Gal dar kai kurie prisimena... 2011 metais vasario 20 d. poste #400 buvo paviešinta 1950 m. Jono Deksnio daryta Šančių nuotrauka. Ją įkelsiu ir dabar. Tada tarp grupės narių kilo diskusija, koks bokštas matosi tolumoje ant kalno. Buvo spėjama, kad tai trianguliacijos bokštas, bet diskusija tuo klausimu nesivystė. Ir kokia man buvo nuostaba, kai nuvykęs į šalia Anykščių neseniai atidarytą Storių pažintinį taką, kuriame yra Struvės geodezinis punktas, praėjęs 1,2 km, užlipęs 135 laipteliais į Storių kalną, ten atradau informacinę lentą, kurioje buvo minėto bokšto nuotrauka. Tai buvo tipinė trianguliacijos bokšto konstrukcija Šančių punkte.
Reikėjo tik 14 metų, kad lygtis su nežinomuoju būtų išspręsta...
Kaunas. Šančių turgaus halė. 1950 m. Fotografas Jonas Deksnys
Kaunas. Gyvenamasis namas darbininkams ir tarnautojams Griunvaldo g. 8. Architektai Isaokas Trakmanas, Bronius Elsbergas, suprojektuotas 1936 m. „Tilmanso ir K bendrovei“. Pastatytas 1941 m. Šio daugiabučio gyvenamojo namo istorija prasidėjo dar tarpukariu, kuomet buvo sprendžiamas klausimas kaip aprūpinti butais iš kaimo atvykusius darbininkus, amatininkus ir tarnautojus. Galutinis projektas patvirtintas jau prasidėjus pirmajai sovietinei okupacijai 1940 m. rugpjūčio 17 d. ir buvo jau kažkiek pakoreguotas atsižvelgiant į naujus, projektavimo nuostatus. 40 butų namas, yra įdomus ir gana retas pavyzdys iliustruojantis Lietuvos tarpukario architektūrinių idėjų perimamumą sovietinėje Lietuvoje. Taip pat tai vienas iš gana retų ikiindustrinio sovietinės gyvenamosios statybos pavyzdžių pirmosios okupacijos laikotarpiu. Po 1944 m. pastatą perėmė Pramkooperacijos rūmai. 1949 m. Lietuvos ypatingasis archyvas nuotr.
Labai krenta į akis tas „Peace“. Turbūt anoje pusėje užrašai skirtingomis užsienio kalbomis, bet keista, kad patį viršutinį parinko būtent anglišką. Ne broliškų respublikų kalbą, o imperialistų ir išnaudotojų
Ne. Beveik įsitikinęs, kad viršutinėje eilėje į skirtingas puses tas pats žodis: taika - lietuviškai, mir - rusiškai, peace - angliškai ir kaip ne keista kiek sunkiai prisimenu, bet atrodo kažkodėl mėgdavo dar parašyti lotyniškai pace. Kitose eilėse bus kiti žodžiai: laisvė, tėvynė, darbas ir pan. Irgi greičiausiai įvairiom kalbom.
Va tas keistas pomėgis rašyti lotyniškai pace sunkiai suprantamas. Nes libertas, vita ar opus lotyniškai kažkodėl nerašydavo.
Labai krenta į akis tas „Peace“. Turbūt anoje pusėje užrašai skirtingomis užsienio kalbomis, bet keista, kad patį viršutinį parinko būtent anglišką. Ne broliškų respublikų kalbą, o imperialistų ir išnaudotojų
Labai krenta į akis tas „Peace“. Turbūt anoje pusėje užrašai skirtingomis užsienio kalbomis, bet keista, kad patį viršutinį parinko būtent anglišką. Ne broliškų respublikų kalbą, o imperialistų ir išnaudotojų
Didysis potvynis Kaune 1946-ųjų pavasarį. 1946 03 24–26. Panevėžio apskrities Gabrielės Petkevičaitės-Bitės viešoji biblioteka, Pavienių rankraščių fondas F8-995
Komentuoti: