Kėdainiai praeityje

[laimutis]

Dvaro rūmai iš parko pusės



Parkas su įvairiais statiniais driekėsi 300 m pločio ir 2 km ilgio juosta palei Dotnuvėlę .Parką puošė skulptūros, paviljonai, primenantys rumunų, turkų ir bulgarų namelius. Parke ir dabar veši 24 vietinės rūšies medžiai ir krūmai. Yra ir 23 atvežtinės rūšies medžiai ir krūmai ( iš G.Isoko knygos Lietuvos gamtos paminklai).

Dvaro rūmai. Vaizdas nuo tvenkinio



Dvaro malūnas kairiajame Dotnuvėlės krante



Malūnas pastatytas apie 1871 m. Tai buvo antrasis malūnas dvare, senasis buvo statytas XIX a. viduryje, M.Čapskis paplatintoje Dotnuvėlės vagoje įrengė tvenkinį, pastatė sūrių gamyklą ir alaus daryklą.

[laimutis]

Dvaro rūmai.Vaizdas nuo tvenkinio.1915-1917 m.



1886 m. grafo E.Totlebeno našlė V.Elizabeta miestą atskyrė nuo dvaro. Miestiečiams nebereikėjo mokėti dvarui činšo mokesčio už žemę, jie tapo pilnateisiai savo žemės savininkais. Miestas galėjo tvarkytis savarankiškai.
1915 m. vasaros pradžioje Kėdainius užemė Vokietijos kariuomenė.Per puolimą sudegė 21 sodyba.Sumažėjo gyventojų,dalis turtingesnių žydų pasitraukė į Rusiją.Dvaras per 1-ajį pasaulinį karą nenukentėjo.

E.Totlebeno rūmai ir parkas žiemą,turbūt nuotrauka daryta per 1-ajį pasaulinį karą.



Minaretas, kurį Krymo ir Balkanų karų atminimui apie 1880 m. Kėdainių dvaro parke pastatė grafas E. Totlebenas.



Skulptūra puošusi Kėdainių dvaro parką.Kėdainių parkas buvo vienas iš gražiausių Šiaurės vakarinėje carinės Rusijos imperijos dalyje.



Rokoko stiliaus saulės laikrodis,Kėdainių dvaro rūmų kieme



Laikrodis pagamintas 1828 m. grafo Karolio Bžostovskio manufaktūroje Štabino mieste Lenkijoje.

[laimutis]

Didžiosios rinkos aikštės pietryčių kampas, 1912 metais (http://www.kedainiumuziejus.lt/Pub/default.aspx).



Nuotrauka įdomi tuo, kad joje matomi pastatai kurie vėliau perstatyti ir rekonstruoti, iš esmės pakeičiant fasadus ir tūrius.

Didžiosios rinkos šiaurės dalis turgaus dieną. 1912 m. nuotrauka



Didžiosios rinkos šiaurės dalis po 1914 m. balandžio 20 d. gaisro



Per 1914 m. balandžio 20 d. gaisrą sudegė 150 namų šiaurinėje Didžiosios rinkos aikštės dalyje ir Pasmilgyje žydų gyvenamame kvartale.Išdegusios dalies atkūrimo projektą 1915 m. paruošė matininkas S.Fugalevičius.

Miestelio centrinės dalies vaizdas po gaisro. 1914 m. balandžio 20 d. nuotrauka iš A.Miškinio rinkinio



Matosi išdegusi šiaurinė Didžiosios rinkos dalis, kiti aikštės šonai gaisro nepaliesti, kairėje nuotraukos pusėje senoji rotušė visai nenukentėjusi, išlikęs ir medinis tiltas.

[laimutis]

Didžiosios rinkos aikštė turgaus dieną. 1908 m.



Pirmadieniais ir ketvirtadieniais mieste vykdavo dideli turgūs. Labai garsūs buvo pirmadieniniai arklių turgūs, per kuriuos būdavo parduodama iki 1500 arklių. Ypatingai buvo vertinami nedideli, tačiau ištvermingi žemaitukų veislės arkliai, kuriuos daugiausiai eksportuodavo į Prūsiją ir Kuršą.

Knypavos rinka ir Vokiečių gatvė (dabartinė Radvilų), vaizdas į Didžiosios rinkos aikštės pusę. 1910 m.



Knypavos rinkos turgavietė suplanuota XVI a. pabaigoje, pietiniame tuometinių Kėdainių pakraštyje. Manoma, kad pradžią naujam priemiesčiui davė vokiečių pirkliai, atvykėliai iš seniausios Karaliaučiaus miesto dalies Kneiphofo. Vokiečiai šioje aikštėje supirkinėjo arklius ir žirgus, todėl einanti gatvė į Didžiosios rinkos aikštę buvo vadinama Arklių arba Vokiečių gatve. Nuo XVII a. vidurio iki XX a. pradžios Knypavos turgavietėje buvo prekiaujama smulkiais naminiais gyvuliais.

[laimutis]

Geležinkelio stotis. M.Jofė, 1907 m.



Naujoji ligoninė, ją 1900 m. savo vyro E. Totlebeno atminimui, pastatė Kėdainių dvaro savininkė grafienė Viktorija Elizabeta fon Totleben.



1886 m. Kėdainiuose Didžiojoje gatvėje pradėjo veikti pirmoji ligoninė, kurią įkūrė Viktorija Elizabeta fon Totleben. 1900 m. ant Nevėžio terasos prie Stoties gatvės (dabartinė J.Basanavičiaus) buvo pastatyta nauja raudonų plytų mūro E. Totlebeno vardo ligoninė.

Paštas. M.Jofė, 1907 m. iš A.Miškinio rinkinio

[laimutis]

Didžiosios gatvės vakarų atkarpos su kareivinėmis bendras vaizdas. M.Jofė, 1907 m.



Arklių, vėliau Vokiečių (Radvilų) gatvė. Vaizdas į Didžiosios rinkos aikštę. M.Jofe, 1907 m.



Stoties (J.Basanavičiaus) gatvė. XX a.pr.



Ant nuotraukos yra autoriaus pavardė, bet neįskaitoma.

Kareivinių pastatai Stoties gatvės rytų atkarpoje. M.Jofė,1 907 m. iš A.Miškinio rinkinio



1876 m. Kėdainiuose numatyta padidinti kariuomenės įgulą, jai priskirtas 1865 m. uždarytos gimnazijos pastatas ir buvęs karmelitų vienuolynas. Šalia senojo gimnazijos pastato iškilo nauji kareivinių pastatai, bedvasiai valdiškos architektūros pastatai nulėmė standartinį Rusijos miestams būdingą vaizdą. Prie naujų kareivinių priderinti naujai rekonstruotos gimnazijos fasadai. Tokie iki šiol nepakitę pastatai išliko iki šių dienų, tik nebėra ūkinių pastatų, sandėlių.

[laimutis]

Miesto centrinės dalies vaizdas nuo tilto per Nevėžį.M.Jofės atvirukas,1907 m.



Katalikų procesija į Šv. Jurgio bažnyčią.M.Jofės atvirukas,1907 m.



Miesto vaizdas nuo kairiojo Nevėžio upės kranto.M.Jofės atvirukas,1907 m.

[laimutis]

Didžiosios rinkos aikštė,XX a.pr.



Toks vaizdas išliko iki 1914 m. gaisro,tada sudegė šiaurinė Didžiosios rinkos dalis,gaisras persimetė ir Pasmilgį.Daugelis senujų pastatų neteko renesansinio ir barokinio dekoro,atkuriant namus labai suprastėjo miesto vaizdas.

Renesansinis namas Kėdainiuose / Nežinomas fotografas. - XX a. pr.(www.epaveldas.lt)



Vienas gražiausių miesto namų su renesansiniu frontonu,kitas šalia namas jau be frontono,abu namai pastatyti apie 1661 m. Namai labai nukentėjo nuo 1914 m. balandžio 20 d. kilusio gaisro,iš pastatų teliko plikos griuvėsių sienos,sugriuvo frontonas.Pastatai atstatyti pakeičiant fasadų dekorą,tokie jie išliko iki pokario laikų.Tarybiniais metais namai tik iš dalies restauruoti,visai kitokiomis proporcijomis atkurtas frontonas ir fasadai,kitam namui užstatytas hipotetinis kuklus frontonas.

[laimutis]

Dvaro sodybos rūmai ir vandens malūnas. M.Jofės atvirukas, 1907 m.



M.Čapskis buvo apkaltintas palaikęs 1863 m. sukilimo dalyvius, už tai buvo suimtas ir ištremtas į Sibirą, o dvaras nusavintas ir dovanotas generolui grafui Edvardui Totlebenui. 1871 m. senieji Čapskių rūmai buvo užbaigti rekonstruoti, tai pat pertvarkytas parkas, pastatytas antras malūnas, ūkinis sektorius, parke iškilo minaretas.

Įvažiavimas į dvaro sodybą. M.Jofės atvirukas, 1907 m.

www.limis.lt

Grafų Čapskių koplyčia Dotnuvos gatvės kapinėse

[laimutis]

Senoji Šv. Andriejaus ir naujoji Kristaus Atsimainymo cerkvės. M.Jofės atvirukas, XX a. pradžia



Jonušas Radvila(1612 m. gruodžio 2 d. Papilio dvare prie Biržų – 1655 m. gruodžio 31 d. Tikocino pilyje) po pirmosios žmonos Kotrynos Potockos mirties, ėmė siekti Moldovos valdovo Vasilės Lupu dukters Marijos rankos. Vedybos su stačiatike Marija Lupu įvyko 1645 m. Marija Radvilienė 1652 m. prie Knypavos rinkos fundavo medinę Šv. Andriejaus cerkvę ir prie jos įsteigė Kristaus Atsimainymo stačiatikių vyrų vienuolyną. Jame gyveno iš Vilniaus pakviesti keturi vienuoliai. XVII a. II pusėje prie cerkvės ir vienuolyno įsikūrė nedidelė stačiatikių bendruomenė, kurią sudarė atvykėliai gudai(baltarusiai) iš Polocko.
1718 m. stačiatikių vienuolynas sudegė, bet greit buvo atstatytas. 1820 m. Kėdainių stačiatikių cerkvė buvo uždaryta. Vėl atidaryta 1825 m.cerkvėje meldėsi čia dislokuotos artilerijos brigados kariai, nes miestiečių stačiatikių nebuvo. 1861 m. Didžiojoje gatvėje pastatyta nauja mūrinė cerkvė, 1893 m. naujoje cerkvėje kilo gaisras. Po 1895 m. rekonstrukcijos naujoji cerkvė įgavo dabartinį vaizdą. Senojoje cerkvėje prie Knypavos rinkos retkarčiais vykdavo pamaldos.1904 m. senoji Kėdainių cerkvė apdegė nuo žaibo. Po to ji iškelta į naujas stačiatikių kapines prie Smilgos upelio. Pastatas po rekonstrukcijos pasikeitė neatpažįstamai. Sovietmečiu senoji cerkvė kelis kartus buvo nuniokota, o vėliau išvežta į Liaudies buities muziejų Rumšiškėse, kur ir dabar guli sandėliuose.

Kristaus Atsimainymo cerkvė Didžiojoje gatvėje. XX a.pradžioje

[laimutis]

Evangelikų liuteronų bažnyčia. 1905 m. atvirukas

www.mab.lt

Mūrinė evangelikų liuteronų bažnyčia pastatyta 1666 m. pastatas stovi ant Nevėžio terasos Janušavoje,kurioje gyveno vokiečiai.Bažnyčia buvo be bokšto, 1713 m. pagal architekto Stefanio projektą prie bažnyčios buvo pastatytas bokštas,bažnyčia tapo reikšminga dešiniojo kranto dalies ir viso miesto dominante.XIX a. parapija sumažėjo,apie 200 liuteronų gyveno Kėdainiuose ir apylinkėse.Prasidėjus Antrajam pasauliniam karui liuteronų bendruomenės nariai dauguma jų buvo vokiečiai repatrijavo į Vokietiją. 1944 m. liepos pabaigoje, artėjant sovietų nacių frontui, pasitraukė paskutinieji tikintieji ir pastorius Paulius Titelbachas.
Pokariu liuteronų bažnyčia buvo nacionalizuota tapo odų sandėliu,sunaikintas visas inventorius, o po remonto Kėdainių kraštotyros muziejaus parodų sale. Šalia buvusios liuteronų ir vokiečių karių kapinės buvo sunaikintos.

[laimutis]

Kėdainių karmelitų vienuolyno Šv. Juozapo bažnyčia. XX a. pr.



Vietoj koplyčios 1766 m. pastatyta medinė bažnyčia su varpine. A.Miškinis rašo, kad XIX a. antrajame dešimtmetyje bažnyčia buvo padidinta, pristatyta priekinė dalis su bokštais, tačiau jis klydo. Barokiniai bokštų šalmai sunyko XIX a. ir buvo atstatyti 1991 m.

Šv. Juozapo bažnyčios pagrindinis altorius. XX a. pr.



Varpinė. XX a. pradžios nuotrauka iš A.Miškinio rinkinio

[laimutis]

Kėdainių panorama iš pietvakarių pusės apie 1900 m.



Šv.Jurgio bažnyčia.XX a. pradžia



Nuo XVIII a. vidurio iki XX a. pradžios Kėdainius ir jų apylinkes lenkėjimas paveikė taip stipriai, kad tik 1929 m. mišios miesto katalikų bažnyčiose pradėtos laikyti lietuvių kalba. Paradoksalu, kad iki pat XX a. vidurio Kėdainiai buvo lenkiškos kultūros sala Lietuvos viduryje. Ir tik sovietmečio urbanizacija bei industrializacija vėl sulietuvino miestą.

[laimutis]

Vaizdas į miestą nuo Šv.Jurgio bažnyčios.Nežinomas autorius,1889 m.



Ši panoraminė nuotrauka sudėta iš dviejų beveik kvadratinių dalių.

Miesto centrinės dalies vaizdas nuo kairiojo Nevėžio kranto.Nežinomas autorius,1889 m.



Šioje nuotraukoje matosi centrinė miesto dalis,šalia Nevėžio dar nėra Kranto gatvės,daug matomų medinių namų sudegė per 1914 m. gaisrą,dominuoja reformatų bažnyčia,jau be aukšto stogo.Išsiskiria ir rotušė su aukštu stogu,šalia ir škotų pirklių namas tuo metu turėjo visai kitokį frontoną.

Šv.Jurgio bažnyčia ir Žvejų gatvė.Nežinomas autorius,apie 1890 m.



Tai seniausias miesto pastatas.Ilgą laiką vyravo nuomonė,kad bažnyčia 1402 m. pastatė kryžiuočiai,bet nekyla abejonių dėl to,kad tai įvyko XV a. 2 pusėje,kada miestelis atiteko Radviloms.Bažnyčia galėjo funduoti Radvila Astikaitis(1384 m. Kernavėje – 1477 m.).Pirmą kartą bažnyčia paminėta 1522 m. Bažnyčia gotikinio stiliaus 3 navų,anksčiau turėjo aukštą stoga,vidaus perdengimai buvo mediniai.1560 m. bažnyčią Kėdainių savininkės Onos Radvilaitės - Kiškienės rūpesčiu gavo arijonų bendruomenė. Maždaug tuo laiku katalikų parapija Kėdainiuose nustojo egzistavusi.Jie priekiniame fasade pastatė kresną varpinę.Nuo 1614 m. Kėdainiams perėjus į Radvilų rankas, arijonams buvo uždrausta veikti viešai: rinktis į pamaldas, steigti mokyklas ir viešai disputuoti. Kėdainiuose arijonai veikė iki 1658 m. Tais metais Seimo sprendimu jie buvo išvaryti iš valstybės.1627 m. bažnyčia gražinta katalikų bendruomenei,tačiau jos veikla buvo labai suvaržyta.

[laimutis]

Dabar nuotraukose Kėdainių miesto vaizdai ir pastatai.Pradedant seniausiomis išlikusiomis fotografijomis iki nepriklausomos Lietuvos valstybės atkurimo.Nuotraukos iš Kėdainių krašto muziejaus fondų,muziejaus direktorius Rimantas Žirgulis patikino,kad jas galiu įkelti į šį forumą.Bus ir keletas nuskenuotu miesto vaizdų iš A.Miškinio knygos Vakarų Lietuvos miestai ir miesteliai I knyga,jas pažymėsiu,radau nuotraukų ir internete,nurodysiu šaltinius.

Totlebeno dvaro kalvė.C.Davinghoff,apie 1871 m.



Seniausia žinoma fotografija,joje vaizduojama prie tvenkinio stovėjusi Totlebeno dvaro kalvė,medžių alėja žymi vieškelį,o šalio jo šiuo metu einančio geležinkelio pylimo dar nėra.Nuotrauka daryta iš rūmų arba bokšto.Nuotrauką padarė Rygos miestietis fotografas C.Davinghoffas,šis fotografas turėjo padaryti daugiau nuotraukų,gal ir miestelio vaizdų,Totlebenai turėjo nuotraukų albumą,tik neaiškus jo likimas.Paskutinis dvaro savininkas Nikolajus Totlebenas 1940 m.pasitraukė į Vokietiją,su kitais daiktais turėjo pasiimti ir rūmų albumą.

Geležinkelio prie Kėdainių tiesimas.K.Brandel,1871 m.



Viena seniausių fotografiju,joje vaizduojamas baigiamas statyti geležinkelio tiltas.Liepojos-Romnų geležinkelio atkarpa iškilmingai atidaryta 1871 m. rugsėjo 4 d. Už geležinkelio sankasos tolumoje matosi Totlebenų rūmai ir miesto namų stogai.Nuotraukoje gerai matosi nutiestos telegrafo linijos.Yra dar viena K.Brandelio fotografija,kurioje vaizduojamas traukinys važiuojantis per tiltą,bet šios fotografijos neteko matyti.

[laimutis]

Reformatų bažnyčia 1873 m. Menkarskio litografija.Bažnyčia aukštu stogu,įdomiausias bokštelis su kupoliuku,tada tebuvo tik vienas išlikęs,N.Ordos piešinyje bokštelio jau nebėra.



Tiltas per Nevėžį 1875 m. Jo dešinėje – trijų aukštų buvusios muitinės pastatas, kuriame buvo renkami važiavimo per tiltą mokesčiai.Reformatų bažnyčios bokštai jau be kupoliukų,vis dar aukštų čerpėmis dengtu stogu.Rotuše iš dalies dengia miestiečių namai. N.Ordos piešinys(Kėdainių muziejus).



Grafo Eduardo Franco fon Totlebeno dvaro rūmai, rekonstruoti 1871 m. N.Ordos piešinys
[/URL

Geležinkelio tiltas per Obelies upę ties Kėdainiais.Šis medžio raižinys atliktas apie 1871 m. pagal Varšuvos fotografo Konrado Brandelio atsiustas nuotraukas.Liepojos-Romnų geležinkelis nutiestas miestelio šiaurės pusėje,geležinkelis sudarė prielaidas miesteliui augti.

[laimutis]

Miesto planas 1869 m.Plane parodytos valdos mokėjusios činšo mokestį dvarui(www.kedainiumuziejus.lt).

[laimutis]

Kėdainių dvaro Čapskio rūmai,XIX a.vidurio piešinys(Kėdainių muziejus)



Jau XVIII a.2 pusėje naujoje dvaro sodyboje stovėjo medinis namas.1844 m. grafas M.Čapskis prie medinės dalies pristatė mūrinį dviaukštį korpusą su bokštu.

[laimutis]

1832 m. panaikinto Kėdainių karmelitų vienuolyno pastatų planas, 1842 m.



1842 m.vienuolyno perstatymo projektas,pastatą pertvarkant į kareivines



Karmelitai į miestą atvyko pakviesti Neuburgo kunigaikščio Karolio Pilypo kuriam miestas priklausė 1695 – 1728 m.,vienuoliai 1709 m.pasistatė mūrinius vienuolyno pastatus,ir šalia medinę koplyčią.Vienuolyno korpusai susidėjo iš dviejų netaisiklingos formos pastatų.Pastatai buvo dviejų ir vieno aukšto,stovėdami Didžiojoje gatvėje jie išsiskyrė iš menkesnių miestiečių namų.Po 1832 m. vienuolyno panaikinimo,pastatuose įsikūrė nuolatinė kariuomenės įgula.1842 m.sudarytas pastatų perstatymo projektas,jį realizavus visi korpusai tapo dviejų aukštų.

[laimutis]

Kėdainių gimnazijos rekonstrukcijos projektas,atliktas architekto Greipelio 1840 m(Kėdainių muziejus).