Green Hall 2 ir 3

[dts]

Super atrodo

[Jegermeister]

Iš priekio:

[Eidvis]

Visgi spalva priderinta prie GH1 ir tai turbūt nėra blogai.

[Creatium]

Stiklas iš priekio yra banguotas biški, čia to turbūt nelabai ir išvengsi.

[Zygis]

Nejau niekas iš priekio ir nepadarėt foto

[Gladiator]

Iš kitos upės pusės jokio judėjimo po duobės iškasimo nesimato. Vis dar turiu vilčiu kad projektas pakoreguotas/koreguojamas nes kažkokiame straipsnyje Urban minėjo kad GH3 pasitelkė kažkokius labai kietus specialistus iš šalies.

[Globalus]

Kokioje stadijoje GH3? Statybos vyksta?

[Jegermeister]

Vaizdas kitais kampais:

[dr-rox]

Dabar kai nuėmė pastolius nuo priekinio veidrodinio stiklo, atrodo epic. Kad ir truputį tie stiklai įdubę kai kur, panašiai kaip ant to hannerio pieštuko, bet saulėtą rytą atrodys super

[index]

Dar labai gražu, kad pavyko išgauti labai lygų stiklinį fasadą be "banguotumo", kas duoda tą švarumo ir išbaigtumo efektą.

[Zosys]

ar buvo dar kur Vilniuje tokie sudetingi stiklai montuojami? Is arti kosmosas.

Kalbant apie kosmosą. Mano prieš metus forume pasiūlyta analogija - Singapūro 'marsaeigis' - dabar sulyginus atrodo ne toks jau ir tolimas atitikmuo.





Abu jie vizualiai anti-statiški, beveik anti-geometriški. Abu metamorfiškai-anamorški. Tarsi gniuždomi iš dviejų pusių nematomų jėgų. Tik vilnietiškas variantas kuklesnis, ir 'gniuždo' jį ne vertikalios, o horizontalios jėgos. Bendrai paėmus jis atrodo lyg Singapūriško pastato išpjova, paskuta 180 laipsnių.

Plius tie šoniniai fasadai irgi įdomūs. Tie dekoratyviniai karkasai, bent man, turi kažkokį retro-vaibą. Lyg ir užneša į hiperboloidinių konstrukcijų tinklelius.

[Jegermeister]

Vaizdelis po truputį pradeda aiškėti, nors nulupus tas baltas apsaugines plėveles nuo vidinio fasado, dar kiek ir pasikeis:

[Insane]

Latviai dar turi ir "upb" kurie ne tik fasaduose bet ir metalinėse/betoninėse konstrukcijose stiprūs.

UPB kaip grupė yra monstras, tačiau elementiniuose fasaduose, manyčiau, juos lietuvaičiai lenkia.

[romm]

Na kiečiausiai / nekiečiausiai, bet kad vieni rimčiausių tai faktas. Nors rimtų konkurentų labai toli ieškoti taip pat nereikia. Turim rimtus broliukus "Skonto".

Latviai dar turi ir "upb" kurie ne tik fasaduose bet ir metalinėse/betoninėse konstrukcijose stiprūs.

[Insane]

Kai vyko diskusijos kodėl SBA nerodo viešai projekto vizualizacijų, spėjau:



Dabar įtarimai tik sustiprėjo:


Sakyčiau dar labai pasisekė, kad Lietuvoje turim vieną iš jų, nes kitu atveju tikriausiai turėtumėm 'biudžetinį variantą'. Apskritai lietuviai su fasado gamyba turbūt kiečiausiai visam regione varo, bent jau Staticus ir KG Constructions savais projektais Skandinaviją užfloodinusios, o jie ten kokybę mėgsta.

Na kiečiausiai / nekiečiausiai, bet kad vieni rimčiausių tai faktas. Nors rimtų konkurentų labai toli ieškoti taip pat nereikia. Turim rimtus broliukus "Skonto".

[Eidvis]

Kai vyko diskusijos kodėl SBA nerodo viešai projekto vizualizacijų, spėjau:

Aš itariu, kad dėl tų techninių detalių kol kas ir nepaskelbia viešai vizualizacijų. Pvz. nežino ar sugebės tą stogo kampą taip stiklu išlenkti.

Dabar įtarimai tik sustiprėjo:

įgyvendinti jų sumanymą, anot SBA, sutiko imtis tik du fasadų gamintojai Europoje – viena vokiečių kompanija ir „KG Constructions“

Sakyčiau dar labai pasisekė, kad Lietuvoje turim vieną iš jų, nes kitu atveju tikriausiai turėtumėm 'biudžetinį variantą'. Apskritai lietuviai su fasado gamyba turbūt kiečiausiai visam regione varo, bent jau Staticus ir KG Constructions savais projektais Skandinaviją užfloodinusios, o jie ten kokybę mėgsta.

[D.P]

OT: Na įdomu ar tie šalia aplinkeliniai/priemiestiniai biurų pastatai kurių bumas nusimato ateinačiais metais naudos visokius išmanius sprendimus, nes architektūriniais sprendimais tai jie neblizga. Tai nežinau ar optimizmas pamatuotas.

Priemiestiniams centrams nemanau, kad turėtų būti keliami aukščiausio lygio architektūros standartai kaip antai Konstitucijos prospekte, jo prieigose stovintiems ir planuojamiems centrams. Apskritai Vilniui trūksta dizaino programos (ie. Kopenhaga, iš dalies Talinas).

[Jegermeister]

OT: Na įdomu ar tie šalia aplinkeliniai/priemiestiniai biurų pastatai kurių bumas nusimato ateinačiais metais naudos visokius išmanius sprendimus, nes architektūriniais sprendimais tai jie neblizga. Tai nežinau ar optimizmas pamatuotas.

Žinoma, kad tie "aplinkeliniai/priemiestiniai" biurų pastatai nenaudos tokių "išmanių" sprendimų, bet džiugu tai, kad bent jau miesto centre, pačiose brangiausiose nuomai vietose, atsiranda tokių sprendimų ir Vilniuje.
Čia tas pats kaip, aišku visiems, kad nevažinės visi Vilniečiai Tesla automobiliais, bet bent jau džiugu, kad bent keletas Teslų yra ir Vilniuje.

[Gladiator]

Pavyzdžiui, iki biurų pastato K29 dvigubi fasadai su saulės šviesos kontrole nekilnojamojo turto plėtotojams nebuvo įdomūs, nes atrodė per brangūs. O šiandien tai yra savaime suprantamas sprendimas.

OT: Na įdomu ar tie šalia aplinkeliniai/priemiestiniai biurų pastatai kurių bumas nusimato ateinačiais metais naudos visokius išmanius sprendimus, nes architektūriniais sprendimais tai jie neblizga. Tai nežinau ar optimizmas pamatuotas.

[Milwaukee]

Istrauka is VZ straipsnio, tiems kas neturi prieigos:

„Įdomu tai, kad Lietuva netyčia palengva perėjo į visai kitą architektūrinį ir pastatų kokybės lygį, o tai visai neseniai dar atrodė nerealu. Pavyzdžiui, iki biurų pastato K29 dvigubi fasadai su saulės šviesos kontrole nekilnojamojo turto plėtotojams nebuvo įdomūs, nes atrodė per brangūs. O šiandien tai yra savaime suprantamas sprendimas. Būtent Vilniuje dabar įgyvendiname sudėtingiausią projektą, kurį galėsime vadinti mūsų vizitine kortele“, – kalba Linas Karžinauskas, „KG Constructions“ generalinis direktorius.
Vizitine kortele „KG Constructions“ vadovas vadina Vilniuje statomą biurų pastatą „Green Hall 2“, kurį plėtoja SBA koncernas. Šį pastatą suprojektavo Danijos architektų bendrovė „Arrows“, o įgyvendinti jų sumanymą, anot SBA, sutiko imtis tik du fasadų gamintojai Europoje – viena vokiečių kompanija ir „KG Constructions“.
„Rytinio veidrodinio fasado viršutinė ir apatinė dalys stiklinamos iš stiklų, kurie yra ne tik lenkti, bet ir persukti tarsi propeleriai, – tai aukščiausias stiklų gamybos ir montavimo lygis. Rinkose, kuriose dirbame, nežinau kito projekto su tokiu fasadu. Manau, kad Europoje tokių yra vienetai. Pagaminti stiklus lenktoms fasado zonoms užtruko daugiau nei pusę metų – mums tai buvo didelis iššūkis ir neįkainojama patirtis“, – pasakoja p. Karžinauskas.
Anot jo, specialaus pasirengimo reikėjo ir montuotojams bei darbų vadovams, tad pirmiausia buvo pagamintas bandomasis stiklo paketas, kad darbuotojai išbandytų, kaip su juo elgtis.
„Stiklą nuo stiklo skiria vos 20 mm, o juk jie keliami kranu. Galite įsivaizduoti, kaip tiksliai viskas turi būti daroma, o suklysti negalime. Stiklo paketų kaina – milžiniška, naujo greičiausiai vėl lauktume pusmetį“, – apie ypatingą projektą kalba p. Karžinauskas.