"judėjimas Vytauto prospekte „ypatingai padidėjo nuo to laiko, kaip autobusų stotis buvo perkelta iš Nemuno gatvės į Vytauto prospektą. Dabar visi provincijos autobusai ateina ir išeina iš Vytauto prospekto. Magistralinis judėjimas taip pat nukreipiamas Vytauto prospektu. Geležinkelių stoties iš miesto kitaip nepasiekti, kaip tik Vytauto prospektu. <…> Visi važiuojantieji taikosi meksfaltuotąja prospekto dalimi. O ji nėra plati. Tokiu būdu beveik visų susigrūdimas yra pačiame prospekto viduryje. Tas susigrūdimas yra pasidaręs tiesiog pavojingas.“"
Daugiau nuotraukų ir teksto: http://pilnas.kaunas.lt/2019/06/17/m...aciam-vytautui
# 3495 poste rašiau apie 1935 metais arch. F.Vizbaro suprojektuotą ir pastatytą Kauno automatinę telefono stotį Ožeškienės gatvėje. Tada man buvo iškilęs klausimas kur dingo viena pastato dalis. Šiandien kaip tik užėjau į Centrinio pašto kiemą paieškoti atsakymo... Bet... atsakymas slypėjo sename 1944 metų rusų karininko fotografijų albume...
Tik ką pastatyta stotis
"Vakariniame, gelžbetonio karkaso korpuse buvo pati telefono ir telegrafo stotis su angliška įranga. Rytinis korpusas buvo skirtas tarnautojų butams, o stoties administracija kartu su Plentų ir vandens kelių valdyba įsikūrė viduryje. (Dar vienas telefono stoties kiemo korpusas pražuvo 1944 metais.)" ( marijosblogas.blogspot.com/2019/01/kaunas-nykstantis-ir-isnykes-centrinio.html )
Va, to pražuvėlio aš ir ieškojau...
Ir kaip į galvą neatėjo mintis, kad dingęs korpusas galėjo būti susprogdintas besitraukiančių vokiečių, Juk čia telefonų stotis. O tokie objektai naikinami pirmiausia.
Štai ši nuotrauka paaiškina viską ( fotografuota 1944 rugpjūčio pradžioje ). Po nuotrauka rusiškai parašyta "susprogdintas telegrafas"
Dabartinio Nacionalinio M.K.Čiurlionio dailės muziejaus vieta XX a. 3 deš. pr. Algirdo Gamziuko kolekcijos nuotr.
iš A.Pakštalis: išskirtinio formato albumas „Lietuvos miestai“ unikaliai perteikia miestų kaitą https://www.15min.lt/kultura/naujien...ta-286-1194432
Dantų ir burnos chirurgas P.Stančius pasistatė tokį namą. Tas aukštesniame poste esantis namas dabartinių gyventojų subjaurotas dėl kuo patogesnio gyvenimo...
Geras tinklapis. Žinosiu kur galėsiu pasitikrinti pastato metus. Ir ačiū už pastebėjimą dėl šio namo. Taip ir būčiau manęs, kad čia tarpukarinis pastatas.
Taip, M.Žakevičienė tikrai gyveno Trakų g. 10. Tai irgi išduoda 1939 m. telefonų knyga. http://genealogyindexer.org/view/193...20-%200158.pdf
Iš tikrųjų tai šis tinklapis tik kopijuoja kas yra įkelta į Instagram. Aš tą informaciją įkėliau, tai pasitikslinsiu, nes šiam šaltinyje nurodo, kad tarpukary statytas šis pastatas: https://knyga.kvb.lt/lt/parodos/temi...es-architektai
Tinklapio kartais neatidaro savaitgaliais.
O jRamke kuriam šaltinyje radote, kad pastatas statytas 1960-1964 m.?
Eksterjero detalės bei priešgaisrinės kopėčios kiemo pusėje "išduoda" laikmetį.
Dar galima pasitikslinti tinklapyje: https://kurgyvenu.lt/Kaunas , deja klaidų jame irgi netrūksta.
Keramikė Marija Žakevičienė gyveno kitoje gatvės pusėje, tame pačiame name kur ir Mykolas Biržiška (tuomet Trakų g. 10).
Iš tikrųjų tai šis tinklapis tik kopijuoja kas yra įkelta į Instagram. Aš tą informaciją įkėliau, tai pasitikslinsiu, nes šiam šaltinyje nurodo, kad tarpukary statytas šis pastatas: https://knyga.kvb.lt/lt/parodos/temi...es-architektai
Tinklapio kartais neatidaro savaitgaliais.
O jRamke kuriam šaltinyje radote, kad pastatas statytas 1960-1964 m.?
Pasirodo, išlikęs. Citata "Buvęs Konstantinos ir Lietuvos motociklų klubo įkūrėjo, agronomo Sergijaus Klimų (Petro Klimo brolio) namas Vaidilutės g. 4, 1932 m. Projekto autorius arch. V.Landsbergis-Žemkalnis. 1939 m. namo valdytoju tapo diplomatas Kazys Škirpa. Jis iniciajavo šiaurinio korpuso ir garažo pristatymą. Arch. Aidas Lukošaitis." Aš manyčiau, kad Lukošaitis buvo ne Aidas, bet Adolfas. Info radau https://www.instazu.com/tag/kaunasarchitecture
Tinklapis https://www.instazu.com/tag/kaunasarchitecture neblogas, informatyvus, bet yra (švelniai tariant) neatitikimų, pvz. Trakų g. 15. Pastatas statytas ne tarpukariu, bet maždaug 1960 - 1964.
Dabar tai Donelaičio 75 B. Namas perstatytas neatpažįstamai. Aš ilgokai sukau galvą ieškodamas to karo invalidų bendrabučio, perskaičiau nemažai literatūros ir, tik nuėjęs prie dabar esančio namo, atradęs kai kurias detales įsitikinau, kad tai tas pats pastatas.
Puikus įdirbis ir atradimas! Po kelerių metų, nugriovus lūšneles, stovėjusias prie gatvės, pastatytas 4-rių aukštų daugiabutis, dab. Donelaičio g. 75, (oficialiai atidarytas 1935.06.01), o dar po metų ir dviaukštis kieme, su 8-iais ar 9-iais butais, dab. Donelaičio 75 A. Šiam pastatui buvo naudojamos statybinės medžiagos iš nugriauto senojo Karo muziejaus.
Komentuoti: