Valdovų rūmai

[Vaidas]

jio, turistu neatsiguntu lietuvele jai viska atsatytu. Manau jai jau pradejo tai reik iki galo eit , o ne truputi atsatyt, truputi ne... B-) o pinigu visada atsiras, tik aisku reik pirma pasilauzyt kad ju ner...

Dėl vienos pilies turistai į Vilnių plūsti nepradės. Juo labiau kai ji atstatinėjama naudojant gelžbetonines konstrukcijas. Aš labai tikiuosi, kad valdovų rūmai neatrodys kaip Trakų pilis ar Gedimino bokštas, kurie "atstatyti" iš raudonų plytų

[Ežiukas]

nu galima bandyti perdazyti isviso galetu stikline pili atstatyti nors sioks toks naujoviskumas butu pirmoji pasaulyje stikline pilis wa kokia ideja sove i galva

[Edd]

@John: Nu nezinau ar galima lyginti su Gdansku, kur greiciausiai kaip ir Varsuvoj atstato is originaliu medziagu, o ne gelzbetonio. Nors jeigu is isores atrodys kaip seni normalus rumai, tai galbut nedaug kas domesis kas viduje.

[Vaidas]

Man tikrai norėtųsi, kad pilys būtų atstatinėjamos autentiškai. t.y. jei išlikusi pilies dalis sumūryta iš akmenų, likusią dalį taip pat reikėtų atstatyti iš akmenų. Jei tai per brangu - stengtis nors plytų mūrą padaryti gražiau. Trakų pilyje kažkada nustebino vaizdelis - akmenų sienoje išgriauta skylė užmūryta tiesiog bet kaip prikemšant cemento ir plytų liekanų Geriau įsižiūrėjus, pusė pilies atstatyta panašiai (bent jau tos vietos, kur ne taip matosi. Tiesa, prie pat pilies nebuvau jau gana seniai, gal man taip tik tuomet atrodė...

[Edd]

@Vaidas: As irgi pastebejau tokiu broku, bet valdovu rumuose yra gerai tas, kad kiek as suprantu paciu plytu nesimatys is viso, isskyrus eksponuojamas senu sienu liekanas.

[Mantas]

o ten virsutine pily irgi atstatines, ar tik apacioj?

Kol kas tik apatinę

[Edd]

Valdovų rūmų statytojai sulaukė švediško smiltainio siuntos

http://whatson.delfi.lt/news/culture...php?id=4987422



[/img]

[Edd]

Straipsnis is "Lietuvos ryto":

Archeologai spėja aptikę monetų kalyklą

Radinys rūmų teritorijoje

Vilniuje, Valdovų rūmų šiaurinio korpuso išorėje, archeologai atkasė dalį pastato mūrų, tarp kurių surinkta apie tūkstantį varinių šilingų, jų ruošinių bei atraižų ir vienas sidabrinis monetos ruošinys.

„Beveik tik Vilniaus šilingai, kaldinti 1664-1666 metais, ruošiniai bei atraižos rodo, kad čia galėjo būti pinigų kalykla. Be to, niekur kitur rūmų teritorijoje tokiais kiekiais monetų nerasta – per dieną surasdavome po šimtą varinių šilingų“, – BNS sakė numizmatas Eduardas Remecas.

Šiuo metu atkasta tik dešimtoji dalis pastato, kuris, kaip spėjama, gali būti monetų kalykla.

E.Remeco nuomone, atkastoji kampinė patalpa galėjo būti naudojama kaip monetų sandėlis.

„Per vidurį paprastai būna vertingiausia pastato dalis.

Galima manyti, kad toliau kasant pastatą bus surastas kambarys, kur galėtų būti sudėtas inventorius – spaudai, plaktukai bei kiti su monetų kaldinimu susiję įrankiai“, – teigė numizmatas.

Nors Vilniaus kalyklos inventorinių aprašų nėra išlikę, remiantis vienos prie Varšuvos veikusios XVII amžiaus kalyklos aprašais manoma, kad monetos buvo viename kambaryje kaldinamos, antrame skaičiuojamos, o trečiame sandėliuojamos.

Archeologams trūksta įrodymų

Kad monetų kalykla buvo įsikūrusi apytiksliai toje vietoje, kur šiemet atrastas pastatas, E.Remecas spėjo jau prieš metus.

Netoli šios vietos anksčiau būdavo atrandama nemažai monetų ruošinių ir atraižų, o pernai atkasta apie 70 ruošinių, tarp jų – ne tiktai varinių, bet ir keletas sidabrinių.

Manoma, jog Vilniaus kalykloje, be varinių ir sidabrinių monetų, buvo kaldinamos ir auksinės.

E.Remecas pasakojo, jog iš rašytinių šaltinių jau anksčiau buvo žinoma, kad Jono Kazimiero laikais kalykla veikė Žemutinės pilies teritorijoje, bet tikslios vietos nežinota.

Tačiau kai kuriems archeologams trūksta įrodymų, kad atkastas pastatas buvo kalykla. Abejonės išsisklaidytų, jei būtų surasti monetų kaldinimo spaudai.

LDK veikė per dešimt kalyklų

Jei E.Remeco spėjimas dėl monetų kalyklos pasitvirtins, tai bus vienas vertingiausių radinių ne tik Lietuvoje, bet ir visoje Vidurio bei Rytų Europoje.

Pasak jo, Lenkijoje veikė daugybė kalyklų, tačiau iki šių laikų išlikęs tiktai vienas pastatas, o iš daugiau negu dešimties įvairiais laikotarpiais Lietuvos Didžiosios Kunigaikštystės (LDK) monetas kaldinusių kalyklų surasta tik ši vienintelė.

Dabartinės Čekija ir Slovakija nuo seno garsėjo savo sidabro ir aukso rūdynais bei monetų kaldinimo tradicijomis, tačiau taip pat turi vos du išlikusius pastatus.

Tačiau nė viename jų nebuvo rasta su monetų kaldinimu susijusių daiktų.

Kalė varinius šilingus

Vilniaus monetų kalykla veikė nuo 1664 metų birželio iki 1666-ųjų gruodžio. Joje nukaldinta apie 404 tūkst. varinių šilingų.

„Kalykla buvo uždaryta, nes monetų kaldinimas nepasiteisino. Iš pradžių ketinta kaldinti varinius šilingus kariuomenės išlaidoms padengti. Tačiau jų buvo tiek daug prigaminta, kad monetos tapo bevertės. Be to, jas pradėjo falsifikuoti visi, kas tik norėjo“, – pasakojo E.Remecas.

Šiuo metu variniai šilingai yra dažniausiai randamos monetos archeologinių kasinėjimų metu.

Tai buvo paskutinė visoje LDK veikusi monetų kalykla – ją uždarius daugiau lietuviškų monetų nebekaldinta.

XVII amžiuje kalyklos variniams šilingams gaminti veikė ir Ujazdove (prie Varšuvos), Olyvoje prie Gdansko, Kaune, Lietuvos Brastoje (dabar Brestas Baltarusijoje) ir Marienburge (dabar Malborkas).

[B.S.]

Man tikrai norėtųsi, kad pilys būtų atstatinėjamos autentiškai. t.y. jei išlikusi pilies dalis sumūryta iš akmenų, likusią dalį taip pat reikėtų atstatyti iš akmenų. Jei tai per brangu - stengtis nors plytų mūrą padaryti gražiau. Trakų pilyje kažkada nustebino vaizdelis - akmenų sienoje išgriauta skylė užmūryta tiesiog bet kaip prikemšant cemento ir plytų liekanų Geriau įsižiūrėjus, pusė pilies atstatyta panašiai (bent jau tos vietos, kur ne taip matosi. Tiesa, prie pat pilies nebuvau jau gana seniai, gal man taip tik tuomet atrodė...

Nu juokdariai... Kodel manote kad Zemutine pilis buvo suresta is akmenu? Is plytu, is plytu ji... Tais laikais tai kainavo pasakiskus pinigus. Cia dar kazkas klause kodel is gelzbetonio stato... Ech...
Tam kad nesugadinti senu pamatu, tam kad galetumem pasigrozeti bent jau tuo kas liko, ty originaliom liekanom. Jei butu statoma is plytu/akmenu, butu teke sunaikint daugybe istorinio palikimo: ten anksciau buvusiu pastatu pamatai, senoves sventove, ir tt. Buvo pasirinktas pats pats pats geriausias variantas issaugant viska ka tik imanoma. Pries piktinantis ar buriant reiktu karts nuo karto ir pasidomet kodel daroma vienaip ar kitaip...

[Mantas]

Iš kur jau, Siaube, taip žinai?

[BrokenCloud]

Iš kur jau, Siaube, taip žinai?

[Mantas]

Iš kur jau, Siaube, taip žinai?

Hehe, čia aš ne šiaip jį Siaubu pavadinau, toks jo nikas SSC forume

[B.S.]

Is tiesu gan logiska, nes norint issaugoti pozemius ir ju nenaudoti kaip strukturinio pagrindo, kito kelio turbut nebuvo kaip tik daryti gelzbetininius polius ir ant ju viska lipdyti.

Butent
Zinau, nes teko sneket su vienu pagrindiniu tenais dirbanciu archeologu Jis jau kokiais tai 1994 metais sake kad butent toks projektas ir bus pasirinktas... nors projekto tuo metu dar ir nelabai buvo ...

[BrokenCloud]

Is tiesu gan logiska, nes norint issaugoti pozemius ir ju nenaudoti kaip strukturinio pagrindo, kito kelio turbut nebuvo kaip tik daryti gelzbetininius polius ir ant ju viska lipdyti.

O ar nebuvo logiskiau ten visai nieko nelipdyti

[BrokenCloud]

Is tiesu gan logiska, nes norint issaugoti pozemius ir ju nenaudoti kaip strukturinio pagrindo, kito kelio turbut nebuvo kaip tik daryti gelzbetininius polius ir ant ju viska lipdyti.

O ar nebuvo logiskiau ten visai nieko nelipdyti

Argumentu galima rasti ir uz tai, bet as pats buves atstatymo "oponentas", dabar labai dziaugiuosi, kad tie rumai atstatomi

Na jei taip...tada ir as labai dziaugiuosi. Aciu partijai-tevynei....

[Edd]

@BrokenCloud: Pamirsai dar ir man padekoti .

[Edd]

John, kodel is manes atimi antra vieta?! Taip nesazininga .

Aisku prasome prisijungti ir kitus nusipelniusius forumo narius .

[Mantas]

Dėkui, neblogą kampą pagavai

[Edd]

Is nuotraukos jau matosi kur bus pagrindines ir "salutines" durys.

Palyginau John'o nuotrauka su maketais ir renderingais, bet skirtumu tai pilna . Pavyzdziui kitaip isdestyti ir aplamai kitokios formos langai. Renderinguose ir maketuose langai vaizduojami paprasti staciakampiai, o realybeje daro su uzapvalintu virsumi ("arkinius" langus).

Paziurekim i bokstelius:


Pirmas i desine nuo katedros, zemesnis bokstelis turi tik viena langa - mazdaug ties antru aukstu, tuo tarpu John'o nuotraukoje matosi langas jau aukstai pirmame aukste ( cia gal pagal siuolaikinius standartus apskaiciavo kiek sviesos turetu patekti i pastata ).

[Mantas]

Nemanau, kad dabrtinė statybų būklė atspindi maketą. Vien pažiūrėjus, kad tas tavo apibūdintas žemesnis bokštelis yra per daug nutolęs nuo įėjimo, kai makete tas bokštelis už įėjimo Tad čia tikriausiai net ne ta pati pastato dalis