Kaip viešajame sektoriuje dirbęs ir tebedirbantis galiu pasakyti tokių argumentų:
- Valstybės valdomi pastatai yra seno išplanavimo, pvz., kabinetinis modelis kartais reiškia nesveiko didumo erdvės vienam darbuotojui, bet kitose įstaigose priešingai - žemos lubos ir į mažą erdvę sugrūstas X kiekis kolegų be atidaromo lango. Turėjau abiejų patirčių, o dabar sėdžiu "naujos" statybos labiau open space (sakykim, 10 žmonių erdvėje), tai deja bet esant daug nuotolinių meet/skambučių yra per triukšminga, kad kartais tenka bėgti ieškoti užkampio. Kita vertus, atviroje erdvėje buvo sunaikintas kabinetinis pasaulio modelis, nes per kai kurias duris nebuvo galima įžengti dėl paslaptingos (ir gero nežadančios) auros. Kas ateina iš senos statybos į dabartinį stiklinį ofisiuką sakosi, kad oho kiek erdvės ir kaip šviežia ir kaip malonu. Tai nauja statyba ir jose numatyta galimybė lanksčiau panaudoti patalpas tikrai geriau nei negalėjimas nieko padaryti su erdve.
- Įstaigų sukonsolidavimas į vieną bloką leidžia naudoti bendro naudojimo patalpas (pvz., meeting rooms ir sales) efektyviau, nes nereikia ant kiekvienos ministerijos/įstaigos po atskirą didelę salę, o kelios įstaigos galėtų naudotis keliomis didelėmis salėmis.
- Vienos įstaigos plotas gali būti lengviau perleidžiamas naudojimui kitai įstaigai, t.y. kai dingsta struktūrinis padalinys, o kitoje poreikis atsiranda, tai tereikia pastumdyti žmones iš vieno aukšto į kitą VIETOJE to, kad su baldais, spintomis, darbo priemonėmis viena įstaiga išsineštų turtą, o kita ateitų su visais atributais į jos vietą.
- Labiau pritariu valstybinės nuosavybės ofisų kvartalo idėjai nei pirkimui iš rinkos, NES periodiškai reikalingas konkursas, ir migracija kas kokius 5 metus į vis kitą erdvę. Paskutinį kartą prieš kraustymąsi buvo popierių kalnai visur kur, kuriuos reikėjo suarchyvuoti, tai buvo košmaras. Laimei, fizinių popierių nebeturime, bet abejoju, ar čia visos viešojo sektoriaus įstaigos taip dirba.
- Dar dėl valstybinio ploto vs. privataus nuomos: įstaigos konkursus daro individualiai iš savo biudžetų ir tik sau, o ne centralizuotai ar dėl "bendro gėrio", todėl negali/nenori/nebetikslinga kažkaip perskirstyti kitoms įstaigoms nereikalingo ploto, kas yra finansinis nuostolis.
- Naudingiau ne tiek ministerijas susodinti šalia, kiek ministeriją su jai pavaldžiomis įstaigomis - tikėtinas didesnis dialogas tarp politikos formavimo ir įgyvendinimo. Tai variantas ir būtų tokius "klasterius" pagal funkcijas suformuoti.
- Ministerijos gal ir pagyvina senamiestį dienos metu, bet vakaro metu tie pastatai nedvasiai ir tušti (beje kaip ir ofisiniai rajonai, pvz kas vyksta aplink Europą vakare?). Tai nežinau ar labai čia tos gyvybės daugiau prideda jei globaliau žiūrime...
- Dėl saugumo, tai taip, nesaugu sukelti viską į vieną vietą, dėl ko ir siūlyčiau formuoti kelis nutolusius kvartalus, ir atsižvelgti į įstaigų funkcijas.
- Valstybės valdomi pastatai yra seno išplanavimo, pvz., kabinetinis modelis kartais reiškia nesveiko didumo erdvės vienam darbuotojui, bet kitose įstaigose priešingai - žemos lubos ir į mažą erdvę sugrūstas X kiekis kolegų be atidaromo lango. Turėjau abiejų patirčių, o dabar sėdžiu "naujos" statybos labiau open space (sakykim, 10 žmonių erdvėje), tai deja bet esant daug nuotolinių meet/skambučių yra per triukšminga, kad kartais tenka bėgti ieškoti užkampio. Kita vertus, atviroje erdvėje buvo sunaikintas kabinetinis pasaulio modelis, nes per kai kurias duris nebuvo galima įžengti dėl paslaptingos (ir gero nežadančios) auros. Kas ateina iš senos statybos į dabartinį stiklinį ofisiuką sakosi, kad oho kiek erdvės ir kaip šviežia ir kaip malonu. Tai nauja statyba ir jose numatyta galimybė lanksčiau panaudoti patalpas tikrai geriau nei negalėjimas nieko padaryti su erdve.
- Įstaigų sukonsolidavimas į vieną bloką leidžia naudoti bendro naudojimo patalpas (pvz., meeting rooms ir sales) efektyviau, nes nereikia ant kiekvienos ministerijos/įstaigos po atskirą didelę salę, o kelios įstaigos galėtų naudotis keliomis didelėmis salėmis.
- Vienos įstaigos plotas gali būti lengviau perleidžiamas naudojimui kitai įstaigai, t.y. kai dingsta struktūrinis padalinys, o kitoje poreikis atsiranda, tai tereikia pastumdyti žmones iš vieno aukšto į kitą VIETOJE to, kad su baldais, spintomis, darbo priemonėmis viena įstaiga išsineštų turtą, o kita ateitų su visais atributais į jos vietą.
- Labiau pritariu valstybinės nuosavybės ofisų kvartalo idėjai nei pirkimui iš rinkos, NES periodiškai reikalingas konkursas, ir migracija kas kokius 5 metus į vis kitą erdvę. Paskutinį kartą prieš kraustymąsi buvo popierių kalnai visur kur, kuriuos reikėjo suarchyvuoti, tai buvo košmaras. Laimei, fizinių popierių nebeturime, bet abejoju, ar čia visos viešojo sektoriaus įstaigos taip dirba.
- Dar dėl valstybinio ploto vs. privataus nuomos: įstaigos konkursus daro individualiai iš savo biudžetų ir tik sau, o ne centralizuotai ar dėl "bendro gėrio", todėl negali/nenori/nebetikslinga kažkaip perskirstyti kitoms įstaigoms nereikalingo ploto, kas yra finansinis nuostolis.
- Naudingiau ne tiek ministerijas susodinti šalia, kiek ministeriją su jai pavaldžiomis įstaigomis - tikėtinas didesnis dialogas tarp politikos formavimo ir įgyvendinimo. Tai variantas ir būtų tokius "klasterius" pagal funkcijas suformuoti.
- Ministerijos gal ir pagyvina senamiestį dienos metu, bet vakaro metu tie pastatai nedvasiai ir tušti (beje kaip ir ofisiniai rajonai, pvz kas vyksta aplink Europą vakare?). Tai nežinau ar labai čia tos gyvybės daugiau prideda jei globaliau žiūrime...
- Dėl saugumo, tai taip, nesaugu sukelti viską į vieną vietą, dėl ko ir siūlyčiau formuoti kelis nutolusius kvartalus, ir atsižvelgti į įstaigų funkcijas.
Comment