Parašė oivej
Skelbimas
Collapse
No announcement yet.
[VLN] Vilnius iki 1918 m. (caro laikų ir I pasaulinio karo metų nuotraukos)
Collapse
X
-
Parašė Valiukas Rodyti pranešimąSudomino "Piwo Szopen" reklama, matoma šioje nuotraukoje ir radau tokį straipsnelį su nuotraukomis. Deja, lenkiškai nesuprantu: http://www.logo24.pl/Logo24/56,12539...wystepkow.html
Prieš karą (turimas omeny PPK) Vilniaus aludės buvo neramios vietos, kur valstiečiai ir miesto proletarai buvo labiau linkę vartoti alų nei arbatą.
Vilniuje buvo trys vietiniai bravorai. Du iš jų (Šopeno ir I. E. Lipskio) buvo vieni iš didžiausių visoje Vilniaus gubernijoje. Kiekvienas iš jų gamino milijoną kibirų (1 kibiras - 12,299 litro) alaus per metus ir iš prekybos gaudavo daugiau kaip 800.000 rublių (nesupratau, kalba eina apie apyvartą ar pelną; jei apie apyvartą, tai litras alaus tuo metu kainavo apie 6,5 kapeikos didmenos kainomis). Šopeno alus buvo žinomas visoje Rusijos imperijoje: jis buvo laimėjęs prizus pramonės parodose Sankt-Peterburge ir Rostove, ir netgi Paryžiuje ir Čikagoje. Lipskio bravoras pristatė savo produkciją Odesos mugėje, ir sėkmingai konkuravo su Šopenu Prancūzijos rinkoje - jo alus gavo apdovanojimą Reimse vykusioje parodoje.
Trečiasis Vilniaus bravoras XX a. pradžioje priklausė firmai "Šeinikas ir Spulka" ("Szejnik i Spółka") ir buvo žymiai mažesnis nei jo konkurentai. Vilniuje jis garsėjo savo puikiu porteriu.
Tuo metu Vilniuje veikė apie 300 aludžių, ir dažnai konkurentų aludės buvo greta. Pavyzdžiui, Bobruisko gatvės namuose nr. 2 ir 8 pardavinėjo Lipskio alų, nr. 12 - Šopeno, Paplavų gatvės namuose nr. 2 ir 6 buvo galima gaut Šopeno alaus, nr. 13 - varšuvietiško alaus "Haberbusch i Schiele", nr. 16 - bravoro iš Nemenčinės "Raudonasis dvaras" ("Czerwony Dwór") alaus. Be viso to, name nr. 20 buvo įsikūrusi Lipskio alaus darykla. Totorių gatvėje buvo 6 aludės (galit paskaičiuot, kiek dabar ). Pasivaikščiojimams po Vilnių reikėjo turėti stiprią galvą.
Aludėse buvo tiekiamas kelių rūšių alus: lengvas stalo, Pilzeno, kovo (Märzen) ir Miuncheno. Apynių gėrimo mėgėjai negalėjo skųstis mažu pasirinkimu. Vilniaus aludės taip pat siūlė Vilniaus apylinkių bravorų produkciją: pvz. Nemenčinės Ignacijaus Parčevskio (Ingatius Parczewski) bravorui "Raudonasis dvaras" priklausė 23 aludės Vilniuje. Jo verdamas porteris buvo reklamuojamas net turistiniuose Vilniaus giduose. Vilniuje taip pat buvo pardavinėjamas alus iš Lydos, Drozdovo ir Gardino. Alus buvo lengvai prieinamas, ir juo kai kurie žmonės, ypač proletarai, dažnai piktnaudžiaudavo. Nemenčinės bažnyčios prieangyje kabėjo plakatai, smerkiantys girtuokliavimą, bet jie mažai padėjo - tūkstančiui Nemenčinės gyventojų teko 18 aludžių (Parčevskio, Lipskio, Šopeno etc.).
Na o toliau rašoma, kad Vilniaus aludės buvo tamsios, nešvarios, jose rinkdavosi ne pati geriausia publika, ir aludėse bei prie jų įvykdavo daug nusikaltimų - muštynių, vagysčių, apiplėšimų ir pan. Jei norėdavai pasėdėt kultūringai, reikėdavo eit į restoraną, kaip pvz. į firminį Šopeno bravoro restoraną Vilniaus g. nr. 32 - tokiose vietose alus buvo patiekiamas gražiuose plonuose buteliuose, papuoštuose reljefiškais stikliniais medaliais, gautais pramoninėse parodose ir prekybos mugėse.
Alus buvo laikomas ne tik gėrimu, bet ir vertingu maistu - tuo metu išleistoje knygoje "Alus tai sveikata" buvo rašoma, kad pusė litro alaus maistingumu prilygsta 284 gramams bulvių, 385 gramams pieno, 32 gramams sviesto, 105 gramams duonos arba 470 gramų obuolių.
Na va trumpai tiek (tų visų nusikaltimų aprašymų neverčiau).
Į sveikatą.
Comment
-
Parašė index Rodyti pranešimąPilies. Pati jos pradžia. Ir ta vieta dabar beveik nepasikeitusi.Paskutinis taisė Dadis; 2013.04.06, 11:29.
Comment
-
Parašė Kavasiakas Rodyti pranešimąKas ten geltonas pastatas?
Atvaizdas
Comment
-
Dvarelis Vienuolyno (dabar M.Daukšos) gatvėje. 1914 m. Autorius: Janas Bulhakas
http://www.rinkinys.ldm.lt/iris/inde...ext_id=1029517
Comment
-
Parašė laimutis Rodyti pranešimą
http://goo.gl/maps/EeRKo
Comment
Comment