15min.lt 2018.02.06 Varėnos sinagoga įrašyta į Kultūros vertybių registrą
Į kultūros vertybių registrą įrašytai medinei Varėnos sinagogai nustatytas vietinis reikšmingumo lygmuo. Ši sinagoga pastatyta XX amžiaus pradžioje.
Po Antrojo pasaulinio karo beveik tris dešimtmečius pastate buvo įsikūrę Varėnos kultūros namai.
Šiuo metu sinagogos pastatas priklauso privačiam asmeniui
Aidonas Valkiūnas. Maldos namų išskirtinumas - tapyba.
Iki Antrojo pasaulinio karo daugelyje Lietuvos miestų ir miestelių stovėjusios medinės sinagogos sunaikintos karo arba pokario metais. Tačiau yra miestų, kurie gali didžiuotis išsaugoję svarbių medinių žydų sakralinės architektūros pavyzdžių. Vienas jų – Pakruojis, kur šių metų gegužę duris atvėrė renovuotas medinės sinagogos pastatas. Nuo šiol čia veiks Pakruojo rajono savivaldybės Juozo Paukštelio viešosios bibliotekos vaikų skyrius, jau planuojami renginiai, parodos, koncertai. Tai – seniausia išlikusi Lietuvoje medinė žydų sinagoga.
Artėja į pabaigą projekto „Pakruojo žydų sinagogos pastato tvarkyba ir pritaikymas kultūros ir viešosioms reikmėms“ įgyvendinimo darbai.
Šią savaitę pasirašyta sutartis dėl Pakruojo žydų sinagogos sienų ir skliauto autentiškos tapybos ir sienų tapetų restauravimo bei atkūrimo darbo projekto parengimo paslaugų ir darbų atlikimo.
Sienų ir skliauto piešiniai bus atkuriami naudojantis nuotraukomis, o tapetų restauravimo bei atkūrimo darbai – išlikusiais jų fragmentais.
Sinagogos tvarkybos darbus planuojama baigti balandžio mėn. Naujo objekto pristatymas visuomenei planuojamas gegužės mėn. http://www.regionunaujienos.lt/darba...eja-i-pabaiga/
Apie dingusį Šeduvos žydų miestelį (štetlą) buvo ir kelios publikacijos spaudoje
Bernardinai.lt 2015.05.29 Šeduvoje gyvenusių žydų atminimą įamžins projektas „Dingęs štetlas“
Simboliška ceremonija buvo užbaigti dvejus metus trukę senųjų kapinių, kuriose iki Antrojo pasaulinio karo buvo laidoti Šeduvos miestelio žydų tautybės gyventojai, atkūrimo darbai (projektą parengė Algimanto Kančo studija).
(...)
Pasak projekto „Dingęs štetlas“ kuratoriaus S. Kanovičiaus, atlikti darbai – tik pati pradžia siekiant įamžinti Šeduvos žydų, kurie prieš Pirmąjį pasaulinį karą sudarė daugumą miesto gyventojų, atminimą.
„Metas į Lietuvos žydų, litvakų, paveldą pradėti žiūrėti plačiau ir kalbėti ne tik apie masines žudynes ir jų aukų įamžinimą. Turtinga litvakų kultūra ir praeitis yra neatskiriama ir šių dienų Lietuvos dalis, todėl pats metas mums visiems iš naujo atrasti ir susipažinti su įdomia litvakų istorija ir kultūra.
Norėtųsi, kad kapinių atkūrimas ir istorinių vietų įamžinimas Šeduvoje taptų pradžia iniciatyvos, kuri pristatytų litvakų kultūrą ir taptų turistiniu centru, į kurį vyktų ir Lietuvos, ir užsienio turistai, besidomintys Lietuvos kultūriniu paveldu ir istorija. (...)"
Atmintis – kaip valstybės sienos, ji turi būti akylai ir nuolat saugoma. Ji gyva, jei yra žadinama kasdien. Antraip ji kaip nedirbamas laukas virsta usnimis išsikerojusiu dirvonu, per ją kaip per blogai saugomą valstybės sieną sėlina nuo bet kokios atsakomybės viską atleidžianti užmarštis. Taip pristatydamas projektą „Dingęs štetlas“ kalbėjo jo iniciatorius Sergejus Kanovičius
Projektas "Dingęs štetlas" padarys Šeduvą žinomą ne tik Lietuvoje. Iki 2015-ųjų metų padaryti dideli darbai - sutvarkytos žydų genocido vietos, restauruotos didžiulės senosios Šeduvos žydų kapinės
„Dingęs Štetlas“ – tai VšĮ „Šeduvos žydų memorialinio Fondo“ nuo 2012 metų vykdomas unikalus Lietuvos žydų kultūros ir paveldo projektas.
Projekto pagrindą sudaro keli pagrindiniai elementai:
– restauruotos senosios Šeduvos žydų kapinės
– 3 paminklai masinių žydynių vietose
– paminklas Šeduvos miestelio centre
– Šeduvos žydų muziejus „Dingęs Štetlas“
– istorinė monografija apie Šeduvos žydus
– dokumentinis filmas „Suakmenėjęs laikas“
Prasidėjo Alytaus Sinagogos ir buvusio rabino namo restauracijos ir rekonstrukcijos darbai .Mano Fotografija labai prastos kokybės. Stendas skelbia, jog darbų pradžia 2016 .07 , pabaiga 2020 antra pusė. Lauksime rezultatų. Šiaip jau tikrai pati sinagoga buvo labai prasto stovio.Atsimenu kuomet apie 1990 metus su skautais buvome įlindę vidun tai gerai matėsi išlikusi sienų tapyba,bei kažkokios metalinės kolonos.
Savaitgalį pasiimsiu gerą fotoaparatą ir padarysiu reportažą.
Komentuoti: