Balsavau už Miliūno projektą, bet kas ten per b*bys atsiprašant jame virš pastato iškilęs ? Galėtų jo ir nebūti.
Skelbimas
Collapse
No announcement yet.
[KAU] "Merkurijaus" metamorfozė
Collapse
X
-
Iš tiesų, ta vieta tapo Kauno širdim vien dėl to, kad ten daug erdvės kaip savotiška aikštė. Jeigu pastatas bus pritrauktas prie pat alėjos neliks ir pačio žavesio.Parašė Hunte-r Rodyti pranešimąO kas dar dėl projektų, tai jie visi, per daug pritraukti prie gatvės, dabar, kai merkurijus atitrauktas , daugiau erdvės, manau taip ir reiktų palikti...
Paskutinis taisė mmm; 2007.09.21, 12:18.Kaunas - lėtai bet užtikrintai...
Comment
-
Ar esi matęs kaip atrodė ta vieta anksčiau?Parašė mmm Rodyti pranešimąIš tiesų, ta vieta tapo Kauno širdim vien dėl to, kad ten daug erdvės kaip savotiška aikštė. Jeigu pastatas bus pritrauktas prie pat alėjos neliks ir pačio žavesio.
Comment
-
Ne neteko, gal turi kokia nuotrauka?Parašė jRamke Rodyti pranešimąAr esi matęs kaip atrodė ta vieta anksčiau?Kaunas - lėtai bet užtikrintai...
Comment
-
O ką, gal žada perstatyti?Parašė jRamke Rodyti pranešimąO tu, tuo tarpu, pafotkink Daukanto. g 13. Ir būtų gerai įvairiais rakursais, su perpektyva į abi puses... Ir laikyk savo archyve.
Comment
-
Parašė Edd Rodyti pranešimąJums negaila, kad jį nugriaus? Pvz. buvo galima jį apgaubti nauju pastatu ar pan.
http://www.kaunodiena.lt/lt/?id=6&aid=50902Nė vienas projekto autorius nesiūlė išsaugoti dabartinio „Merkurijaus“ pastato. Bendrovės „Homburg valda“ direktoriaus pavaduotojas Barry Nabuurs „Kauno dienai“ komentavo, kad dabartinis pastatas yra prastos būklės, jo perstatymas kainuotų daugiau, nei nauja statyba.
Comment
-
Radau šiek tiek istorijos apie "Merkurijaus" pastatą
Dėkui KVB Kaunistikos skyriui
http://renginiai.kvb.lt/view_album.p...auno-istorijos
Švarcų namas su „Triumf“ kinu – prekybos centras „Merkurijus“ (Laisvės al. 60)

1909 m. Švarcų namo projektas
1909 m. pagal techniko Jokūbo Ušakovo projektą sklypo savininkai Dovydas ir Debora Švarcai pastato dviaukštį namą. Jame įrengiamas kinematografas, pavadintas „Triumf“. Tai buvo geriausia tuo metu Kaune kino salė.
1932 m. padarytas kino teatro remontas pagal inžinieriaus Nikolajaus Mačiulskio projektą.
XX a. 7 dešimtmetis

Kinas, kurio savininkas buvo Jokūbas Jacovskis, veikė ir per Antrąjį pasaulinį karą.
1970 m. valdos pastatai prieš nugriaunant apmatuoti.
XX a. 9 dešimtmetis

1983 m. pagal Antano Algimanto Sprindžio projektą čia pastatyta universalinė parduotuvė „Merkurijus“.
Šalia parduotuvės įrengtas fontanas (architektė Vanda Peleckienė).
Tuo pačiu negalime pamiršti pieno centro pastatato kitoje pusėje Laisvės
Pieno centro rūmai (1931-1934; archit. Landsbergis-Žemkalnis)
Paskutinis taisė mmm; 2007.09.21, 16:53.Kaunas - lėtai bet užtikrintai...
Comment
-
Gal turesi kuom paildyt?Parašė jRamke Rodyti pranešimąPaieškosiu prie progosKaunas - lėtai bet užtikrintai...
Comment
-
Ech... Kiekvieną mielą dieną glaudžiuosi senuosiuose pieno centro rūmuose
Jaukūs jie man asmeniškai
Mano nuotraukos @Fotki.com
Auto Show Millennium 2007
Retromobile 2007
"Kova 1". Driftingo čempionatas
"Foje" Gali Skambėti Kitaip
Vilniaus žavesys kauniečio akimis: 1 dalis | 2 dalis
BaltMotorShow 2007, Vilnius: 1 dalis | 2 dalis
Kauno Marių Regioninis Parkas
Comment
-
Ar KTU studijuoji?Parašė HAMMER Rodyti pranešimąEch... Kiekvieną mielą dieną glaudžiuosi senuosiuose pieno centro rūmuose
Jaukūs jie man asmeniškai 
Comment
-
TaipParašė Linas Rodyti pranešimąAr KTU studijuoji?
Mano nuotraukos @Fotki.com
Auto Show Millennium 2007
Retromobile 2007
"Kova 1". Driftingo čempionatas
"Foje" Gali Skambėti Kitaip
Vilniaus žavesys kauniečio akimis: 1 dalis | 2 dalis
BaltMotorShow 2007, Vilnius: 1 dalis | 2 dalis
Kauno Marių Regioninis Parkas
Comment
-
Man šios liutass'o nuotraukos (iš Kauno nuotraukos 2 )labai asocijuojasi su pačia Laisvės alėjos nuotaika, jos koloritu ir netgi kvapu, todėl jos kaip atskaitos taškas:


1. Miliūno projektas "sausas" kaip sudziuves batonas ... Pati idėja per daug racionali ir šalta, nes pastatas tiesiog pritrauktas prie alėjos,labai ilgas monotoniškas tūris kaip siena. Be to medžiagos "sandėlinės" ...
2. Kančas ... taip ... tęsia geriausias garažų projektavimo tradicijas ...
3. Natkevičiaus idėja man iš tikro labiausia patinka, tik jos įgyvendinimas nekoks ... Labai gerai, kad tokioje vietoje bandoma jungti architektūra ir urbanistika. Čia pavyzdys labai jau panašios situacijos ir labai gero sprendimo (atmetus bokštą) Ir pažiūrėkit filmuką pabaigoj (64 skaidrė - filmas)
4. Kiaunė - neišsiplečiant "sausa", nepanašu į Laisvės alėjos aplinką.
5. Šeiboko projektas masyvus ir labai neaišku kaip jis atrodytų iš kitų pusių, tačiau koloritas ir medžiagiškumas labai arti tikslo.
Panašiai kaip šis pastatas dera prie savo aplinkos, taip ir šis projektas turėtų derintis prie alėjos.
1. Nei vienas.
2. Natkevičius
2. Šeibokas
4. Miliūnas
5. Kiaunė
6. Kančas
P.S. Gal kas galėtumėte nufotografuoti Merkurijų ir aplinką ? Ar verta jį palikt, ar ne ?Paskutinis taisė tricky_kid; 2007.09.23, 02:07.
Comment
-
Truputį papildysiu Tave apie tai, kas buvo iki „Merkurijaus“, arba Švarcų namas su „Triumfo“ kinoteatru Laisvės al. 42 (dab. Laisvės al. 60).Parašė mmm Rodyti pranešimąGal turesi kuom paildyt?
Sklypą Nikolajaus prospekto ir Ploščiadnaja gatvės kampe (dab. Laisvės al. / Daukanto g.)1847 metais įsigijo Prūsijos karalystės architektas Jokūbas Volleris. 1861 m pasistatė du mūrinius vieno aukšto namus. Vėliau keleta kartų keitėsi šeimininkai. 1908 m.turtas buvo užstatytas Vilniaus Žemės banke. Tais pačiais metais sklypą nusipirko Dovydas ir Debora Švarcai ir jo kampe pagal techniko Jokūbo Ušakovo projektą 1909 m. pasistatė dviaukštį namą. J.Ušakovas buvo numatęs moderno stiliaus fasadus, piramidinį bokštelį virš nusklembto kampo, antrinantį „Metropoliui“ (čia būtų geras pavyzdys nūdienos architektoriams). Tačiau Švarcams nepavyko šio projekto įgyvendinti: užbaigtas tik vienas pastato aukštas, jame įrengtas kinematografas „Triumf“. Tai buvo geriausia Kaune kino salė. Be jos 1910 m. dar veikė „Oaza“ ir „Olimpas“. „Triumfo“ salė buvo pailga, su nuolydžiu ir tęsėsi palei Daukanto gatvę. Įeinama buvo iš Laisvės al. Viduj - erdvus foje ir bufetas – didoka kvadratinė patalpa į kiemą atgrežtais langais. 1914 m. Švarcai ėmėsi nebaigtos namo satybos pagal inžinieriaus Aleksiejaus Skrinnikovo projektą. Antrame aukšte buvo įrengti medicinos kabinetai ir erdvus šeimininkų butas. Namo fasadai buvo padengti kontrastingų faktūrų tinku, o forma su nusklembtu kampu įgavo lakoniškojo vėlyvojo moderno formą. 1932 m. padarytas kinoteatro vidaus remontas pagal inž. N.Mačiulskio projektą. Tuo pačiu metu buvo remontuojami ir kiti Švarcų namai. Pirmuose aukštuose platinamos krautuvių vitrinos. Kraštiniam korpusui palei Laisvės al. 1934 m. užstatytas trečias aukštas ir jame įsikūrė gyd.Zacharino privati chirurginė klinika. K/t „Triumfas“ veikė IIPK metu, veikė ir sovietmety iki maždaug 60-ųjų pradžios, tik jau „Upeivių klubo“ pavadinimu.
Dalis info iš: „Gubernijos laikotarpis Kauno architektūroje“. N.Lukšionytė-Tolvaišienė.VDU leidykla, Kaunas. 2001.
Įdedu pastato projektą (kampinis):

Nuotrauka iš 4-to dešimtmečio. Dešinėje jos pusėje matosi dalis „Triumfo“ pastato su tuometinėm filmų afišom:

Fasadų išklotinė 1970 metais:
Comment
-
Dėkui už išamią info. Labai įdomu.Parašė jRamke Rodyti pranešimąTruputį papildysiu Tave apie tai, kas buvo iki „Merkurijaus“, arba Švarcų namas su „Triumfo“ kinoteatru Laisvės al. 42 (dab. Laisvės al. 60).
Mane šiek tiek neramina scenarijus kada pastatas pritraukiamas prie pat alėjos. Iš šios nuotraukos matyti, kad pakankamai suspausta erdvė buvo. "Merkurijus" tarsi ją atvėrė. Atsirado savotiškos aikštės įvaizdis. Mano manymu kyla grėsmė, kad uždarius šią erdvę vietos patrauklumas kris. Būtų labai gaila.Nuotrauka iš 4-to dešimtmečio. Dešinėje jos pusėje matosi dalis „Triumfo“ pastato su tuometinėm filmų afišom:
Kaip matau nei vienas iš pastatų neišlikęs šiandien.Fasadų išklotinė 1970 metais:Kaunas - lėtai bet užtikrintai...
Comment
Comment