Viešosios erdvės ir Klaipėdos mažoji architektūra

[win2k3]

Edgaex, cia prie trinyciu prudo, netoli ziedo

[Edgaex]

Dienraštis įteikė dovaną miestui

Nuo šiol geografinį Klaipėdos centrą žymės skulptūra „Žydėjimas“


Miesto meras R.Taraškevičius ir skulptūros autoriaus tėvas, žinomas dailininkas Edvardas Malinauskas, pirmieji apžiūrėjo “Žydėjimą”. Vytauto LIAUDANSKIO nuotrauka

DAIVA JANAUSKAITĖ

Savo įkūrimo 60-metį vakar šventęs dienraštis „Klaipėda“ uostamiesčiui padovanojo skulptūrą, žyminčią dabartinį miesto geografinį centrą. Iš metalo nukaltas „Žydėjimas“ turėtų tapti dar vienu Klaipėdos akcentu.

Muzika nuvaikė žvejus

Vidurdienį šalia Trinyčių tvenkinio trenkė Karinių jūrų pajėgų orkestro maršas. Tvenkinyje žvejoję vyrai skubiai susivyniojo meškeres, nes prasidėjusios iškilmės išbaidė žuvis. Būrys ištikimų „Klaipėdos“ skaitytojų, redakcijos žmonės, menininkai žvelgė į baltu audeklu apgobtą skulptūrą. Nors švelnus šilkas nesunkiai leido nuspėti jos siluetą, visiems buvo smalsu, koks jis - „Žydėjimas“.

Kai miesto meras Rimantas Taraškevičius ir „Klaipėdos“ vyriausiasis redaktorius Valdemaras Puodžiūnas nutraukė audeklą, prapliupo aplodismentai ir pasigirdo šūksnis: „Šedevras!“ Redakcijos žmonės pažino „Kokteilio“ skilties plakėjo balsą. Česka savo emocijų nepratęs slėpti.

Oficialios kalbos buvo trumpos, bet įdomios. Kalbėjo V.Puodžiūnas, R.Taraškevičius, geografinį centrą apskaičiavęs savivaldybės Geodezijos ir geoinformacijos sistemos skyriaus vedėjas Vytautas Nausėda, menotyrininkė Goda Giedraitytė, skulptūros autorius Jurgis Malinauskas.

Po dešimties metų planuojama ieškoti ūgtelėjusio miesto naujo geografinio centro ir jį pažymėti kita skulptūra.

Primena augimą

Jaunųjų menininkų grupės „Žuvies akis“ narys J.Malinauskas padėkojo už pasitikėjimą.

Menotyrininkė G.Giedraitytė susirinkusiesiems dėstė, jog „Žydėjimas“ pagamintas iš dviejų rūšių plieno: skulptūros kojelė nukalta iš nerūdijančio, o burbulas - iš rūdijančio plieno. Rūdijantis burbulas ne tik keis spalvą, bet ir tūrį. Tokia skulptūrinio objekto formos ir koloristikos kaita yra simboliška nuoroda į paties dienraščio „Klaipėda“ pokyčius per šešis dešimtmečius.

Skulptūros forma primena augalą ir simbolizuoja gimimą, augimą, nokimą, brandą, išsiskleidimą, išsiveržimą iš žemės, iš kieto į minkštą, iš stabilaus į kintantį, iš praeities į ateitį - visa apie gyvenimą ir pasaulį, kaip ir pats dienraštis. Menotyrininkės žodžiais tariant, tokios paralelinės sąsajos su gamta neatsitiktinės, siekia skulptūros universalumo ir atvirumo supančiai erdvei - parkeliui.

J.Malinauskas „Klaipėdai“ pažįstamas iš kito projekto. Šiemet, švęsdami spaudos atgavimo dieną, dienraščio žmonės drauge su J.Malinausku bei „Žuvies akies“ nariais Klaipėdos gatvėmis rideno metalinį burbulą, simbolizavusį naujienas, - tokias dažnai nepakeliamai sunkias, bet trumpalaikes.

Baiminasi vagių

Kai baigėsi kalbos, susirinkusieji įsidrąsino iš arčiau apžiūrėti skulptūrą. Žmonės sakė, kad skulptūra jiems primena tuoj tuoj išsiskleisiantį narcizo pumpurą. Kiti įžvelgė parkerio plunksną ir iš jos ištryškusį rašalo lašą, treti pamatė pučiamą muilo burbulą.

Dažnai skambinantis į redakciją nuolatinis „Klaipėdos“ skaitytojas Vytautas Tamošiūnas pasakojo, jog skulptūra savotiškai įgyvendina jo seną troškimą. Prieš gerą dešimtmetį, kai pradėta kalbėti apie skulptūrų iškėlimą iš buvusių senųjų miesto kapinių, jis siūlė meno kūrinius pastatyti prie Trinyčių tvenkinio.

Ne vienas miestietis, gyręs mintį įamžinti geografinį miesto centrą bei skulptoriaus darbą, baiminosi, kad į skulptūrą nenusitaikytų metalo vagys. Tačiau jos autorius nuramino - metalo skulptūroje nėra daug, ji lengva, o metalas nėra brangus. Vargu ar kuri nors supirktuvė rizikuotų priimti šį meno kūrinį.

Miestiečiai neatspėjo

Klaipėdos meras R.Taraškevičius prisipažino visada šventai tikėjęs, kad miesto centras - Teatro aikštė. Panašiai manė ir nemažai dienraščio skaitytojų.

Dvi savaites trukusioje viktorinoje apie miestą ir laikraštį „Klaipėda“ skaitytojų prašėme spėti, kur yra geografinis miesto centras. Atsakymai buvo labai įvairūs. Vieni manė, jog tai - Baltijos ir Taikos prospektų žiedinė sankryža. Kiti spėjimai - dar originalesni: centrinis paštas, Jono kalnelis, piliavietė, pilies bei laikrodžių muziejai, uostas, net prekybos centras „Hyper Maxima“.

Laikraštyje dirbantiems žmonėms labiausiai patiko spėjimas, jog miesto centas yra redakcijos pastatas. Tačiau visi šie spėjimai buvo neteisingi. Dar ankstyvą pavasarį V.Nausėda apskaičiavo, jog miesto centras yra netoli Trinyčių tvenkinio.




www.klaipeda.daily.lt

Man visai patinka ta skulptura

[Edgaex]

Miesto centrą žymės skulptūra

DAIVA JANAUSKAITĖ

Šiandien, „Klaipėdos“ 60-mečio dieną, dienraščio žmonės pačiame uostamiesčio viduryje atidengs miesto centrą žyminčią skulptūrą. Tai - „Klaipėdos“ dovana savo miestui.

Geografinis miesto centras yra Tilžės gatvėje ties 54-uoju namu.

„Klaipėdos“ redakcija savo gimtadienį nusprendė pažymėti neįprastai - rasti geografinį miesto centrą ir jį paženklinti. Šio centro paieškos tapo neįprastu ir įdomiu galvosūkiu ne tik redakcijos žmonėms, bet ir miesto savivaldybės Geodezijos ir geoinformacijos sistemos skyriaus vedėjui Vytautui Nausėdai.

Apskaičiuotasis miesto centras nustebino, bet drauge ir pradžiugino „Klaipėdą“. Tai graži vieta - šalia „Trinyčių“ tvenkinio, netoli Sendvario žiedo. Čia turėtų puikiai derėti jauno dailininko Jurgio Malinausko sukurta skulptūra. Ji bus atidengta šiandien 12 valandą. Kviečiame klaipėdiečius dalyvauti.

Iškilmių išvakarėse V.Nausėdą dienraštis kalbino, norėdamas sužinoti, kaip įmanoma apskaičiuoti tokio neįprasto silueto miesto, kokia yra Klaipėda, geografinį centrą.

Geodezijos skyriaus viršininkas dėstė, jog šiaurinė miesto riba dabar yra Kretingos ir Palangos kelių sankirta, pietinė - 3-iosios vandenvietės pabaiga, vakarinė - šiaurinis molas Melnragėje, rytinė - Asfaltbetonio gamykla Lypkiuose. Iškirptas iš popieriaus miesto siluetas primena paukštį, stovintį ant vienos kojos.

V.Nausėda pasakojo, jog skaičiavo paprasčiausiu būdu - kaip vaikus moko per geometrijos pamoką. Skaičiavimo teisingumą buvo nesunku patikrinti. Iškirpę miesto siluetą iš popieriaus rado jame nustatytąjį geografinį miesto centrą, įsmeigė į jį adatėlę ir pabandė pasukti maketą. Jis dailiai sukosi, vadinasi, centras pažymėtas teisingai.

„Klaipėda“ pasiryžusi kas 10 metų ieškoti nuolat besiplečiančio ir besikeičiančio miesto geografinio centro ir kaskart pažymėti jį skulptūromis. Jeigu Kalotė bus prijungta prie uostamiesčio, centras netrukus gali pasislinkti į rytus, o jei miestui bus priskirtas Kairių poligonas, jis bus piečiau.

Šventinės viktorinos dalyvius prašėme spėti, kur yra geografinis miesto centras. Iš daugybės atsakiusiųjų arčiausiai tiesos buvo skaitytoja Ona Kasabuckienė, pirmoji atsakiusi, jog centras yra ties „Trinyčių“ tvenkiniu. Malonu, kad žingeidžiausi skaitytojai net skambino į savivaldybę ir sužinojo teisingą atsakymą.

www.klaipeda.daily.lt

hm.. cia kur ?

[Montezauras_klp]

Del tu nuorodu is ties labai gerai padare, ir miesta puosia ir nepasiklysi, tikekimes jie dar ilgai stoves...

[win2k3]

Informacija apie Klaipėdą - ne vien nuorodose, bet ir žemėlapiuose

Uostamiestį baigia apraizgyti vieninga turizmo informacinė sistema - gausias įvairių objektų rodykles paįvairins ir dideli stendai bei informacinės kolonos.

Stendas, kurio vienoje pusėje yra uostamiesčio žemėlapis, o kitoje - informacija apie autobusų važiavimo grafikus, jau iškilo šalia Klaipėdos autobusų stoties.

Anot jos direktorės Danutės Kubilienės, šioje vietoje stendas pastatytas laikinai - renovavus stotį ir autobusų atvykimo aikštelę, jis bus perkeltas. Be to, tuomet ir kitoje jo pusėje, kuri skirta stoties informacijai, atsiras ne spausdintas autobusų reisų tvarkaraštis, o modernus grafikas su magnetine laiko reguliavimo sistema.

Be tokio tipo stendų ir kelių šimtų informacinių rodyklių, svarbiose Klaipėdos vietose iškils ir keliasdešimt informacinių kolonų, kurios ne tik orientuos mieste, bet ir primins reikšmingus jo objektų istorijos faktus, pasakojo sistemą projektavusio ir statančio Klaipėdos dizaino centro (KDC) projektų vadovas Kristupas Šliogeris.

Anot pašnekovo, šios sistemui sukūrimui skirta pora metų, buvo apibendrinta ir kitų šalių patirtis, tad KDC šiuo metu - bene vienintelis dizaino centras Lietuvoje, galintis vykdyti tokio pobūdžio projektus. Analogiškas sistemas klaipėdiečiai jau sukūrė Kėdainiams ir Liepojai.

Turizmo informacinės sistemos įdiegimas Klaipėdoje kainuoja apie 500 tūkst. Lt. Jis daugiausia finansuojamas iš bendradarbiavimo abipus sienos Baltijos jūros regione programos PHARE 2002 lėšų, devynis procentus sumos ketina padengti Klaipėdos savivaldybė.

[win2k3]

Į Skulptūrų parką sugrįžta "išgydytos" skulptūros


Skulptoriui K. Pūdymui buvo gaila nuniokoto savo darbo, todėl jis iškart sutiko su pasiūlymu skulptūrą restauruoti

Skulptūrų parką administruojantis Mažosios Lietuvos istorijos muziejus ėmėsi "gydyti" laiko ir vandalų suniokotas skulptūras. Vakar namo - į Skulptūrų parką - sugrįžo pirmoji restauruota skulptūra - Klaudijaus Pūdymo "Kriauklė".

Šiais metais iš viso buvo išvežtos restauruoti trys skulptūros. Dalios Matulaitės skulptūra "Dvylika brolių" bei Gintauto Jonkaus "Į kelionę" dar nebaigtos restauruoti, bet jau šiemet atnaujintos jos sugrįš į Skulptūrų parką.

Rudenį Mažosios Lietuvos istorijos muziejus ruošiasi surengti simpoziumą, į kurį žada pakviesti skulptūrų autorius ir pakalbėti apie Skulptūrų parko situaciją, planus. Neatmetama galimybė, kad parke galėtų atsirasti naujų skulptūrų.

"Skulptūrų parkas - unikalus dalykas. Toks parkas - pirmas Lietuvoje. Ir Europoje nelabai atrastume analogų, kad vienoje vietoje būtų sukaupta tiek daug kūrinių", - sakė Mažosios Lietuvos istorijos muziejaus direktoriaus pavaduotojas Evaldas Jurkevičius.

Muziejus kviečia skulptūrų autorius, su jais pasirašo autorines sutartis dėl restauracijos, sutariama data, kada skulptūra grįš į savo senąją vietą. Pinigus restaravimui skiria Klaipėdos savivaldybė.

Skulptūrų rekonstrukcija kainuoja nuo kelių iki keliasdešimt tūkstančių litų.

Kai kurie kūriniai per du dešimtmečius yra smarkiai nukentėję nuo laiko, vandalų ar norinčiųjų greitai pasipelnyti - per spalvotųjų metalų vogimo vajų buvo "nurengta" ne viena skulptūra.

Smarkiausiai nuniokota Vitalijaus Lukošaičio "Vakarienė keturiems" - iš kompozicijos kažkur dingo viena skulptūra. Kūrinį imsis restauruoti jau mirusio skulptoriaus sūnus, tėvo darbą į Šiaulius išsivežęs jau vakar. Vandalai nepagailėjo ir D. Matulaitės "Dvylikos brolių" bei Vytauto Naručio "Motinos".

Saugos kameros

Šios dvi skulptūros Skulptūrų parko administratoriams kelia tikrą galvos skausmą. Skulptūra "Dvylika brolių", sverianti apie 400 kilogramų, bei "Motina" yra pagamintos iš bronzos.

Pastaroji skulptūra yra atokioje vietoje. Atkūrus kūrinį, jį planuojama pastatyti labiau apsaugotoje vietoje.

Šioms skulptūroms apsaugoti turėtų būti įdiegta saugumo sistema, - mano E. Jurkevičius. Vertingąsias skulptūras ruošiamasi apsupti vaizdo kameromis.

"Tokia apsauga padės tik tada, jei kamoris bus tiesiogiai sujungtos su policija ar saugos tarnyba. Vien tik įrašo pagalba skulptūrų neapsaugosime. Panašiai buvo su šiemet sulaužytais suoleliais. Buvo parašytas pareiškimas policijai, bet rezultato sunku tikėtis. Tai - vieša vieta, daug kas čia per dieną praeina, ir, jei už rankos nepagausi nusikaltėlio, jo nenubausi", - sako E. Jurkevičius.

Skulptūrų parkui prižiūrėti šiemet skirta 266 tūkst. litų. Iš šios sumos bus atnaujinti ir sulaužyti suoleliai. Naujieji suoleliai, pastatyti dar pernai rudenį, nuo vandalų nukentėjo pavasarį. Vieno suolelio vertė - tūkstantis litų, iš viso buvo patirta maždaug 7 tūkst. litų žala. Dabar parke bus pastatyta apie dešimt naujų suolų.

Be to, už šiemet skirtus pinigus ruošiamasi perkloti keliuko į Skulptūrų parką iš Liepų gatvės asfalto dangą, prie kai kurių skulptūrų atsiras lentelės su pavadinimais ir autorių pavardėmis.

Kiek vėliau parke, einant M. Mažvydo alėjos link, turėtų būti įrengta automobilių stovėjimo aikštelė, viešasis tualetas, žaidimo aikštelės.

2001 metais buvo patvirtintas Skulptūrų parko detalusis planas. "Jo laikantis reikėtų perkelti skulptūras iš vienos vietos į kitą. Keistųsi visas išdėstymas. Vis dėlto manau, kad autentika turėtų išlikti. Nauji, patogūs takai jau yra nutiesti, o senieji vingiuoti takeliai, mano galva, irgi turėtų išlikti", - teigė E. Jurkevičius.

Jis pastebėjo, kad reikėtų išretinti menkaverčius medžius - tada atsirastų daugiau erdvės. Šiemet pavasarį Savivaldybė jau skyrė 70 tūkst. litų medžių retinimui.

Parkas - istorijos dalis

"Skulptūrų restauravimas - sveikintinas dalykas. Net abejojau, ar tai įvyks. Gerai, kad skulptūros nebuvo iškeltos ir imamasi jas tvarkyti. Visos skulptūros nebus sutvarkytos, nes daugelis autorių jau yra mirę arba išvykę į užsienį. Man buvo gaila savo darbo, laukiau tokio pasiūlymo restauruoti ir iškart sutikau", - sakė skulptorius K. Pūdymas.

Savo kūrinį jis atnaujino per porą mėnesių - kita medžiaga pakeitė metalines detales. "Kodėl buvo nuniokotos skulptūros? Primityviausia priežastis - buvo metalo vajus. Niekas nežiūrėjo, ar čia geresnis menininkas, ar įdomesnė skulptūra", - sakė K. Pūdymas.

Skulptūrų parkas gimė 1977 metais, kai iš kūrybinės stovyklos Smiltynėje skulptoriai suvežė savo kūrinius. Tokios stovyklos vyko keletą metų. K. Pūdymas dalyvavo jose 1981 ir 1983 metais.

"Stovyklos vykdavo vasarą du mėnesius. Reikėjo sugalvoti tokį darbą, kurį būtų galima atlikti per du mėnesius. Mums, pradedantiesiems skulptoriams, tai buvo savotiškas išbandymas", - prisiminė jis.

"Parke matyti skulptūros raida: juk čia yra ir mokytojų, ir mūsų, ir net mūsų mokinių darbų. Negali būti net kalbos, kad šį parką reikėtų sunaikinti. Reikia tausoti šį didelį turtą", - tikino menininkas.

Jam pritarė ir skulptorius iš Šiaulių Gintautas Lukošaitis. "Ką turi Klaipėda, neturi nė vienas Lietuvos ar net Baltijos miestas ir, nemanau, ar artimiausiu metu turės. Klaipėda gali tuo didžiuotis. Tai yra Lietuvos kultūros istorija, ištisa skulptūros epocha", - sakė jis.

Savo tėvo V. Lukošaičio kompoziciją "Vakarienė keturiems" restauruosiantis sūnus turės nemažai paplušėti - jam teks atkurti vieną dingusią skulptūrą.

"Bandyta visą nuversti, ji sudaužyta. Iš skulptūrinės grupės pavogta berniuko skulptūra. Ją bus galima atkurti iš nuotraukų, maketo, pagal kitų skulptūrų mastelį ir plastiką. Kainuos nemažai - reikės atnaujinti, nuimti nuo akmens žalėsius, montuoti. Iš viso kainuos maždaug tiek, kiek kainuotų naują skulptūrą pastatyti. Restauracija - brangus malonumas", - apie darbo subtilybes pasakojo G. Lukošaitis.