Švč. Mergelės Marijos Ramintojos rekonstrukcijos projekto architektės Marija Nemunienės interviu
LRT.lt 2026.02.07
Architektė apie sovietmečiu sandėliu paverstą Ramintojos bažnyčią: pastatas vėl bus gyvas
LRT.lt 2026.02.07
Architektė apie sovietmečiu sandėliu paverstą Ramintojos bažnyčią: pastatas vėl bus gyvas
– Jūsų projektas „Šviesu“ turi modernių elementų, pavyzdžiui, stiklinių pertvarų. Ką jūs nugriausite?
– Mes pažiūrėjome, kas išties yra išlikę ir kas yra įdomiausia. Išlikęs vargonų choras – unikalus šios bažnyčios elementas. Net restauravimo projektiniuose pasiūlymuose yra, kad, atvėrus vargonų chorą ir bent jau toje zonoje turint erdvę per tris aukštus, matytume bažnyčios pirminį grožį. Numatytas vargonų choro restauravimas, bus atvertos pagrindinės įėjimo erdvės, atstatyti arkiniai praėjimai.

– Vadinasi dalį gelžbetoninių pertvarų jūs griausite? Ar nenorėjote nugriauti jų visų?
– Buvo įvairių minčių. Tačiau vertinant, kiek reikia ploto, perdangos yra paliekamos. Mes turime parodyti ne tik tai, ką norime, kas yra gražioji šio pastato pusė, bet ir atskleisti šio pastato istoriją. Visi galvojame, kad pastatas labiausiai nukentėjo sovietmečiu, kai jis buvo daržovių sandėliu ir jame buvo įrengtos utilitarios laiptinės ir pramoninis keltuvas.
Tačiau pastatas dar anksčiau nukentėjo jį pritaikant cerkvei dėl to, kad jis neatitiko stačiatikių religinių kanonų. Buvo sunaikinta visa jo puošyba: ikonostasai, altoriai, paveikslai. Šiame pastate norisi atspindėti visus jo laikotarpius ir vadinamąją nepatogią istoriją. 19 a. bažnyčia tapo Šv. Andrejaus cerkve pagal gubernijos architekto Tišeckio projektą. Tuo metu jos puošyba ir vidaus erdvių grožis nukentėjo labiausiai. Pirminė puošyba ir pirminis dekoras išliko tik aukštesniuose fasaduose, nes čia netrukdė.
– O vidaus interjere mes jau nebeturime ką parodyti?
– Viduje yra nuskusta, išlikusi tik polichromija Viešpaties Jėzaus koplyčioje (bet ten yra sovietmečiu įrengti perdenginiai) ir šiek tiek antrame aukšte, netoli dabar įrengtų administracinių patalpų. Viduje nelabai kas likę. Kodėl kilo mintis eksponuoti nepatogią istoriją? Žmonės, kurie gyveno sovietmečiu, iki Nepriklausomybės, į tą laikotarpį reaguoja labai jautriai ir skausmingai – galvoja, kad viską reikia ištrinti, išbraukti ir tiesiog atstatyti, restauruoti, atidengti, išgriauti.
Bet jaunimą, studentus, kuriems kartais reikėdavo vesti paskaitas, labiausiai šokiruodavo (ir jie sunkiai suprasdavo), kad bažnyčia galėjo būti sandėliu, kad tie kabliai išorėje yra pramoniniai keltuvai. Su kolegomis pagalvojome, kad galbūt vien tik iš vadovėlių būtų sunku papasakoti, kaip sovietmečiu buvo naikinamas religinis paveldas. Tai yra ne vienintelė bažnyčia su liūdna istorija.
https://www.lrt.lt/naujienos/kultura...2GC2Oz6i5df3sD
– Mes pažiūrėjome, kas išties yra išlikę ir kas yra įdomiausia. Išlikęs vargonų choras – unikalus šios bažnyčios elementas. Net restauravimo projektiniuose pasiūlymuose yra, kad, atvėrus vargonų chorą ir bent jau toje zonoje turint erdvę per tris aukštus, matytume bažnyčios pirminį grožį. Numatytas vargonų choro restauravimas, bus atvertos pagrindinės įėjimo erdvės, atstatyti arkiniai praėjimai.

– Vadinasi dalį gelžbetoninių pertvarų jūs griausite? Ar nenorėjote nugriauti jų visų?
– Buvo įvairių minčių. Tačiau vertinant, kiek reikia ploto, perdangos yra paliekamos. Mes turime parodyti ne tik tai, ką norime, kas yra gražioji šio pastato pusė, bet ir atskleisti šio pastato istoriją. Visi galvojame, kad pastatas labiausiai nukentėjo sovietmečiu, kai jis buvo daržovių sandėliu ir jame buvo įrengtos utilitarios laiptinės ir pramoninis keltuvas.
Tačiau pastatas dar anksčiau nukentėjo jį pritaikant cerkvei dėl to, kad jis neatitiko stačiatikių religinių kanonų. Buvo sunaikinta visa jo puošyba: ikonostasai, altoriai, paveikslai. Šiame pastate norisi atspindėti visus jo laikotarpius ir vadinamąją nepatogią istoriją. 19 a. bažnyčia tapo Šv. Andrejaus cerkve pagal gubernijos architekto Tišeckio projektą. Tuo metu jos puošyba ir vidaus erdvių grožis nukentėjo labiausiai. Pirminė puošyba ir pirminis dekoras išliko tik aukštesniuose fasaduose, nes čia netrukdė.
– O vidaus interjere mes jau nebeturime ką parodyti?
– Viduje yra nuskusta, išlikusi tik polichromija Viešpaties Jėzaus koplyčioje (bet ten yra sovietmečiu įrengti perdenginiai) ir šiek tiek antrame aukšte, netoli dabar įrengtų administracinių patalpų. Viduje nelabai kas likę. Kodėl kilo mintis eksponuoti nepatogią istoriją? Žmonės, kurie gyveno sovietmečiu, iki Nepriklausomybės, į tą laikotarpį reaguoja labai jautriai ir skausmingai – galvoja, kad viską reikia ištrinti, išbraukti ir tiesiog atstatyti, restauruoti, atidengti, išgriauti.
Bet jaunimą, studentus, kuriems kartais reikėdavo vesti paskaitas, labiausiai šokiruodavo (ir jie sunkiai suprasdavo), kad bažnyčia galėjo būti sandėliu, kad tie kabliai išorėje yra pramoniniai keltuvai. Su kolegomis pagalvojome, kad galbūt vien tik iš vadovėlių būtų sunku papasakoti, kaip sovietmečiu buvo naikinamas religinis paveldas. Tai yra ne vienintelė bažnyčia su liūdna istorija.
https://www.lrt.lt/naujienos/kultura...2GC2Oz6i5df3sD

Comment