[VLN] Vilnius iki 1918 m. (caro laikų ir I pasaulinio karo metų nuotraukos)

[laimutis]

tai visgi būgnai ar katilai, ar Muravjovas mušė juos 'savo ranka', ar maišė.

Šie būgnai vadinami Litaurai mušamasis muzikinis instrumentas, kitaip timpanas. padaryti XVII a. Ir kitoje nuotraukoje matoma skrynia ir vėliava išliko, rodos paveikslas buvo perkeltas į muziejų. Tai rašoma knygoje Lietuvos TSR istorijos ir kultūros paminklų savadas I tomas Vilnius, 1988 m.

[Civis]

nežinau ar čia tiks ar ne, bet nuotraukos berods carinės:

Chotyno mūšio grobis - Turkiški katilai, padovanoti šv. P&P bažnyčiai jos fundatoriaus Paco, o ką ten Muravjovas darė su jais nebesuprantu:



Atvaizdas


ir dar iš to paties lobyno
Atvaizdas


fototeka.ihs.uj.edu.pl

Vertimas: Timpanai, esantys Vilniuje, Šv. Petro ir Povilo bažnyčioje, dovanoti bažnyčios fundatoriaus LDK etmono Mykolo Paco iš grobio, paimto ties Chotynu iš turkų 1678 m.; pradurti Muravjovo 1863 m. - pats pramušė kardu.

Du būgnai, kiek žinau, yra Šv. Petro ir Povilo bažnyčioje. Rokiškio Šv. Mato bažnyčios bokšte yra panašus būgnas, pagamintas XIX a. II pusėje pagal Paco dovanotųjų litaurų pavyzdį.

[laimutis]

bet būt verta sužinot kurioj vietoj buvo šie Domininkonų 'vartai':

Atvaizdas


Atvaizdas


turbūt iš kiemo pusės, kur dabar lygiom dalim mokykla/šiukšlynas, įdomu ar šulinį būtų galima dar atkast?

ir dar aktualu, kur ekipažines roges užsisakyt (buv. Universiteto 16, foto 1916-ų):
Atvaizdas


arch.pw.edu.pl + epaveldas.lt

Manau čia ne dominikonų o Šv. Teresės ir karmelitų vienuolynas Aušros vartų g.

[laimutis]

niekad kieme nebuvau, gali būt kad suvėlė pavadinimus epaveldas.lt

Gal klystu nebuvau tai pat.

[oivej]

vilnius3d.tumblr.com

[Dadis]

Sudomino "Piwo Szopen" reklama, matoma šioje nuotraukoje ir radau tokį straipsnelį su nuotraukomis. Deja, lenkiškai nesuprantu: http://www.logo24.pl/Logo24/56,12539...wystepkow.html

Aš truputį išverčiau - trumpai galiu papasakot.

Prieš karą (turimas omeny PPK) Vilniaus aludės buvo neramios vietos, kur valstiečiai ir miesto proletarai buvo labiau linkę vartoti alų nei arbatą.
Vilniuje buvo trys vietiniai bravorai. Du iš jų (Šopeno ir I. E. Lipskio) buvo vieni iš didžiausių visoje Vilniaus gubernijoje. Kiekvienas iš jų gamino milijoną kibirų (1 kibiras - 12,299 litro) alaus per metus ir iš prekybos gaudavo daugiau kaip 800.000 rublių (nesupratau, kalba eina apie apyvartą ar pelną; jei apie apyvartą, tai litras alaus tuo metu kainavo apie 6,5 kapeikos didmenos kainomis). Šopeno alus buvo žinomas visoje Rusijos imperijoje: jis buvo laimėjęs prizus pramonės parodose Sankt-Peterburge ir Rostove, ir netgi Paryžiuje ir Čikagoje. Lipskio bravoras pristatė savo produkciją Odesos mugėje, ir sėkmingai konkuravo su Šopenu Prancūzijos rinkoje - jo alus gavo apdovanojimą Reimse vykusioje parodoje.
Trečiasis Vilniaus bravoras XX a. pradžioje priklausė firmai "Šeinikas ir Spulka" ("Szejnik i Spółka") ir buvo žymiai mažesnis nei jo konkurentai. Vilniuje jis garsėjo savo puikiu porteriu.
Tuo metu Vilniuje veikė apie 300 aludžių, ir dažnai konkurentų aludės buvo greta. Pavyzdžiui, Bobruisko gatvės namuose nr. 2 ir 8 pardavinėjo Lipskio alų, nr. 12 - Šopeno, Paplavų gatvės namuose nr. 2 ir 6 buvo galima gaut Šopeno alaus, nr. 13 - varšuvietiško alaus "Haberbusch i Schiele", nr. 16 - bravoro iš Nemenčinės "Raudonasis dvaras" ("Czerwony Dwór") alaus. Be viso to, name nr. 20 buvo įsikūrusi Lipskio alaus darykla. Totorių gatvėje buvo 6 aludės (galit paskaičiuot, kiek dabar ). Pasivaikščiojimams po Vilnių reikėjo turėti stiprią galvą.
Aludėse buvo tiekiamas kelių rūšių alus: lengvas stalo, Pilzeno, kovo (Märzen) ir Miuncheno. Apynių gėrimo mėgėjai negalėjo skųstis mažu pasirinkimu. Vilniaus aludės taip pat siūlė Vilniaus apylinkių bravorų produkciją: pvz. Nemenčinės Ignacijaus Parčevskio (Ingatius Parczewski) bravorui "Raudonasis dvaras" priklausė 23 aludės Vilniuje. Jo verdamas porteris buvo reklamuojamas net turistiniuose Vilniaus giduose. Vilniuje taip pat buvo pardavinėjamas alus iš Lydos, Drozdovo ir Gardino. Alus buvo lengvai prieinamas, ir juo kai kurie žmonės, ypač proletarai, dažnai piktnaudžiaudavo. Nemenčinės bažnyčios prieangyje kabėjo plakatai, smerkiantys girtuokliavimą, bet jie mažai padėjo - tūkstančiui Nemenčinės gyventojų teko 18 aludžių (Parčevskio, Lipskio, Šopeno etc.).
Na o toliau rašoma, kad Vilniaus aludės buvo tamsios, nešvarios, jose rinkdavosi ne pati geriausia publika, ir aludėse bei prie jų įvykdavo daug nusikaltimų - muštynių, vagysčių, apiplėšimų ir pan. Jei norėdavai pasėdėt kultūringai, reikėdavo eit į restoraną, kaip pvz. į firminį Šopeno bravoro restoraną Vilniaus g. nr. 32 - tokiose vietose alus buvo patiekiamas gražiuose plonuose buteliuose, papuoštuose reljefiškais stikliniais medaliais, gautais pramoninėse parodose ir prekybos mugėse.
Alus buvo laikomas ne tik gėrimu, bet ir vertingu maistu - tuo metu išleistoje knygoje "Alus tai sveikata" buvo rašoma, kad pusė litro alaus maistingumu prilygsta 284 gramams bulvių, 385 gramams pieno, 32 gramams sviesto, 105 gramams duonos arba 470 gramų obuolių.
Na va trumpai tiek (tų visų nusikaltimų aprašymų neverčiau).
Į sveikatą.

[Kavasiakas]

Truputis tiltų


1900







http://oldurbanphotos.com

[Kavasiakas]

Kas ten geltonas pastatas?

[Kavasiakas]

http://oldurbanphotos.com/

[Dadis]

Atvaizdas


http://oldurbanphotos.com/

Pilies gatvė?

[Kavasiakas]

manau kad Vokiečių

[Dadis]

manau kad Vokiečių

Na gal - nugriautoji pusė.

[index]

Pilies. Pati jos pradžia. Ir ta vieta dabar beveik nepasikeitusi.

[Dadis]

Pilies. Pati jos pradžia. Ir ta vieta dabar beveik nepasikeitusi.

Nuojauta neapgavo.

[Kavasiakas]

tiksliai maišosi man tos gatvės visada...

[laimutis]

Rytų karo vaizdas. Vilnius, 37 bažnyčių miestas. Apie 1915 - 1917 m.

delcampe

[Godo]

Kas ten geltonas pastatas?
Atvaizdas

Čiurlionio g., dabartinis VU Gamtos fakultetas.

[laimutis]

Dvarelis Vienuolyno (dabar M.Daukšos) gatvėje. 1914 m. Autorius: Janas Bulhakas



http://www.rinkinys.ldm.lt/iris/inde...ext_id=1029517

[Kavasiakas]

1917

Bilder aus Litauen

[laimutis]

ebay.de