Valdovų rūmai

[Marius]

Stogo nebuvimas liekanas pasmerkia kelis kart greitesnei erozijai. Kaip tai dar gali būt vadinama saugojimu?

Greiciausiai ten yra vadinamosios murines karuneles virsuj (lyg iziuriu), o tai irgi viena is konservavimo priemoniu. Beje cia ir panasu, kad yra koservuojama, o tai reiskia, kuo mazesni kisimasi ir kiek galima sustabdyma irimo.

[Perfect]

Na bent jau man susidarė toks įspūdis, kad tau ir daugeliui kitų šis objektas labai įdomus.

Nieko nepadarysi, vieniem VR įdomūs inžineriniu aspektu , kitiem kaip naujas objektas , kitiems įdomi istorija , kitiems ...

[Perfect]

Raudonai išskyriau įdomią pastraipą. Atrodo, kad Vaaldovų Rūmai 2009 metams nebus baigti.

Kokią istorinę erdvę atkurs Valdovų rūmai?

Valdovų rūmų projektas vykdomas beveik keletą metų. Jam abejingų nėra: vieni atstatomais rūmais džiaugiasi, kiti – prieš juos protestuoja. LTV laidos „Kultūra“ pašnekovai, susiję su rūmų statyba, tiki šio projekto svarba, yra įsitikinę reikšmingumu ateinančioms kartoms, neabejoja atkuriamų eksterjero ir interjerų autentika.

Jie supranta pasipiktinusių žmonių sutrikimą dėl neįprasto jų akiai statinio, tačiau randa argumentų įtikinti, kad Valdovų rūmai natūraliai įsilieja į sostinės senamiesčio architektūrą.

Pašnekovai sako, kad atkuriami istoriniai Valdovų rūmai – paminklas Lietuvos valstybingumui.

2009-aisiais ne visi darbai bus baigti

Lietuvos dailės muziejaus direktorius, Valdovų rūmų interjerų ir ekspozicijų programos vadovas Romualdas Budrys prisimena, kad prieš 20 metų vystyta idėja atkurti Valdovų rūmus buvo labai gyva, palaikyta visuomenės. Ji tapatinta su valstybės simbolio atkūrimu.

„Vizija buvo ta pati kaip dabar – atkurti istorinius Valdovų rūmus“, – sakė pašnekovas ir tikino, kad šis projektas tikrai nesibaigs 2009-aisiais: rūmai bus atidaryti, čia veiks ekspozicijos, parodos, bet įrengimo darbai nebus tęsis.

Valstybinės kultūros paveldo komisijos pirmininkas Jonas Glemža pripažino, kad Lietuvai būtų naudinga remtis Europos praktika. Jis išskyrė tokius pavyzdžius kaip Varšuvos karališkieji rūmai (Lenkija) arba atstatyti Rygoje Juodagalvių riterių rūmai (Latvija) ir tikino, kad tokie objektai, o taip pat ir atkuriami Valdovų rūmai Vilniuje, tampa natūralia miestų architektūros dalimi.

Vienintelis dokumentas, pateisinantis tokių kompleksų atkūrimą yra 2000-aisiais pasirašyta Rygos chartija. „Ekspertai, dalyvavę šio dokumento pasirašyme pripažino, kad atkurti galima būti tik išimtinais atvejais: jeigu jie yra nepaprastai svarbūs valstybei ir jeigu neegzistuoja dėl buvusių suiručių, karų arba stichinių nelaimių“, – pasakojo J. Glemža.

Pasak Kultūros paveldo komisijos pirmininko, Valdovų rūmai atitiko visas keturias sąlygas, įvardintas chartijoje: gautas valstybės pritarimas, atlikti kompleksiniai tyrimai, supažindinta visuomenė, o atkurtas objektas atseit neturi neigiamos įtakos istorinei aplinkai.

Nepasitenkinimas šiek tiek pagrįstas

„Valdovų rūmai net 400 metų išbuvo kartu su Katedra – tai buvo bendras architektūrinis kompleksas“, – pabrėžė Valstybinės kultūros paveldo komisijos pirmininkas J. Glemža .

Archeologų iškastos rūmų liekanos leidžia sakyti, kad kulto pastatas ir rūmai buvo kartu jau XIII–XIV amžiuje. „Valdovų rūmai iki šiol buvo lyg nuplėšta rankovė istorinio Vilniaus kostiume. Jų atstatymas mums leis turėti visą kostiumą“, – vaizdingai paaiškino pirmininkas.

Valdovų rūmų filialo vedėjas Vydas Dolinskas skaičiavo, kada buvo suprojektuota architekto Lauryno Stuokos-Gucevičiaus Vilniaus arkikatedra ir kada buvo nugriauti rūmai. „Katedra tokia, kokia yra šiandien, baigta projektuoti 1790–92 m. Rūmai nugriauti 1801-aisiais. Vadinasi, dešimt, o gal ir jau daugiau metų Katedra egzistavo su tokiais rūmais, kokie yra atstatomi“, – sakė jis.

V. Dolinskas priminė, kad rytinį Katedros fasadą L. Stuoka-Gucevičius priderino prie Valdovų rūmų, apie kurių griovimą tuo metu negalvota: rūmai turėjo užstoti neišvaizdų Katedros rytinį fasadą.

Valdovų rūmų atkūrimo projekto vyr. koordinatoriaus Audronio Katiliaus nuomone, žmonių, skeptiškai vertinančių Valdovų rūmų atkūrimo projektą, nepasitenkinimas yra šiek tiek ir pagrįstas.

„200 metų Katedra stovėjo kitų pastatų apsuptyje, apie 70 metų ji buvo kaip neoklacisitinis paminklas, turėjęs savo erdvę. O istoriškai rūmai yra Vilniaus žemutinės pilies komplekso dalis“, – sakė laidos pašnekovas.

V. Dolinsko nuomone, problema ta, kad žmonėms šiandien rūmai atrodo kaip neįprastas dalykas, nes jų nebuvo ištisus 200 metų.

Ir ateinančioms kartoms

Daug diskusijų kelia Valdovų rūmų interjerų ir eksterjero autentikos klausimas. Tai, kad išlikusios medžiagos, kuria būtų galima remtis atkūrimo procese, yra mažai, J. Glemžos negąsdina. Jis yra įsitikinęs, kad atkurti rūmai bus autentiški.

„Norėčiau akcentuoti, kad esame sutarę atkurti Valdovų rūmų istorinį įvaizdį, tad talkina tiek surasta istorinė ikonografinė medžiaga, tiek archeologiniai architektūriniai radiniai. Taip pat autentiški baldai, meno kūriniai“, – vardijo J. Glemža.

A. Katilius laidoje prabilo ir apie išliekamąją rūmų atkūrimo vertę ateinančioms kartoms.

Jo nuomone, svarbus pažintinis aspektas: bus galima naudotis kompleksinių tyrimų metu surinkta informacija, archeologijos radiniais, žiniomis apie pilių teritorijos raidą, statinius, gyventojų buitį ir kt.

„Taip pat į visuomenės sąmonę sugrąžinsime beveik prarastą valstybės istorijos grandį. Ne mažiau svarbus paveldo apsaugos aspektas: išsaugosime ir eksponuosime autentiškus dalykus“, – aiškino pašnekovas.

A. Katiliui atrodo reikšminga ir tai, kad dalinai bus atkurta autentiška rūmų funkcija: Valdovų rūmai bus naudojami polifunkciniams kultūriniams renginiams.

„Tai bus paminklas Lietuvos valstybingumui“, – pridūrė jis.

Lietuvos dailės muziejaus direktorius R. Budrys įsitikinęs, kad rūmai pagal savo atkūrimo funkciją turės kitą labai didelę vertę. „Visos ekskursijos Vilniuje prasideda prie varpinės. Kai bus atstatyti rūmai, turėsime centrą, kuriame prasidės pažintis ir su Vilniumi, ir su visa Lietuva. Juk čia vyko pagrindinis valstybinis šalies gyvenimas“, – priminė muziejaus direktorius.

Parengta pagal LTV laidą „Kultūra“.

http://www.lrt.lt/news.php?strid=5044&id=4210435

[liutass]

Keletas pavyzdžių iš Romos:

Circus Maximus


Koliziejus




Cezario forumas


Ir tai yra turistų traukos centrai. Įsivaizduokime, kas būtų, jei atstatytų kaip Trakų pilį ar Valdovų rūmus?

Ogi štai kas:


Aišku, turistų srautai nesumažėtų, bet ar mes tai darome dėl turistų ar dėl savo istorinio paveldo?

[vytauc]

Ir tai yra turistų traukos centrai. Įsivaizduokime, kas būtų, jei atstatytų kaip Trakų pilį ar Valdovų rūmus?

Ogi štai kas:


Aišku, turistų srautai nesumažėtų, bet ar mes tai darome dėl turistų ar dėl savo istorinio paveldo?

Liūtai, bepigu Romoje griuvėsius taip eksponuoti su jų klimatu. Pas mus pastatas be stogo, ir nuolatos drėkstantis yra pasmerktas sugriūti per kelis dešimtmečius. Yra toks vienas mūrinis namukas važiuojant A2 link Panevėžio po kairę. Sunku patikėti, kad mūrinis pastatas gali taip sunykti veikiamas tik drėgmės ir temperatūros pokyčių vos per keletą metų.

Pas mus alternatyvos tik 2 : rekonstruoti ir uždengti stogu, arba užkasti.

[Perfect]

O kodėl pas britus tas mūrinis paveldas nenyksta? Ten yra daug pilių liekanų, kurios nėra uždengtos ir kažkaip stovi. Gal visdėlto tai yra susiję su konservavimu? Kaip parašė Marius: "Greiciausiai ten yra vadinamosios murines karuneles virsuj (lyg iziuriu), o tai irgi viena is konservavimo priemoniu. Beje cia ir panasu, kad yra koservuojama, o tai reiskia, kuo mazesni kisimasi ir kiek galima sustabdyma irimo."

[liutass]

Kauno pilies griuvėsiai jau nežinau kiek šimtų metų stovi ir nieko, atlaikė

[vytauc]

Kauno pilies griuvėsiai jau nežinau kiek šimtų metų stovi ir nieko, atlaikė

Taip, ir viskas - tiek sienos, tiek bokštas uždengta stogu.

[vytauc]

O kodėl pas britus tas mūrinis paveldas nenyksta? Ten yra daug pilių liekanų, kurios nėra uždengtos ir kažkaip stovi. Gal visdėlto tai yra susiję su konservavimu? Kaip parašė Marius: "Greiciausiai ten yra vadinamosios murines karuneles virsuj (lyg iziuriu), o tai irgi viena is konservavimo priemoniu. Beje cia ir panasu, kad yra koservuojama, o tai reiskia, kuo mazesni kisimasi ir kiek galima sustabdyma irimo."

Britai turėdami tūkstančius pilnai išlikusių pilių gali sau leisti ir su griuvėsiais pasižaisti. Pas mus pilis galima ant pirštų suskaičiuoti.

[Perfect]

Britai turėdami tūkstančius pilnai išlikusių pilių gali sau leisti ir su griuvėsiais pasižaisti. Pas mus pilis galima ant pirštų suskaičiuoti.

Na pasižaidimu to tikrai nevadinčiau. Antra, pas britus požiūris į kultūros paveldą yra daug rimtesnis ir atsakingesnis. Trečia, tavo mintis apie kuklų pilių skaičių Lietuvoje ir jų reikšmę, leidžia manyti, kad būtent pas mus kultūros paveldas yra nuleistas į asmeninių emocijų lygmenį, kai bet kas turintis politinės galios, bet ne kompetencijos, gali priiminėti vienokius ar kitokius sprendimus kultūros paveldo atžvilgiu.
O sprendimas atstatyti VR tikrai nebuvo vienintelis ir pats geriausias.

[Rimas_OK]

O kodėl pas britus tas mūrinis paveldas nenyksta? Ten yra daug pilių liekanų, kurios nėra uždengtos ir kažkaip stovi. Gal visdėlto tai yra susiję su konservavimu? Kaip parašė Marius: "Greiciausiai ten yra vadinamosios murines karuneles virsuj (lyg iziuriu), o tai irgi viena is konservavimo priemoniu. Beje cia ir panasu, kad yra koservuojama, o tai reiskia, kuo mazesni kisimasi ir kiek galima sustabdyma irimo."

Esminis dalykas, kad pas britus nėra minusinės temperatūros. Dėl to jie gali ir griuvėsius laikyt ir pastatų kanalizacijos vamzdžius lauke vedžiot, gatves kur kas mažiau reik remontuot, taip jie gali sau leist nežinot, kas yra žieminės padangos.

[Perfect]

Na temperatūrų svyravimai yra svarus veiksnys, tačiau tai dar nereiškia, kad nėra sprendimų atmosferos poveikiui eliminuoti/mažinti. Ir juolab tai negali būti pretekstu - atstatinėti rūmus.

[Irma]

apie ką ir šnekėjau: pirma sprendimas statyti, o po to sugalvojo ką jame darys.

Tai čia blogai? Taip tam tikri projektai ir vyksta: vieni veiksniai sąlygoja kitus. O kas ką, tai nėra svarbu. Svarbiausia, kad galutins variantas būtų geras.

Na pasižaidimu to tikrai nevadinčiau. Antra, pas britus požiūris į kultūros paveldą yra daug rimtesnis ir atsakingesnis. Trečia, tavo mintis apie kuklų pilių skaičių Lietuvoje ir jų reikšmę, leidžia manyti, kad būtent pas mus kultūros paveldas yra nuleistas į asmeninių emocijų lygmenį, kai bet kas turintis politinės galios, bet ne kompetencijos, gali priiminėti vienokius ar kitokius sprendimus kultūros paveldo atžvilgiu.
O sprendimas atstatyti VR tikrai nebuvo vienintelis ir pats geriausias.

Kam anglams atstatinėti visas esamas pilis, kai jų turi apsčiai? Didžiausią dėmesį jie skiria reprezentuojančiom jų šalį, o kitų pilių griuvėsiai telieka, nes jie irgi įdomūs turistams.
Valdovų rūmai mums nėra tik rūmai, kuriuos galėtų atstoti kita, geriau/labiau išsilaikiusi pilis. Be to, istorijos lemta jiems būti pačiame centre, kur jų funkcionalumas kur kas reikalingesnis už konservavimą. Kokia nauda iš pamatų? Juk norintys ir galės juos pamatyti.
Ir be to, visais laikais pastatai buvo atstatinėjami, kuo blogas mūsų amžius pilių/rūmų atkūrimui? Jei ankščiau žmonės taip manytų tai gyventų tarp griuvėsių... Ir tuo labiau, kad pakanka duomenų, kad būsimieji rūmai būtų panašūs į buvusiuosius (nors jie irgi, kitų veiksnių įtakojami, keitėsi). Ar kliūna tai, kad VR ilgą laiką buvo nebandyta rekonstruoti, atstatyti?

P.S. Manau, kad rūmus būtinai reikia atstatyti ir tam, kad juos piktybiškai naikino, bandant paneigti mūsų, kaip laisvos valstybės, statusą.

[tivoli]

http://www.castlewales.com/acton.html

Štai mano manymu vienas geresnių paveldo saugojimo ir integravimo pavyzdžių. Ar blogai sutvarkyta?
Kalbant apie Trakus ir Biržus, manau, kad nėra visiškai teisinga gretinti šiuos pavyzdžius su VR. Dėl šių objektų atsatymo, sprendimas buvo priimtas sovietmečiu, kai galiojo visai kitas paveldo apsaugos reglamentas, o iš tiesų bet koks sprendimas priklausė nuo partijos. Šiandien paveldo apsaugai numatytas visai kitas reglamentas, bet sprendimai, kaip matosi, priiminėjami senu principu. Antra, Trakų ir Biržų pilys buvo kiek kitame stovyje. Trečia, jei vadovausimės "sveiku" ekonominiu interesu - tai Valdovų rūmų vietoje reikėtų atidaryti antrą "Europos" prekybos centrą, o ten viršuje - Gedimino Akropolį III. Tada mus tikrai užplūs kultūros ištroškę turistai iš Baltarusijos ir mesturėsime klestinčią ekkonomiką.
John, tavo paminėti Lenkijos, Čekijos ir Vokietijos pavyzdžiai nė kiek neįkvėpia. Jei buvai Varšuvoje, galėjai pamatyti kaip tragiškai atrodo atstatyta pilis.
Mano nuomone, geriausias variantas VR būtu buves panašus į pateiktą pavyzdį iš UK, kur taip sutvarkytų pilių liekanų yra apsčiai, o ir lankytojų tokie objektai sulaukia nemažai. Tad nereikia mums kompartijos tvarkos.

Paantrinsiu kolegai...Žymiausias pavyzdys Europoje. Baden Wurtemburg'o dinastijos Heidelbergo pilis...

[Irma]

/\ na bent čia dar yra į ką pažiūrėti. Pamatai tokio peizažo nesukurtų

P.S. Vaiduoklių miestas... neįsivaizduoju tokių "gargarų" miesto centre

[toshas]

keista diskusija - atstatyti ar ne, kuomet namui jau deda langus. tiesa, dalis namo dar tik iš duobės lipa..
rūmus, kuriuos matom teoriškai reiktų traktuoti kaip pamatų gaubtą - tik įgijusį istorizuotą išraišką. manau pagrindinis dalykas kuom šie rūmai galėtų "sužibėti" - tai moderniais atstatymo ir restauracijos metodais. Net ICOMOS viršūnės gan teigiamai įvertino projektą ( nors ši organizacija primityviai tariant "eina" už "griuvėsių eksponavimą" o ne atstatinėjimą) . manau publikai daug paaiškės kai atidarytuose rūmuose pamatys eksponuojama autentą.
tačiau reikalus aišku pagadino Šliosbergo namo skandalas, gaila autento, kurio nepavykta išsaugoti.
jei pridėt savo nuomonę - visgi norėčiau kad būtų kuo mažiau viduje atkurinėjama hipotetinio istorizmo, o būtų daugiau abstraktumo ir nutylėjimo. turi būti matoma kad tai XXIa. statinys, nes istorijos neperrašysi.

