Skelbimas

Collapse
No announcement yet.

Vilniaus miesto bendrasis planas

Collapse
X
  • Filtrai
  • Laikas
  • Show
Clear All
new posts

    Vilniaus miesto bendrasis planas

    Kol dar nepatvirtintas bendrasis planas (BP), dar verta apie jį diskutuoti.
    Visą rugsėjo mėnesį Savivaldybėje buvo eksponuojami brėžiniai ir buvo galima reikšti pastabas.

    Viena nuotrauka iš tos ekspozicijos


    Būtų gerai perkelti iš kitos temos Music atsiųstus geros kokybės planus
    http://tinkle.miestai.net/showpost.p...&postcount=473


    Jei bus dar koks svarstymas, verta apsilankyti Savivaldybės puslapyje
    http://www.vilnius.lt/new/vadovybe.php?open=608

    BP ketinama patvirtinti iki metų pabaigos

    #2
    Visi planai ir kitokia informacija yra čia: http://www.vilnius.lt/bplanas

    Comment


      #3
      BP yra geris Dar jo nepakabino savivaldybeje, o Gulbinuose,Pilaiteje ir Kairenuose didziaja dali zemiu ispirko....Paskata dirbti..Dziugu.

      Comment


        #4
        BP atgarsiai "NT rinkoje"

        Vilniaus bendrasis planas keis žaidimo taisykles

        Dar nepatvirtintas Vilniaus miesto bendrasis planas (BP) susilaukė nemažai pastabų, tačiau „NT Rinkos“ kalbintų nekilnojamojo turto įmonių vadovų nuomone, jis neabejotinai įneš į nekilnojamojo turto rinką daugiau skaidrumo, padidins žemės pasiūlą, o tai teigiamos įtakos turėtų paprastam vartotojui.

        Tiesa, investuotojams labiausiai kliūva sumažintas užstatymo intensyvumas, tačiau panaikinti žemės panaudojimo suvaržymai (kai pakeisti sklypo paskirtį iš komercinės į gyvenamąją ar atvirkščiai buvo ypač sunku), ko gero, iš dalies sumažina statybų tankumo suvaržymus.
        Daugiau: http://www.delfi.lt/news/economy/bus...hp?id=11339647

        Comment


          #5
          Patvirtintas Vilniaus miesto bendrasis planas iki 2015 metų
          2007-02-14




          Vilniaus miesto taryba šiandien patvirtino svarbiausią miesto darnios plėtros dokumentą – Vilniaus miesto savivaldybės bendrąjį planą iki 2015 metų. Šis planas yra daugeliu atžvilgių pranašesnis už iki šiol galiojusį dokumentą, jo sprendiniai aiškūs, skaidrūs, suprantami tiek specialistams, tiek kiekvienam miesto gyventojui. Plano galiojimo laikotarpiu šie sprendiniai nebus keičiami.
          „Ši diena iš tikrųjų verta Vilniaus nepriklausomybės dienos vardo – nepriklausomybės nuo kvadratūros, kubatūros, greito pelno, trumpalaikių interesų ir savanaudiškumo“,- įvertindamas patvirtinto Bendrojo plano reikšmę sakė Vilniaus meras Artūras Zuokas. Mero teigimu, Bendrasis planas taps pagrindu įgyvendinant miesto visuomenei svarbius ekonominius, inžinerinės ir socialinės infrastruktūros plėtros projektus.
          Svarbiausia Bendruoju planu užtikrinama nuostata – gerinti vilniečių gyvenimo kokybę, ginti viešąjį interesą. Iki šiol leistas maksimalus gyvenamųjų teritorijų užstatymo intensyvumas 2,5 sumažintas iki 1,6. Naujajame plane atsisakyta esamų gyvenamųjų rajonų tankinimo strategijos. Plane aiškiai išskirtos neužstatomos žaliosios miesto teritorijos, numatomas privalomas želdynų kiekis gyvenamuosiuose rajonuose. Teikdamas pirmenybę viešajam interesui, šis planas padės ateityje išvengti daugybės šiuo metu kylančių problemų, ypač nepagrįstai augančių spekuliacijų grąžinama žeme.
          Bendrasis planas iki 2015 metų daug palankesnis žemės nuosavybės teises atkūrusiems vilniečiams, nes naujai miesto plėtrai numatyta žymiai didesnė teritorija, nei iki šiol galiojusiame plane. Susigrąžinusiems žemę žmonėms Bendrasis planas nurodo aiškias plėtros galimybes, leidžia greičiau parengti teritorijų planavimo dokumentus.
          Naujas Bendrasis planas taip pat bus palankesnis verslui ir investicijoms. Sumažindamas biurokratinius trukdžius, šis dokumentas supaprastins planavimo procesą ir padės jį sutrumpinti maždaug vieneriais metais. Vadovaudamiesi Bendruoju planu, investuotojai galės rengti detaliuosius planus ir statybos projektus. Tikimasi, kad toks planavimo proceso supaprastinamas padidins Vilniaus miesto patrauklumą užsienio investuotojams.
          Vilniaus miesto bendrasis planas iki 2015 m. yra parengtas profesionaliai, atsižvelgiant į miesto gyventojų interesus bei lūkesčius, kurie nustatyti atlikus plačią reprezentatyvią gyventojų ir ekspertų apklausą. Šį dokumentą plačiai svarstė specialistai ir visuomenė. Viešo planavimo proceso metu nustatytos problemos išspręstos naujame Bendrajame plane. Šį planą teigiamai įvertino jį ekspertavę specialistai, derinančios valstybinės institucijos, daugelis visuomeninių organizacijų. Patvirtintas Vilniaus miesto bendrasis planas iki 2015 m. pakeis iki šiol galiojusį sostinės bendrąjį planą.
          Parašas :)

          Comment


            #6
            Vilniaus bendrąjį planą liberalai apskundė teismui

            ELTA
            2007 vasario mėn. 15 d. 12:38

            Nerimsta aistros dėl prieštaringai vertinamo sostinės bendrojo plano iki 2015 metų, kurį miesto taryba, nepaisydama viešai reikštų protestų, patvirtinto trečiadienį. Ketvirtadienį Lietuvos Respublikos liberalų sąjūdžio atstovas, Vilniaus miesto tarybos narys Laurynas Kuzavas sostinės tarybos sprendimą patvirtinti Vilniaus miesto bendrąjį planą iki 2015 m. apskundė Vilniaus apygardos administraciniam teismui.
            http://www.delfi.lt/news/daily/lithu...hp?id=12158336

            Ir kurgi girdėta ta Kuzavo pavardė?
            Ar tik čia ne tas "žaliasis", kuris atstovauja žaliųjų garažų savininkus, prieštaraujančius gatvių tiesimui?

            Comment


              #7
              Parašė Romas Rodyti pranešimą
              Vilniaus bendrąjį planą liberalai apskundė teismui

              Ir kurgi girdėta ta Kuzavo pavardė?
              Ar tik čia ne tas "žaliasis", kuris atstovauja žaliųjų garažų savininkus, prieštaraujančius gatvių tiesimui?
              Kiek girdėjau, tas pats. Atrodo jis rinko parašus prieš Šiaurinės gatvės tiesimą
              Parašas :)

              Comment


                #8
                Pradėjo darbą Vilniaus miesto savivaldybės bendrojo plano iki 2015 m. pagrįstumą ir teisėtumą tirianti komisija
                2007-06-27




                Sostinės Savivaldybėje pradėjo darbą Vilniaus miesto tarybos sudaryta laikinoji komisija, tirianti Vilniaus miesto savivaldybės bendrojo plano iki 2015 metų ir jo sprendinių pagrįstumą ir teisėtumą. Vakar Savivaldybėje surengtas atviras šios komisijos posėdis.

                Pirmojo posėdžio metu komisija aptarė su naujuoju miesto bendruoju planu susijusias problemines situacijas – iškilusius teisinius ginčus ir gautas pretenzijas. Nuspręsta, kad savo darbe komisija daugiausia dėmesio skirs klausimams, dėl kurių yra pradėti teismo procesai, bei raštu pateiktoms pretenzijoms – ypač toms, kurios nebuvo patenkintos. Posėdyje taip pat buvo aptartos daugiausia ginčų sukėlusios Vilniaus miesto savivaldybės teritorijos – prie oro uosto esanti Pupinė, Daniliškės, Platiniškių etnokultūrinis verbų draustinis. Buvo siūloma svarstyti su Vilniaus pramogų parko teritorija susijusius klausimus.

                Kitą komisijos posėdį numatoma surengti po dviejų savaičių – liepos 10 dieną.

                Vilniečiai, pageidaujantys komisijai pateikti svarstyti jiems rūpimus klausimus, turėtų apie tai iš anksto informuoti komisijos pirmininko Vilniaus mero pavaduotojo Evaldo Lementausko referentę tel. 211 2884. Jei pateiktas klausimas bus įtrauktas į posėdžio darbotvarkę, klausimo autorius bus kviečiamas dalyvauti jo svarstyme.

                Kuo užkliuvo Daniliškės? Kas ten per ginčai? Ką ten norėjo statyti? Gal kas girdėjote?
                Parašas :)

                Comment


                  #9
                  Straipsnyje išklausytos dvi pusės



                  Lukas Miknevičius
                  L.R. priedas „Sostinė“ 2007-08-11

                  Valdininkai nori dar daugiau dangoraižių

                  Nuomonės – skirtingos
                  Vicemero Evaldo Lementausko nuomone, Vilniuje turėtų atsirasti daugiau teritorijų, kuriose būtų leidžiama statyti aukštybinius pastatus. Tai jis pareiškė po savivaldybės komisijos, turinčios peržiūrėti Vilniaus bendrojo plano iki 2015 metų sprendinių pagrįstumą ir teisėtumą, posėdžio.

                  Kitos nuomonės buvo bendrąjį planą rengusios darbo grupės vadovas architektas Mindaugas Pakalnis. Anot jo, dabar aukštybiniams pastatams numatytų teritorijų pakanka, o jei jų būtų skiriama daugiau, tai daryti reikėtų labai apgalvotai. Pagal dabar galiojantį sostinės bendrąjį planą, aukštybiniams pastatams yra numatytos dvi teritorijos – dešiniajame Neries krante šalia savivaldybės ir Viršuliškėse šalia Spaudos rūmų.

                  Aukštybiniais laikomi pastatai, kurių aukštis yra daugiau kaip 35 metrai. Išvadas dėl sostinės bendrojo plano komisija Vilniaus miesto tarybai planuoja pateikti rugsėjo 12 dieną.

                  Argumentai neįtikina
                  „Rengiant bendrąjį planą, buvo svarstomos 7 teritorijos, kuriose būtų leidžiama statyti aukštybinius pastatus, tačiau galutiniame variante jos liko tik dvi. Kodėl tokių pastatų negalima statyti kitur? Asmeniškai manęs architektų argumentai neįtikina“, – sakė komisijos pirmininkas E.Lementauskas.

                  E.Lementausko nuomone, aukštybiniams pastatams skirtų teritorijų mieste galėtų atsirasti ir daugiau. Pasak sostinės vicemero, mieste yra pakankamai daug stiprių verslo grupių, kurios norėtų vienytis ir bandyti auginti urbanistines aukštuminių pastatų kalvas ne vienoje vietoje.

                  „Pastaruoju metu ypač domimasi „Vilmos“ gamyklos teritorija Šiaurės miestelyje. Ten labai graži vieta, valdoma vienos verslo grupės, kuri norėtų statyti aukštybinius pastatus. Taip pat yra Ukmergės gatvė, kuri pakankamai ilga, ir čia galima rasti įdomių sprendimų“, – teigė E.Lementauskas.

                  Reikia detaliųjų planų
                  Pasak vicemero, Vilniaus bendrajame plane yra išnagrinėtas tiktai miesto centras ir teritorija šalia Spaudos rūmų. Iš principo kitur statyti aukštybinius pastatus nedraudžiama, tačiau tam reikia parengti atskirų teritorijų detaliuosius planus.

                  „Nedaug verslininkų yra finansiškai pajėgūs patys parengti detalųjį planą, o mes to nedarome. Tokiu būdu gniuždome verslo investicijas mieste“, – aiškino E.Lementauskas.

                  Kol kas detalųjį planą savo jėgomis Vilniuje yra parengusi tiktai bendrovė „Akropolis“, kuri buvusios „Velgos“ gamyklos teritorijoje ketina statyti prekybos ir pramogų kompleksą.

                  Laikosi tradicijų
                  M.Pakalnis, kalbėdamas apie galimybę aukštybiniams pastatams skirti papildomų teritorijų, buvo skeptiškas.

                  „O ką jie ten statys? 24 aukštų gyvenamuosius namus. Paskui tie namai pasens ir tik kels socialines problemas. Mano galva, gyvenamasis namas apskritai neturėtų būti didesnis kaip septyni aukštai“, – kalbėjo M.Pakalnis.

                  Anot architekto, formuojant miesto vaizdą būtina laikytis ir nusistovėjusių urbanistinių tradicijų – dvi aukštybiniams pastatams skirtos teritorijos buvo numatytos dar sovietmečiu, 1970 metais.

                  „Reikia suvokti miesto identitetą. Vilnius turi tam tikrus charakteringus apžvalgos taškus. Aukštuminių pastatų statyba turi būti tęstinė. Yra tam tikrų vietų, kuriose buvo statoma. Ten reikia statyti ir toliau“, – aiškino M.Pakalnis. Jis abejojo ir E.Lementausko argumentu, kad daugiau urbanistinių kalvų norėtų verslininkai.

                  „Štai teritorija, kurioje aukštybinius pastatus statyti galima. Kažkodėl nematau, kad vyktų kokie nors darbai“, – pro savivaldybės langą rodė M.Pakalnis. Jo teigimu, kuo mieste bus mažiau aukštų pastatų, tuo bus geriau.

