Viešosios erdvės ir Klaipėdos mažoji architektūra

[ValdasJ]

Pasaulio kalviai Klaipėdai nukaldino "Penktąjį vėją"



Tris dienas Klaipėdos miesto Pilies muziejuje vykusiame tarptautiniame kalvystės plenere "Keturi vėjai" prie žaizdro ir priekalo susitikę pusšimtis profesionalių kalvių iš įvairių pasaulio šalių ne tik demonstravo amato meistrystę, tradicijas ir naujoves, bet ir dovanojo miestui bendrą skulptūrinę kompoziciją.

"Iš geležies galima nukaldinti viską - nuo vinies iki jūros ir keturių vėjų stichijos", - šį devizą įkūnijo kanadiečių, latvių, čekų ir mūsiškių kalvių darbai. Šio didingo archaiško amato kūrinių ekspozicijoje gausiai susirinkę klaipėdiečiai išvydo visko: nuo geležim inkrustuotų atvirukų, juvelyrikos dirbinių ir dvylikasluoksnio Damasko plieno durklo iki mažųjų architektūros formų, sakralių bei modernių skulptūrų. Jose matėme neįprasčiausias dermes: geležies ir odos, geležies ir keramikos bei geležį, papuoštą žalvariu bei bronza.

Kalviai seminare aptarė iš šiuolaikinių technologijų invaziją į kalvystę, esą, staklėmis padaryta architektūrinė detalė - pigiau, greičiau, parankiau, bet tai - bedvasiai daiktai, o ne menininko individualybe alsuojantys šedevrai. Net aptarti kalvių santykiai su pameistriais. Ir net naktimis su kūju prie žaizdro ir dumplių "džiazuodavo" hefaistai - lyg gyva ugnies stichijos metafora. Žiūrovus linksmino dvi trapios, bet pečiuitos kalvės iš Kanados, besidarbuojančios toną sveriančiu pneumatiniu kūju, ir artistų grupė "Viduramžių pasiuntiniai" bei fejerverkai. Renginiui baigiantis, kalvių kalviu buvo išrinktas alytiškis Vytautas Jarutis bei sumontuotas kolektyvinis kūrinys "Penktasis vėjas", o svečiai atsisveikino Klaipėdos kalvystės muziejuje.

Plačiau apie renginį ir jo dalyvių mintis skaitykite penktadienio "Kultūros uoste".

Ivona ŽIEMYTĖ

[Eimantas]

Vandentiekininkai gražina Plytinės gyvenvietę

JANINA ZVONKUVIENĖ

Pasikeitė anksčiau kiek apleista Plytinės gyvenvietė.

Joje sėjami nauji žolynai, lyginami šaligatviai, pavyzdingai susitvarko vis daugiau sodybų.

Plytinės gyvenvietė pasikeitė ne tik ant žemės, bet ir po žeme. Įrengta apie keturis kilometrus vandentiekio linijų ir dar tiek pat kanalizacijos. Dabar liko sutvarkyti trasų paviršių.

Visus darbus nuo pirmo griovio iki paskutinės šaligatvio plytelės atlieka bendrovė „Plungės lagūna“. Bendrovės „Klaipėdos vanduo“ Tinklų departamento direktorė Dalia Venckūnienė sakė, kad Plytinės gyvenvietėje įrengti vandentiekio ir kanalizacijos linijas kainavo apie 3 milijonus litų. Šiomis dienomis viskas turi būti parengta vertinimo komisijai, nes jau priartėjo ir planuotas terminas.

„Turėjome pastabų dėl aplinkos tvarkos – taisosi!“,- sakė Miesto ūkio departamento direktorius Alfonsas Šimkus.

Pagrindinėje gatvėje bendrovė „Klaipėdos želdiniai“ dar ankstyvą pavasarį išgenėjo didelius tankius medžius, dabar čia daug šviesiau ir erdviau. Gaila, kad į privačius objektus važiuojanti sunkioji technika laužo asfaltuotą pėsčiųjų ir dviratininkų taką.

www.klaipeda.daily.lt

[Eimantas]

Neringa rūpi

Vienas puikiausių paminklų Klaipėdoje – laivus ant pečių nešanti Neringa. Ji stovi netoli senojo Turgaus, pačioje Taikos pr. pradžioje. Jau seniai mačiau, kad dvi postamento plokštės yra atsilupusios. Ilgai jos stovėjo atremtos. Žiūriu, jau sudaužytos. Dabar gal kas toliau lups ir daužys. Juk buvo galima sutvarkyti bent per kokią savaitę, kai pirmosios atsilupo. Kodėl reikia laukti, kol nuardys, nugriaus tiek, kad jau reikės projektų ir fondų. Dažniau reikia prisiminti darbo nebijančias rankas ir kibirą skiedinio. Jau ir taip „nusiprojektavome“...

B.

www.klaipėda.daily.lt

Tikrai užmiršta skulptūra su skveru. O pastačius naują tiltą ir nutiesus Bastionų gatvę turbūt neliks ir to skvero. Kur skulptūrą dės?

[Eimantas]

Fontanai trykš gegužę

VINCAS GRIGAS

Atšalę orai atitolino ir uostamiesčio puošmenų - fontanų čiurlenimo pradžią.

Vis dėlto kai kurių kaimyninių šalių miestuose jie jau trykšta. Rygos fontanas prie Nacionalinės operos jau dabar pilnas vandens.

Šiuo metu Klaipėdoje dar tik rengiamasi įvertinti fontanų techninę būklę ir parengti sezonui.

Džiugins tie patys penki fontanai, kaip ir pernai.

Fontanus Teatro aikštėje prie Toravos Anikės paminklo ir skvere prie „Meridiano“ burlaivio prižiūri Klaipėdos savivaldybė. Šie įrenginiai miestui pernai atsiėjo 49 tūkst. litų.

Danės skvere esantį vandens čiurlentoją už savo pinigus prižiūri jūrų krovinių kompanija „Bega“, Karlskronos aikštėje - „Klaipėdos vanduo“, o fontanu Danės gatvėje prie paminklo žvejui rūpinasi „Klaipėdos Smeltė“.

Tikėtina, kad ir šiemet liks du neveikiantys fontanai prie Debreceno prekybos centro ir „Pempininkų“.

Jiems remontuoti pinigų dar nėra skirta.

www.klaipeda.daily.lt

[Eimantas]

Gatvių džiunglėse gelbės naujos iškabos


Klaipėdiečiams ir miesto svečiams nebeilgai teks klaidžioti po uostamiestį ieškant reikiamos gatvės ar pastato.

Iki šių metų pabaigos žadama užbaigti naujų informacinių ženklų ir nuorodų projektą. Jo rengėjai sako, jog naujoji sistema bus paprasta, aiški, informatyvi ir logiška.

Ydinga kaimynų patirtis

Praėjusių metų pabaigoje uostamiesčio Savivaldybė paskelbė konkursą vizualinės informacijos bei nuorodų techniniam projektui parengti, kurį laimėjo Klaipėdos dizaino centras (KDC).

Nors sutartis dėl projekto parengimo iki šiol dar nėra pasirašyta, KDC nesnaudžia.

Vienas iš centro vadovų Vakaris Bernotas "Vakarų ekspresui" sakė, kad rengiant projektą iš pradžių buvo susipažinta su kituose šalies bei užsienio miestuose įdiegtomis informacinėmis sistemomis.

Kitas žingsnis - duomenų analizė, problemų įvardijimas ir uostamiesčio planinės struktūros bei klaipėdiečių poreikių nustatymas.

Anot V. Bornoto, Lietuvoje nė vienas miestas negali pasigirti turįs nepriekaištingą modelį: "Pavyzdžiui, Kaune ant daugiabučių sukabinti didžiuliai skydai su namų numeriais matomi net nuo autostrados, bet gatvės sužymėtos klaidingai. Palanga turi prasto dizaino, vizualiai nepatrauklią, tačiau efektyvią informacijos atžvilgiu nuorodų sistemą, kai ties kiekviena gatvių sankirta stovi stulpai su gatvių pavadinimais, tačiau neišspęstos problemos dėl pastatų numeracijos ir jos krypties."

KDC specialistams ryškų įspūdį paliko Vokietijos, Prancūzijos ir Anglijos patirtis, tačiau, atsižvelgus į finansines galimybes, kokybės ir kainos santykį labiau atitiko Lenkijos sostinėje Varšuvoje įdiegta sistema, kuri esanti kokybiška ir paprasta.

Spalviniai kodai

KDC atstovo teigimu, Klaipėdos informacinės sistemos kūrimo procese siekiama atsižvelgti į aibę dalykų. Pavyzdžiui, namų numeraciją išdėstyti taip, kad reikiamą pastatą galėtų rasti ne tik automobiliu važiuojantis asmuo, bet ir pėsčiasis.

KDC dizaineriai taip pat siekia aiškumo dėl gatvių numeracijos didėjimo ar mažėjimo krypčių nustatymo, kokiu šriftu ir kokio dydžio raidėmis turi būti parašyti gatvių pavadinimai, iš ko, atsižvelgiant į pajūryje vyraujantį klimatą, gaminti lenteles su nuorodomis.

"Be to, turime atsižvelgti, kaip ženklai derės prie skirtingos miesto architektūros: senamiestyje, ant šiuolaikinių vadinamųjų stiklinių pastatų, miegamuosiuose rajonuose bei privačių namų kvartaluose. Juk tai, ką užkabinsi ant blokinio daugiaaukščio, gali visiškai netikti prie raudonų plytų architektūrinio paveldo", - aiškino V. Bernotas.

Nors dizaineriai kol kas neapsisprendė, ar būtina mieste įvesti spalvinį rajonų kodavimą, jau aišku, kad sovietinių laikų palikimo - juodai baltų lentelių - ant pastatų nebeliks.

KDC specialistai naują Klaipėdos informacinę sistemą projektuoja taip, kad ji atitiktų klaipėdietišką dvasią, todėl iškaboms bus naudojama miesto logotipo su šūkiu "Laisvu stiliumi" spalvinė gama.

"Naujasis projektas taps Klaipėdos turizmo informacinės sistemos tąsa, todėl ir toliau naudosime tamsiai mėlyną - vadinamąją Klaipėdos safyro spalvą, Klaipėdos herbo spalvas - raudoną ir geltoną", - sakė KDC dizaineris Linas Dzimidas.

Jau sukurtų naujos informacinės ir nuorodų sistemos eskizų KDC neskuba viešai demonstruoti iki tol, kol bus pasirašyta sutartis su Savivaldybe.

Nepaisant iškilusių kliūčių, KDC projektą žada užbaigti dar šiemet, nors pagal sąlygas, konkurso laimėtojas projektą turėtų parengti per dešimt mėnesių po sutarties pasirašymo, t.y. jau 2008-aisiais.

Dėl kokių priežasčių Savivaldybė delsia sudaryti sutartį su KDC, išsiaiškinti nepavyko: atsakinga Savivaldybės administracijos Miesto tvarkymo skyriaus specialistė šiuo metu serga. Anksčiau teigta, kad sutartis bus sudaryta iš karto, kai tik bus patvirtintas biudžetas.

Natalija MOGUČAJA
www.ve.lt

[Eimantas]

Plaukiantiems mariomis mos berniukas su šuneliu


Jau už kelių mėnesių uostamiestis turėtų pasipuošti nauju dekoratyviu elementu - skulptūra "Vaikystės svajonė".

Ant lauko akmens atsistojęs kepure mojantis berniukas, kitoje rankoje už pavadėlio laikantis lietuvių skaliką, pasitiks atvykstančiuosius ir išlydės išvykstančiuosius Kruizinių laivų terminale.

Bronzinę maždaug 1,4 metro aukščio skulptūrą planuojama pastatyti prie vandens, terminalo kampe, kad jos neužstotų prišvartuoti laivai.

Tikimasi, kad skulptūra taps šios teritorijos traukos objektu turistams ir miestiečiams. Jeigu bus gauti visi reikiami pritarimai, ją planuojama pastatyti prieš Jūros arba Klaipėdos gimtadienio šventę.

"Vaikystės" svajonės autoriai - skulptorius Svajūnas Jurkus ir architektas Vytautas Paulionis, uostamiestį papuošę jau ne vienu savo kūriniu. Projekto mecenatas - bendrovė "Pamario restauratorius".

"Vakarų ekspreso" informacija

[Jeffas]

Na nereikia ten tų pamiklų prie Danės (jau užtenka kažkokią nuskeltą koloną pastatė!). Verčiau tegu atstato namus, kurie ten prie upės prieš karą stovėjo...

[Eimantas]

Klaipėdiečių teismui - tūkstantmečio paminklo projektai


Nuo vakar klaipėdiečiai gali susipažinti su menininkų siūlomais projektais, kurioje miesto vietoje ir koks paminklas turėtų būti pastatytas minint Lietuvos vardo tūkstantmetį.

Visi darbai iki vasario 18-osios bus eksponuojami Klaipėdos koncertų salės antrajame aukšte.

Tačiau vakar miestiečiai vangiai reagavo į siūlymus išsakyti savo nuomonę apie pateiktus projektus. Nors Koncertų salės budėtojos suskaičiavo, kad projektų apžiūrėti buvo atėję kone 15 žmonių, tačiau nė vienas jų nepaliko jokio atsiliepimo specialiai paliktoje atsiliepimų knygoje.

Žinia, idėja būtent tokiu būdu įamžinti visai Lietuvai svarbią datą kilo prieš keletą metų susibūrusio ir iki šiol tebegyvuojančio Klaipėdos krašto prisijungimo prie Lietuvos paminklo, šiandien žinomo "Arkos" vardu, paramos fondo nariams.

Fondo pirmininkas Valentinas Greičiūnas akcentavo, kad konkurso dalyviams buvo suteikta visiška laisvė. Vienintelis apribojimas - paminklo idėja, ir kad jo vertė neturėtų viršyti 300 tūkst. litų.

Iki vasario 12 dienos savo projektus pateikė 9 autoriai. Kas jie, paaiškės, tik tuomet, kai bus išrinktas konkurso nugalėtojas. Dabar visi projektų autoriai užkoduoti skaitmenimis, o jų vardai paslėpti užklijuotuose vokuose.

"Manau, kad sulaukėme pakankamai projektų, o kokie jie, nesiimame vertinti - tegul tai padaro visuomenė ir speciali komisija", - sakė fondo valdybos sekretorė Nijolė Navogreckienė.

Vertinimo komisija, kuriai vadovaus miesto meras Rimantas Taraškevičius, konkurso rezultatus paskelbs vasario 23 dieną.

Pirmosios vietos laimėtojui bus įteikta 8 tūkst. litų, antrosios - 5 tūkst. litų, o trečiosios - 3 tūkst. litų premijos.

Paminklas turėtų būti atidengtas 2009 metų liepos 6-ąją.

Edita UŽKURAITĖ
www.ve.lt

[ILGAS525]

labai šaunu girdėti, jog kažkas bent kiek bando atgaivinti senamiestį

[ValdasJ]

Jo, ta pati. Gal netycia kas nuotrauka turi?

Kolkas radau tik tokia:

www.ve.lt

[Bandit_romis]

Jega! Kad tik nesuvalgytu musu katino su peliuku . Beje, jei neklystu kazkur senamiesty ir varinis suo isikures.

tas šuo- "senamiesčio sargas", jis senajame turguje netoli dviračių parduotuvės, jei tą turi galvoje

[ValdasJ]

Jega! Kad tik nesuvalgytu musu katino su peliuku . Beje, jei neklystu kazkur senamiesty ir varinis suo isikures.

[Eimantas]

Klaipėdos "Slibinas" spjaudys vandeniu


Kitą savaitę Klaipėdos senamiestyje, Vežėjų gatvėje, ant "Pajūrio" parduotuvės sienos, turėtų atsirasti naujas meninis akcentas - metalo plastiko Vytauto Karčiausko sukurta skulptūra "Slibinas", beje, turinti ir taikomąją lietvamzdžio funkciją.

Vakar menininkas atliko savo kūrinio primatavimo būsimoje vietoje darbus. Apie 145 kg sverianti, 320 cm ilgio plieninė skulptūra kabos 1-3 m aukštyje. Raudonai juoda spalva nudažyto vienaakio slibino galva su paukščio snapu, šikšnosparnio ausys su apvaliais auskarais ir uodega bus puošta bronza. Gyvūno galva bus 120 cm aukštyje, pasak dailininko, kad praeiviai galėtų bendrauti su kūriniu, jį paglostyti. O lietui lyjant - pasigrožėti iš jo burnos teškančiu vandeniu.

Kurdamas "Slibiną" neturėjau pretenzijų padaryti amžiaus skulptūrą, tenorėjau, kad jis būtų žmogiškas ir modernus, ir papuoštų aplinką", - sakė V. Karčiauskas apie objektą, montuojamą prie lietvamzdžio.

Dailininkas pasakojo, jog idėja sukurti "Slibiną" kilo perskaičius padavimą apie du brolius, kurie išėjo ieškoti vietos miestui. Vienas išėjo aplinkkeliu palei upę, kitas pasirinko artimesnį kelią per pelkes ir paržuvo. Vėliau brolis radęs pražuvėlio pėdsakus ir klaikią pėdą. Toje vietoje vėliau brolio atminimui atsiradusi Klaipėda.

"Kieno gali būti klaiki pėda? Manau, kad slibino, - svarstė V. Karčiauskas. - Todėl "Slibino" skulptūrą dar papildys nuo stogo besileidžiantys trys bronziniai pabaisos pėdsakai.

Naujo meninio objekto atsiradimui Klaipėdos senamiestyje pritarė parduotuvės "Pajūris" savininkai, Savivaldybės administracijos komisija, architektai, beliko gauti Lietuvos dailininkų sąjungos Klaipėdos skyriaus pritarimą.

Jurga PETRONYTĖ
www.ve.lt

[Eimantas]

Dovana senamiesčiui - drakonas

EGLĖ PETKUTĖ

Netrukus senamiestį papuoš dar viena dailininko Vytauto Karčiausko dovana – trijų su puse metrų aukščio skulptūra.

Projektui, kuriam dar turi pritarti miesto Įvaizdžio komisija, regis, kliūčių neliko.

„Kūrinys puikus. Padarysiu viską, kas nuo manęs priklauso, kad ši idėja būtų įgyvendinta. Gerbiu ir myliu V.Karčiauską, tad padėti jam – mano pareiga“, - „Klaipėdai“ sakė miesto vyriausiasis dailininkas Mindaugas Petrulis.

Skulptūrą ketinama privirtinti ant šalia galerijos esančio namo, kurio bendrasavininkis - verslininkas Rimantas Cibauskas, sienos. R.Cibauskas iš karto pritarė idėjai, kurią iš dalies ir finansavo.

Įspūdingas drakonas pagamintas iš plieno, dengtas emaliu ir bronza. Kūrinį autorius pavadino „Sena istorija“ ir skyrė Klaipėdos miesto vardo atsiradimui atminti.

„Noriu, kad jis būtų mobilus, gyvas ir priverstų nors trumpam stabtelėti. Drakonas atliks ir lietvamzdžio funkciją. Lyjant vanduo pasipils iš drakono nasrų ir nubėgs į apačioje pastatytą senovinį aštuonioliktojo amžiaus akmenį“, - pasakojo dailininkas.

Teatralizuotą kūrinio pristatymą V.Karčiauskas ketina surengti vasario 2-ąją.

Šį pavasarį menininkas tikisi pagaliau įgyvendinti ir kitą projektą – Turgaus gatvėje, šalia galerijos „Pėda“ esančioje liepų alėjoje pastatyti metalinę skulptūrą „Gyvybės medis“. V.Karčiauskas vylėsi, kad jo kūriniai suteiks gyvumo ir spalvų pilkam Klaipėdos senamiesčiui.

"Klaipėda"

[Paulius]

Tik kad jo nenufyrintų

[Bandit_romis]

Nėr nė ką sakyti, gražu... Labai pagyvins ir paįvairins senamiestį.

[tadux]

Stebuklingasis peliukas:

[Eimantas]

Peliuko atėjimui į senamiestį mėginta sutrukdyti



Klaipėdos senamiestį papuošė dar viena žaisminga skulptūra - vakar šalia džiazo klubo "Kurpiai" buvo atidengtas "Senamiesčio peliukas".

www.ve.lt

[Eimantas]

Senamiestyje apsigyvens „Stebuklingas peliukas“

Rita Bočiulytė

„Yra katinas, betrūksta tik pelės“, - juokėsi klaipėdiečiai architektas Vytautas Paulionis, skulptoriai Sergejus Plotnikovas ir Svajūnas Jurkus, gruodžio 21-ąją 17 val. Klaipėdos senamiestyje įkurdinsiantys naują jo puošmeną - „Stebuklingo peliuko“ skulptūrėlę.

Šis požeminis miesto gyventojas įsikurs Kurpių ir Kepėjų gatvių santryžoje. Tai bus nedidelė, vos 30 cm skulptūrėlė iš bronzos ir akmens. Menininkų trijulė ją pastatys savo lėšomis. Miestas davė leidimą ir ketina apdrausti „peliuką“ nuo ilgapirščių.

„Tą akmeninį kalnelį, ant kurio peliukas tupės, apjuosime bronzine juosta su burtažodžiais: „Mintis pavers žodžiais – žodžiai taps stebuklais“, - pasakojo autoriai apie savo idėją.

Jie tvirtina, kad ir šis „peliukas“, kaip ir R.Midvikio „Senamiesčio katinas“, bus stebuklingas – išpildys gerus norus. „Tik reikės juos pašnibždėti į ausį“, - paslaptingai šypsojosi jie, per atidarymą žadėdami pasakyti ir daugiau burtažodžių.

Trijulė įsitikinusi, kad jų skulptūrėlė gali tapti patraukliu objektu ne tik Klaipėdos gyventojams, bet ir turistams.

„Mūsų senamiestyje trūksta mielų puošybinių architektūros akcentų. Mes norime padėti jiems atsirasti“, - sakė menininkai, planuojantys ir daugiau nedidelių skulptūrėlių įkurdinti miesto širdyje. Juolab kad miesto valdžia pirmąjį jų pasiūlymą sutiko džiaugsmingai.

"Klaipėda"

[felar]

Man visai patinka ta skulptura

There is no spoon