[MRJ] Senoji Marijampolė

[Beniux]

N. Lukšionytė. Kapsuko geležinkelio stoties architektūra, Statyba ir architektūra, 1982, Nr. 11, p. 22.

[inga.]

Žurnalas Statyba ir architekrūta, tiksliai numerio nurodyti negaliu, galėtų būti apie 198x metų
aut. N. Lukšionytė

[laimutis]

ebay.com

[Beniux]

1792 m. vasario 23 d. ATR karalius Stanislovas Augustas Poniatovskis Marijampolei suteikė magdeburginio miesto teises. Nors išliko tik perrašyta šio dokumento kopija, tačiau privilegijos buvimą patvirtina ir kiti faktai. Ši data yra laikoma Marijampolės savivaldos pradžios data.

Neseniai buvo išleistas proginis atvirukas - kvietimas. Jame nenurodytas leidėjas ar užsakovas ...

[SGS]

Žurnalas "Statyba ir architektūra" 1965m.

Atvaizdas


Atvaizdas

Draugystės ir Jaunimo gatvių sankirta. Fotografuota iš Draugystės gatvės stadiono kryptimi.

[SGS]

Aš jau konstatavau faktą, o į teises "manyti" nepretenduoju.
Nuotraukoje pavaizduotas namas stovėjo tuometinėje Varšuvos gatvėje. Tarpukariu gatvė turėjo Vytauto pavadinimą, o namas - Nr.23. Pastatą vokiečiai sunaikinto 1941 m.



Dabar ta vieta yra į pietus nuo SEB, maždaug pusšimtis metrų nuo susikirtimo su Laisvės - Bažnyčios gatvėmis. Pridedu 1903 m. atviruką, kurioje rodykle pažymėjau tą namą. Beje, atviruko anotacija klaidinga - toje vietoje jokios Kalvarijos gatvės nebuvo.
Atvaizdas

Ačiū už puikų paaišknimą

[Beniux]

Ar nemanai jog čia tas pastatas yra priešais Kriaučiūno biblioteką?

Aš jau konstatavau faktą, o į teises "manyti" nepretenduoju.
Nuotraukoje pavaizduotas namas stovėjo tuometinėje Varšuvos gatvėje. Tarpukariu gatvė turėjo Vytauto pavadinimą, o namas - Nr.23. Pastatą vokiečiai sunaikinto 1941 m.


Dabar ta vieta yra į pietus nuo SEB, maždaug pusšimtis metrų nuo susikirtimo su Laisvės - Bažnyčios gatvėmis. Pridedu 1903 m. atviruką, kurioje rodykle pažymėjau tą namą. Beje, atviruko anotacija klaidinga - toje vietoje jokios Kalvarijos gatvės nebuvo.

[SGS]

Visai nematyta nuotrauka. Ačiū, Laimučiui. Pavyko nustatyti namo vietą. Tai buvusios Varšuvos (dabar Vytauto g.) pradžios rytinės pusės pastatas, kuriame buvo įsikūręs burmistras ir policijos nuovada. Tuo metu burmistro pareigas ėjo vokietis Bajerhoferis. Tarpukariu pastate veikė garsiausio miesto fotografo M. Buhalterio atelje. Namas neišliko.

Ar nemanai jog čia tas pastatas yra priešais Kriaučiūno biblioteką?

[laimutis]

Marijampolės įgulos 9-ojo pėstininkų pulko bromas. 1924 m. birželio 22 d. "Fotografija - J. FRIDBERGO - Marijampolė"




www.ebay.com

[Beniux]

Dviračiai pagražinti todėl, kad jie ir jų savininkai dalyvavo Pavasarininkų kongreso šventėje. Tiesa, pati šventė įvyko ne pavasarį, o 1925 m. birželio 28 - 29 dienomis. Parade dalyvavo 250 dviratininkų. Jie buvo fotografuojami daugelyje miesto vietų. Vien mano kolekcijoje tokių nuotrauka yra apie dešimt.

[Sefas210]

Turgaus aikštė

Atvaizdas

www.szukamypolski.com

Kokia proga pagražinti dviračiai?

[laimutis]

Turgaus aikštė


www.szukamypolski.com

[laimutis]

Bažnyčios gatvė. Nežinomi metai., M.Buchhalterio fotografija









Vaizdai iš www.ebay.com

[luknas]

Marijampoles prieskario zydai ir ju nuotraukos.

http://staff.washington.edu/sunnieg/mariampolehistory/

[suduvietis]

Freska Marijampolės kareivynėse. Vienintele likus nerestauruota ir labiausiai nuniokota. Tarpukario nuotrauka

[Beniux]

Labai įdomus vaizdas, matosi kiek buvo išlikę pastatų po vokiečių bombardavimų tuo metu. Bet tai turbūt vaizdas prieš ateinant Raudonajai armijai? Ji tai pat nemažai sunaikino miesto pastatų.

Kad ir kaip būtų keista, bet Raudonoji armija 1944 m. liepos pabaigoje, užimdama Marijampolę, beveik nesutiko vokiečių pasipriešinimo ir jokių reikšmingesnių pastatų nesugriovė.
O vokiečiai paskutinėmis dienomis "pasistengė" ir susprogdino elektrinės mašinų skyrių, pašto stotį, dalį cukraus fabriko ir dar kai kuriuos kitus statinius.

[Beniux]

Įsigijau kelis Marijampolės marijonų spaustuvės atvirukus, leistus XX a. 3 dešimtmečio pabaigoje. Popierius - gana prastas, nedaug skiriasi nuo žurnalų viršelių ... Tačiau ir tokia vaizdinė informacija yra naudinga.

[Beniux]

Čia užfiksuota tuometinės Malūno gatvės (dabar P. Kriaučiūno) pabaiga. Mūriniai pastatai išliko: pakito jų tūriai, bet atpažinti detales galima.

Tuo metu antrojo iš dešinės pastato apatinėje dalyje veikė kalėjimas. Beje, šiame pastate epizodiškai kalėjo ir būsimas prezidentas Kazys Grinius. Sunku suprasti. Nelabai suprantu, kokį 80 - metį prieš kelias dienas šventė Marijampolės kalėjimo administracija http://www1.lrytas.lt/-1317998415131...nuotraukos.htm, nes kalėjimas mieste veikė ir per 1905 - 1907 m. neramumus, ir per Pirmajį pasaulinį karą, ir visą tarpukarį. Tiesa, kaliniai kalėjo įvairiose vietose, bet vis tik ... kalėjo.


Toliausiai stovinčiame mediniame name XIX a. pab. - XX a. pradžioje gyveno švietėjas Petras Kriaučiūnas.

[laimutis]

1911 m.


http://www.vilnaghetto.com/gallery2/..._1911.jpg.html

[Beniux]

Dabar šios aikštelės jau nėra, bet didesnių statinių čia neatsirado. Ta vieta buvo įsiterpusi tarp tuometinių Kauno (vakaruose), Pašto (šiaurėje; dabar Dariaus ir Girėno), Jomarkų (dabar beveik visa panaikinta; teliko tik fragmentas V. Kudirkos gatvėje), Pašto skersgatvis ir pietuose – pirklio A. Bialoblockio namai (išliko jų vidurinioji dalis; Kauno g.14). Trumpiau - tai vieta dabartinių Kauno gatvės namų Nr.14 ir 16 vidiniame kieme.

Prasčiau pažįstantiems Marijampolę paaiškinsiu taip: mano turimoje didesnės rezoliucijos tokioje pat nuotraukoje (viršutinės dalies viduryje) matyti geležinkelio stoties bokštas.

Gimnazistas ir aktyvus sportininkas Anupras Tamulynas prisiminimuose taip apibūdino šią vietą: "Eidavome į gimnazijos aikštelę, kuri buvo kitoj pusėj plento, beveik prieš gimnaziją (prieš vokiečių bažnyčią, taip ją vadinom). Aikštelė nedidelė, ir joje beveik jokių įrengimų gimnastikai nebuvo. (...) bandėme žaisti ir krepšinį, bet iš žaidimo nieko neišėjo, nes veik jokių taisyklių nesilaikėme".