Miestų architektūros raidos palyginimas (Vilnius, Kaunas, Ryga, ...)

[VLR]

Reiktų paminėti, kad net ir lenkmečiu buvo idėjų neliesti arba mažai liesti senamiestį. Nežinau, ar tai jau skaitosi kaip "senamiesčio kultas".

Tai, kas yra planuojama apgyvendintiems pastatams taikos metu ir kas yra planuojama apgriuvusiems, pažeistiems ir ištuštėjusiems pastatams po karo yra du skirtingi dalykai. Galima pasiknaisioti po pavyzdžius kokioje nors Vokietijoje ar net toje pačioje Lenkijoje ir pažiūrėti, kuri dalis niekuo neypatingų, pažeistų ar sugriuvusių senamiesčių pastatų buvo atstatyta pokariu tokioje pačioje formoje, kokie jie buvo prieš karą. Tai, kas buvo komunistų padaryta Vilniuje iš konteksto smarkiai neišsišoks.

[dangoraižistas]

Reiktų paminėti, kad net ir lenkmečiu buvo idėjų neliesti arba mažai liesti senamiestį. Nežinau, ar tai jau skaitosi kaip "senamiesčio kultas".

Lenkijos paveldosauga buvo laikoma viena geriausių Europoje ir Pasaulyje tarpukariu, jie vieni pirmųjų saugojo senamiesčius. Tai todėl Vilniuje Senamiestyje neatsirado 5-6 aukštų pastatų kaip Rygoje, nors galėjo drąsiai, jei nebūtų buvę ribojimų, kokį nors 5 a. pastatą įkišti į Rotušės aikštę ar kur kitur. Todėl neabejotina, kad po karo, jei ne atsiųsti iš Leningrado ir Maskvos komunistai, o lenkai per prievartą nebūtų repatrijuoti į Lenkiją (nors sovietiniai komunistai kaip tik turėjo būti suinteresuoti juos laikyt ir neleist išvykt, motyvuojant „tautų draugyste ir kadrų, specialistų trūkumu socialistinei statybai palaikyti ir vystyti“ ar panašiais šūkiais) nieks nebūtų griovęs senamiesčio. Pažiūrėkite į Lenkijos miestus, kur jie ne tai, kad negriovė senų pastatų, bet karo sugriautus nuo nulio atkurdavo Varšuvoje, Gdanske, Poznanėje ir kitur.

Beje, Kaune tarpukariu ant senameisčio buvo nusispjaut, todėl griovė pastatus ar užrioglindavo ant jėzuitų kolegijos 2 papildomus aukštus, ar kitaip siautėdavo. Jei ne tarpukario lenkų draudimas ir senamiesčio išklotinių, gatvių pasauga, Vilniuje būtų privaryta nerealiais kiekiais kaip Rygoje Senamiestyje XX a. pr. pastatų, bet dėl draudimo jie kilo Gedimino pr., Antakalny ir kitur.

Ryga, senamiestis:






Vilnius, nesenamiestis:

[Alfas Vingys]

Tarpukariu Vilnius Lenkijai buvo gili provincija. Nebuvo nei noro, nei išteklių daug statyti. Ryga ar Kaunas, kaip naujos šalies sostinė, visai kas kita

[Košutas]

SEB (pav. 2) ir Galerija Centrs/AEV (pav. 3) labai geri modernistiniai pastatai, vilnietiškiems šviesmečiai iki tokių

[TrippleA]

Tarpukariu Vilnius Lenkijai buvo gili provincija. Nebuvo nei noro, nei išteklių daug statyti. Ryga ar Kaunas, kaip naujos šalies sostinė, visai kas kita

Irgi mitas. Jo, Vilnius nebuvo sostine, bet statybu buvo ir tikrai nemazai. Tiesiog problema, kaip ir su Art Deco pastatais, jie yra tokie netvarkingi, kad ju nebematom. Taip pat nemazai dingo per kara.

[dangoraižistas]

Tarpukariu Vilnius Lenkijai buvo gili provincija. Nebuvo nei noro, nei išteklių daug statyti. Ryga ar Kaunas, kaip naujos šalies sostinė, visai kas kita

Melagis. Vilnius buvo laikomas Rytų Lenkijos centru ir Pilsudskio (Lenkijos diktatoriaus) jaunystės miestu (oficialiai vadintas „Miasto Pilsudskiego“ ar „Miasto Marszalka Panstwa“), todėl faktiškai buvo laikomas 2 Lenkijoj pagal svarbą po Varšuvos, net aukščiau už Krokuvą, kuri visą laiką buvo mažesnė ir tarpukariu tik vos nevos susilygino su Vilnium ar Lvovą. Dėl to miestas gaudavo išskirtinio dėmesio. Vilnių tarpukariu projektavo žymiausi Varšuvos architektai ir pastatai panašūs kaip Varšuvoj. Kaunas buvo 2 mln. valstybės sostinė ir vienintelis šimtatūkstantinis miestas, neturėjęs anksčiau architektūrinės minties tradicijos ar architektų ruošimo mokyklos (tą skaičių viršijo vos XX a. 4 deš. vidury, link pabaigos), o Vilnius 12 mln. regiono centru ir 33 mln. valstybės vice-sostinė, visą laiką turėjusi tarpukariu virš 200 tūkst. gyventojų, iš Varšuvos atvykusių geriausių specialistų. Čia kalbant pezalus apie „provincijas“.

[dangoraižistas]

SEB (pav. 2) ir Galerija Centrs/AEV (pav. 3) labai geri modernistiniai pastatai, vilnietiškiems šviesmečiai iki tokių

Prisijungi prie kitų dviejų pezalų rašytojų, nes nesugebi bent pasigooglinti kas projektavo tuos žymiuosius Vilniaus tarpukario pastatus iš Gedimino pr. Čia panašiai kaip skiesti „Baravykas, Nasvyčiai, Brėdikis – labai geri architektai, daug geresni už provincialus Korbuzjė, Nimejerį, Hundertvaserį“.

[dangoraižistas]

Irgi mitas. Jo, Vilnius nebuvo sostine, bet statybu buvo ir tikrai nemazai. Tiesiog problema, kaip ir su Art Deco pastatais, jie yra tokie netvarkingi, kad ju nebematom. Taip pat nemazai dingo per kara.

Dar daugiau, tas pats viešbutis „Neringa“ yra tiesiog sovietų paremontuotas tarpukario pastatas. Jo fasadas ir dabar išlikęs, tik balkonus sovietai nuardė. To pastato mastelis NIEKUO nesiskyrė nuo Rygos ar Varšuvos, ar bet kurio didmiesčio ir dabar nesiskiria. Daugelis nežino ir įsivaizduoja, kad viešbučio pastatas buvo pastatytas komunistų XX a. 6 dešimtmetyje.





Apskritai, lenkai Vilniuje statė stambius pastatus, 4 aukštų, kartais ir 5. Kaune tarpukario pastatai smulkūs, maži ir žemi, dažniausiai 2 ar 3 aukštų, provincialesnio mastelio.




Tokių namų pilna net visiškame to laikotarpio miesto pakraštyje, toli nuo tuomečio meisto centro.

[RokasLT]

Apskritai, lenkai Vilniuje statė stambius pastatus, 4 aukštų, kartais ir 5. Kaune tarpukario pastatai smulkūs, maži ir žemi, dažniausiai 2 ar 3 aukštų, provincialesnio mastelio.

Jūs gal juokaujate! Kaune kaip tik tarpukariu statyti 3 ar aukštesni pastatai. Apie ką jūs kalbate! Čia jums ne carinis laikotarpis. Be to, ir mastelis miestietiškas: Chemijos laborotorija, Žėmės Ūkio Rūmai, Kauno Apskrities Biblioteka, Lietuvos Bankas, Pašto ofisas, Policijos nuovada, Karo ir Čiurlionio muziejai, Smetoniniai dangoraižiai ir t. t. Tikriausiai Kaune niekada nebuvęs

[TrippleA]

Nu ka, tai vel padariau Goggle Street view galerija, si kart dedikuota tarpukariniam Vilniui.

Keli pastebijimai:

a) Pastatu tikrai yra, ir nemazai, bet jie yra tiesiog nusnerkstais fasadais ir aplinka. Ir tai viena is priezasciu, kodel nematom tu pastatu.

b) Daug sunkiau pastebimu pastatu. Vilniuj yra tikrai nemazai tarpukariniu individualiu namu, ypac Zveryne, Antakalny, Valakupiuose, Turniskese, Naujamiesty ir Pavilny. Individualius namus yra sunkiau pastebet, bet ju yra tikrai daug. Tas pats galioja ir tarpukariniam industriniam paveldui. Lelijos fabrikas, Elfa ir kt. buvo statyti tarpukariu, taciau del toliau vystytos veiklos nemazai pastatu kazkiek pakito arba buvo "apklijuoti" kitais pastatais, bet manau vykstat Naujamiescio regeneracijai daug tokiu pastatu sulauks demesio.

c) Idomusis paveldas. Tai turim ir labai idomaus paveldo is tarpukario. Pvz. A. Vivulskio baznycia ir Parodu kompleksas A. Vivulskio g. 43, kuriamia yra gerai issilaikes tarpukarinis parodu kompleksas (manau pakankamai unikalus atvejus net ir viso regiono mastu).

P.S. Cia tikrai ne visi tarpukariniai pastatai, nes nemazai ju yra individualus gyvenamieji namai ir tiesiog uztruktu daug laiko viska sudeliot. Taip pat dalis pastatu yra kiemuose ar uzdarose teritorijose, kur Street View netraukia.

[dangoraižistas]

Iki šiol gajus kauniečių paleistas tarpukario spaudoje mitas kaip Vilnius „kenčia ir atsilieka, Kaunas statomas, o Vilnius ne“, bet skiedžiant tai apie 3, tai 6, tai 10 tūkstančių Kauno pastatų, iškilusių 1920-1940, vertėtų išskirstyti SKAIČIAIS kiek iš jų buvo 1 aukšto vilos Žaliakalny, kiek – 1 aukšto trobos Slabodkėje ir Brazilkoje, kiek buvo 2, 3, 4, 5, 6 a. pastatų skaičiais ir procentais.

Lengvai pamatytume, kad dominavo 1 a. medinės triobos ir keli šimtai mūrinių vilų (gal kas patikslins, bet abejoju ar skaičius viršys 500, tuo labiau 1000), šimtas-kitas dviaukščių, gal koks šimtas triaukščių, keliasdešimt 4 a. pastatų ir kokie 5 aukštesni – 5 ir 6 aukštų.

Tokia padėtis buvo panaši į Vilnių, bet kadangi Kaunas buvo provincialesnis, 5 aukštų pastatų jame iškilo mažiau nei Vilniuje tarpukariu. Vilniuje net 5 aukštų gyvenamųjų namų galima pakankamai prisirankioti. Pavyzdžiui, toks pastatas Kauno gatvėje.

[dangoraižistas]

P.S. Cia tikrai ne visi tarpukariniai pastatai, nes nemazai ju yra individualus gyvenamieji namai ir tiesiog uztruktu daug laiko viska sudeliot. Taip pat dalis pastatu yra kiemuose ar uzdarose teritorijose, kur Street View netraukia.

Dar galima pridėti MOKYKLAS, kurių pastatyta apie 10. Olandų gatvėje esanti savo grandioziniu masteliu lengvai parbloškia bet kurią Kaune tarpukariu pastatytą mokyklą, o dar yra Liepkalny, Antakalny, Vivulskio g. ir kitur.

[RokasLT]

Iki šiol gajus kauniečių paleistas tarpukario spaudoje mitas kaip Vilnius „kenčia ir atsilieka, Kaunas statomas, o Vilnius ne“, bet skiedžiant tai apie 3, tai 6, tai 10 tūkstančių Kauno pastatų, iškilusių 1920-1940, vertėtų išskirstyti SKAIČIAIS kiek iš jų buvo 1 aukšto vilos Žaliakalny, kiek – 1 aukšto trobos Slabodkėje ir Brazilkoje, kiek buvo 2, 3, 4, 5, 6 a. pastatų skaičiais ir procentais.

Lengvai pamatytume, kad dominavo 1 a. medinės triobos ir keli šimtai mūrinių vilų (gal kas patikslins, bet abejoju ar skaičius viršys 500, tuo labiau 1000), šimtas-kitas dviaukščių, gal koks šimtas triaukščių, keliasdešimt 4 a. pastatų ir kokie 5 aukštesni – 5 ir 6 aukštų.

Tokia padėtis buvo panaši į Vilnių, bet kadangi Kaunas buvo provincialesnis, 5 aukštų pastatų jame iškilo mažiau nei Vilniuje tarpukariu. Vilniuje net 5 aukštų gyvenamųjų namų galima pakankamai prisirankioti. Pavyzdžiui, toks pastatas Kauno gatvėje.

Iš senų dokumentų, kiek prisimenu, 2,5k ar netoli 3k murinių pastatų pastatyta, o vieno aukšto vilų aš Kaune nematęs, dviejų - taip.

Tai paskaičiuojame kur daugiau tarpukariu 5 aukštų ir aukštesnių pastatų. O jūsų pateiktas pvz. Kauno g. ne su nauju anstatu?

[TrippleA]

Dar galima pridėti MOKYKLAS, kurių pastatyta apie 10. Olandų gatvėje esanti savo grandioziniu masteliu lengvai parbloškia bet kurią Kaune tarpukariu pastatytą mokyklą, o dar yra Liepkalny, Antakalny, Vivulskio g. ir kitur.

Parblokst, neparbloskia. Apyligiai yra. Kaunas turi rimtesnes taroukarines architechturos, nes trai buvo sostine ir salies traukos centras, ir skirtingai negu Vilnius, Kauno tarpukarine architechtura eina kaip visuma, t.y. yra istisi kvartalai ir gatves. Esme tame, kad Vilnius nebuvo kaimas tarpukariu ir turejo savo fair-share tarpukarines architechturos ir landmark'u, skirtingai negu masto nemaza dalis visuomenes.

[dangoraižistas]

Parblokst, neparbloskia. Apyligiai yra. Kaunas turi rimtesnes taroukarines architechturos, nes trai buvo sostine ir salies traukos centras, ir skirtingai negu Vilnius, Kauno tarpukarine architechtura eina kaip visuma, t.y. yra istisi kvartalai ir gatves. Esme tame, kad Vilnius nebuvo kaimas tarpukariu ir turejo savo fair-share tarpukarines architechturos ir landmark'u, skirtingai negu masto nemaza dalis visuomenes.

Matau, kad visiškai nesivoki to pastato mastelio. Siūlau nueit pasižiūrėt gyvai, pavyzdžiui – apeiti aplink, kas tau užims mažiausiai 5 minutes.



Tik priekinis korpusas neužbaigtas dėl karo.

Be to, Kaune visi, net didžiausi gyvenamieji namai yra bent dukart mažesni (pagal pastato ilgį) už Vilniaus g. lenkų karininkų namą ar Mindaugo g. studentų bendrabutį ir t.t. Tas pats Archyvo pastatas Mindaugo g. yra didžiulis, Vyskupo rūmai ir kt.

[dangoraižistas]

Vilniuj irgi pilna gatvių kur daug tarpukario architektūros: Jogailos, Gedimino pr., A. Mickevičiaus g., Kauno, Tauro, Mindaugo, Pylimo ir t.t. Ta pati Tauro g. ten net keli stambūs namai, Kaune būtų vieni didžiausių tarpukary. Arba didžiausia Lenkijoj universalinė parduotuvė. Kur Kaune tarpukariu 5 aukštų parduotuvė?

[RokasLT]

Vilniuj irgi pilna gatvių kur daug tarpukario architektūros: Jogailos, Gedimino pr., A. Mickevičiaus g., Kauno, Tauro, Mindaugo, Pylimo ir t.t. Ta pati Tauro g. ten net keli stambūs namai, Kaune būtų vieni didžiausių tarpukary. Arba didžiausia Lenkijoj universalinė parduotuvė. Kur Kaune tarpukariu 5 aukštų parduotuvė?

Toliau, kur daugiau pvz.? Kad parduotuvė - tai turėtų daryti įspūdį?

[dangoraižistas]

Archyvo pastatas Mindaugo g. (1926 m.). Pastatas iš kitos šlaito pusės turi 5 aukštus.


Vyskupo rūmai.


Kas man parodys analogiško dydžio gyvenamąjį pastatą Kaune?


Gyvenamasis namas Tauro g., pastatytas 1936 m.


Bankininkų namas, Tilto g. Taip pat 5 aukštų, kokių per visą tarpukary Kaune buvo pastatyta gal kokie 3: https://kurgyvenu.lt/Vilnius/Tilto_g._7-S2kcN

[dangoraižistas]

Taip pat siūlau nepamiršti gamyklos Elektrit, kuri buvo didžiausia Lenkijoje ir viena didžiausių Europoje radijo gamyklų.


Priešais buvo pastatyta berniukų gimnazija, kaip minėta, mokyklų Vilniuje per tą laikotarpį pastatyta apie 10.

[dangoraižistas]

Jogailos gatvėje. Čia yra geriausias tarpukario portalas Lietuvoje, daugiau niekur tokio nėra, Kaune tokių portalų nebuvo sukurta.

Gretimas tarpukario pastatas.