Parašė mindakas
Rodyti pranešimą
Skelbimas
Collapse
No announcement yet.
Quadrum Business City (Konstitucijos pr. 21)
Collapse
X
-
Bankrutavo dėl per didelio pasitikėjimo rinkos stabilumu. Dabar investuotojai žiūri apdairiai. Ta pati garsioji Ranga 4 žlugo dėl per didelio pasitikėjimo ir tolimesnių perspektyvų neapsižiūrėjimo, Vėtrūna puikiai pasinaudojo tuo, nes neturėjo didelių projektų sąstingio laikotarpiu ir perėmė dalį Rangos 4 projektų pusvelčiui. Tad neverta nerimauti dėl šito.Lažinuos- 2017 metais Lietuvos gyventojų skaičius didės.
-
Šie norvegai Vilniuje įgyvendino bent 3 projektus, o planuoja vystyti dar kelis, tad ilgalaikės perspektyvas turi. Be to, manau, reikia pasidžiaugti,o svarbiau tikėtis, kad apskritai bus pastatytas pastatas, kas NMC buvo tapę šiokia tokia retenybe (juk norisi, kad šis rajonas vystųsi ir kuo gražiau, tuo geriau...). Jo užimtumas kitas klausimas. Manau, potencialių nuomininkų turi. Vien pastarosios bendrovės kaip Barclay nebetelpa ir nuomojasi patalpas skirtingose miesto vietose...
Be to, kiek girdėjau, ten bus ir konferenicjų centras ir dar kažką numatė...
Comment
-
Šitie sakiniai sąlyginai patys sau prieštarauja. Bankui reikia kuo daugiau garantijų, kad įmonė sugebės sėkmingai realizuoti projektai. Jeigu bankui kyla bent menkiausios abejonės - jisai paskolos nesuteikia. Ištiesų visos bendrovės pastatus stato iš skolintų lėšų, tačiau tikrai ne visoms pavyksta tų lėšų pasiskolinti.Parašė Aleksas666 Rodyti pranešimąbankui būtų nenaudinga, jog įmonė bankrutuotų ir negalėtų įvykdyti savo įsipareigojimų(bankui reikia pelno, kurį suteikia statytojas pridavęs objektą). Pati įmonė negali sau suteikti garantijų, kad ji sugebės realizuoti projektą.
Antra vertus, seka yra tokia, kad pirmiausiai yra kuriamas projektas. Kai jisai yra sukuriamas - yra pristatomas. Po pristatymo prasideda paieškos - kreditorių ir pirkėjų ar nuomininkų (juk be projekto nei to, nei to nerasi). Dėl to dažniausiai po projekto pristatymo kuriam laikui viskas užtyla. Ištiesų, kaip ir mindakas pastebėjo - labai daug projektų neranda arba kreditorių, arba nuomininkų/pirkėjų, be kurių ir kredito nelabai gauna, dėl to tikriausiai didžioji dalis projektų atgulia į stalčius. Tačiau, jeigu antrą kartą išgirstame apie planus įgyvendinti projektą - tai jau geras ženklas. Tikimybė, jog projektas bus įgyvendintas smarkiai pakyla. Šiuo atveju būtent taip ir nutiko - dažniausiai retai kas kuria antras vizualizacijas ir koreguoja projektą, jeigu jam nepavyksta rasti investuotojų/kreditorių/nuomininkų/pirkėjų. Dėl to manyčiau, kad šito projekto realizavimo tikimybė yra daugiau tikėtina, nei netikėtina. Beto - tokio dydžio projektas bus vystomas atitinkamai ilgesnį laiką. Kada gi daugiau, jeigu ne dabar yra tam geriausios sąlygos? T.y. statybos kainos yra sumažėjusios, o kol jisai bus įgyvendintas - situacija turėtų jau būti pasikeitųsi.
Comment
-
Dar viena mintis tiktų šiai temai.
Vienas stambiausių bankų Lietuvoje - SEB iki šiol neturi centrinės reprezentatyvios būstinės ir atrodo kiek "apgailėtinai" lyginant su pagrindiniu konkurentu Swedbank. Paskutiniais metas vis pasigirsdavo kalbų apie planus pagaliau tokią būstinę turėti, kurie vis sukdavosi labai jau netoliese dabartinio konstitucijos 21 (nuo Green Hallo iki šalia Forum Palace).
Jei paaiškės, kad pagrindinis finansuotojas SEB, tai kaip sakoma "kas galėtų paneigti", kad tas preliminariai suskaičiuotų 17 aukštų korpusas ir nebus naujoji jo būstinė?
Comment
-
SEB'o vadovybė sėdi tikrai ne apgailėtinama pastate Gedimino pr., o pagrindinis biuras jau įsikūręs irgi visai ne prastame BETA verslo centre (visame):Parašė Jegermeister Rodyti pranešimąDar viena mintis tiktų šiai temai.
Vienas stambiausių bankų Lietuvoje - SEB iki šiol neturi centrinės reprezentatyvios būstinės ir atrodo kiek "apgailėtinai" lyginant su pagrindiniu konkurentu Swedbank. Paskutiniais metas vis pasigirsdavo kalbų apie planus pagaliau tokią būstinę turėti, kurie vis sukdavosi labai jau netoliese dabartinio konstitucijos 21 (nuo Green Hallo iki šalia Forum Palace).
Jei paaiškės, kad pagrindinis finansuotojas SEB, tai kaip sakoma "kas galėtų paneigti", kad tas preliminariai suskaičiuotų 17 aukštų korpusas ir nebus naujoji jo būstinė?
http://www.ozobiurai.lt/uploads/imag.../dir1/19_1.phpPaskutinis taisė Lettered; 2012.02.13, 11:49.
Comment
-
BETA verslo centre sėdi SEB back office'as. Centrinės būstinės yra Jogailos gatvėje ir Gedimino prospekteParašė Lettered Rodyti pranešimąSEB'o vadovybė sėdi tikrai ne apgailėtinama pastate Gedimino pr., o pagrindinis biuras jau įsikūręs irgi visai ne prastame BETA verslo centre (visame):
http://www.ozobiurai.lt/uploads/imag.../dir1/19_1.php
Comment
-
Bankas suteikia garantijas įmonei, įmonė bankui. Apie ankstesnes investicijas kalbėt nenorėčiau, nes tuo metu atranka buvo kur kas paprastesnė ir neapžvelgė visų niuansų.Parašė Eidvis Rodyti pranešimąŠitie sakiniai sąlyginai patys sau prieštarauja.Paskutinis taisė Aleksas666; 2012.02.13, 19:55.Lažinuos- 2017 metais Lietuvos gyventojų skaičius didės.
Comment
-
pamirsote dar viena skandinaviska banka - DNB. Butent sis bankas nori ikurti savo bustine. Manau centrine miesto dalis tam labiausiai tinka?
http://www.newsecbaltics.com/lt/2012...specialistams/
Pirminiais duomenimis ieskoma 10.000 kv. m. Niekas negali paneigti, kad ateityje ploto poreikis nedides. O kai toks nuomininkas ateina i kompleksa, tai manau ir likusias patalpas ne taip ir sunku isnuomoti.. Juolab, kad nauju uzsienio kompaniju, kurioms reikia prestiziniu patalpu, srautas neturetu sustoti, tad kol pastatys ta kompleksa, nenustebciau, kad isgirstume dar apie poros uzsienio imoniu atejima i LT..Paskutinis taisė Arnaldo; 2012.02.13, 17:14.
Comment
-
Investicijas finansuoti galima ne vien tik iš įmonės apyvartinių lėšų. Dažniausiai stambūs projektai yra finansuojami bankų išduotomis paskolomis, tačiau yra dar eilė galimybių kaip galima būtų gauti finansavimą projektui vystyti. Tai yra partnerystė su įvairiomis bendrovėmis, nekilnojamo turto fondais ir t.t. Galimas kelių finansavimo šaltinių derinys. Projektas, kuris yra gerai parengtas ir kurio sėkme kreditoriai patikės, gali kainuoti ir kelis kartus daugiau, bet vistiek gauti finansavimą. Esmė- pelnas, kurį jis neš, per kiek laiko atsipirks ir t.t. Be to, nereikia vieną projektą lyginti su kitais, nes kiekvienas projektas yra skirtingas nuo kitų tiek savo kaina, tiek vieta, tiek prognozuojamu atsiperkamumu, tiek projekto vystytuoju, tiek ir potencialiais nuomininkais, į kuriuos yra orentuojamasi, ir t.t. Maža to, kaip jau kažkas ir pasipasakojo šioje temoje, kadangi projektas jau parengtas, pakoreguotas, galimai jau ir yra patencialus nuomininkas ir tai dar labiau palengvintų pinigų projekto finansavimui pritraukimą.Parašė mindakas Rodyti pranešimąKaip suprantu užstatymo intensyvumu ir plotais - projektas bus didesnis ir už Vilniaus vartus (ar bent ne ką mažesnis). Jei ten iš tikro statys bent 50.000 metrų (kaip rašo aiškinraščiuose) patalpų (be rūsio) sąmata turėtų būti ne mažesnė nei kokių 150.000.000 Litų. Iš kur ir pas ką tokie pinigai? Tikrai ne pas tuos norvegus, kurie šiaip ne taip tik Mikalojaus žiedą pastatė ir atstatė ką nugriovė. Tai turbūt maximum, ką nuveiks - nugriaus esamą vaiduoklį ir lauks investuotojų ir geresnių laikų. Manau galės lygiuotis į tokius "super projektus" kaip Arfa, WTC arba SoHo - t.y. lauks investicijų iš niekur...
Comment
-
Kam bankams finansuoti grandiozinį projektą jei aplinkui visokių mažesnių pilna? Didesnis projektas - didesnė rizika. Jei bankui reikės būstinės - prafinansuos tą kuris jam atskirą pastatą pastatys - ir mažiau pinigų dėti reiks ir didesnis prestižas bus... Matau forume mažai kas susimasto kas yra 150.000.000 Lt arba 50.000 m2 ir kokios rizaikos iš to susiformuoja
Comment
-
Tai nebūtinai yra tiesa. Jeigu bankas turi 150 mln. ir juos paskolina vienam projektui, tai kodėl tai turėtų būti didesnė rizika, nei kad paskolinti 10-čiai projektų po 15 mln. Lt? Ir vienu ir kitu atveju bankas rizikuoja 150 mln. Lt. Galbūt antru atveju bankas apsidraudžia, kad neįgyvendinus vieno projekto, dar liks 9 įgyvendinti, tačiau realiai tai pačios rizikos tai nemažina. Iš kitos pusės 150 mln. Lt projekto analizei bankas gali skirti 10 kartų daugiau pajėgumų ir tinkamiau bei išsamiau įvertinti jo įgyvendinimo riziką. Dėl to kartais gali būti, kad 150 mln. Lt paskola vienam projektui gali būti mažiau rizikinga, nei 150 mln. Lt paskola 10-čiai projektų.Parašė mindakas Rodyti pranešimąKam bankams finansuoti grandiozinį projektą jei aplinkui visokių mažesnių pilna? Didesnis projektas - didesnė rizika. Jei bankui reikės būstinės - prafinansuos tą kuris jam atskirą pastatą pastatys - ir mažiau pinigų dėti reiks ir didesnis prestižas bus... Matau forume mažai kas susimasto kas yra 150.000.000 Lt arba 50.000 m2 ir kokios rizaikos iš to susiformuoja
Kita reikalo esmė yra ta, kad didelių projektų reikia. Mažos įmonės sėkmingai gali įsikūrinėti tiek mažuose, tiek dideliuose ofisų pastatuose, tačiau didelės įmonės (kaip Barclays, Western Union, tas pats SEB ir pan.) - gali įsikurti tik dideliuose ofisų pastatuose. Turbūt neveltui didžioji naujai pastatytų ofisų dalis yra būtent stambiuose objektuose. Beto mažų ofisų neapsimoka statyti brangiuose sklypuose, tokiuose kaip NMC, dėl to didieji ofisai paprastai turi ir vietos privalumą.
Comment
-
Galima įdėti pasaugoti 150 mln. į banką Snorą (nes siūlo geras palūkanas ir išrinktas geriausiu metų banku ne kart), o galima ir po 15 mln. įdėt į 10 bankų... kada nors girdėjai patarlę apie krepšį ir kiaušinius, Eidvi?Parašė Eidvis Rodyti pranešimąTai nebūtinai yra tiesa. Jeigu bankas turi 150 mln. ir juos paskolina vienam projektui, tai kodėl tai turėtų būti didesnė rizika, nei kad paskolinti 10-čiai projektų po 15 mln. Lt?
Comment
-
Na, galima įdėti 150 mln Lt ir į SEB'ą ir tokiu atveju nepraloši nieko, o tas, kuris įdės po 15 mln. Lt į 10 bankų, praloš 15 mln. Lt. Aš suprantu, ką tu tuo nori pasakyti, tačiau bankai veikia šiek tiek kitaip. Esmė, kad jie neturi 150 mln. - jie turi milijardus ir tas 150 mln. nereiškia, kad bankas rizikuoja visu savo turtu. Vertindami riziką jie pirmiausia ir pagrinde žiūri į projekto atsiperkamumą ir jo rizikingumą, o ne į sumos dydį.Parašė mindakas Rodyti pranešimąGalima įdėti pasaugoti 150 mln. į banką Snorą (nes siūlo geras palūkanas ir išrinktas geriausiu metų banku ne kart), o galima ir po 15 mln. įdėt į 10 bankų... kada nors girdėjai patarlę apie krepšį ir kiaušinius, Eidvi?
Pvz.: jeigu tu turi 3.000 Lt ir tavęs kažkas prašo paskolinti 150 Lt - tu pirmiausia įvertini riziką šituos pinigus susigražinti ir negalvoji, kad jeigu skolinsi kitiems po 15 Lt tai bus mažiau rizikinga. Beto dažnai būna ir taip, kad projektui paskolą suteikia ne vienas, o du ar daugiau bankų. 150 mln. yra labai dideli pinigai ir bankais labai gerai pasvers prieš juos skolindamas, bet, kaip ir minėjau, Vilniuje daug didesnę dalį sudaro stambūs ofisų projektai, nei maži (tokie, kaip Baltic Hearts) - tai tikrai nėra be priežasties.
Kas dėl patarlės apie krepšius ir kiaušinius, tai tu tikrai negali nešti visų kiaušinių viename krepšyje. Tačiau jeigu tu jų turi 50-dešimt, tai tu tikrai gali vienam krepšyje nešti tris kiaušinius ir jeigu jie sudužtų - tai stipriai neįtakotų tavo padėties ir tau vistiek užtektų kiaušinių šeimynai pamaitinti. Taip ir su bankais - jie niekada nesuteiks tokio dydžio kredito, kurio negražinimo atveju bankui būtų suduotas stiprus smūgis ir tai kažkaip paveiktų banko veiklą. Tačiau... 150 mln. Lt kad ir miližiniški pinigai, tačiau tai nėra tokios sumos, kurios galėtų kažkaip įtakoti banko veiklą, bent jau dydžiųjų bankų.
Šiandienos naujiena delfyje: „Swedbank“ Lietuvoje uždirbo 592 mln. Lt grynojo pelno
Comment
-
Čia, vyrai, ne labai apie esmę diskutuojat. Mindakas tiesiog "iš akies" įvardino tą sumą (150 mln.) ir pradėjot svetimus pinigus skaičiuot. Ne piniguose esmė. Esmė yra tokio ploto poreikiui Vilniaus biurų rinkoje ir jo, deja, net ir labai optimistiškai žiūrint, kol kas nėra. Kita vertus, projektas "tinkamas naudoti" bus tik kokiais 2014 o gal net ir 2015 metais ir bala žino kas čia bus iki tol.
Anyway, mano nuomone, projektas bus vystomas atskirais etapais. Panašu, kad ir architektūriniai sprendimai leidžia tą daryti.
