[MRJ] Senoji Marijampolė

[suduvietis]

Kelios foto senų miesto vaizdų
Fotografijos studija 1928m.


Laisvės gatvė 1936m.


Trugaus pastatas Basanavičiaus aikštėje 1936m.


Dabartinis Midaus ragas 1935m.


Basanavičiaus aikštė 1925m.


Aukštoji mokykla 1925m. Spėju, kad čia dabartinis moksleivių kurybos centras tik išlikusi centrinė jo dalis


Foto paimta iš http://www.shtetlinks.jewishgen.org

[laimutis]

1916 m. atvirukas

www.akpool.de

[RAM]

Viskas aišku. Ačiū

[suduvietis]

Taigi Beniux paaiškino, kad panaudoti tie patys puošybos elementai ir keliais metais ankščiau statyto pastato P.Kriaučiūno gatvėje, kaip ir Varšuvos ir Kalvarijų gatvių kampe stovinčio pastato frontone (tai yra tas pats dabartinis kraštotyros muziejus)

[RAM]

Beniux, ar tai tikrai tas pats pastatas apie kurį rašo Suduvietis? Vienuolių namas stovi dabartinėje P.Kriaučiūno gatvėje, o Suduviečio pateiktoje nuotraukoje lyg ir Vytauto gatvėje. Ta sena nuotrauka, ko gero daryta iš Šv.Vincento bažnyčios bokšto. Gal klystu?

[Beniux]

Taip, pastatas stovi ir dabar. Jau šiais laikais jį "pabalnojo" vienuolės, susigrąžinusios nuosavybės teises. Mezoninas išsaugotas, bet ... būna ir blogiau.
Matyt, vadovautasi požiūriu: kuo namas aukštesnis, tuo arčiau Dievo.

[laimutis]

Senoji Marijampolė prieš karą buvo ne eilinis Lietuvos miestas, pasižymėjo savitais pastatais. Beniux šitas tavo įkeltas namas vis dar tebestovi?

[Beniux]

Atvaizdas

1917m. foto pamimta is "Lietuva senose fotografijose" facebook.com

Atvaizdas


Gal kas žinot kada buvo nuimtos šios skulptūros nuo Kraštotyros muziejaus stogo? Spėju dar sovietmečiu, manau bus panašus variantas kaip Vilniaus katedros šventųjų skulptūros. Gal ir šitas žada atstatyt?

1874 m. Didvyžių dvaro savininkas Leonas Geištoras pagal L. Boguckio projektą Marijampolėje, tuometinių Varšuvos ir Kalvarijos gatvių kampe pastatydino vienaaukštį mūrinį namą su mediniu priestatu tarnams (iš kiemo pusės) . Ant šio namo stogo nebuvo jokių skulptūrų. Šoninį frontoną paįvairino tik bokšteliai - smailės - populiarus puošybos elementas, pamėgtas L. Boguckio. Įdedu keliais metais anksčiau šio architekto pastatyto kito namo Malūno gatvėje (dabar P. Kriaučiūno) nuotrauką. Ten šie elementai geriau matyti.



Pietinis fasadas šiek tiek pakoreguotas XX a. 3 dešimtmečio pirmoje pusėje: atsisakyta kampinio įėjimo, paaukštinta mansardinė dalis, kurioje apsigyveno vadovaujantys apygardos teismo pareigūnai.

[suduvietis]

1917m. foto pamimta is "Lietuva senose fotografijose" facebook.com



Gal kas žinot kada buvo nuimtos šios skulptūros nuo Kraštotyros muziejaus stogo? Spėju dar sovietmečiu, manau bus panašus variantas kaip Vilniaus katedros šventųjų skulptūros. Gal ir šitas žada atstatyt?

[laimutis]

Nuotraukos iš http://postcards.delcampe.net, šiame aukcione yra nemažai senosios Marijampolės vaizdų.

[Beniux]

Policijos būstinė I - ojo pasaulinio karo metais

Atvaizdas

http://sammeln.shop.ebay.de/

Visai nematyta nuotrauka. Ačiū, Laimučiui. Pavyko nustatyti namo vietą. Tai buvusios Varšuvos (dabar Vytauto g.) pradžios rytinės pusės pastatas, kuriame buvo įsikūręs burmistras ir policijos nuovada. Tuo metu burmistro pareigas ėjo vokietis Bajerhoferis. Tarpukariu pastate veikė garsiausio miesto fotografo M. Buhalterio atelje. Namas neišliko.

[AutoLiet]

1931m. "Škodos" inžinieriams vadovaujant pastatytas pirmasis Lietuvoje cukraus fabrikas:

[laimutis]

Policijos būstinė I - ojo pasaulinio karo metais


http://sammeln.shop.ebay.de/

[Beniux]

Šios gatvės susikirsdavo iki 1941 metų - ten labai aiškiai parašiau. Karo metu išgriauta Kęstučio gatvės dalis daugiau nebuvo atstatyta (yra išlikęs tik vienas raudonplytis namas, "paslėptas" Lietuvninkų gatvės namų kieme, taip vadinamoje Žiedo gatvėje).

[suduvietis]

Betgi Vaičaičio ir Kęstučio gatvės nesusikerta kad sudarytu kampą, tai kaip čia dabar išeina būtų idomu sužinoti

[Beniux]

Internatinė vidurinė mokykla 1910m.
Atvaizdas

Šiame pastate, stovėjusiame Kalvarijos (dabar P. Vaičaičio g.) - Kęstučio gatvių kampe niekuomet nebuvo jokios internatinės mokyklos. Tokios 1910 m. nebuvo ir visoje Marijampolėje. Tai namas, priklausęs Bergui, nuomotas ir įvairioms, daugiausia Teismo įstaigoms. Tarpukario pabaigoje jame įsikūrė Darbo rūmai.
Pridedu XX a. 4 dešimtmečio antrosios pusės to pačio pastato nuotrauką: '



Namas "suteškėjo" per Antrąjį pasaulinį karą.

[Sefas210]

Marijampolė 1915m.





1910m.


Vyriška gimnazija 1910m.

[Beniux]

Pridedu dvi nuotraukas (caro laikų ir tarpukario), kuriose matyti tas pats, aukščiau pateiktas pastatas Novobazarnaja, o vėliau - Laisvės gatvėje.






Kodėl A. Miškinis suklydo, galėtų atsakyti (arba ir ne) tik jis pats. 1873 metais niekas jokios ligoninės nepastatė, o tik paruošė priestato projektą, kurį visiškai įgyvendino 1881 metais, t.y. jame įsikūrė gyventi gydytojas E.Uscinskis. 1893 m. buvo nutinkuotos fasadinės pastato pusės, t.y. vakarinė ir pietinės. Rytinė, kurią matome nuotraukoje, liko nepakitusi.

Pateiksiu šiek tiek platesnę šio pastato istoriją.
1795 – 1807 m. Marijampolę administravo okupacinė prūsų valdžia, kuri įvairiais būdais skatino mūrinių ar tinkuotų medinių pastatų statybą. Kadangi jie nerado nė vienos patalpos tinkamos ligoninei steigti, tai iniciavo jos statybą. Tarpukario laikraštis * bylojo: „Prūsai atėmė iš marijonų gabalą žemės. (...)“. Į pietus nuo bažnyčios, parko prieigose ir iškilo vienas tokius reikalavimus atitinkantis statinys – ligoninė. Prūsų raštininkai pabrėžė, kad ji „kaštavo brangiau negu prieglauda ir mokykla“ Manoma, kad vienaaukštė ir pirmoji miesto (o ne privati) ligoninė buvo pastatyta 1800 m. Šį statinį geriausiai reprezentavo pietvakarių kampas, sujungęs du vienodo ilgio šoninius korpusus, trikampiu frontonėliu ir simboliniais kuorais viršuje. „Sveikatos namus“ stilistiškai prailgino ir horizontalios įbrūžos tinke; atrodo, kad namas statytas iš atskirų blokų. Iš pradžių ligoninė turėjo apie 30 lovų. Žinoma, kad XIX a. pradžioje felčeriais dirbo Samsonas ir Savickis. Šiek tiek vėliau gydytojo praktika užsiėmė Strogulevskis. Statinys pateko į 1866 m. valdžios geometro sudarytus įvairių miesto dalių planus. 1869 m. plane ligoninė vaizduojama visai kitaip (su pusiau uždaru kiemu), negu ją pastatė prūsai. 1881 m. prie šiaurinės ligoninės dalies „prijungė“ priestatą (matyt, medinį), kuriame turėjo gyventi gydytojas; 7 vietos skirtos ir ligoniams gulėti. 1884 m. dokumente minima, kad laisvame sklype tarp Bažnyčios ir Ligoninės gatvės, nėra gero paplavų nutekėjimo ir čia kaupiasi nešvarumai. Suvalkų apskrities architektas L. Boguckis pasiūlė kaip sutvarkyti šalia šv. Margaritos ligoninės esančią teritoriją. 1893 m. gydytojo E.Uscinskio iniciatyva remontavo ligoninę. 1896 m. ji turėjo 30 lovų. Įdomu, kad jau tuo metu gydytojais daugiausia dirbo lietuviai; iš jų garsiausias – K. Grinius (nuo 1902 m.). Aišku, jie daugiau vertėsi privačia praktika, negu dirbo prasčiau apmokamame valdiškame darbe. 1925 m. ligoninė turėjo 60 lovų. Gulėjusių ligonių skaičius augo taip: 1921 – 440, 1922 – 563, 1923 – 599, 1924 – 649. Tuo metu ligoninėje veikė keturi skyriai; dirbo du gydytojai ir keturios gailestingosios seserys. XX a. IV dešimtmetyje ligoninės gatvė nunyko.

[laimutis]

Įsigijau dvi retas, niekur neskelbtas, 1910 metų Marijampolės nuotraukas. Abejas forografavo garsiausias to meto miesto fotografas Moisejus Buhalteris (kitoje pusėje yra ovalo formos mėlynos spalvos žymeklis rusišku tekstu). Nuotraukos galėjo būti pritaikytos ir kaip pašto priemonė - nugarėlėje yra tam pažymėtos vietos.
Sunkiausia buvo identifikuoti užfiksuotas vietas, nes nelabai yra su kuo palyginti. Pavyko.



Atvaizdas


Dabartinės Laisvės gatvės (tuomet Novobazarnaja) pradžios šiaurinė pusė. Geriausiai matomo pastato centrinė dalis yra išlikusi.




Atvaizdas


Senosios ligoninės, apie 1800 m. pastatytos prie Liudvinavo kelio (dabar P. Armino g.), vidinė pusė. Fotografuota nuo rytų pusės. Centrinė pastato dalis išliko, bet galuose "prilipdyti" priestatai. Beje, šiek tiek aukščiau yra pateikta to laikmečio šio pastato pietvakarinė pusė (žvelgiant iš P. Armino gatvės).

Bet kodėl taip skiriasi ligoninės kiemo ir gatvės fasadai? Be to A.Miškinis rašo, kad ligoninė Liudvinavo gatvėje pastatyta 1873 m.

[Beniux]

Įsigijau dvi retas, niekur neskelbtas, 1910 metų Marijampolės nuotraukas. Abejas forografavo garsiausias to meto miesto fotografas Moisejus Buhalteris (kitoje pusėje yra ovalo formos mėlynos spalvos žymeklis rusišku tekstu). Nuotraukos galėjo būti pritaikytos ir kaip pašto priemonė - nugarėlėje yra tam pažymėtos vietos.
Sunkiausia buvo identifikuoti užfiksuotas vietas, nes nelabai yra su kuo palyginti. Pavyko.



Dabartinės Laisvės gatvės (tuomet Novobazarnaja) pradžios šiaurinė pusė. Geriausiai matomo pastato centrinė dalis yra išlikusi.




Senosios ligoninės, apie 1800 m. pastatytos prie Liudvinavo kelio (dabar P. Armino g.), vidinė pusė. Fotografuota nuo rytų pusės. Centrinė pastato dalis išliko, bet galuose "prilipdyti" priestatai. Beje, šiek tiek aukščiau yra pateikta to laikmečio šio pastato pietvakarinė pusė (žvelgiant iš P. Armino gatvės).