                  „Vakarų Europa jau seniai suprato, kad gyvenimo kokybės požiūriu geriausias yra vidutinio aukštumo miestas. Daugumoje Europos šalių sostinių rasite tik po vieną, daugiausia dvi aukštybiniams pastatams skirtas teritorijas“, – sakė architektas M.Pakalnis
                  Paskutinis taisė Romas; 2007.08.12, 20:52.

                  Comment


                    #10
                    Kaži kiek reikia sumokėti tokiam Lementauskui, kad jis išeitų į teatro sceną ir pradėtų karksėti?

                    Kažkokie pusiau neįgalūs verslininkai.

                    Pasak sostinės vicemero, mieste yra pakankamai daug stiprių verslo grupių, kurios norėtų vienytis ir bandyti auginti urbanistines aukštuminių pastatų kalvas ne vienoje vietoje.
                    Nedaug verslininkų yra finansiškai pajėgūs patys parengti detalųjį planą
                    flickr >>>

                    Comment


                      #11
                      Valdžia miesto bendrajame plane įžvelgė trūkumų
                      Sandra Trinkūnaitė, „Sostinės“ korespondentė
                      2007-12-07

                      Tyrė nuo birželio
                      Miesto valdžia toliau užsiima tuo pačiu – pirmtakų darbų narstymu. Šįkart atėjo eilė sostinės plėtrą lemiančiam dokumentui – Vilniaus miesto bendrajam planui iki 2015 metų. Šis buvo patvirtintas metų pradžioje praėjusios kadencijos savivaldybės tarybos.

                      Sostinės vicemeras Evaldas Lementauskas, vadovavęs dar birželio mėnesį sudarytai laikinajai komisijai, tyrusiai bendrojo plano sprendinių pagrįstumą ir teisėtumą, savo išvadas užvakar pateikė dabartinės savivaldybės tarybos nariams. Anot vicemero, bendrasis planas buvo patvirtintas nepakankamai atsižvelgiant į vilniečių pasiūlymus ir prašymus. Esą net plano rengėjų atsakymai į gyventojų pretenzijas buvo nemotyvuoti, o tai galėjo sukelti jų pasipiktinimą.

                      „Į bendrąjį planą perkelta dalis dokumentų, parengtų pagal ankstesnį planą, ne visoms teritorijoms buvo nustatyti užstatymo aukščio ir intensyvumo parametrai“, – vardijo E.Lementauskas.
                      Tai, kad ne visose teritorijose aiškiai nustatyti šie parametrai, komisijos manymu, gali sudaryti sąlygas korupcijai.

                      Užkliuvo, kad nebuvo konkurso
                      Laikinajai komisijai užkliuvo ir tai, kad planui rengti nebuvo organizuotas konkursas – tai padaryti buvo įgaliota savivaldybės įmonė „Vilniaus planas“. E.Lementauskas taip pat paskelbė, kad sostinės bendrasis planas nebuvo įvertintas korupcijos prevencijos įstatymo numatyta tvarka. Tačiau tose pačiose išvadose teigiama, kad dar pernai Specialiųjų tyrimų tarnyba raštu buvo pranešusi, jog bendrųjų planų vertinimas antikorupciniu požiūriu yra netikslingas. Teritorijų planavimo įstatymas ir kiti bendrųjų planų rengimą reglamentuojantys teisės aktai taip pat nenumato tokio vertinimo.

                      Dar keliose išvadose teigiama, kad teisės aktuose nustatyta pernelyg sudėtinga plano keitimo procedūra, nesukurta jo stebėsenos tvarka.

                      Sprendimo būdai – kitąmet
                      Visus trūkumus E.Lementauskas išvardijo 8 punktais. Išvadose dar pridėti 4 komisijos siūlymai. Siūloma sudaryti nuolatinę komisiją ar darbo grupę, kuri analizuotų vilniečių pateiktus prašymus dėl bendrojo plano sprendinių, ne dažniau kaip kartą per metus miesto tarybai būtų teikiami siūlymai dėl jų keitimo. Taip pat siūloma savivaldybės administracijos direktorių Gintautą Palucką įpareigoti kreiptis į Specialiųjų tyrimų tarnybą dėl plano antikorupcinio vertinimo bei organizuoti didžiųjų prekybos centrų išdėstymo mieste specialaus plano parengimą.

                      Išklausė posėdžio metu
                      Vienas bendrojo plano rengėjų, įmonės „Vilniaus planas“ vyriausiasis architektas Mindaugas Pakalnis komisijos išvadas išklausė tarybos posėdžio metu.

                      „Galiu pasakyti, kad jose bendrojo plano sprendiniai įvertinti pakankamai teigiamai, kartu parodant teritorijų planavimą lemiančių teisės aktų nepakankamą suderinamumą.

                      Juk miesto bendrasis planas nenustato konkretaus žemės sklypų reglamento – tai strateginis miesto plėtros dokumentas, nurodantis tolesnius jo augimo principus iki 2015 metų. Jį papildo ir trūkumus šalina papildomi dokumentai – specialieji, detalieji planai, įvairios koncepcijos“, – kalbėjo M.Pakalnis.

                      Pasak architekto, tuose dokumentuose toliau yra detalizuojami ir konkretinami bendrojo plano sprendiniai, nustatomi konkretūs teritorijų užstatymo reglamentai. Dabar reikėtų susitelkti į šių bendrąjį planą konkretizuojančių dokumentų rengimą.
                      http://www.lrytas.lt/?data=20071207&...a071207&view=2


                      Buvęs šiaulietis (2001-2003 m. dirbęs UAB "Profilaktinė dezinfekcija" generaliniu direktoriumi, 2003 m. pr. išrinktas Šiaulių m. vicemeru, tais pat metais - vienos partijos pirmininko pavaduotojas) šiek tiek painioja bendrojo ir detaliojo planavimo tikslus.
                      Paskutinis taisė Romas; 2007.12.10, 20:42.

                      Comment


                        #12
                        Gal kur nors galima rasti tas komisijos išvadas?
                        Savivaldybės departamentų, skyrių ir tarnybų numatomas darbo planas
                        2007 m. gruodžio 10 - 14 d.

                        2007-12-12, trečiadienis
                        11.30 val. Savivaldybės plėtojimo, ryšių su visuomene ir viešosios tvarkos komiteto posėdis 207 kab. Darbotvarkėje – 3 klausimai:
                        • Dėl pritarimo Vilniaus miesto savivaldybės teritorijos bendrojo plano iki 2015 metų ir jo sprendinių pagrįstumo ir teisėtumo ištyrimo laikinosios komisijos išvadoms ir siūlymams.
                        (...)

                        14.00 val. Ekonomikos ir finansų komiteto posėdis 306 kab. Darbotvarkėje - 8 klausimai:
                        • Dėl pritarimo Vilniaus miesto savivaldybės teritorijos bendrojo plano iki 2015 metų ir jo sprendinių pagrįstumo ir teisėtumo ištyrimo laikinosios komisijos išvadoms ir siūlymams.

                        (...) Ir kt.

                        15.00 val. Miesto plėtros komiteto posėdis 337 kab. Darbotvarkėje – 23 klausimai:
                        • Dėl pritarimo Vilniaus miesto savivaldybės teritorijos bendrojo plano iki 2015 metų ir jo sprendinių pagrįstumo ir teisėtumo ištyrimo laikinosios komisijos išvadoms ir siūlymams.
                        (...)

                        http://www.vilnius.lt/newvilniusweb/index.php/7/?

                        Comment


                          #13
                          Va taip ir turim mieste bardaką, kai uždavinys yra aukštingumą planuoti, o ne viešųjų, rekreacinių, gyvenamųjų bei komercinių teritorijų harmoniją.

                          Anksčiau buvo sutelkiamas dėmesys į tai, ar rajone bus pakankamai žaliųjų plotų, ar pakankamai pralaidžių greitkelių pasieks rajoną. O dabar didieji planuotojai tesugeba į aukštingumą sutelkti dėmesį. Gaila, kad tokius apgailėtinus specialistus turime.

                          Comment


                            #14
                            Parašė Meier Rodyti pranešimą
                            Anksčiau buvo sutelkiamas dėmesys į tai, ar rajone bus pakankamai žaliųjų plotų, ar pakankamai pralaidžių greitkelių pasieks rajoną. O dabar didieji planuotojai tesugeba į aukštingumą sutelkti dėmesį. Gaila, kad tokius apgailėtinus specialistus turime.
                            Nu bet tai juk atitinka mūsų, ckant, mentalitetą. Aukštas pastatas - didžiausias baubas. Tai vat su baubais ir kovojama.

                            Comment


                              #15
                              „Sostinė“ 2008-01-25

                              ,,Visuomet sakiau, kad Vilniaus miesto bendrojo plano iki 2015 metų dokumentas – tobulas.“ A.Zuokas
                              Sandra TRINKŪNAITĖ

                              Sostinės valdančiosios daugumos užmojis narstyti pirmtakų darbus vėl susprogo kaip muilo burbulas. Pusės metų darbas, kai naujoji valdžia sostinės plėtrą lemiančiame dokumente – Vilniaus miesto bendrajame plane iki 2015 metų ieškojo trūkumų ir pažeidimų, nuėjo perniek. Sostinės tarybos posėdyje klausimą dėl bendrojo plano sprendinių pagrįstumo ir teisėtumo pristatantis mero pavaduotojas Evaldas Lementauskas nesulaukė tarybos narių pritarimo – šie balsavo prieš.

                              Dėl to labiausiai iš džiaugsmo rankas trynė buvęs meras Artūras Zuokas, kurio vadovavimo miestui laikais ir buvo priimtas šis svarbus dokumentas.

                              „Iš to garsaus valdžios šūkavimo vėl nieko neišėjo. Aš visuomet sakiau, kad Vilniaus miesto bendrojo plano iki 2015 metų dokumentas – tobulas“, – džiaugsmo negalėjo nuslėpti A.Zuokas.

                              Vilniaus miesto bendrasis planas buvo patvirtintas praėjusių metų pradžioje, vasario mėnesį, praėjusios kadencijos savivaldybės tarybos. Į valdžią atėję politikai su vicemeru E.Lementausku priešaky netrukus sudarė laikinąją komisiją, kuri ėmėsi tirti bendrojo plano sprendinių pagrįstumą ir teisėtumą.

                              Anot vicemero, bendrasis planas buvo patvirtintas nepakankamai atsižvelgiant į vilniečių pasiūlymus ir prašymus. Esą net plano rengėjų atsakymai į gyventojų pretenzijas buvo nemotyvuoti, o tai galėjo sukelti jų pasipiktinimą. E.Lementauskui užkliuvo, kad į bendrąjį planą perkelta dalis dokumentų, parengtų pagal ankstesnį planą, ne visoms teritorijoms buvo nustatyti aukščio ir intensyvumo parametrai.

                              Tai, kad ne visur aiškiai nustatyti šie parametrai, teigiama komisijos išvadose, gali sudaryti sąlygas korupcijai. Laikinajai komisijai užkliuvo ir tai, kad planui rengti nebuvo organizuotas konkursas – tai padaryti buvo įgaliota savivaldybės įmonė „Vilniaus planas“.

                              E.Lementauskas taip pat paskelbė, kad sostinės bendrasis planas nebuvo įvertintas korupcijos prevencijos įstatymo numatyta tvarka. Dar keliose išvadose teigiama, kad nustatyta pernelyg sudėtinga plano keitimo procedūra, nesukurta jo stebėsenos tvarka.
                              http://www.lrytas.lt/?data=20080125&...t080125&view=2

                              Comment


                                #16
                                Sveiki,
                                Radau Vilniaus miesto BP iki 2015 aiskinamajame raste, susisiekimo dalyje, tokia informacija:
                                4 lentelė. Rekomenduojami Vilniaus susisiekimo infrastruktūros plėtros iki 2015 m. objektai.

                                38. Jaunystės ir Kunigiškių g. užbaigimas Pagiriuose
                                Atsakinga institucija: VS, PL
                                Numatomi statybos metai: 2013 – 2015
                                Saltinis

                                Kaip supratau kunigiskiu gatve bus uzbaigiama tik i siaure nuo jaunystes gatves, o su pietine dalimi nieko daroma nebus?



                                Cia pazymejau neisasvaltuota kunigiskiu gatves dali kuri nepazymeta BP. Tai matyt jos niekas ir neketina uzbaigti?
                                Dear Sir,

                                Comment


                                  #17
                                  Kas keliaujate po Lietuvą, turėjote pastebėti kaip stipriai atnaujinti Lietuvos miestai ir miesteliai (rajonų centrai). Praeitą savaitę lankiausi Kelmėje ir turiu pastebėti, kad Vilniui iki Kelmės dar labai labai toli: kone visi šaligatviai nauji, dauguma daugiabučių ir turbūt visos viešosios įstaigos renovuotos ir taip yra tikriausiai daugumoje rajoninių centrų. Taip yra dėl to, kad kažkokie 'protingi' žmonės nusprendė, kad tikslingiausia ES paramą bus naudoti ją sukišant į nedidelius, nykstančius ir probleminius miestus ir miestelius. To pasekoje Lietuvos provincija iš 2007-2013 metų ES fondų buvo stipriai atnaujinta, kai tuo tarpu didžiųjų miestų infrastruktūra toliau skursta.

                                  Tačiau buvo susivokta, kad tos priemonės emigracijos neišsprendė, o naujais šaligatviais nelabai yra kam vaikščioti. Dėl to 2014-2020 ES fondų lėšų liūto dalis šį kartą keliaus į penkis didžiuosius Lietuvos miestus.

                                  Pagal integruotos teritorijų vystymo programą 2014-2020 m. Vilnius šį kart turėtų gauti 3.3 mlrd. Lt, kai tuo tarpu iš 2007-2013 m. ES fondų Vilnių pasiekė tik milijardas litų.

                                  Daugiausiai bus atnaujintos dvi teritorijos, išskirtos į šiaurinę ir pietinę. Tačiau bus investuojama ir į kitas teritorijas, pavadintas "Su tikslinėm teritorijom susietos teritorijos"



                                  Nemaža dalis lėšų bus skirta Šnipiškių konversijai: Lvovo, Linkmenų, Kernavės, Daugėliškio, Fino ir Krokuvos gatvių rekonstravimas. Taip pat daug dėmesio bus skirta 'Architektūros parkui', esančiiam paupio teritorijoje (prie užupio).

                                  Taip pat kompleksiškai turėtų būti sutvarkyta teritorija Žirmūnų, Minties, Tuskulėnų gatvių trikampyje.

                                  Šiaurinėje teritorijoje turėtų būti atnaujinti 130 daugiabučių, o pietinėje - 220.

                                  Turėtų būti renovuota 12 darželių, 11 mokyklų ir jų aikštynų, keliolika kitų švietimo ir ugdymo pastatų, ligoninės ir kiti visuomeniniai pastatai.

                                  Kiti įdomesni projektai:
                                  • Profsąjungų rūmų rekonstrukcija, įrengiant Nacionalinį kultūros centrą „Tautos namai“ su M. K. Čiurlionio koncertų sale. 2015-2018 metai. 250 mln. Lt.
                                  • Daugiafunkcio kultūros, edukacijos ir inovacijų centro statyba 2014-2018 m. 180 mln. Lt
                                  • Neries krantinių modernizavimas, sukuriant inovatyvias erdves kūrybai, sąlygas aktyviam poilsiui, sveikatingumo renginiams Šiaurinėje teritorijoje
                                  • Daugiafunkcio sveikatinimo, švietimo ir užimtumo komplekso įrengimas Šeškinėje 2014-2016 m. 270 mln. Lt
                                  • Ekologiško viešojo transporto plėtojimas; ekologiškų transporto priemonių įsigijimas, 51 mln. Lt
                                  • VT infrastruktūros plėtojimas (gatvių pritaikymas naujos rūšies VT reikmėms, talpaus ir greito VT sistemos diegimas Vilniaus mieste), 263 mln. Lt.


                                  Ir tai tik keletas numatomų projektų.

                                  Žinoma, čia tikriausiai tik preliminarus planas, kuris gali kisti, tačiau tikriausiai nekis tai, kad pagrinde bus atnaujinamos išskirtos dvi teritorijos, kurios turėtų pasikeisti iš pagrindų.

                                  Visą darbų sąrašą galima rasti čia, o plačiau visą Vilniaus miesto programą galima rasti čia.
                                  Paskutinis taisė Eidvis; 2014.10.01, 08:00.

                                  Comment


                                    #18
                                    Mano pagrindinė problema - tai nėra strategija. Tai - atskirų (kartais, susijusių, kartais ne) nežinia kokia analize ar vertinimu pagrįstų projektų sankrata. Ir ITI zonų geografija atrodo keistokai/savavališkai, ypač Pietinės zonos, kuri kažkodėl eina iki Lazdynų ...

                                    Kalbama apie grandiozinius multimilijoninius centrus, ypač kultūros srityje, bet ar jiems yra socialinis poreikis ir ekonominis pagrindimas? Kur duomenys ir studijos, tai bent daliinai pateisinančios? Projektas yra tik vežėčios, kurios turi sekti paskui arklį (strategiją), o ne atvirkščiai. Lygiai taip pat - klausimas kaip kažko sieksime negali ir neturi būti atsakinėjamas dar nežinant atsakymo į klausimą turime pasiekti visų Vilniaus bendruomenių ekonominėje-socialinėje raidoje? Kokios kiekvienos tų bendruomenių problemos, pasiūlymai, santykiai?

                                    Reikia tik tikėtis, kad šie fragmentuoti planai nėra galutiniai ir kad naujas Master Planas sujungs juos į logiškesnę ir tampriau susijusią grandinę. Būtų gerai, kad ir atskiri Vilniaus rajonai turėtų savo strategijas, pradėdami būtent nuo bendro tikslo, specialių tikslų ir siekiamų rezultatų, ir tik po to konkrečių veiksmų planų. Tai darant dar reiktų priimti domėn statistiniais duomenimis pagrįstus vietinių bendruomenių poreikius, o ne biurokratų danguje šakėmis paišomas vaikiškas vizijas ignoruojant konkrečiame kvartale gyvenantį žmogų ir jo prioritetus. Kiek galima to top-down planavimo?

                                    Liūdniausia, kad apie visus šituos projektus galvojama kaip apie ES dovaną, užmirštant ko-finansavimo principą. Sako Vilnius gaus '3 milijardus' per visą 2014-2020 finansinę perspektyvą. Bet klausimas - kiek išaugs Vilniaus skola per tą laiką dėl kiekvieno šių projektų kofinansavimo?

                                    Sumoje, manau, kad dar anksti čia džiaugtis, kol nematome, kad visa tai yra racionalaus, duomenimis ir bottom-up principais pagrįsto planavimo rezultatas.
                                    Paskutinis taisė nomad; 2014.10.01, 02:25.
                                    There is nothing more dreadful than imagination without taste (J. W. Goethe).

                                    Comment


                                      #19
                                      /\ Aš tai nematau reikalo čia reikšti nepasitenkinimą. Tai nėra bendrasis planas. Tai yra atskira programa, kuri detalizuoja ir labai konkrečiai nurodo kas turi būti padaroma siekiant bendrajame plane nurodytų tikslų.

                                      Ir tokios visiškai konkrečios programos yra net geriau, negu "kurti patogią aplinką" tipo planai, kurie nieko konkrečiai neapibrėžia, o kai nieko neapibrėžia, tai niekas nieko ir nedaro. Konkretūs projektai su konkrečiomis datomis (aišku, kas trukdo jų nepaisyt?) užduota gerą toną visiems, kurie prie to turi prisidėti. Iš esmės tereikia geros rankos iš viršaus, kuri prižiūrėtų kaip tie projektai vystomi ir to jau pakaktų.

                                      Comment


                                        #20
                                        Parašė digital
                                        4_ITV_programos_veiksmu_planas.pdf bloga nuoroda.
                                        pataisyta

                                        Parašė nomad Rodyti pranešimą
                                        zonų geografija atrodo keistokai/savavališkai, ypač Pietinės zonos, kuri kažkodėl eina iki Lazdynų ...

                                        Reikia tik tikėtis, kad šie fragmentuoti planai nėra galutiniai ir kad naujas Master Planas sujungs juos į logiškesnę ir tampriau susijusią grandinę. Būtų gerai, kad ir atskiri Vilniaus rajonai turėtų savo strategijas, pradėdami būtent nuo bendro tikslo, specialių tikslų ir siekiamų rezultatų, ir tik po to konkrečių veiksmų planų.

                                        Liūdniausia, kad apie visus šituos projektus galvojama kaip apie ES dovaną, užmirštant ko-finansavimo principą. Sako Vilnius gaus '3 milijardus' per visą 2014-2020 finansinę perspektyvą. Bet klausimas - kiek išaugs Vilniaus skola per tą laiką dėl kiekvieno šių projektų kofinansavimo?

                                        Sumoje, manau, kad dar anksti čia džiaugtis, kol nematome, kad visa tai yra racionalaus, duomenimis ir bottom-up principais pagrįsto planavimo rezultatas.

                                        Išties, kaip ir Creatium pastebėjo, čia nėra bendrasis planas, tiesiog temos pavadinimas pasirodė artimiausias, kokį pavyko rasti.

                                        Projektas bus vykdomi pagal programą 'Integruotų teritorijų vystymas'. Savivaldybės rankos yra surištos, nes šita ES programa finansavimą apriboja ribotose teritorijose. Programos esmė, išskirti teritorijas, kurioms būtų būdingi du bruožai: apleista ir turinti didelį potencialą. Išskyrus teritorijas jas kompleksiškai atnaujinti ir transformuoti - t.y. nuo kanalizacijų, šiluminių tinklų ir naujų šaligatvių iki naujų visuomeninių pastatų ir įstaigų.

                                        Mano manymu pasirinkimas yra visai tinkamas, nes pagal šią programą negalima būtų finansuoti nei centro, nei senamiesčio, nes jie jau daugiau mažiau išvystyti. Dėl to pasirinktos teritorijos yra aplink centrą, taip kuriant Vilniaus branduolį, kuris turi didžiausią potencialą, lyginant su tolimesniais rajonais. Lazdynų kampas į šitą teritoriją tikriausiai patenka dėl Lazdynų baseino. Tačiau iš esmės, šios teritorijos nors ir yra pagrindas, tačiau investuojama yra ir į teritorijas, kurios pavadintos "Su tikslinėm teritorijom susietos teritorijos", taip tikriausiai bandant apeit ES reikalavimus investuoti į apibrėžtas problemines zonas.

                                        O tai, kad Vilniui reikės tuos projektus kofinansuoti (t.y. kokia 10% prisidėti iš miesto pusės) - tai tikrai mažiausia problema, tikėtina, kad didžioji dalis tų Vilniaus investuotų pinigų sugrįžtų per mokesčius, gautus iš 3,3 mlrd. Lt investicijų. Problema būtų, jeigu reikėtų viską 100% finansuoti, panašiai taip, kaip kokia 'Air Lituanica' yra finansuojama. Svarbiausia, kad projektai būtų atrinkti tinkamai, tačiau kai yra atnaujinamos ribotos teritorijos ir iš esmės - tai ir pasirinkimas yra ribotas.
                                        Paskutinis taisė Eidvis; 2014.10.01, 08:32.

                                        Comment

                                        Working...
                                        X