Nuo šiol visą informaciją apie šį muziejų dėkite į šią temą.
Galima sakyti, nuo to viskas prasidėjo
Svečiams buvo pristatyta Savivaldybės parengta miesto kultūrinių objektų raidos programa ir Gugenheimo–Ermitažo kultūrinio centro vizija, parodytos galimos tokio projekto įgyvendinimo vietos.
T. Krensas ir M. Piotrovskis merui papasakojo apie vykdomus projektus Abu Dabyje, Londone, Venecijoje ir Amsterdame. Buvo sutarta jau artimiausiu metu pradėti projekto Vilniuje galimybių studijas.
„Dvejus metus dirbome, kad įvyktų šis susitikimas Vilniuje, ir dabar reikės dirbti dar daugiau ir rimčiau, kad svajonė Vilniuje turėti pasaulinio lygio kultūros centrą taptų realybe. Svarbiausia, kad mūsų svečiai suteikė viltį, jog tai padaryti įmanoma“,- sakė meras A. Zuokas.
Svečiams surengtoje vakarienėje dalyvavo ir Ministras Pirmininkas Gediminas Kirkilas.
Susitikimuose Vilniuje dalyvavo stambiausių Lietuvos muziejų ir galerijų vadovai, investicijomis į tokio kultūros objekto atsiradimą besidomintys verslininkai.
Kartu su Ermitažo ir Gugenheimo muziejum įsikurs ir Jono Meko vizualinių menų centras. Įdedu pora straipsnių apie Rangos IV ir Akropolio paramą jam.
Ketvirtadienį Vilniaus rotušėje sostinės meras Artūras Zuokas ir UAB „Ranga IV“ bei advokatų kontoros „Lideika, Petrauskas, Valiūnas ir partneriai LAWIN“ atstovai pasirašė paramos VšĮ Jono Meko vizualiųjų menų centrui sutartį, kuria centrui skirta 6 mln. litų dydžio parama.
„Šios sutarties pasirašymas - neeilinės verslo paramos kultūrai precedentas. Tai rodo lietuviško verslo supratimą apie svarbia rolę, kurią socialiai atsakingas verslas turi ir gali atlikti visuomenėje. Verslas ne tik gerina Lietuvos ekonominį gyvenimą, bet šiuo atveju tiesiogiai gerina šalies gyvenimo kokybę. Neabejoju, kad šis geras pavyzdys paskatins ir kitus verslininkus prisidėti prie šio svarbaus projekto sėkmės“, - pranešime spaudai sakė sostinės meras Artūras Zuokas.
Pasirašyta sutartimi per 10 metų UAB „Ranga IV“ įsipareigoja VšĮ Jono Meko vizualiųjų menų centrui skirti 5 mln. litų dydžio paramą, o advokatų kontora „Lideika, Petrauskas, Valiūnas ir partneriai LAWIN“ centrui artimiausius 10 metų teiks teisines paslaugas, kurių vertė siekia 1 mln. litų. Ši parama – itin svarus indėlis kuriant pasaulinio lygio daugiafunkcinį kultūros centrą, kurio partneriais bus Ermitažo ir Gugenheimo muziejai.
Šiandien Vilniaus rotušėje sostinės meras Artūras Zuokas ir AKROPOLIS, UAB direktorius Mindaugas Marcinkevičius pasirašė paramos VšĮ Jono Meko vizualiųjų menų centrui sutartį, kuria centrui skirta 9 mln. litų dydžio parama.
„Akropolis jau tapo labai svarbia Vilniaus gyvenimo dalimi ir traukos centru, šiandien šios bendrovės vadovai dar kartą patvirtino, jog jie yra netrumpalaikio pelno siekiantys, o ilgalaikę strategiją turintys verslininkai. Būtent tokie verslininkai supranta, kad parama kultūrai yra investicija į ateitį, kad verslas sėkmingai vystosi tuose miestuose, kuriuose yra ryškūs kultūros objektai,“ – teigia meras A. Zuokas.
AKROPOLIS,UAB direktorius M. Marcinkevičius sakė, jog kiekvienai svajonei lemta išsipildyti, kai ją įgyvendinti imasi žmonės, už kuriuos kalba jų darbai.
AKROPOLIS, UAB suteikta parama – itin svarus indėlis kuriant pasaulinio lygio daugiafunkcinį kultūros centrą, kurio partneriais bus Ermitažo ir Gugenheimo muziejai
Vilniaus kultūros žemėlapį turėtų papildyti garsusis Guggenheimo muziejus Niujorke drauge su Sankt Peterburgo Ermitažu.
Jau pradėta rengti grandiozinio kultūros centro Vilniuje galimybių studija.
Tačiau ar pasikeitus Vilniaus valdžiai šis kelerius metus svarstomas projektas, ateityje galintis į Lietuvą privilioti minias turistų iš viso pasaulio, nebus palaidotas?
Apie tai – „Lietuvos ryto“ pokalbis su buvusiu Vilniaus miesto meru, sostinės tarybos nariu Artūru Zuoku.
- Kai kurie jūsų oponentai idėją Vilniuje įkurti Guggenheimo muziejų yra pavadinę fantastine. Dabar, kai jūs jau nediriguojate Vilniaus valdžiai, tokie planai tikriausiai dar sunkiau įgyvendinami?
- Iš tiesų dar prieš pustrečių metų daug kam atrodė, kad bendras Guggenheimo ir Ermitažo muziejų filialas bei Jono Meko vizualinių menų centras – nereali idėja.
Tačiau kai prieš kelis mėnesius lankiausi Niujorke, Guggenheimo muziejaus vadovas Thomas Krensas, kurio senelė, beje, kilusi iš Kauno, pasakė: „Kai pirmą kartą atvykai, netikėjau, kad galima rimtai kalbėti apie mūsų muziejaus filialą Vilniuje. Dabar matau, kad tai visiškai realu“.
- Turbūt iš pradžių nebuvo lengva Guggenheimo muziejaus vadovą įtikinti, kad verta bent susitikti su Vilniaus meru?
- T.Krensas prisipažino, kad pirmą kartą sutiko mane priimti tik todėl, kad tarpininkavo Guggenheimo muziejaus fondo tarybos narys, iškilus JAV verslininkas Martinas Grussas ir jo lietuvių kilmės žmona Audrey.
Įkūręs filialą Ispanijoje, Bilbao mieste, Guggenheimo muziejus daugiau neketino imtis jokių naujų projektų Europoje.
Bet pavyko pakeisti šią nuomonę. Pernai spalio mėnesį į Vilnių atvažiavo ir T.Krensas su savo palyda, ir Ermitažo direktorius Michailas Piotrovskis. Tuomet ir sutarėme, kad imamės kurti bendrą šių muziejų projektą Vilniuje.
Tai net paskatino Guggenheimo muziejaus ir Ermitažo vadovus imtis panašaus projekto Abu Dabyje.
- Vilnius pirmasis pasiūlė šią idėją, o Abu Dabyje jau net prasidėjusios muziejaus statybos. Kodėl arabai mus lenkia?
- Jungtiniuose Arabų Emyratuose viską sprendžia vienas žmogus – emyras. Nereikia diskutuoti, iš karto galima imtis statybų, o ir pinigų ten yra tiek, kiek tik prireikia didžiausioms svajonėms.
Bet mes taip pat daug nuveikėme. Dėl teisės įkurti Guggenheimo muziejaus filialą Vilnius konkuravo su 140 miestų. Dabar rengiamasi įgyvendinti tris projektus – Abu Dabyje, Vilniuje ir Malaizijoje, Singapūre arba Taivane.
- Bet kas nutiks, jeigu naujoji sostinės valdžia pasakys, kad Guggenheimo muziejus – tik asmeninis pasireklamuoti norėjusio buvusio mero A.Zuoko sumanymas?
- Tikiuosi, kad bus laikomasi tęstinumo principo. Juolab kad šią idėją remia ir premjeras Gediminas Kirkilas, ir Kultūros ministerija. Daugiafunkcio kultūros centro Vilniuje projektas įtrauktas į Vyriausybės patvirtintą programą.
Be to, ankstesnės kadencijos Vilniaus taryba spėjo priimti esminius sprendimus.
Pasirašyta sutartis pirkti Sporto rūmus, kur ir planuojamos statybos, įkurtas J.Meko vizualinių menų centras, nutarta įsigyti „fluxus“ judėjimo įkūrėjo Jurgio Mačiūno darbų kolekciją, skirta pradinių lėšų galimybių studijai rengti.
J.Meko vizualinių menų centro idėją jau parėmė verslas: 9 milijonus litų skyrė „Akropolis“, 5 milijonus litų – „Ranga IV“, vieną milijoną – advokatų kontora „Lawin“.
Vilniuje kuriamas daugiafunkcis kultūros centras turėtų vadintis „Ermitažas-Guggenheimas Vilnius“. Viena jo dalių – J.Meko vizualinių menų centras, kuriame bus eksponuojamos avangardinio kino istorijos bei J.Mačiūno darbų kolekcijos.
Kitose kultūros centro salėse įsikurs Ermitažo ir Guggenheimo muziejų ekspozicijos.
Bus pristatomi ir Lietuvos menininkų kūriniai, o tai jiems atvers naujas galimybes. Kaip rodo Guggenheimo muziejaus Bilbao pavyzdys, turistai nesitenkina vienu objektu, todėl didžiulės naudos sulaukia visa miesto kultūros industrija.
Taip pat ketinama įrengti nekomercinio kino sales, vaikų ir jaunimo edukacinį centrą, biblioteką. Tai būtų pirmasis pasaulinio lygio meno centras Lietuvoje. Net ir svetur tokių objektų nėra daug.
- Apie J.Meko archyvo perkėlimą į Lietuvą kalbama jau ne vieneri metai. Kodėl nepavyko to padaryti anksčiau?
- Kliudė tai, kad J.Mekui buvo daug žadama, o realiai nieko nedaroma. Gal kai kas norėjo savotiškai nusavinti iniciatyvą jo archyvą atvežti į Lietuvą.
Stigo ir bendradarbiavimo tarp politikų ir meno žmonių.
J.Meko vizualinių menų centro įkūrimas – tik pirmasis žingsnis. Reikėjo dar įsigyti J.Mekui priklausančią Stendhalio galerijos Niujorke valdomą J.Mačiūno kolekciją, kurioje yra apie 2700 darbų ir dokumentų.
Beje, ten yra ir dokumentų, pasakojančių, kaip Niujorke buvo įkurtas pasaulinio garso Soho menininkų kvartalas. Jį įkūrė lietuvis J.Mačiūnas. Manau, bus įdomu ir niujorkiečiams atvažiuoti į Vilnių susipažinti su jų pamėgto Soho kvartalo istorija.
J.Mekas sutiko šią kolekciją parduoti tik Vilniui, nors ir G.Pompidou kultūros centras Paryžiuje, ir keli JAV muziejai siūlė bent porą milijonų dolerių daugiau, nei gali mokėti Vilnius.
Praėjusios kadencijos miesto tarybai pritarus, prieš pusantro mėnesio pasirašėme šios kolekcijos pirkimo sutartį ir artimiausiu metu dalis darbų jau bus atvežta į Lietuvą.
- Guggenheimo muziejai įkuriami išskirtinės architektūros rūmuose.
Ar Vilnius sugebės pastatyti naują turbūt ne mažiau kaip Valdovų rūmai kainuojantį pastatą?
- Guggenheimo muziejus į uždarą architektūros konkursą ketina kviesti tris architektus, kurie priskiriami pirmajam pasaulinės architektūros dešimtukui.
Man jau teko bendrauti su Lietuvai gerai žinomu italų architektu Massimiliano Fuksu, susprogdintų Niujorko Pasaulio prekybos centro bokštų vietoje naują statinį projektuojančiu Danieliu Liebeskindu (beje, šio vieno žymiausių pasaulio architektų protėviai kilę iš Vilniaus) ir pasaulinio garso architektu Franku O.Gehry, kuris projektavo Guggenheimo muziejų Bilbao.
- Tokio lygio architektų projektuoti pastatai paprastai kainuoja šimtus milijonų eurų. Ar Lietuva pajėgi finansuoti tokius projektus?
- Reikia skaičiuoti, ar investicijos atsiperka. Ispanų pavyzdys įrodo, kad pinigai grįžta su kaupu.
Kai 1990 metais Bilbao ryžosi kurti Guggenheimo muziejų, šis miestas buvo beveik bankrutavęs, nes viena po kitos buvo uždarytos jo ekonomiką lėmusios laivų statyklos ir metalo apdirbimo įmonės.
Muziejus kainavo apie 133 milijonus eurų. Bilbao vadovai pasakojo, kad tokioms investicijoms jie ryžosi ne iš didelės meilės menui. Jie suprato, kad menas yra ir verslas, nors daug kas tuomet abejojo šio projekto tikslingumu.
Pasirodė, kad miesto valdžia buvo teisi. Per metus Guggenheimo muziejų Bilbao aplanko maždaug milijonas žmonių. Vidutiniškai per dieną vienas turistas mieste palieka beveik 200 eurų.
Skaičiuojama, kad muziejaus įtaka Bilbao ekonomikai siekia 186 milijonus eurų per metus. Buvo sukurta 4800 darbo vietų.
Projektas miestui atsipirko per penkerius metus.
- Ar panašių investicijų prireiks ir Guggenheimo projektui Vilniuje?
- Tai nustatys galimybių studija. Bilbao muziejaus plotas – 22 tūkstančiai kvadratinių metrų, o Vilniuje būtų statomas maždaug 14-15 tūkstančių kvadratinių metrų pastatas. Išankstiniais apskaičiavimais, statyba kainuotų apie 60 milijonų eurų.
Tačiau tai būtų labai prasmingos investicijos, nes toks muziejus pakylėtų Vilnių į pasaulinių kultūros centrų lygį.
Esu įsitikinęs, kad Vilniaus ateitį lems ne pramonė, o kultūra.
- Guggenheimo muziejų planuojama įkurti dabartinių apleistų Sporto rūmų vietoje. Bet neseniai kilo triukšmas, kad šioje vietoje kadaise buvo žydų kapinės. Ar tai nesujauks muziejaus kūrimo planų?
- Be abejo, Guggenheimo muziejus nesiims projekto, kuris keltų moralinio pobūdžio abejonių.
Tačiau tie asmenys, kurie kelia triukšmą dėl Sporto rūmų, remiasi nieko bendra su realybe neturinčiais mitais.
Manau, kai kurie Lietuvos politikai ir pareigūnai per daug pataikauja šiems žmonėms. Nekreipiama dėmesio į moksliškai įrodytus faktus, bet įsiklausoma į vien spėlionėmis pagrįstas nuomones. Tai žemina Lietuvą.
Kai susitikau su į Vilnių atvažiavusiu tuomečiu JAV Atstovų rūmų pirmininku Dennisu Hastertu, jis pirmiausia paklausė: „Mere, ką ketinate statyti žydų kapinių vietoje?“
Tačiau kai šį politiką lydintiems asmenims parodžiau Sporto rūmus, jie tiktai nustebę gūžčiojo pečiais, nes ten neišvydo jokių kapinių pėdsakų.
Žydų kapinės tame rajone buvo uždarytos dar 1831 metais, kai carinės Rusijos valdžia nusprendė ten statyti gynybinius įtvirtinimus. Žydų bendruomenei buvo sumokėta kompensacija.
Statant Sporto rūmus visa aplinkinė teritorija buvo iškasinėta 8 metrų gyliu, todėl ten nėra jokių žydų kaulų. Kai tokius argumentus pateikiame užsienio specialistams, jie pripažįsta, kad ši problema sukurta visiškai dirbtinai.
Tai supranta ir Lietuvos žydų bendruomenė, kuri neprieštarauja idėjai Sporto rūmų teritorijoje įkurti muziejų. Tik kai kurie žydų ortodoksai vis dar triukšmauja.
Galima sakyti, nuo to viskas prasidėjo
Ermitažo ir Gugenheimo muziejų vadovai su Vilniaus meru sutarė pradėti bendrų projektų galimybių studijas
2006-11-06
Sostinės mero Artūro Zuoko kvietimu praėjusį savaitgalį Vilniuje lankėsi dviejų didžiųjų pasaulio muziejų – Gugenheimo ir Ermitažo vadovai. Gugenheimo muziejaus direktorius Thomas Krensas, šio muziejaus Europos padalinio vadovas Nicolas Iljine’as bei Valstybinio Ermitažo muziejaus direktorius Michailas Piotrovskis su miesto vadovais aptarė galimybes Lietuvos sostinėje vykdyti bendrą projektą.2006-11-06
Svečiams buvo pristatyta Savivaldybės parengta miesto kultūrinių objektų raidos programa ir Gugenheimo–Ermitažo kultūrinio centro vizija, parodytos galimos tokio projekto įgyvendinimo vietos.
T. Krensas ir M. Piotrovskis merui papasakojo apie vykdomus projektus Abu Dabyje, Londone, Venecijoje ir Amsterdame. Buvo sutarta jau artimiausiu metu pradėti projekto Vilniuje galimybių studijas.
„Dvejus metus dirbome, kad įvyktų šis susitikimas Vilniuje, ir dabar reikės dirbti dar daugiau ir rimčiau, kad svajonė Vilniuje turėti pasaulinio lygio kultūros centrą taptų realybe. Svarbiausia, kad mūsų svečiai suteikė viltį, jog tai padaryti įmanoma“,- sakė meras A. Zuokas.
Svečiams surengtoje vakarienėje dalyvavo ir Ministras Pirmininkas Gediminas Kirkilas.
Susitikimuose Vilniuje dalyvavo stambiausių Lietuvos muziejų ir galerijų vadovai, investicijomis į tokio kultūros objekto atsiradimą besidomintys verslininkai.
Kartu su Ermitažo ir Gugenheimo muziejum įsikurs ir Jono Meko vizualinių menų centras. Įdedu pora straipsnių apie Rangos IV ir Akropolio paramą jam.
Ketvirtadienį Vilniaus rotušėje sostinės meras Artūras Zuokas ir UAB „Ranga IV“ bei advokatų kontoros „Lideika, Petrauskas, Valiūnas ir partneriai LAWIN“ atstovai pasirašė paramos VšĮ Jono Meko vizualiųjų menų centrui sutartį, kuria centrui skirta 6 mln. litų dydžio parama.
„Šios sutarties pasirašymas - neeilinės verslo paramos kultūrai precedentas. Tai rodo lietuviško verslo supratimą apie svarbia rolę, kurią socialiai atsakingas verslas turi ir gali atlikti visuomenėje. Verslas ne tik gerina Lietuvos ekonominį gyvenimą, bet šiuo atveju tiesiogiai gerina šalies gyvenimo kokybę. Neabejoju, kad šis geras pavyzdys paskatins ir kitus verslininkus prisidėti prie šio svarbaus projekto sėkmės“, - pranešime spaudai sakė sostinės meras Artūras Zuokas.
Pasirašyta sutartimi per 10 metų UAB „Ranga IV“ įsipareigoja VšĮ Jono Meko vizualiųjų menų centrui skirti 5 mln. litų dydžio paramą, o advokatų kontora „Lideika, Petrauskas, Valiūnas ir partneriai LAWIN“ centrui artimiausius 10 metų teiks teisines paslaugas, kurių vertė siekia 1 mln. litų. Ši parama – itin svarus indėlis kuriant pasaulinio lygio daugiafunkcinį kultūros centrą, kurio partneriais bus Ermitažo ir Gugenheimo muziejai.
Meko centrui – svari AKROPOLIS, UAB parama
2007-04-12
2007-04-12
Šiandien Vilniaus rotušėje sostinės meras Artūras Zuokas ir AKROPOLIS, UAB direktorius Mindaugas Marcinkevičius pasirašė paramos VšĮ Jono Meko vizualiųjų menų centrui sutartį, kuria centrui skirta 9 mln. litų dydžio parama.
„Akropolis jau tapo labai svarbia Vilniaus gyvenimo dalimi ir traukos centru, šiandien šios bendrovės vadovai dar kartą patvirtino, jog jie yra netrumpalaikio pelno siekiantys, o ilgalaikę strategiją turintys verslininkai. Būtent tokie verslininkai supranta, kad parama kultūrai yra investicija į ateitį, kad verslas sėkmingai vystosi tuose miestuose, kuriuose yra ryškūs kultūros objektai,“ – teigia meras A. Zuokas.
AKROPOLIS,UAB direktorius M. Marcinkevičius sakė, jog kiekvienai svajonei lemta išsipildyti, kai ją įgyvendinti imasi žmonės, už kuriuos kalba jų darbai.
AKROPOLIS, UAB suteikta parama – itin svarus indėlis kuriant pasaulinio lygio daugiafunkcinį kultūros centrą, kurio partneriais bus Ermitažo ir Gugenheimo muziejai
Buvęs meras nelaidoja drąsių idėjų
Vilniaus kultūros žemėlapį turėtų papildyti garsusis Guggenheimo muziejus Niujorke drauge su Sankt Peterburgo Ermitažu.
Jau pradėta rengti grandiozinio kultūros centro Vilniuje galimybių studija.
Tačiau ar pasikeitus Vilniaus valdžiai šis kelerius metus svarstomas projektas, ateityje galintis į Lietuvą privilioti minias turistų iš viso pasaulio, nebus palaidotas?
Apie tai – „Lietuvos ryto“ pokalbis su buvusiu Vilniaus miesto meru, sostinės tarybos nariu Artūru Zuoku.
- Kai kurie jūsų oponentai idėją Vilniuje įkurti Guggenheimo muziejų yra pavadinę fantastine. Dabar, kai jūs jau nediriguojate Vilniaus valdžiai, tokie planai tikriausiai dar sunkiau įgyvendinami?
- Iš tiesų dar prieš pustrečių metų daug kam atrodė, kad bendras Guggenheimo ir Ermitažo muziejų filialas bei Jono Meko vizualinių menų centras – nereali idėja.
Tačiau kai prieš kelis mėnesius lankiausi Niujorke, Guggenheimo muziejaus vadovas Thomas Krensas, kurio senelė, beje, kilusi iš Kauno, pasakė: „Kai pirmą kartą atvykai, netikėjau, kad galima rimtai kalbėti apie mūsų muziejaus filialą Vilniuje. Dabar matau, kad tai visiškai realu“.
- Turbūt iš pradžių nebuvo lengva Guggenheimo muziejaus vadovą įtikinti, kad verta bent susitikti su Vilniaus meru?
- T.Krensas prisipažino, kad pirmą kartą sutiko mane priimti tik todėl, kad tarpininkavo Guggenheimo muziejaus fondo tarybos narys, iškilus JAV verslininkas Martinas Grussas ir jo lietuvių kilmės žmona Audrey.
Įkūręs filialą Ispanijoje, Bilbao mieste, Guggenheimo muziejus daugiau neketino imtis jokių naujų projektų Europoje.
Bet pavyko pakeisti šią nuomonę. Pernai spalio mėnesį į Vilnių atvažiavo ir T.Krensas su savo palyda, ir Ermitažo direktorius Michailas Piotrovskis. Tuomet ir sutarėme, kad imamės kurti bendrą šių muziejų projektą Vilniuje.
Tai net paskatino Guggenheimo muziejaus ir Ermitažo vadovus imtis panašaus projekto Abu Dabyje.
- Vilnius pirmasis pasiūlė šią idėją, o Abu Dabyje jau net prasidėjusios muziejaus statybos. Kodėl arabai mus lenkia?
- Jungtiniuose Arabų Emyratuose viską sprendžia vienas žmogus – emyras. Nereikia diskutuoti, iš karto galima imtis statybų, o ir pinigų ten yra tiek, kiek tik prireikia didžiausioms svajonėms.
Bet mes taip pat daug nuveikėme. Dėl teisės įkurti Guggenheimo muziejaus filialą Vilnius konkuravo su 140 miestų. Dabar rengiamasi įgyvendinti tris projektus – Abu Dabyje, Vilniuje ir Malaizijoje, Singapūre arba Taivane.
- Bet kas nutiks, jeigu naujoji sostinės valdžia pasakys, kad Guggenheimo muziejus – tik asmeninis pasireklamuoti norėjusio buvusio mero A.Zuoko sumanymas?
- Tikiuosi, kad bus laikomasi tęstinumo principo. Juolab kad šią idėją remia ir premjeras Gediminas Kirkilas, ir Kultūros ministerija. Daugiafunkcio kultūros centro Vilniuje projektas įtrauktas į Vyriausybės patvirtintą programą.
Be to, ankstesnės kadencijos Vilniaus taryba spėjo priimti esminius sprendimus.
Pasirašyta sutartis pirkti Sporto rūmus, kur ir planuojamos statybos, įkurtas J.Meko vizualinių menų centras, nutarta įsigyti „fluxus“ judėjimo įkūrėjo Jurgio Mačiūno darbų kolekciją, skirta pradinių lėšų galimybių studijai rengti.
J.Meko vizualinių menų centro idėją jau parėmė verslas: 9 milijonus litų skyrė „Akropolis“, 5 milijonus litų – „Ranga IV“, vieną milijoną – advokatų kontora „Lawin“.
Vilniuje kuriamas daugiafunkcis kultūros centras turėtų vadintis „Ermitažas-Guggenheimas Vilnius“. Viena jo dalių – J.Meko vizualinių menų centras, kuriame bus eksponuojamos avangardinio kino istorijos bei J.Mačiūno darbų kolekcijos.
Kitose kultūros centro salėse įsikurs Ermitažo ir Guggenheimo muziejų ekspozicijos.
Bus pristatomi ir Lietuvos menininkų kūriniai, o tai jiems atvers naujas galimybes. Kaip rodo Guggenheimo muziejaus Bilbao pavyzdys, turistai nesitenkina vienu objektu, todėl didžiulės naudos sulaukia visa miesto kultūros industrija.
Taip pat ketinama įrengti nekomercinio kino sales, vaikų ir jaunimo edukacinį centrą, biblioteką. Tai būtų pirmasis pasaulinio lygio meno centras Lietuvoje. Net ir svetur tokių objektų nėra daug.
- Apie J.Meko archyvo perkėlimą į Lietuvą kalbama jau ne vieneri metai. Kodėl nepavyko to padaryti anksčiau?
- Kliudė tai, kad J.Mekui buvo daug žadama, o realiai nieko nedaroma. Gal kai kas norėjo savotiškai nusavinti iniciatyvą jo archyvą atvežti į Lietuvą.
Stigo ir bendradarbiavimo tarp politikų ir meno žmonių.
J.Meko vizualinių menų centro įkūrimas – tik pirmasis žingsnis. Reikėjo dar įsigyti J.Mekui priklausančią Stendhalio galerijos Niujorke valdomą J.Mačiūno kolekciją, kurioje yra apie 2700 darbų ir dokumentų.
Beje, ten yra ir dokumentų, pasakojančių, kaip Niujorke buvo įkurtas pasaulinio garso Soho menininkų kvartalas. Jį įkūrė lietuvis J.Mačiūnas. Manau, bus įdomu ir niujorkiečiams atvažiuoti į Vilnių susipažinti su jų pamėgto Soho kvartalo istorija.
J.Mekas sutiko šią kolekciją parduoti tik Vilniui, nors ir G.Pompidou kultūros centras Paryžiuje, ir keli JAV muziejai siūlė bent porą milijonų dolerių daugiau, nei gali mokėti Vilnius.
Praėjusios kadencijos miesto tarybai pritarus, prieš pusantro mėnesio pasirašėme šios kolekcijos pirkimo sutartį ir artimiausiu metu dalis darbų jau bus atvežta į Lietuvą.
- Guggenheimo muziejai įkuriami išskirtinės architektūros rūmuose.
Ar Vilnius sugebės pastatyti naują turbūt ne mažiau kaip Valdovų rūmai kainuojantį pastatą?
- Guggenheimo muziejus į uždarą architektūros konkursą ketina kviesti tris architektus, kurie priskiriami pirmajam pasaulinės architektūros dešimtukui.
Man jau teko bendrauti su Lietuvai gerai žinomu italų architektu Massimiliano Fuksu, susprogdintų Niujorko Pasaulio prekybos centro bokštų vietoje naują statinį projektuojančiu Danieliu Liebeskindu (beje, šio vieno žymiausių pasaulio architektų protėviai kilę iš Vilniaus) ir pasaulinio garso architektu Franku O.Gehry, kuris projektavo Guggenheimo muziejų Bilbao.
- Tokio lygio architektų projektuoti pastatai paprastai kainuoja šimtus milijonų eurų. Ar Lietuva pajėgi finansuoti tokius projektus?
- Reikia skaičiuoti, ar investicijos atsiperka. Ispanų pavyzdys įrodo, kad pinigai grįžta su kaupu.
Kai 1990 metais Bilbao ryžosi kurti Guggenheimo muziejų, šis miestas buvo beveik bankrutavęs, nes viena po kitos buvo uždarytos jo ekonomiką lėmusios laivų statyklos ir metalo apdirbimo įmonės.
Muziejus kainavo apie 133 milijonus eurų. Bilbao vadovai pasakojo, kad tokioms investicijoms jie ryžosi ne iš didelės meilės menui. Jie suprato, kad menas yra ir verslas, nors daug kas tuomet abejojo šio projekto tikslingumu.
Pasirodė, kad miesto valdžia buvo teisi. Per metus Guggenheimo muziejų Bilbao aplanko maždaug milijonas žmonių. Vidutiniškai per dieną vienas turistas mieste palieka beveik 200 eurų.
Skaičiuojama, kad muziejaus įtaka Bilbao ekonomikai siekia 186 milijonus eurų per metus. Buvo sukurta 4800 darbo vietų.
Projektas miestui atsipirko per penkerius metus.
- Ar panašių investicijų prireiks ir Guggenheimo projektui Vilniuje?
- Tai nustatys galimybių studija. Bilbao muziejaus plotas – 22 tūkstančiai kvadratinių metrų, o Vilniuje būtų statomas maždaug 14-15 tūkstančių kvadratinių metrų pastatas. Išankstiniais apskaičiavimais, statyba kainuotų apie 60 milijonų eurų.
Tačiau tai būtų labai prasmingos investicijos, nes toks muziejus pakylėtų Vilnių į pasaulinių kultūros centrų lygį.
Esu įsitikinęs, kad Vilniaus ateitį lems ne pramonė, o kultūra.
- Guggenheimo muziejų planuojama įkurti dabartinių apleistų Sporto rūmų vietoje. Bet neseniai kilo triukšmas, kad šioje vietoje kadaise buvo žydų kapinės. Ar tai nesujauks muziejaus kūrimo planų?
- Be abejo, Guggenheimo muziejus nesiims projekto, kuris keltų moralinio pobūdžio abejonių.
Tačiau tie asmenys, kurie kelia triukšmą dėl Sporto rūmų, remiasi nieko bendra su realybe neturinčiais mitais.
Manau, kai kurie Lietuvos politikai ir pareigūnai per daug pataikauja šiems žmonėms. Nekreipiama dėmesio į moksliškai įrodytus faktus, bet įsiklausoma į vien spėlionėmis pagrįstas nuomones. Tai žemina Lietuvą.
Kai susitikau su į Vilnių atvažiavusiu tuomečiu JAV Atstovų rūmų pirmininku Dennisu Hastertu, jis pirmiausia paklausė: „Mere, ką ketinate statyti žydų kapinių vietoje?“
Tačiau kai šį politiką lydintiems asmenims parodžiau Sporto rūmus, jie tiktai nustebę gūžčiojo pečiais, nes ten neišvydo jokių kapinių pėdsakų.
Žydų kapinės tame rajone buvo uždarytos dar 1831 metais, kai carinės Rusijos valdžia nusprendė ten statyti gynybinius įtvirtinimus. Žydų bendruomenei buvo sumokėta kompensacija.
Statant Sporto rūmus visa aplinkinė teritorija buvo iškasinėta 8 metrų gyliu, todėl ten nėra jokių žydų kaulų. Kai tokius argumentus pateikiame užsienio specialistams, jie pripažįsta, kad ši problema sukurta visiškai dirbtinai.
Tai supranta ir Lietuvos žydų bendruomenė, kuri neprieštarauja idėjai Sporto rūmų teritorijoje įkurti muziejų. Tik kai kurie žydų ortodoksai vis dar triukšmauja.
man tai šitas punktas nepatinka...
Tad diskusijos kur jį statyti manau neaktualios.
Comment