Parašė laimutis
Rodyti pranešimą
-
Turgaus aikštė I-ajame Alytuje. XX a. 3-ias dešimtmetis. Kopija iš Utenos kraštotyros muziejaus fondų, UKM, PFF n -11171
Čia toks įdomus dalykas, šią nuotrauką pamačiau knygoje „Tauragnai“, 12-oji serijos monografija, 2005 m. iškart supratau, kad kažkur matytas Alytaus vaizdas (buvo senai įkelta tokia pati maža nuotrauka į internetą, ta virtuali parodo jau nebeegzistuoja). Nusiunčiau užklausą į Utenos muziejų, kad ištaisytų savo inventorinėje knygoje. Muziejus atsiuntė nuotraukos kopiją, originalas priklauso tauragniškiai, nė vienam iš tauragniškių abejonių nekilo, kad tai ne Tauragnai! Fotografas Vytautas V. Stanionis savo sudarytame fotografijų albume „Alytaus albumas 1919–1940“ šią fotografiją publikuoja pavadinimu „Turgaus aikštė Pirmajame Alytuje“. Nuotraukoje iš visų matomų namų tik vienas mūrinis baltas pastatas išlikęs, visą kita dingo Antrojo pasaulinio karo liepsnose.
291 pus. https://www.versme.lt/e_knygos/Tauragnai.pdfKomentuoti:
-
Internete kaip sykis yra ištrauka iš laikraščio.Parašė laimutis Rodyti pranešimą
Lietuvos Žinios. 1936 01 25. p.8
Šaltinis:
http://tarpukaris.autc.lt/lt/paieska...atybas-alytuje
Komentuoti:
-
Ekskursija garlaiviu ties Alytumi. Apie 1936 m. Kairiajame Nemuno krante Alytaus karališkosios ekonomijos XVIII a. antroje pusėje statytas dvaro bravoras. Dešiniau matosi ir nebeišlikusio antrojo korpuso griuvėsiai (už medžių). 1926 m. už 7500 litų buvo nupirktas sklypas su senu mūriniu buvusio dvaro pastatu ant Nemuno kranto, kurio remontui ir pritaikymui skerdyklos reikmėms savivaldybė tikėjosi gauti 50000 litų paskolos. Bravoro pastatas buvo pritaikytas skerdyklai, kurią neužilgo pradėjo valdyti Lietuvos mėsos pramonės ir prekybos akcinė bendrovė „Maistas. Nuotrauka iš Gintaro Lučinsko kolekcijos
https://www.facebook.com/photo?fbid=...9&locale=lt_LTKomentuoti:
-
Garlaivis "Kretinga". Alytus. Kairiajame Nemuno krante Alytaus karališkosios ekonomijos XVIII a. antroje pusėje statytas dvaro pastatas - bravoras. Nuotrauka iš Gintaro Lučinsko kolekcijos
https://www.facebook.com/photo?fbid=...5&locale=lt_LTKomentuoti:
-
Lietuvos Respublikos kariuomenės karių rikiuotė prieš Lietuvos nepriklausomybės Vasario 16-sios paradą. Kareiviai rikiuojasi aikštėje, prie šv. Kazimiero bažnyčios (buvusi rusų karinės įgulos cerkvė Pokrovskaja). Alytus, 1921 m. vasario 16 d.
https://www.limis.lt/valuables/e/489...rchId=56773500Komentuoti:
-
Po karo tie patys trys stulpai stovi, pastatas perstatytas bet is "kiemo puses" lyg ir atitinka fotografija (sudarytas is triju daliu).Komentuoti:
-
Tai tas namas turėtų būti šitos nuotraukos kairėje?Parašė DeSadas Rodyti pranešimą
https://www.epaveldas.lt/preview?id=LIMIS-65984685
Čia iškarpa iš Alytaus 1939 m. plano, kur matosi Ugniagesių gatvė/skersgatvis:
Komentuoti:
-
miesto aikste, buves ugnegesiu skrsgatvis dabar panaikintas. Mazdaug ta vieta kur prie savivaldybes dabar neuztatyta pievele. Nugriautas sovietmeciu ruosiantis statyt profsajungu rumus (taip ir nedastate)Parašė laimutis Rodyti pranešimąAlytus. Apie 1930 m.
ebay.de
Kokia čia gatvė, ar tebėra namas?Komentuoti:
-
tikrai neParašė thomcius Rodyti pranešimą
man labiausiai primena šitą pastatą, langų formos pasikeitę, bet sekančių namų išdėstymas labai panašus. Aišku visi trys namai jau su antstatais.
Komentuoti:
-
man labiausiai primena šitą pastatą, langų formos pasikeitę, bet sekančių namų išdėstymas labai panašus. Aišku visi trys namai jau su antstatais.Parašė laimutis Rodyti pranešimąAlytus. Apie 1930 m.
ebay.de
Kokia čia gatvė, ar tebėra namas?
Komentuoti:
-
Alytus. Vilniaus gatvė. Apie 1930 m.
Gal Vilniaus g. Automobilis prie viešbučio Alytuje. Apie 1930 m.
ebay.de
Komentuoti:
-
Fotografas Dionizas Putna (1892 - 1964)
Naujojo Prienų tilto statyba. 1938 m.
https://www.15min.lt/media-pasakojim...-archyvas-2234Parašė laimutis Rodyti pranešimą
https://www.15min.lt/media-pasakojim...-archyvas-2234Komentuoti:
-
Plento tilto per Nemuną statyba 1892 m. birželio 1 d., piečiau Alytaus, prie Kaniūkų kaimo.
233. Alytus, Nemuno tiltas, 1892 - ARSVIAKomentuoti:
-
Šv Liudviko bažnyčia prieš II pasaulinį karą. Reikia smailę būtinai atstatyti.
https://www.facebook.com/share/15GmVspCQq/Komentuoti:
-
Alytaus visuomenė ir kariai ant karininko Antano Juozapavičiaus vardo tilto per Nemauną pabaigtuvių metu, 1937 m. gruodžio 15 d. Tiltas oficialiai atidarytas A. Juozapavičiaus žuvimo dieną – 1938 m. vasario 13 d.
Alytaus visuomenė ir kariai ant karininko Juozapavičiaus vardo tilto atidarymo metu. | E-kinas
Alytus. Ant Antano Juozapavičiaus vardo tilto per Nemuną susirinkę gyventojai su šūkiu „Sveiki broliai vilniečiai“. 1938 m.
Prie Lietuvos ir Lenkijos demarkacijos linijos susirinkę gyventojai su šūkiu „Sveiki broliai vilniečiai“. | E-kinasKomentuoti:
-
Gal jau matėte, iš facebook, turėtų sudominti alytiškius dar nematyti vaizdai. Alytaus dvaro pastatų kompleksas (1797 m.) Laikotarpis po trečiojo ATR padalijimo (1795 m.), kai Alytus II priklausė Prūsijos karalystės Naujosios Rytų Prūsijos provincijai.
#NEATRASTAS ALYTUS | Ne fotografija, bet šioks toks atradimas: Alytaus dvaro pastatų kompleksas (1797 m.) Laikotarpis po trečiojo ATR padalijimo (1795 m.), kai Alytus I... | FacebookKomentuoti:
-
Alytaus faktiškosios būklės planas parengtas apie 1797 m., Rusijos karo topografų buvo baigtas po paskutiniojo Lietuvos-Lenkijos valstybės padalijimo.
EAIS (archyvai.lt)
Šiame plane miestas kitaip užfiksuotas, negu darytame Aničkovo. Abiejose jo dalyse aiškus ir vienodai fiksuotas gatvių tinklas. Dešiniojo kranto dalyje, kuri čia mažesnė už kairiąją, pažymėtos trys gatvės, nuo perkėlos per Nemuną ėjusios į rytus ir pietryčius. Į vieną jų, vidurinę - „į Pivašiūnus“ - įsijungė dvi mažesnės. Į rytus pro bažnyčią ėjusi gatvė pavadinta „Vilniaus ir Punios traktu“, o tai liudija, jog per Alytų į Vilnių keliauta jau ne išilgai aikštės, o nuo perkėlos tuoj pat sukant į šiaurę, tad nesiekiant net vakarinio aikštės galo. Į pietryčius arčiausiai Nemuno ėjusi gatvė sutapo su „Gardino ir Merkinės traktu“. Aikštė nepažymėta, tarsi jos nebūtų. Iš visuomeninių pastatų matyti tik bažnyčia; anksčiau į pietus nuo aikštės, prie atskiros gatvelės buvusių ištisinių ūkio trobesių vietoje, pažymėti miestiečių sklypai su standartiškai juose stovėjusiais statiniais. Trobesiai į gatves atkreipti ir galais, ir šonais.
Dešiniojo kranto dalyje miestiečių sklypai mažesni, negu kairiojo, gal dėl to atrodo, tarsi abi dalys pavaizduotos skirtingu masteliu, o kairioji užėmusi didesnę teritoriją. Šioje upės pusėje pažymėta daugiau į miestą suėjusių kelių, tačiau jų tinklas turbūt dėl sudėtingo reljefo buvo gana painus. Daugumos kelių kryptys nenurodytos, išskyrus vieną kelią į pietus - „į mišką“. Nuo perkėlos per Nemuną, dar paupyje išsiskyrė dvi gatvės: viena ėjo į šiaurę - dvaro sodybą, kita - pro alaus daryklą - į pietvakarius. Kitos gatvės, matyt, viršutinėje terasoje, sudarė tarsi savarankišką sistemą, buvo šiaurės-pietų krypties. Prie šių gatvių išsidėstė dauguma kairiosios dalies miestiečių sodybų. Šioje miesto dalyje, be dvaro sodybos, kurioje stovėjo 9 trobesiai, buvo dar druskos sandėlis panemunėje, alaus darykla ir bažnyčia. Informacija iš A. Miškinio knygos Užnemunės miestai ir miesteliai, 1999 m.
Komentuoti:
-
Parašykite į archyvą, atsius geros rezoliucijos kopiją, už simbolinį mokestį.Parašė DeSadas Rodyti pranešimąKomentuoti:
Komentuoti: