūkst. eurų, iš jų 17 tūks. eurų – abiejų savivaldybių indėlis.

                                    Panevėžys įrengs 55 informacinius kelio ženklus ir nuorodas į sakralinį, žydų kelio, gamtos ir paveldo maršrutus, rajonas – 100.

                                    Be turizmo ženklinimo, mieste dar bus įrengtas turizmo stendas, pritaikytas neįgaliesiems. Visas projektas turės būti užbaigtas iki 2021-ųjų vasaros.

                                    Skaitykite daugiau: https://sekunde.lt/leidinys/sekunde/...nauji-zenklai/

                                    Comment


                                      #58
                                      Panevėžiečiai patys dalins biudžeto lėšas

                                      Click image for larger version

Name:	download (5).jpg
Views:	126
Size:	195,2 kB
ID:	1761814

                                      Jau kitais metais panevėžiečiai galės patys nuspręsti, kam turėtų būti skirta dalis biudžeto lėšų.

                                      „Nuo žodžių prie darbų – taip galima apibūdinti šią iniciatyvą. Metų pradžioje iškelta idėja dabar bus įgyvendinta praktiškai – atskira eilute finansuosime projektus, kuriuos siūlys ir išrinks patys panevėžiečiai. Pilietiškumo, bendruomeniškumo principus jau išbandė Alytus, Klaipėda. Tikimės, kad tuo mielai pasinaudos ir panevėžiečiai“, - sako meras Rytis Račkauskas.

                                      Panevėžio politikams tvirtinti bus teikiama bendruomenės iniciatyvų viešųjų erdvių infrastruktūrai gerinti ir patrauklumui didinti atrankos bei finansavimo tvarka. Jos esmė – paskatinti panevėžiečius inicijuoti ir teikti savivaldai finansuoti projektus, kuriais gražėtų, taptų patogesnės, patrauklesnės, jaukesnės viešosios miesto erdvės. Pavyzdžiui, įrengti vaikų žaidimų, sporto aikšteles, treniruoklius, suoliukus, dekoratyvinius elementus, meninius akcentus ir t. t. Projekto vertė turėtų būti iki 20 tūkst. Eur.

                                      Kurios idėjos taps tikrove – balsuodama internetu spręs pati bendruomenė. Savivaldybė iš miesto biudžeto ne tik skirs lėšų projektams, bet ir pasirūpins visais reikalingais rangos ar kitais darbais. Projektas turės būti įgyvendintas per metus.

                                      Idėjas galės teikti 18 metų sulaukę panevėžiečiai, jau turintys bendruomenės narių palaikymą – 50 pritariančių miesto gyventojų parašų.

                                      Politikai naująją bendruomenės iniciatyvų viešosioms erdvėms gerinti tvarką svarstys jau šį mėnesį.

                                      https://panevezys.lt/lt/naujienos/pa...lins-983h.html

                                      Comment


                                        #59
                                        Nepagaminti suolai jau varo rakštį

                                        Gražinama „Ekrano“ marių pakrantė ilgą darbo patirtį turinčiam staliui sukėlė klausimų, ar panevėžiečiai tikrai džiaugsis pokyčiais, ar nebus tik išleisti pinigai, o rezultatas – prastas. Stalius iš Panevėžio rajono Vytautas Aukštuolis atsisakė užsakymo pagaminti masyvius ąžuolinius suolus, kai užsakovai nesutiko pakoreguoti jų matmenų. Pakrantę tvarkanti įmonė aiškina jau suradusi kitus meistrus, apsiėmusius tokius sumeistrauti.

                                        Click image for larger version

Name:	ekrano-marios-pakrante-NUKELIMAS-apacia-1980x1485.jpg
Views:	131
Size:	447,1 kB
ID:	1763832

                                        Atnaujinamai „Ekrano“ marių pakrantei stalius Vytautas Aukštuolis jau pagamino tris pavėsines ir tuo jo darbas užsibaigė.
                                        Sulaukęs pasiūlymo naujau poilsiavietei pagaminti dar ir ąžuolinius neįprasto dizaino suolus, nepaisydamas gero uždarbio, stalius atsisakė. „Aš beveik visą gyvenimą dirbu su medžiu – pasibaisėjau tokiais suolais. Gaminu taip, kad žmogus galėtų normaliai atsisėsti, kad būtų patogūs, o čia – tik šunims“, – pareiškė V. Aukštuolis.

                                        Meistras sako apie abejotino patogumo suolus kalbėjęs ir su atsakingu asmeniu, tačiau į jo pasiūlymus niekas neatsižvelgė – suolai bus tokie, kokie numatyti projekte. Staliaus teigimu, tokie suolai kainuos nemažus pinigus, tačiau didelės naudos iš jų greičiausiai nebus. Negana to, kad suolai, V. Aukštuolio manymu, greičiausiai nebus patogūs, jis abejoja ir dėl pačios kokybės. Staliaus teigimu, ąžuolas turi būti dešimt metų išlaikytas arba du mėnesius specialiai džiovintas džiovykloje, tik tada bus tinkamas lauko gaminiams.

                                        Jis teigia supratęs, kad suolų reikia čia ir dabar, tad nuogąstavo, kad atsiras nesąžiningas subrangovas, kuris nesilaikys technologijos, ir žiemą suolai atrodys dar gražiai, tačiau pavasarį spygtelėjus saulei medis gali pradėti plyšinėti. Negana to, šiems suolams reikia ir specialių – didelių – matmenų medienos. Pasak V. Aukštuolio, tokių stambių matmenų niekas paprastai nepjauna, o klijuoti – neapsimoka. Jo nuomone, tokiam stambiam gaminiui klijavimas būtų per didelė rizika, mat suolai stovės lauke, veikiami atmosferos sąlygų. Nors sumeistravęs prašomus suolus stalius nemažai uždirbtų, tokio darbo atsisakė.

                                        „Aš galiu padaryti gražiai, kad būtų patogu, bet to šlamšto tikrai negaminsiu. Paskui iš manęs juoksis visi“, – emocingai kalba V. Aukštuolis, nuo 1990 metų turintis medienos verslą.

                                        Architektai palaimino

                                        Panevėžio savivaldybės projektų vadovas Tadas Stanikūnas sako, kad teritorijos prie „Ekrano“ marių sutvarkymo projektas turėtų būti baigtas iki kitų metų rugsėjo 30-osios. Tikimasi, kad rangovai susisuks greičiau ir pakrantė lankytojams atsivers jau vasaros pradžioje.

                                        Pakrantėje jau įrengti pėsčiųjų takai, įjungtas apšvietimas, įrengiamos vaikų žaidimo ir sporto aikštelės, tvarkomi priėjimai prie vandens. Dar numatyti ir tilteliai, kiti darbai, kad sutvarkyta viešoji erdvė būtų patogi ilsėtis ir leisti laisvalaikį. Čia jau pradėjo kurtis ir vandens pramogas siūlantis privatus verslas – atidarytas vandenlenčių parkas, kitąmet lankytojams bus atvertas ir batutų ant vandens parkas.

                                        Sutvarkyti buvusią apleistą pakrantę ir paversti ją nauja Panevėžio traukos vieta kainuos per 2,4 mln. Eur. Pasak T. Stanikūno, projektas įgyvendinamas dviem etapais, o jų techninius projektus rengė bendrovė „Plėtros partneriai“. „Techninio projekto sprendiniams ir mažajai architektūrai pritarta Lietuvos architektų sąjungos Panevėžio skyriaus Architektūros ir urbanistikos ekspertų tarybos posėdžiuose, dalyvaujant miesto architektams, kurie nori matyti iš esmės pasikeitusias viešąsias erdves“, – teigė projekto koordinatorius.
                                        Projekte numatyta, kad prie tako, ne rečiau kaip kas 150 metrų, įrengiamos poilsio aikštelės su suolais, šiukšlių dėžėmis. Teritorijoje taip pat atsiras ir medinės sėdėjimo platformos bei masyvios medienos suolai, kurie būtų artimi gamtinei aplinkai.

                                        „Rangovai, pasirašydami rangos sutartis prisiima įsipareigojimus atlikti darbus taip, kaip numatyta techniniuose projektuose. Tikiu, kad ir pirmojo, ir antrojo etapo rangovai paves gaminius padaryti tokiems gamintojams, kad jiems patiems nebūtų rūpesčių ateityje“, – sako T. Stanikūnas.
                                        Anot jo, masyvūs mediniai suolai atsiradę ir Kultūros bei poilsio parke, tačiau apie juos neigiamų komentarų negirdėjęs.

                                        Supaprastinti nesutiko

                                        Vieno iš marių pakrantę tvarkančių rangovų, įmonės „JK Ranga“ atstovai aiškina, kad visi darbai atliekami taip, kaip numatyta gautame užsakyme. Įmonės projektų vadovas Andrius Guzanovas pasakoja, kad vasarą buvo ieškoma, kas galėtų pagaminti ąžuolinius suolus. Vienas meistrų, kuriam buvo pateikti brėžiniai, buvo V. Aukštuolis. Stalius, anot A. Guzanovo, pasiūlė keisti matmenis. Būtent dideli matmenys, o ne patogumas, projektų vadovo teigimu, buvo pagrindinis meistrui užkliuvęs dalykas. Tokią medieną išties sudėtingiau ir džiovinti, ir apdirbti, ir klijuoti.
                                        „Jis siūlė keisti projektą – jį supaprastinti. Savo sąlygomis tokių suolų negalėjo pagaminti“, – teigė A. Guzanovas.

                                        Stalius išsakė nuomonę, kad projektas ne itin geras. Projektuotojai siūlomų pakeitimų nenorėjo. A. Guzanovo teigimu, yra specialistų parengtas bei architektų tarybos patvirtintas projektas ir rangos darbus atliekanti įmonė privalo juo vadovautis.

                                        Apsiėmė įmonė

                                        Panevėžiečiui staliui atsisakius gaminti išskirtinio dydžio ir dizaino suolus, jau surasta kita Panevėžio įmonė, kuri imasi šio darbo. Pasak A. Guzanovo, šiuo metu mediena jau džiovinama, o pavasarį iš jos bus gaminami ir patys suolai.

                                        „Mes neturime pagrindo kažko bijoti. Gamintoja garantuoja, kad bus gerai. Ji prisiima atsakomybę už suolų kokybę. Ar bus blogai, ar nebus, tik laikas parodys“, – sako A. Guzanovas.

                                        Panašūs masyvūs suolai Panevėžyje jau stovi. Tokių yra ir sostinėje. Pasak A. Guzanovo, apsiėmusi pagaminti technologiškai ganėtinai sudėtingus suolus įmonė yra patyrusi savo srities specialistė, ilgai aiškinosi, konsultavosi su kitais profesionalais dėl nemenkų medienos matmenų, klijavimo ir kitų gamybos niuansų.

                                        Apie atnaujinimą skaičiais

                                        „Ekrano“ marių pakrantė tvarkoma dviem etapais. Pirmojo rangos darbus atlieka ūkio subjektų grupė, kurią sudaro bendrovė „Panevėžio melioracija“ ir Stasio Pakarklio įmonė. Šių darbų vertė – daugiau nei 0,96 mln. eurų. Antrojo etapo darbų rangovas yra bendrovė „JK Ranga“, o rangos sutarties vertė – daugiau nei 1,513 mln. eurų.
                                        Marių pakrantei paversti rekreacine zona daugiau nei 1,461 eurų sudaro europinė parama, beveik 129 tūkst. eurų iš valstybės biudžeto, o likusios lėšos iš Panevėžio savivaldybės biudžeto.

                                        Skaitykite daugiau: https://sekunde.lt/leidinys/sekunde/...sukele-nerima/

                                        Comment


                                          #60
                                          Parašė Audrys Rodyti pranešimą
                                          Nepagaminti suolai jau varo rakštį
                                          Smagu skaityti straipsnį, kai nematai apie ką eina kalba. Tai kaip skaityti romaną - duodi laisvę fantazijai. Aš pavyzdžiui įsivaizdavau, kad suolai bus 3 metrų aukščio ir 24m ilgio...

                                          Comment

                                          Working...
                                          X