[Rimas_OK]

Jei vėl grįžome prie tradicinės diskusijos, tai pagalvokite šios teritorijos miesto centre panaudojimą, naudingumą, kultūrinėmis ir visomis kitomis prasmėmis:

1. Tą pati teritorija - stiklinis gaubtas su pamatais. T.y. tik pamatai iš kurių niekas nieko nesuprastų ir daugiau nieko - "oro pilis". Bet šito niekas nedarytų, nes stiklinis gaubtas būtų senamiesčio svetimkūnis tragiškai atrodantis ir nuo Gedimino pilies.

2. Tą pati teritorija - užpilta smėliu ir užsėta žolyte. Jokios kultūrinės, ekonominės, istorinės ir apskritai jokios funkcijos, tik stendas "čia stovėjo rūmai".

3. Tą pati teritorija, o joje atstatytas kiek įmanoma tikslesnis išorinis rūmų vaizdas: praplėstas senamiestis, Pilies gatvės tąsa, Šventaragio aikštės papildymas (aikštė nebus kaip praeinamas kiemas) ir t.t.
Viduje eksponuojami likę griuvėsiai tačiau žmonės mato ir tikrą vaizdą bei mastelį. Viduje krūvos ekspozicijų ir kitos kultūrinės veiklos. Bei (galima manyti) šiuolaikinės tobulos sąlygos ekspozicijoms.

Tai ar dar trūksta kokių argumentų dėl šios miesto centre esančios teritorijos idealiausio panaudojimo???

[shrnz]

lyginimas su trakų pilim yra labiau nei juokingas, nes pilis traukia akį ne dėl savo autentikos, o todėl, kad ji puikiai įsipaišo į aplinką; tuo tarpu ta lenkijos karalių vasaros rezidencija visiškai nedera prie aplink, po jos nugriovimo, pastatytų statinių; jei taip reikia muziejaus naujo, kuriame būtų eksponuojami kilimai iš vakarų Europos ir panašios "Lietuvos vertybės", tai galėjo, kažką modernistinio pastatyt, atitinkančio mūsų laikmetį, pastatą, kuris galėtų tapt atgimstančios kultūros savotišku paminklu; nors nėra ko čia parintis, visada atsiras žmonių, kuriems kičas yra gražu, bet gal ir vadinkim, tai kiču, o ne kažkokiu atstatymu; visos Lietuvos miestų senamiesčiuose daugybė senovinių pastatų, kuriems verkiant reikia restauracijos, jie turi senamiesčio aurą ir yra daug vertingesni kultūriniu atžvilgiu nei ši, norinčio į istoriją įsirašyt AMB užgaida

[Irma]

tuo tarpu ta lenkijos karalių vasaros rezidencija visiškai nedera prie aplink, po jos nugriovimo, pastatytų statinių

Ar tikrai? pagal mane stengiamasi išlaikyti vientisumą. Įsižiūrėk, bet kai matyti nenori ir nematai

jei taip reikia muziejaus naujo, kuriame būtų eksponuojami kilimai iš vakarų Europos ir panašios "Lietuvos vertybės", tai galėjo, kažką modernistinio pastatyt, atitinkančio mūsų laikmetį, pastatą, kuris galėtų tapt atgimstančios kultūros savotišku paminklu

Modernų, šiuolaikišką? Ačiū, užtenka pamatyti šiuolaikiškas parapijas, nuo daugumos bloga darosi...
Ir toks pastatas būtų eilinis muziejus, kurį galima statyti bele kur. O mūsų VR nors istorines "šaknis" turės,tai privalumas, juk rūmai neatsiras iš oro.

visada atsiras žmonių, kuriems kičas yra gražu

Kaikam dabar kičas, po kokių 100 metų, jau nebe. Viskas keičiasi, netgi požiūris. O priešininkų gretos tikrai mažės, įsitikinusi

[toshas]

Manau labai neteisingas požiūris norėti, kad po 100 metų visiem atrodytų kad rūmai nė nebuvo nugriauti. Vien dėl modernių paminklosaugos sprendimų bus matoma, kad rumai statyti XXIa.. Senovės, sofų ir kilimų mėgėjai irgi gaus savo duoklę, taigi - visiem pagal poreikius.
Radikaliesiems kritikams - retai kada iš šios pusės tenka išgirsti kokį nors pasiūlymą ar bent viziją, išskyrus "kažkas modernaus" arba "stiklinis gaubtas".