[VLN] Vilniaus tarpukario architektūra

[anaiptol]

hm, galvoju, kodėl man kai kurie namai Vilniuje tokie negrrražūs, neįtaikantys į kontekstą. tiesą sakant, ant pirštų suskaičiuočiau lenkiškos arxitektūros pavyzdžius, kurie man simpatiški.

[Romas]

Vilniaus ir Varšuvos paralelės.
Turbūt nėra labai sunku nustatyti, iš kur ėjo įtaka tarpukaryje.

Vilnius, Lombardas


Varšuva, Nowy Świat



Vilnius, LR Konstitucinis teismas Gedimino pr. 36


Varšuva, Świętokrzyska

[sauls]

Peržiūrėjus nuotraukas susidaro įspūdis, kad gal iš viso iki Raudonajai Armijai ateinant reikėjo visą Lietuvą lenkams ar vokiečiams atiduoti būtų žymiai daugiau sutvarkę.

Jo, tai dabar gyventome kaip koks Suvalku krastas, vargingiausia Lenkijos provincija. Jau uztenka kad Lietuvoj XIX a. nebuvo (turiu galvoj to, kas vyko visame Vakaru pasaulyje - industrializacija, miestu augimas ir t.t.), taip ir likom zemdirbiu krastu iki sovietines industrializacijos 1950-1960 metais.

Palygink to meto Kauno architektura su Vilniaus. Vien sostines statusas ka reiskia miestui (aisku ir dabar tai pagrinde augina Vilniu). O tarpukario laikotarpiu tai buvo nezinau kelintas (Po Krokuvos, Varsuvos, Lvovo ir t.t.) apsnudes provincijos miestukas.

[Romas]

Kažkur radau nelabai seną lombardo nuotrauką dar iki pastato subjaurojimo.
Ta pačia proga suradau šio pastato autorės pavardę (I. Helman-Zatorska) ir statybos metus (1938)


2003-2004? Minima


2007 04. Maxima

[Romas]

Konstitucinio teismo pastatas
Gedimino pr. 36

Foto 2007 05







Naktinės (2007 12) nuotraukos - 11-me šios temos pranešime

[Romas]

Namas Žvėryne, Vytauto g.
Foto 2007 05

[julius]

dar prisiminiau vieną namuką, pamatęs Romo fotografuotą panoramų seriją:

šitas namukas anot jo gyventojų irgi lenkų laikais pastatytas

nors iš galo atrodo biški įtartinai "stalinizuotas"


bet štai vaizdai iš kitų pusių:



kaip matome, kiemo fasadai gan "asketiškos" architektūros...

(foto iš www.paveldas.vilnius.lt)

[Svecias]

prisiminiau dar pora infrastrukturiniu- pramoniniu objektu:


taip pat gan idomus sandeliai savanoriu pr.

Kiek teko girdėtim šie pastatai buvo naudojami kaip sandėliai, iki jų buvo nutiesti bėgiai ir dar pokariu čia atriedėdavo traukiniai iškrauti-pakrauti prekes.

[Svecias]

deja, beveik visa gamybos yranga 1939m. prieš sovietams grąžinant Vilnių Lietuvai skubiai buvo perkelta į Minską.
sovietmečiu čia veikė Pašto dėže 555, irgi turėjusi kažką bendro su radio technika.

Sovietmečiu čia veikė Pašto dėže Nr.555 dar buvo vadinama Radijo matavimo prietaisų gamykla, joje gamino oscilografus, srovės šaltinius ir panašius radijo elektronikoje naudojamus prietaisus.
Radau jos istoriją:
1944-10-13 įmonė pavadinta Sąjungine Valstybine gamykla 555. 1960 m. įkuriamas radijo matavimo prietaisų mokslinio tyrimo institutas. Iki 1966 m. gamykla priklausė Aviacijos pramonės ministerijai ir elektronikos pramonės valstybiniam komitetui, turėjo sąlyginius pavadinimus "pašto dėžė-50" ir "pašto dėžė-6". 1966-04-12 suteikiamas sąlyginis pavadinimas "pašto dėžė-7859". 1966-09 mokslinio tyrimo institutas sujungiamas su gamykla. 1968 m. gamykla atsiskiria nuo instituto ir pavadinama Vilniaus radijo matavimo prietaisų gamykla. Iki 1974-04 gamykla priklausė radijo pramonės ministerijai, nuo 1974-04 perduota Ryšių pramonės ministerijai. 1977-10-25 gamykla pervadinama į spalio 60-čio gamybinį susivienijimą. Nuo 1978 m. gamyklos sudarė taip pat padaliniai Kaliningrade, Oziorske, Ašmianoje, Ostravecke. 1991-09-10 gamykla pertvarkyta į VĮ „Rimeda“. 1994-03-17 gamykla pertvarkyta į AB „Rimeda“.

[julius]

dar pasiknaisiojau http://www.historiaradia.neostrada.pl/
pasirodo vilniuje veikė radio gamykla "elektrit" (dab. Ševčenkos 16), kuri gamino daug rūšių ir įspūdyngo dizaino rado aparatus. kam įdomu, galit pasižiūrėti čia: http://www.historiaradia.neostrada.pl/Elektrit.html
o čia pats fabrikas:




dabartiniai vaizdai:




issamesne info lietuvių kalba- http://www.zilionis.lt/history/elektrit/

deja, beveik visa gamybos yranga 1939m. prieš sovietams grąžinant Vilnių Lietuvai skubiai buvo perkelta į Minską.
sovietmečiu čia veikė Pašto dėže 555, irgi turėjusi kažką bendro su radio technika.

[vytauc]

Visą temą peržiūrėjau išsižiojęs.

Romai, puikiai padirbėta, Juliau- taip pat

[julius]

http://www.historiaradia.neostrada.p...%20Wilnie.html
Tame tinklapyje rašoma:
1935 m. Vilniaus radijo stotis gavo naujas patalpas - "ul. Mickiewicza 22"
1936 m. rudenį siųstuvo Liepkalnyje galia padidinta nuo 16kW iki 50KW

Turbūt pasikeitė numeracija arba įvelta klaida - "radijo taško" pastatas yra šalia Gedimino pr. 32.

dar kartą pasiknaisiojau puslapyje
http://www.zilionis.lt/history/
ir ten radau štai ką:

čia dabar yra "Vilniaus mažasis teatras"

- ir tik dabar man susišvietė kame kampas- kai buvau mažas- lankiau "radio ir televizijos vaikų chorą", mums kaip tik čia ir vykdavo repeticijos. patalpos kiek pamenu buvo gerokai apleistos, bet esmė tame, kad kogero iki pat kokių 1992 metų šitos patalpos priklausė LRT.

dar viena foto:
Pramoginės muzikos orkestras Vilniaus radiofono didžiojoje koncertų studijoje 1943 m.

[Edmas]

Bravo, Romai ir Juliau! Labai įdomi tema.
Labai įdomios ir kitos Romo temos: apie Lenkija, žaliuojančius Kauno stogus.

[Romas]

Dar kelios Vilniaus radijo statybos nuotraukos apie 1930 m.






http://www.historiaradia.neostrada.p...%20Wilnie.html
Tame tinklapyje rašoma:
1935 m. Vilniaus radijo stotis gavo naujas patalpas - "ul. Mickiewicza 22"
1936 m. rudenį siųstuvo Liepkalnyje galia padidinta nuo 16kW iki 50KW

Turbūt pasikeitė numeracija arba įvelta klaida - "radijo taško" pastatas yra šalia Gedimino pr. 32.

[julius]

prisiminiau dar pora infrastrukturiniu- pramoniniu objektu:

1931-1939
TRANSLIACINĖ LENKIJOS RADIJO VILNIAUS REDAKCIJOS STOTIS LIEPKALNYJE



dabartinis vaizdas:
virsutinis aukstas uzsstatytas apie1960, architektura stipriai pakitusi.

pirma vaizda radau besiknaisiodamas http://www2.lrs.lt/kt_inst/pamink/
is ten buvo nuoroda i http://www.zilionis.lt/history/prw/liepk-l.htm

taip pat gan idomus sandeliai savanoriu pr.

[julius]

Ačiū, Juliau už didžiulį papildymą.
Turbūt iš to laikotarpio pastatų lieka nenufotografuota tik Jeruzalės pakraščiai.

Man labai daug kas naujiena.
Mickevičiaus paminklo projekto nepavyko rasti nei lietuviškuose, nei lenkiškuose tinklapiuose. Apie aikštę "Novotelio" vietoje tik dabar sužinojau.


Turiu vieną prašymą - talpinant nuotraukas jas gerai būtų sumažinti iki 600x800 pikselių pločio.

apie visus mickevičiaus paminklus (pastatytus ir nepastatytus)
yra nemažai info šiame leidinyje:
DAILĖ. Vilnius kaip dailės mokymo ir sklaidos centras. VDA leidykla, Vilnius 2003.

sory už dideles nuotraukas- taupydamas laiką visas jas įkeliau tiesiogiai iš http://www.paveldas.vilnius.lt/
todel nieko negalėjau pakeisti.

o šeip dar man atrodo kad dar kažkiek tarpukario architekturos turi buti ne tik jeruzaleje, bet naujojoje vilnioje, tik retai ten būnu (prisimenu kažkada šiame forume mačiau kad ten yra tarpukarinė bažnyčia).


dar vienas pastebėjimas- panašu kad Vilnius lenkų laikais buvo smarkiai militarizuotas, nes didele dalis gyvenamosios statybos buvo skirta karininkams- mano žiniomis ne tik pastatai rinktinės gatvėje, bet ir olandų/kostiuškos/dobužinskio kvartaliukas, bei tauro bendrabutis buvo skirti karininkams, be to prisiminkime "vilniaus ginybinį žiedą" ir tuos itvirtinimus bei požemius šilo gatvės gale, ozo kalno šlaituose, bei prie puškorių.
info apie juos yra šiame puslapyje:
http://www.vilniusbunkers.narod.ru/lt/index.htm
(tik atidarinėkit su "IE", nes man su mozila neatsidaro)

[julius]

Peržiūrėjus nuotraukas susidaro įspūdis, kad gal iš viso iki Raudonajai Armijai ateinant reikėjo visą Lietuvą lenkams ar vokiečiams atiduoti būtų žymiai daugiau sutvarkę.

Aš tai šiuo atveju džiaugiuosi Kauno, kaip "art-deco" miesto fenomenu.
Man atrodo kad Kaunas iš provincijos miestelio patapo panašiu i didmiestį tik del to,kad tarpukaryje lietuviai buvo priversti ten ikurti sostinę. Kitu atveju (pvz jei sostine butu visą laiką buvęs Vilnius, arba Lietuvos iš viso kaip nepriklausomos valstybės nebūtų buvę) manau kad dabar Kaunas nebūtų daug didesnis uz Šiaulius.

[Romas]

/\ Vilniaus miestas vis dėlto sostinė.
Geriau Lietuva A, nei Lenkija B ar Vokietija C...Z

Per 17 Nepriklausomybės metų Vilniuje pastatyta žymiai daugiau nei per 20 metų lenkiško laikotarpio. Kitas klausimas, kokia tų statybų kokybė.

[molotov_47]

Peržiūrėjus nuotraukas susidaro įspūdis, kad gal iš viso iki Raudonajai Armijai ateinant reikėjo visą Lietuvą lenkams ar vokiečiams atiduoti būtų žymiai daugiau sutvarkę.

[Romas]

Henryk Kuna laimėjo A.Mickevičiaus paminklo konkursą 1931 m.

Per 5 konkurso metus buvo ir kitokių pasiūlymų. Ne mažiau prieštaringų nei dabartinis Katedros aikštėje stovintis Gedimino paminklas "su šuniuku"

Stanisław Szukalski

Postamentas - marmuras, skluptūra - bronza

Idėja buvo tokia: "Wielką siłę sugestywną ma ten Mickiewicz, który orła polskiego karmi krwią swego serca" - Mickevičius savo širdies krauju maitina lenkišką erelį.

Vyravo kitokie atsiliepimai:

Przeważały jednak takie głosy jak jednego z czytelników „Expressu Wileńskiego”: Na pomniku siedzi obdarty z szat i skóry człek, w plecy pazurami wbił mu się wampir, potworną szyję wsunął golasowi pod pachę, dziób wbił mu w serce i żłopie krew. Cierpiętnik krzywi się nieludzko, nogą woła o ratunek i pomstę…Br…Straszny obraz.

Ne visus stiprius išsireiškimus galiu išversti be žodyno, bet žodis "brr" tą patį reiškia visomis kalbomis.


Šaltinis: http://www.artbiznes.pl/jsp/artbizne...IdArtykulu=436