Comment
-
Kiek pamenu tai sitas kompleksas buvo planuojamas is triju korpusu: biuru, viesbucio ir daugiabucio. Na o auksciausios klases didesnio ploto biuru Vilniuje nelabai laisvu ir yra tad poreikis ko gero atsirastu ir jei projekta butu galima skirstyti i etapus tai biuru korpusas augtu pirmiausia.Parašė Valiukas Rodyti pranešimąEsmė yra tokio ploto poreikiui Vilniaus biurų rinkoje ir jo, deja, net ir labai optimistiškai žiūrint, kol kas nėra. Kita vertus, projektas "tinkamas naudoti" bus tik kokiais 2014 o gal net ir 2015 metais ir bala žino kas čia bus iki tol.Paskutinis taisė deep'as; 2012.02.14, 21:56.
Comment
-
Na va, tai jei bendras plotas 50k kv.m, tai biurams būtų skirta "tik" kokių 20.000, tarkim. Pora tokių dnb bankų ir pastatas užpildytasParašė deep'as Rodyti pranešimąKiek pamenu tai sitas kompleksas buvo planuojamas is triju korpusu: biuru, viesbucio ir daugiabucio. Na o auksciausios klases didesnio ploto biuru Vilniuje nelabai laisvu ir yra tad poreikis ko gero atsirastu ir jei projekta butu galima skirstyti i etapus tai biuru korpusas augtu pirmiausia.
Aj, išvis, kaip sakiau, dar minimum kokius 2 metus vis tiek niekas ten neapsigyvens, o per tą laiką visko gali nutikt.
Comment
-
Būtent... iki to laiko kol, tikėkimės, bus užbaigtos statybos ekonominė padėtis turėtų pasikeisti ir tikėkimės- į gerąją pusę. Be to, kažką daro ir ūkio ministras...Parašė Valiukas Rodyti pranešimąČia, vyrai, ne labai apie esmę diskutuojat. Mindakas tiesiog "iš akies" įvardino tą sumą (150 mln.) ir pradėjot svetimus pinigus skaičiuot. Ne piniguose esmė. Esmė yra tokio ploto poreikiui Vilniaus biurų rinkoje ir jo, deja, net ir labai optimistiškai žiūrint, kol kas nėra. Kita vertus, projektas "tinkamas naudoti" bus tik kokiais 2014 o gal net ir 2015 metais ir bala žino kas čia bus iki tol.
Anyway, mano nuomone, projektas bus vystomas atskirais etapais. Panašu, kad ir architektūriniai sprendimai leidžia tą daryti.
Amerikos lietuvių prašė pasaulinėms kompanijoms reklamuoti Lietuvą
...gal pastangos atsipirks ir įžengs į Lietuvą dar koks nors milžinas ką per pastaruosius metus padarė, pavyzdžiui, Barclays ar Western Union. Tad nemanau, kad šitas projektas yra vienintėlis toks didelis. Esu įsitikinęs, kad iki tol, kol jis bus užbaigtas bus pradėtos dar kelios ne ką mažesnės statybos.
Comment
-
Jei projektas yra pradedamas vystyti žinant, kad esamom sąlygom jam nuomininkų nėra, o tikintis kad po kelių metų "bus geriau" - tai pirmas tvirtas žingsnis bankroto link. Šiek tiek rafinuotesnis "butai brangzzz" variantas.
Tik patys durniausi verslininkai kuria produktą, kuriam šiai dienai nėra pirkėjų, bet naiviai tiki, kad ateity jų bus. Vadinasi - pesimistiniu scenarijum (jei verslo aplinka pablogės) - bankrotas, realistiniu scenariumi (verslo aplinka tokia pati kaip dabar - paklausos nėra) - bankrotas ir tik optimistiniame scenarijumi - pelnas...
Klausimas paprastas - kas investuos į tokiom prielaidom paremtą projektą šimtus milijonų? Donaldas Trumpas? Stevas Jobsas?
Comment
-
Jei Aukselio šaltiniai nepaves, neužilgo pamatysim kas investuos. Laisvų biuro plotų rinkoje šiuo metu tikrai nėra daug, todėl nebūčiau toks pesimistas kaip mindakas. Nesu NT rinkos ekspertas, bet manau, kad biurų ir viešbučių statybos turėtų po truputį judėti, o butai dar kurį laiką stagnuos.
Comment
Comment