Parašė Qbazzz
Lukas Miknevičius
L.R. priedas „Sostinė“ 2007-08-11
Valdininkai nori dar daugiau dangoraižių
Nuomonės – skirtingos
Vicemero Evaldo Lementausko nuomone, Vilniuje turėtų atsirasti daugiau teritorijų, kuriose būtų leidžiama statyti aukštybinius pastatus. Tai jis pareiškė po savivaldybės komisijos, turinčios peržiūrėti Vilniaus bendrojo plano iki 2015 metų sprendinių pagrįstumą ir teisėtumą, posėdžio.
Kitos nuomonės buvo bendrąjį planą rengusios darbo grupės vadovas architektas Mindaugas Pakalnis. Anot jo, dabar aukštybiniams pastatams numatytų teritorijų pakanka, o jei jų būtų skiriama daugiau, tai daryti reikėtų labai apgalvotai. Pagal dabar galiojantį sostinės bendrąjį planą, aukštybiniams pastatams yra numatytos dvi teritorijos – dešiniajame Neries krante šalia savivaldybės ir Viršuliškėse šalia Spaudos rūmų.
Aukštybiniais laikomi pastatai, kurių aukštis yra daugiau kaip 35 metrai. Išvadas dėl sostinės bendrojo plano komisija Vilniaus miesto tarybai planuoja pateikti rugsėjo 12 dieną.
Argumentai neįtikina
„Rengiant bendrąjį planą, buvo svarstomos 7 teritorijos, kuriose būtų leidžiama statyti aukštybinius pastatus, tačiau galutiniame variante jos liko tik dvi. Kodėl tokių pastatų negalima statyti kitur? Asmeniškai manęs architektų argumentai neįtikina“, – sakė komisijos pirmininkas E.Lementauskas.
E.Lementausko nuomone, aukštybiniams pastatams skirtų teritorijų mieste galėtų atsirasti ir daugiau. Pasak sostinės vicemero, mieste yra pakankamai daug stiprių verslo grupių, kurios norėtų vienytis ir bandyti auginti urbanistines aukštuminių pastatų kalvas ne vienoje vietoje.
„Pastaruoju metu ypač domimasi „Vilmos“ gamyklos teritorija Šiaurės miestelyje. Ten labai graži vieta, valdoma vienos verslo grupės, kuri norėtų statyti aukštybinius pastatus. Taip pat yra Ukmergės gatvė, kuri pakankamai ilga, ir čia galima rasti įdomių sprendimų“, – teigė E.Lementauskas.
Reikia detaliųjų planų
Pasak vicemero, Vilniaus bendrajame plane yra išnagrinėtas tiktai miesto centras ir teritorija šalia Spaudos rūmų. Iš principo kitur statyti aukštybinius pastatus nedraudžiama, tačiau tam reikia parengti atskirų teritorijų detaliuosius planus.
„Nedaug verslininkų yra finansiškai pajėgūs patys parengti detalųjį planą, o mes to nedarome. Tokiu būdu gniuždome verslo investicijas mieste“, – aiškino E.Lementauskas.
Kol kas detalųjį planą savo jėgomis Vilniuje yra parengusi tiktai bendrovė „Akropolis“, kuri buvusios „Velgos“ gamyklos teritorijoje ketina statyti prekybos ir pramogų kompleksą.
Laikosi tradicijų
M.Pakalnis, kalbėdamas apie galimybę aukštybiniams pastatams skirti papildomų teritorijų, buvo skeptiškas.
„O ką jie ten statys? 24 aukštų gyvenamuosius namus. Paskui tie namai pasens ir tik kels socialines problemas. Mano galva, gyvenamasis namas apskritai neturėtų būti didesnis kaip septyni aukštai“, – kalbėjo M.Pakalnis.
Anot architekto, formuojant miesto vaizdą būtina laikytis ir nusistovėjusių urbanistinių tradicijų – dvi aukštybiniams pastatams skirtos teritorijos buvo numatytos dar sovietmečiu, 1970 metais.
„Reikia suvokti miesto identitetą. Vilnius turi tam tikrus charakteringus apžvalgos taškus. Aukštuminių pastatų statyba turi būti tęstinė. Yra tam tikrų vietų, kuriose buvo statoma. Ten reikia statyti ir toliau“, – aiškino M.Pakalnis. Jis abejojo ir E.Lementausko argumentu, kad daugiau urbanistinių kalvų norėtų verslininkai.
„Štai teritorija, kurioje aukštybinius pastatus statyti galima. Kažkodėl nematau, kad vyktų kokie nors darbai“, – pro savivaldybės langą rodė M.Pakalnis. Jo teigimu, kuo mieste bus mažiau aukštų pastatų, tuo bus geriau.
„Vakarų Europa jau seniai suprato, kad gyvenimo kokybės požiūriu geriausias yra vidutinio aukštumo miestas. Daugumoje Europos šalių sostinių rasite tik po vieną, daugiausia dvi aukštybiniams pastatams skirtas teritorijas“, – sakė architektas M.Pakalnis
Nuomonės – skirtingos
Vicemero Evaldo Lementausko nuomone, Vilniuje turėtų atsirasti daugiau teritorijų, kuriose būtų leidžiama statyti aukštybinius pastatus. Tai jis pareiškė po savivaldybės komisijos, turinčios peržiūrėti Vilniaus bendrojo plano iki 2015 metų sprendinių pagrįstumą ir teisėtumą, posėdžio.
Kitos nuomonės buvo bendrąjį planą rengusios darbo grupės vadovas architektas Mindaugas Pakalnis. Anot jo, dabar aukštybiniams pastatams numatytų teritorijų pakanka, o jei jų būtų skiriama daugiau, tai daryti reikėtų labai apgalvotai. Pagal dabar galiojantį sostinės bendrąjį planą, aukštybiniams pastatams yra numatytos dvi teritorijos – dešiniajame Neries krante šalia savivaldybės ir Viršuliškėse šalia Spaudos rūmų.
Aukštybiniais laikomi pastatai, kurių aukštis yra daugiau kaip 35 metrai. Išvadas dėl sostinės bendrojo plano komisija Vilniaus miesto tarybai planuoja pateikti rugsėjo 12 dieną.
Argumentai neįtikina
„Rengiant bendrąjį planą, buvo svarstomos 7 teritorijos, kuriose būtų leidžiama statyti aukštybinius pastatus, tačiau galutiniame variante jos liko tik dvi. Kodėl tokių pastatų negalima statyti kitur? Asmeniškai manęs architektų argumentai neįtikina“, – sakė komisijos pirmininkas E.Lementauskas.
E.Lementausko nuomone, aukštybiniams pastatams skirtų teritorijų mieste galėtų atsirasti ir daugiau. Pasak sostinės vicemero, mieste yra pakankamai daug stiprių verslo grupių, kurios norėtų vienytis ir bandyti auginti urbanistines aukštuminių pastatų kalvas ne vienoje vietoje.
„Pastaruoju metu ypač domimasi „Vilmos“ gamyklos teritorija Šiaurės miestelyje. Ten labai graži vieta, valdoma vienos verslo grupės, kuri norėtų statyti aukštybinius pastatus. Taip pat yra Ukmergės gatvė, kuri pakankamai ilga, ir čia galima rasti įdomių sprendimų“, – teigė E.Lementauskas.
Reikia detaliųjų planų
Pasak vicemero, Vilniaus bendrajame plane yra išnagrinėtas tiktai miesto centras ir teritorija šalia Spaudos rūmų. Iš principo kitur statyti aukštybinius pastatus nedraudžiama, tačiau tam reikia parengti atskirų teritorijų detaliuosius planus.
„Nedaug verslininkų yra finansiškai pajėgūs patys parengti detalųjį planą, o mes to nedarome. Tokiu būdu gniuždome verslo investicijas mieste“, – aiškino E.Lementauskas.
Kol kas detalųjį planą savo jėgomis Vilniuje yra parengusi tiktai bendrovė „Akropolis“, kuri buvusios „Velgos“ gamyklos teritorijoje ketina statyti prekybos ir pramogų kompleksą.
Laikosi tradicijų
M.Pakalnis, kalbėdamas apie galimybę aukštybiniams pastatams skirti papildomų teritorijų, buvo skeptiškas.
„O ką jie ten statys? 24 aukštų gyvenamuosius namus. Paskui tie namai pasens ir tik kels socialines problemas. Mano galva, gyvenamasis namas apskritai neturėtų būti didesnis kaip septyni aukštai“, – kalbėjo M.Pakalnis.
Anot architekto, formuojant miesto vaizdą būtina laikytis ir nusistovėjusių urbanistinių tradicijų – dvi aukštybiniams pastatams skirtos teritorijos buvo numatytos dar sovietmečiu, 1970 metais.
„Reikia suvokti miesto identitetą. Vilnius turi tam tikrus charakteringus apžvalgos taškus. Aukštuminių pastatų statyba turi būti tęstinė. Yra tam tikrų vietų, kuriose buvo statoma. Ten reikia statyti ir toliau“, – aiškino M.Pakalnis. Jis abejojo ir E.Lementausko argumentu, kad daugiau urbanistinių kalvų norėtų verslininkai.
„Štai teritorija, kurioje aukštybinius pastatus statyti galima. Kažkodėl nematau, kad vyktų kokie nors darbai“, – pro savivaldybės langą rodė M.Pakalnis. Jo teigimu, kuo mieste bus mažiau aukštų pastatų, tuo bus geriau.
„Vakarų Europa jau seniai suprato, kad gyvenimo kokybės požiūriu geriausias yra vidutinio aukštumo miestas. Daugumoje Europos šalių sostinių rasite tik po vieną, daugiausia dvi aukštybiniams pastatams skirtas teritorijas“, – sakė architektas M.Pakalnis
Dar jo nepakabino savivaldybeje, o Gulbinuose,Pilaiteje ir Kairenuose didziaja dali zemiu ispirko....Paskata dirbti..Dziugu.
Komentuoti: