[VLN] Vilnius iki 1918 m. (caro laikų ir I pasaulinio karo metų nuotraukos)

[Raelis]

Jei neklystu pirmoji nuotrauka daryta 1875 - 1885 m. J. Čechovičiaus. Dėl antros abejotinai priskirčiau Bulhakui.

[DDR 80]

Idomus Šv. Kazimiero baznicios paveiksliukai.

Inete radau keleta Zaliajo tilto nuotrauku.
Paskutineje nuotraukoje ne visai Zaliasis tiltas. Jo vietojo laikinasis.
Kazkuri cia jau yra, bet idesiu, kad butu visa nuotraku kolekcija.

[laimutis]

Turbut nebuvo šios nuotraukos forume,jei buvo tai atleiskit.Noriu paklausti ar tebėra ši koplyčia?

Šv. Teresės koplyčia Neries pakrantėje /Stanislovas Filiberas Fleri. - XIX a. pab. - XX a. pr.


Šaltinis www.epaveldas.lt

[Zorro]

2008 balandis

Turbūt šį.

[laimutis]

O kokia tai gatvė?vietovė ir koplyčia smarkiai pakeista.

[Zorro]

Tarp Žvejų ir Juozapavičiaus.

[Maxas]

Goodoo, ačiū už mintį. Jau atrodo iki skylių perkratyta knyga, o vis dar atrandi joje naujos informacijos
Taigi, apie tą pastatą.
1800-1802 m. Mykolas Šulcas daug darbavosi restauruodamas sutrūkinėjusią Šv.Onos bažnyčios fasado sieną. Tuomet šalia atsirado ir ši Bernardinų bažnyčios varpinė.
Pažiūrėkite dvi J.Glovackio litografijas, sukurtas apie 1820 metus.
Atvaizdas

Kairiajame paveikslo krašte fragmentiškai pavaizduota masyvi klasicistinė Bernardinų bažnyčios varpinė, 1802 m. M. Šulco pastatyta, o 1870 m. nugriauta tiesiant čia naują gatvę.
Atvaizdas

Dešinėje matosi varpinės fragmentas iš šiaurinės pusės.
Apie 1840 m. nelabai vykusioje J.Oziemblausko litografijoje matome visą varpinės vaizdą.
Atvaizdas

Na ir pabaigai keletas ankstyvųjų panoraminių nuotraukų, nes jau 1870 m. varpinės neliko.
1865 m. A.Swieykowski.
Atvaizdas

1866 m. V.Zacharczik
Atvaizdas

Ir dvi 1870 m. J.Czechowicz nuotraukos.
Atvaizdas


Atvaizdas

Gal kas turite šias minimas litografijas su varpine klasicistine?
Gaila, kad paveikslelių nerodo

[Maxas]

Jau radau

[Maxas]

Montvilos kvartalas Vilniuje 1911 m.
Tai 22 namų kotedžų bendrija, kuri vėliau pavadinta “Montvilos kolonija”.
J. Tumo - Vaižganto gatvė.

Fotografijos iš Valickių šeimos archyvo:

[laimutis]

Kas tai per koplytstulpis,ir ar jis išliko.Niekur nesu Vilniuje tokio matęs.Metų datos nežinau,nuotrauka iš http://www.delcampe.net/

[Wycka]

/\ Ar tik ne šv. Jackaus koplytėlė Basanavičiaus g. gale / Savanorių pr. pradžioje? Bent jau labai panašu, o per abu pasaulinius karus galėjo būti ir „patobulinta“

[Wycka]

/\ Bet kažkas panašaus buvo ar tebėra ir Šnipiškėse

[music]

Buvo. Seniai nebėra.

[DeSadas]

norejo atstatyti(kai rekonstravo pastatus salia), kazkas su leidimais nesigavo.

[laimutis]

Net nepagalvojau,kad čia Šnipiškių koplytėlė.Pavaizduota jos siauroji pusė,tai ir atrodo visai kitaip,nei pagrindinis vaizdas su Jėzaus Kristaus skulptūra.

[laimutis]

Šv. Dvasios vienolyno katedra



Šv. Onos ir Šv. Pranciškaus Asyžiečio bažnyčios



Vilniaus kenesa



Geraj žinomi trijų skirtingų konfesijų pastatai,išlikę iki šių dienų,mažai pakeitę išorinį vaizdą.

http://www.delcampe.net/

[Andrejavus]

Idomu man pasidare, gyvuoja sitas grazus pastatas dar?

[Justin]

Idomu man pasidare, gyvuoja sitas grazus pastatas dar?

Tikrai taip. Tai genocido aukų muziejus, priešais Lukiškių aikštę.

[Raelis]

Išorė ne tokia įspūdinga koks vidus, bent jau man tai vestibulius ten žadą atėmė, kažkaip kaip buvisiam KGB rūmams įsivaizdavau niūresnę aplinką...
Nors aišku kuo giliau eini į vidų, tuo vaizdas keičiasi, kolidoriai siaurėja, tokiu stereotipiniu komunizmu kvepia. O dar tos patalpos kur archyvai laikomi, tai iš vis nedidesnės negu mano kambariai... Bet vestibiulis tai topinis, turbūt pirmam vaizdui sudaryt.

[Maxas]

Teismo rūmai (Apygardos teismas). Dabar Vilniaus apygardos teismas, Gedimino prospektas 40/1, senas adresas Šv. Georgijaus prospektas 38. Rūmų projektas buvo parengtas 1890 metais Sankt Peterburge, projekto autorius Teisingumo ministerijos architektas Vasilijus Prusakovas (Nijolė Lukšionytė-Tolvaišienė, Istorizmas ir modernas Vilniaus architektūroje, p. 42).
Vykdant teismo reforma ir priėmus valstybinį nutarimą dėl Teismo rūmų ir Apygardos teismo Vilniuje įsteigimo, miestui buvo pasiūlyta dalyvauti .šio projekto įgyvendinime. Vilniaus miesto dūmos sprendimui įtakos turėjo ankstesnės administracijos 1875 metais priimtas įsipareigojimas skirti 100 000 rublių naujųjų rūmų statybai. Todėl miesto dūma 1881 metais priėmė nutarimą iš miesto lėšų naujų Teismo įstaigų rūmų statybai skirti 80 000 rublių, o kol bus pastatyti nauji rūmai, kasmet mokėti po 4800 rublių už Apygardos teismui nuomojamas patalpas. Teismo rūmai buvo įkurdinti Vyriausybinių įstaigų pastate prie Katedros aikštės (dabar Šventaragio ir Pilies g. kampas, Šventaragio g. 2/1), o Apygardos teismui nuo 1883 m. balandžio 23 d. iki 1898 m. balandžio 23 d. buvo nuomojamas grafienės Sofijos Tiškevičienės namas Trakų gatvėje (...), užtrukus statybai, 1898 m. balandžio 23-1899 m. balandžio 23 d. -grafo Antano Tiškevičiaus namas prie Katedros aikštės (dabar Šventaragio g. 12; ...), 1899 m. balandžio 23-liepos l d. - vėl S. Tiškevičienės namas Trakų gatvėje (...).
Teisingumo ministerija ne kartą buvo atsiuntusi savo atstovus apžiūrėti ir įvertinti miesto valdybos siūlomas statybos vietas: Katedros aikštę - 1878 metais, pranciškonų vienuolyno pastatus - 1880 metais, Malkų turgaus aikštę Pylimo gatvėje - 1887 metais (plačiau: Virginija Rudienė, Tų rūmų lenkiamės, Laisvės kovų archyvas, nr. 12, Kaunas, 1994, p. 99-104). 1890 metais po ilgų svarstymų buvo paskirta vieta prie Lukiškių aikštės. Vilniaus gubernijos valdybos architektas M. Prozorovas ir inžinierius L. Vineris buvo įpareigoti padaryti teismo rūmų projektą (npomoKonu, 19 flCKaSpn 1890, Ne 30, c. 3). Jie įgyvendino eskizinį Prusakovo projektą, gavo jo pritarimą, be to, parengė vietovės planą, siūlydami pakeisti miesto plėtros perspektyvinį (1875 m.) planą ir nutiesti kelias naujas gatvės.
1894 m. gruodžio 15 d. miesto dūmos posėdyje buvo pripažinta, kad 1881 metais priimtas įsipareigojimas kasmet iš miesto biudžeto skirti po 4800 rublių apygardos teismo pastatų nuomai yra per didelė našta miestui, todėl nutarta paspartinti naujo pastato statybą. Miesto valdybos apskaičiavimu, nuomai buvo išleista beveik tiek pat pinigų, kiek buvo įsipareigota paskirti statybai. )os prasidėjo 1897 m. pavasarį, o pagal susitarimą su statybos darbų rangovu pirkliu Nikolajumi Mavrikinu naujieji rūmai turėjo būti atiduoti 1899 m. liepos l dieną (...). 1899 m. birželio pabaigoje apygardos teismas jau pradėjo keltis į naujas patalpas, pastato pašventinimo iškilmės įvyko 1899 m. spalio 13 d. (Virginija Rudienė, Tų rūmų lenkiamės. Laisvės kovų archyvas, p. 102).

http://www2.lrs.lt/kt_inst/pamink/poses/r12383.htm