[VLN] Vilnius 1939 - 1945 (II pasaulinio karo nuotraukos)

[laimutis]

Vilnius. Viešbutis ,,Europa'' ir Pijorų kolegija Dominikonų ir Vokiečių gatvių sankirtoje. 1944 m. rugpjūtis. Fot. Janas Bulhakas. Pastatai sudegė 1944 m. liepos 6-13 d., 1960 m. nugriauti, jų vietoje pastatyti gyvenamieji tipiniai namai. VMS KPS albumas, nr. 251



EAIS (archyvai.lt)

[laimutis]

Vilnius. Neišlikusi rytinė Vokiečių gatvės dalis. Namų eilė ties Žydų gatve ir Vokiečių gatvių sankirta,1944 m. Fot. Janas Bulhakas. 1944 m. senamiesčio Žalos plane matyti, kad labiausiai nukentėjusioje Vokiečių gatvės rytinėje pusėje buvo šeši pastatai - maždaug trečdalis gatvės.



Vokiečių gatvė | Eksponatai ir vertybės | Limis

Eksponatai | VILNIAUS ŽALOS PLANAS
Pastatų būklė fiksuota planuose bei žalos aprašymuose. 1944 m. rugpjūtį inžinieriaus Zygmunto Mieczysławo Czaykowskio vadovaujama grupė parengė vadinamąjį Vilniaus senamiesčio žalos planą. Jame oranžine spalva pažymėta, kad neišlikusioje Vokiečių gatvės pusėje yra 6 griautini namai, o išlikusioje – 5. Kiek vėliau apsispręsta ne atstatyti ir remontuoti nukentėjusius pastatus, o radikaliai pertvarkyti gatvę nugriaunant dalį žydų kvartalo.

violetinė – sugriauti
geltona – griautini
oranžinė – reikia kapitalinio remonto
mėlyna – reikia paprasto remonto
šviesiai mėlyna – nenukentėję
brūkšneliai – senovės ir architektūros paminklai

Pastatų būklės vertinimo žemėlapis Vilniaus senamiesčio pastatams ir bendrai architektūros paminklams vokiškųjų okupantų padarytos žalos apimtys, 1944–1945
Inž. Zygmunt Mieczysław Czaykowski, skaitmeninė kopija, fragmentas. Vilniaus regioninis valstybės archyvas



(2) Facebook

[Obi-Wan Kenobi]

Banko pastatas palei Vilniaus g prieš keletą metų buvo visiškai rekonstruotas įrengiant butus (?) ir komerciją pirmame aukšte

[laimutis]

Vilnius. Namas Vilniaus ir Labdarių gatvių sankirtoje. 1944 m. Fot. Janas Bulhakas. Pastatas sudegė 1944 m. liepą, po karo nugriautas, jo vietoje XX a. 8-ajame dešimtmetyje pastatytas banko pastatas.



Vilniaus gatvė | Eksponatai ir vertybės | Limis

[Arnoldas G]

Nepanašu, kad pats Panerių g. 40 pastatas būtų buvęs didesnis - tik gretimame sklype (dab. nr. 42-46) buvo kiti pastatai, pratęsę gatvės perimetrą. Tas gerai matosi 1911 m. plane:

Ačiū.
Aišku, klausimas ar jau 1911m. šis namas tikrai stovėjo, nes pagal jūsų nuorodą, rašo: "...planai, pradėti formuoti nuo 1911 m. ir naudoti bei pildyti maždaug iki ketvirto dešimtmečio vidurio".
Nemažas laiko tarpas gaunasi. Kažkaip sunku suvokti, kad toks senas pastatas ir skaičiuoja 100+ metų. Bet faktas, kad statytas ankščiau 1940m, nes dar "Lelijos" konturų nematyt.

[bucaneer]

Sveiki,
gal kas turite nuotraukų iš Panerių g.? Būtent domina 40 namas (priešais Lelijos fabriką). Būtų įdomu išgirsti ir kažkokią istoriją, mat prieš kelias dienas iš kaimynės sužinojau, kad šis namas buvo didesnis nei dabar ir per karą buvo apgriautas, o apgriauta dalis taip ir neatstatyta.

Nepanašu, kad pats Panerių g. 40 pastatas būtų buvęs didesnis - tik gretimame sklype (dab. nr. 42-46) buvo kiti pastatai, pratęsę gatvės perimetrą. Tas gerai matosi 1911 m. plane:

[Arnoldas G]

Sveiki,
gal kas turite nuotraukų iš Panerių g.? Būtent domina 40 namas (priešais Lelijos fabriką). Būtų įdomu išgirsti ir kažkokią istoriją, mat prieš kelias dienas iš kaimynės sužinojau, kad šis namas buvo didesnis nei dabar ir per karą buvo apgriautas, o apgriauta dalis taip ir neatstatyta.

[laimutis]

Vilniuje Tyzenhauzų rūmų kairėje Vokiečių g. 26 stovėjo klasicistinio stiliaus kūrinys – Miulerių namas. XVIII a. viduryje čia stovėję namai priklausė Lietuvos Didžiosios Kunigaikštystės iždininkui Jonui Flemingui, vėliau jie ėjo iš rankų į rankas. Apie 1778 m. rūmai buvo rekonstruoti pagal architekto Augustino Kosakausko projektą. Nauji rūmai kurį laiką priklausė Bžostovskiams, Pociejams, o XIX a. juos valdė P. Miuleris. Namai tapo kultūros ir pramogos židiniu: čia vyko koncertai, vaidinimai, pokyliai. Rūmai Antrojo pasaulinio karo pabaigoje buvo apgriauti. Miulerio namas 1948-1950 m. "restauruotas" jį susprogdinant iki pamatų, sprogimas sugriovė ir pusę Tyzenhauzų rūmų. XX a. 6-7 dešimtmetyje pagal architekto Algimanto Umbraso projektą rūmai atstatyti, architektūrinės formos labai supaprastintos.
Fot. Janas Bulhakas, 1944 m.







Vokiečių gatvė | Eksponatai ir vertybės | Limis

Buvęs Miulerio namas 1949-1950 m. "restauruotas" jį susprogdinant iki pamatų, sprogimas sugriovė ir pusę 1944 m. sudegusių Tyzenhauzų rūmų.

[laimutis]

Vilnius. Dominikonų gatvė, kairėje buvusio Pijorų vienuolyno ir kolegijos mūrai, už jo viešbutis „Europa". Dešinėje buvę Sapiegų rūmai, vėliau Vilniaus Savivaldybės arba Magistrato namai Dominikonų g. Nr. 2. Tolumoje Trakų ir Vokiečių gatvės. 1944 m. Fot. Janas Bulhakas.



Dominikonų gatvė | Eksponatai ir vertybės | Limis

[laimutis]

Vilnius. Didžioji gatvė, 1944 m. po karo. Fot. Janas Bulhakas. Visi namai nugriauti iki 1950 m.



Didžioji gatvė | Eksponatai ir vertybės | Limis

[laimutis]

Vilnius. Geležinkelio gatvė. 1944 m. Fot. Janas Bulhakas.



Geležinkelio gatvė | Eksponatai ir vertybės | Limis

[laimutis]

Vilnius. Gedimino pilies bokštas ir Katedros aikštė. 1939 m. lapkritis - 1940 m. vasaris



Gedimino pilies bokštas ir Arkikatedros aikštė | Eksponatai ir vertybės | Limis

[DeSadas]

Buvo projektas ir sitam Pilies g. kvartalui, renge VDA. Kazkur turejau ji seniau, bet nei ineternete, nei pas save neberandu. Butu idomu vel pamatyt jei kazkuas ji turi ar surastu.

Rusiai visi islike. Paklausi veta butu viesbuciui, restoranams, ambasadai, unversiteto patalpoms. Senamiestis o isplanavimas modernus galimas. Daug tikiuosi is naujo mero, kad nebus fetisizuojamas kiekvienas medis o atstatomas istorinis teisingumas.

[TrippleA]

Priklauso nuo valdzios ir seimo, buvo lygtais projektas atstatyt geto vietas, vienas kvartalas net atstatytas Mesiniu gatveje.

Buvo projektas ir sitam Pilies g. kvartalui, renge VDA. Kazkur turejau ji seniau, bet nei ineternete, nei pas save neberandu. Butu idomu vel pamatyt jei kazkuas ji turi ar surastu.

[DeSadas]

Nu ir kaip tai atrodytų šalia to sovietinio baisuoklio Kardinalijos vietoje? Jeigu atkūrinėti kažką, tai visą gatvės išklotinę, bet ne tik šioje skvero vietoje. Nors, sutinku, tuščios erdvės senojo užstatymo vietoje dabar kažkaip tapo šventa.

Priklauso nuo valdzios ir seimo, buvo lygtais projektas atstatyt geto vietas, vienas kvartalas net atstatytas Mesiniu gatveje.

[Obi-Wan Kenobi]

Normaliai atrodytų. Tas baisuoklis eina palei perimetrą, nežinau, gal kiek nuo gatvės labiau atitrauktas, nei buv. Kardinalija. Stilius, aišku ne tas ir ne koks, bet tikrai nuo jo galima tęsti užstatymą.

[TrippleA]

Nu ir kaip tai atrodytų šalia to sovietinio baisuoklio Kardinalijos vietoje? Jeigu atkūrinėti kažką, tai visą gatvės išklotinę, bet ne tik šioje skvero vietoje. Nors, sutinku, tuščios erdvės senojo užstatymo vietoje dabar kažkaip tapo šventa.

Galima ir moderniai, kaip Vokietijos ar Lenkijos senamiesciuose daro. Tada ir medziai liktu ir gatves isklotine butu atkurta. Va pavyzdys is Lenkijos: https://www.archdaily.com/257061/kwi...al-perspektywa. Aisku Vilniuj reiktu pagal musu stilistika daryt ir brangiau. Tas pats manau galiotu ir vokieciu g. kiemams (isskyrus sinagogos kompleksa).

[R.D.]

Šioje vietoje galima laisvai būtų atststyti namus. Aišku kiltų nerealus kipišas dėl skvero. Duočiau vykdyti projektą tiems estams iš Merko, jiems vistiek prarast jau nėra ko, o medžius šalint moka.

Nu ir kaip tai atrodytų šalia to sovietinio baisuoklio Kardinalijos vietoje? Jeigu atkūrinėti kažką, tai visą gatvės išklotinę, bet ne tik šioje skvero vietoje. Nors, sutinku, tuščios erdvės senojo užstatymo vietoje dabar kažkaip tapo šventa.

[Obi-Wan Kenobi]

Šioje vietoje galima laisvai būtų atststyti namus. Aišku kiltų nerealus kipišas dėl skvero. Duočiau vykdyti projektą tiems estams iš Merko, jiems vistiek prarast jau nėra ko, o medžius šalint moka.

[laimutis]

Vilnius. Didžioji (dab. Pilies) gatvė. 1944 m. Fot. Janas Bulhakas.



EAIS (archyvai.lt)