Kernavė, Širvintų r. - UNESCO Pasaulio paveldo sąraše

[Romas]

Kernavės piliakalniai iš oro


Trumpas Kernavės piliakalnių aprašymas:
http://www.heritage.lt/archeologija/aerofoto/kernaves_piliakalniai.htm

Daugiau piliakalnių nuotraukų iš oro:
http://www.heritage.lt/archeologija_aero.htm

[history]

Mano tevo kaimo sodyba, su 6 hektarais vienkemis, yra 9 km. zemyn nuo Kernaves, deja kitoje Neries puseje, bet slenyje ne ka prastesniame pagal grozi uz Kernaves, Kazkokiam krastovaizdzio draustynyje.( isduosiu paslapt kas megsta gamtai, labai ispudingas vaizdas atsiveria uzlipus ant piliakanio, gaila buvau ant jo kazkur pries 13 m. ) Tai jusu manymu kiek sodybos ir zemes kaina pakilo?

[Romas]

LR, Būstas 2004.08.30
Kernavė tampa dar vienu sostinės priemiesčiu
Darius Babickas, „Lietuvos ryto“ korespondentas

Senbuvių lieka vis mažiau
Vilniečių žvilgsniai jau krypsta į Kernavę. Maždaug 30 kilometrų nuo sostinės esantis miestelis ir jo gražios apylinkės vilioja nekilnojamojo turto pirkėjus.
Kernavę įtraukus į UNESCO saugomų objektų sąrašą prasidėjo pirkėjų antplūdis.
„Jeigu atsiranda parduodamas namas ar žemės sklypas, ilgai pirkėjų laukti nereikia. Jeigu klientas nutaria dar kurį laiką pasvarstyti, apsisprendęs pirkti po kelių dienų jau gali nieko nepešti“, – pasakojo sostinės Centrinės nekilnojamojo turto biržos atstovė Kernavėje Jurgita Zabarauskaitė.
Per pastaruosius trejus metus Kernavėje pasikeitė apie 30 procentų gyventojų. Miestelio senbuvių lieka vis mažiau.
Manoma, jog dar po poros metų senbuviai sudarys vos pusę visų Kernavės gyventojų.

Žada atseikėti milijonus
J.Zabarauskaitė teigė, jog nekilnojamojo turto paklausa Kernavėje keliskart didesnė nei pasiūla. Pirkėjai jaučia, kad UNESCO saugomam objektui bus skirta ne tik daug turistų dėmesio, bet ir pinigų infrastruktūrai sutvarkyti.
Jie neapsirinka. Valstybė įvairiems projektams Kernavėje įgyvendinti pasirengusi skirti apie 12 milijonų litų.
Daugiausia pinigų bus skirta vandentiekiui, buitinių nuotėkų bei lietaus kanalizacijoms įrengti – 4,7 mln. litų. Keliams, šaligatviams ir aikštėms sutvarkyti bei miestelio apšvietimui rekonstruoti bus skirta apie 1,2 mln. litų.
Taip pat bus įrengtos laikinosios poilsiavietės turistams apsistoti greta miestelio, sutvarkyta kelio atkarpa iki Pajautos slėnio.
Bus įrengti informaciniai ženklai ir rodyklės, rekonstruota priešgaisrinė talpykla.

Perka gyvenimui ir verslui
Dabar į Kernavę gyventi dažniausiai kraustosi vilniečiai.
Nekilnojamojo turto pirkėjų iš kitų miestų ir rajonų pasitaiko vos vienas kitas.
Nemaža dalis vilniečių namus arba sklypus jiems statytis perka planuodami Kernavėje nuolat gyventi. Kiti nekilnojamąjį turtą perka norėdami plėtoti verslą – įrengti kavines ar nakvynės namus.
Perkamiausios ir brangiausios yra miestelio pakraščiuose esančios atokesnės sodybos. Už gerokai apšiurusią seną trobą atokioje vietoje prašoma apie 220 tūkstančių litų. Aišku, tokia kaina – ne tik už pastatą, bet ir už 54 arų namų valdos statusą turintį sklypą bei netoliese esantį vieno hektaro žemės ūkio paskirties sklypą.
Pačiame miestelyje pastatų kainos mažesnės. Senas, bet prižiūrėtas namas parduodamas už 160 tūkstančių litų. Namas – prie pat kelio. Pardavėjai įsitikinę, jog jis bus tinkamas kavinei įrengti, todėl derybos dėl mažesnės kainos gali būti bevaisės. Prieš dvejus metus toks namas būtų kainavęs ne daugiau kaip 80 tūkstančių litų.
Vienas žemės ūkio paskirties aras netoli ežero Kernavėje arba miestelio prieigose kainuoja apie 1,2 tūkstančio litų. Pačiame miestelyje, kur žemė turi namų valdos statusą, vienas aras kainuoja apie 2,3 tūkstančio litų.
Žemės ūkio paskirties žemė pigesnė todėl, kad Kernavėje sunku keisti žemės paskirtį ir statyti naujus pastatus. Visus projektus reikia suderinti su paminklosaugininkais ir Valstybine Kernavės kultūrinio rezervato direkcija.
Norint gauti statybos leidimą, reikia užsakyti teritorijos archeologinius tyrimus.

Stebina projektų gausa
Kol kas Kernavė čia atvykstančių turistų pramogų gausa nestebina. Miestelyje tėra viena kavinė, o nakvoti turistai prašosi pas vietos gyventojus. Para vienam žmogui kainuoja 20 litų.
Tačiau padėtis jau po metų gali smarkiai pasikeisti. Nekilnojamojo turto pardavėjai apskaičiavo, kad tiek pačioje Kernavėje, tiek apylinkėse per artimiausius dvejus metus bus pastatyta ir įrengta apie 20 įvairių maitinimo bei nakvynės įstaigų.
Kernavėje nemažą paklausą turi ir buvusio kolūkio pastatai. Tokie turi komercinių patalpų statusą, tad juos lengviau rekonstruoti į kavines ar motelius.
Prie pat miestelio esantį buvusio kolūkio grūdų sandėlį ketinama rekonstruoti į viešbutį, o netoli jo esančiame malūne veiks kavinė.
Netrukus aplink Kernavę bus įrengta nemažai kempingų ar nakvynės namų čia atvykstantiems turistams.
Vienas pirmųjų medinius namus turistams prie pat Neries jau stato vilnietis Jonas Supranavičius, atgavęs sovietmečiu nacionalizuotą žemę.
Nors statoma poilsiavietė nuo Kernavės nutolusi maždaug 15 kilometrų, 66 metų vyras įsitikinęs, kad lankytojų čia netrūks. Jau dabar statybas kasdien aplanko nemažos grupės turistų.

Vargai dėl nuosavybės
Kernavėje sudėtinga ne tik nusipirkti žemės sklypą, bet ir atgauti turėtą nuosavybę. Ypač jei sklypai yra prie ežero.
Į tikrą detektyvinę istoriją pakliuvo apie 70 Kernavės gyventojų, norėjusių atgauti turėtą žemę prie Pragarinės ežero.
Iš pradžių gyventojams buvo grąžinta turėta nuosavybė, tačiau Širvintų rajono valdžia netrukus persigalvojo – užginčijo teisę į žemę ir ją suvalstybino.
Gyventojai varstė ne vienos valdžios įstaigos duris, tačiau liko lyg pakibę tarp žemės ir dangaus.
Širvintų rajono valdžia gyventojams aiškina, kad nori išsaugoti rekreacinę zoną.
Tuo tarpu buvusių žemės savininkų toks paaiškinimas neįtikina. Gyventojai spėja, kad jų turėtą žemę rajono valdžia kam nors pelningai išnuomos arba parduos.

[Mantas]

^iaip gan realu ne vien dėl pilies, bet dėl pačių Trakų unikalumo

[Ežiukas]

UNESCO ekspertė įvertins į Pasaulio paveldo sąrašą siūlomą Trakų istorinį nacionalinį parką

Vilnius, rugpjūčio 26 d. (BNS). Lietuvoje lankosi UNESCO Pasaulio paveldo komiteto įgaliota ekspertė, kuri, susipažinusi su Trakų istorinio nacionalinio parko tvarkymu ir apsauga, parengs komitetui išvadas.

Kaip pranešė Kultūros ministerija, tikimasi, jog parko įtraukimas į UNESCO Pasaulio paveldo sąrašą komitete bus svarstomas 2005 metais. Trakų istorinio nacionalinio parko nominacinė byla UNESCO Pasaulio paveldo komitetui įteikta šių metų sausį.

„Ekspertė įvertins, kokia parko būklė, kaip jis saugomas“, - BNS sakė kultūros ministrės Romos Žakaitienės atstovė spaudai Indrė Daunytė. Ji pridūrė, kad ekspertė išvadose išsakys ir savo nuomonę apie parko tinkamumą įtraukti jį į prestižinį paveldo objektų sąrašą.

Antradienį UNESCO Pasaulio paveldo komiteto įgaliota ekspertė Viera Dvoržakova apsilankė Trakuose, o ketvirtadienį susitiko su Kultūros ministerijos valstybės sekretore Diana Paknyte.

Ekspertė buvo supažindinta su teisine baze, kuri užtikrins, jog Trakų istorinio nacionalinio parko apsauga atitinka pasaulio paveldo objektams taikomus reikalavimus.

V.Dvoržakova buvo informuota, jog, Kultūros ministerijoje šiuo metu steigiamas Saugomų teritorijų ir kultūros paveldo apsaugos skyrius, numatoma išplėsti Trakų istorinio nacionalinio parko direkciją.

Ministerijos valstybės sekretorė taip pat pabrėžė, jog 2005 metais numatyta skirti lėšų pasikeitusius Lietuvos įstatymus bei tarptautinius reikalavimus atitinkančiai parko planavimo schemai parengti, o artimiausiu metu bus nustatyta šios teritorijos apsaugos zona.

Kultūros ministerijos nuomone, Trakų istorinio nacionalinio parko įtraukimas į UNESCO Pasaulio paveldo sąrašą yra svarbus ne tik kaip pirmosios Lietuvos sostinės ir vienos reikšmingiausių šalies istorinių vietų pripažinimas - pasaulio paveldo objekto statusas taip pat žymiai prisidėtų prie šios teritorijos išsaugojimo ateities kartoms.

Šiuo metu į Pasaulio paveldo sąrašą yra įtraukti trys Lietuvos objektai - Vilniaus senamiestis, Kuršių nerija ir Kernavės archeologinė vietovė.

UNESCO Pasaulio paveldo komitetą sudaro 21 valstybė, pasirašiusi Pasaulinio gamtos ir kultūros paveldo globos konvenciją. Lietuva šio komiteto narė yra nuo 2003 metų spalio.

UNESCO Pasaulio paveldo komitetas vertina Pasaulio paveldo sąraše esančių objektų būklę ir skatina valstybes vykdyti objektų monitoringą bei imtis priemonių, jeigu objektai neatitinka gamtos ir kultūros paveldui keliamų reikalavimų.

Komitetas taip pat yra atsakingas už lėšų iš Pasaulio paveldo fondo skyrimą tiems objektams, kuriems reikalinga pagalba, kuriems iškyla pavojus, taip pat mokymams, edukacinei veiklai.

[history]

Uztat ant Pilaites piliakalnio vietos pakankamai- galima kasi pametyti , lauza pasikurenti, saslyku issikepti, gal koki futbola sulosti.

[Romas]

2004 08 18 LR "Sostinė" informavo:
Į UNESCO Pasaulio paveldo sąrašą įtrauktus Kernavės piliakalnius nuspręsta atnaujinti -
investuoti į vandens, nuotekų sistemas, kelius, automobilių stovėjimo aikštelių statybą.
Bendra svarbiausių projektų vertė viršija 12 mln.Lt
Valstybinio Kernavės rezervato direkcija baiminasi, kad nesiėmus šių priemonių
po penkerių metų Kernavė bus išbraukta iš saugomų objektų sąrašo.

[Mantas]

Pagalvojus, kad tos kalvos buvo žymiai aukštesnės, tai turėjo gan neblogai atrodyt. Tik sunku įsivaizduot, kaip ten pilis sukišo, juk vietos tiek nedaug

[Romas]

Kernavė
2004 rugpjūtis

Vaizdas nuo Neries slėnio
iš kairės Pilies, Aukuro, Mindaugo sosto, Lizdeikos piliakalniai




Aukuro kalnas nuo Pilies kalno


Mindaugo sostas nuo Pilies kalno


Mindaugo sostas, Lizdeikos kalnas ir Aukuro kalnas nuo Pilies kalno


Tarp Mindaugo sosto ir Aukuro kalno. Priekyje - Lizdeikos kalnas


Garsioji Neries panorama su trimis piliakalniais

[Mantas]

Ačiū, Mantai, kad perkėlei.

Nėr už ką

[Romas]

Turbūt galima perkelti į pagrindinį puslapį (į Miestus ir architektūrą" - vis dėlto kažkada buvo LT sostinė).

Praėjusį sekmadienį ten buvau.


Iš ryto labai smagu - ant kiekvieno piliakalnio - po 2- 3 žmones,
kavinės personalas snūdūriuoja, vežikas tuščiai bando suvilioti klientus ("parodysiu sodybas, nuvešiu iki piliakalnių").
Šiek tiek pasivažinėjau dviračiu po apylinkes.

Grįžus apie 4-ą popiet vaizdas pasikeitė - mašinos suparkuotos keliomis eilėmis kaip kokiuose Trakuose, kavinėj - spūstis;
prie piliakalnių pradeda susidaryti eilės beveik kaip Tatruose prie keltuvų.

Žinoma, nereikės ilgai laukti, kol dar padidės keliautojų srautas.
Autostradoj reikės pristatyti rudų ženklų su didelėm raidėm UNESCO ir mažom - Kernavė. (Keliaujant tokie ženklai labai patogūs -
lengviau įsiminti UNESCO, nei Dachstein, Puszta Hortobagy arba Kalwaria Zebrzydowska)

Keliautojų srautą reikės reguliuoti: bus pristatyta parkavimą reguliuojančių ženklų ,
kieviename kieme bus po parkingą kaip Kazimierz Dolny PL arba didelės mokamos aikštelės kaip Siguldoje LV.
Tikėkimės, įėjimo į piliakalnius neapmokestins...

Miestelio alėjoje netilps suvenyrų pardavėjai.
Iki to laiko reikia sugalvoti Kernavei labiausiai tinkantį suvenyrą.

O Kernavė daug kam patinka. Atsimenu, kažkada teko iš darbo vežioti tokį airį, jam labiausiai patiko ne Trakai, o būtent Kernavės "mounds" ...
(negalvokit, kad aš taip gerai moku angliškai, iš vakaro pažiūrėjau į žodyną)

[BrokenCloud]

B-) mat kaip

o gal galima klausima: kaip butu jeigu rusijos naftos kasykla baltijos juroje ties neringos juosta D6 atrodo islietu naftos ir tektu tada gelbeti kopas kuo neringai padetu tai kad ji itraukta i UNESCO sarasa ?

Sis klausimas yra jau ne vieneri metai (nuo 2000 kai KN buvo irasyta i Pasaulio paveldo sarsa) svarstomas UNESCO Pasaulio paveldo komitete. Si karta (sesijoje Kinijoje) buvo priimtas nutarimas itraukti Kursiu Nerija i Pasaulio paveldo pavojuje sarasa jei Rusija kartu su Lietuva neparengs D-6 Poveikio aplinkai vertinimo. Iki siol Rusija visaip venge toki vertinima rengti bendrai (matyt todel, kad jo isvados gali salygoti ir zalos atlyginimo avarijos atveju prisiemima), taciau KN patekimas i Paveldo pavojuje sarasa reikstu papildoma tarptautini demesi siai problemai, daugiau tarptautiniu komisiju, ekspertu vizitu, didesni politini spaudima Rusijai siuo klausimu.

Ar to uzteks, kad apsaugoti KN? Sunku pasakyti. UNESCO (kaip ir bet kuri kita universali tarptautine organizacija (isskyrus JT Saugumo taryba) deja negali tiesiogiai priversti Rusijos nutraukti naftos gavyba D-6.

[BrokenCloud]

Tikrai nesutinku su komentaru, kad Kernave i Pasaulio paveldo sarasa pateko "per fuksa". Esu truputeli prie to prisidejas, todel galiu uztirkinti, kad Kernaves kandidatura buvo labai samoninga ir labai samoningai pasirinkta. Del Traku nebuciau taip tikras (pirmiausia del pseudopilies, kuria daugelis laiko pavyzdziu Vilniaus centre statomam brazapiliui).

Kernave buvo priimta kaip archeologine vietove - jos verte gludi zemeje ir kartu su puikiai matomais piliakalniais byloja baltu civilizacijos pavelda. Kernave tai baltu Pompeja, Troja ir Stonedzas kartu paemus. Todel ji ir buvo pasiulyta, todel ir buvo itraukta. Tai musu saknis liudijanti vietove ir kaip tokia nusipelno pasaulinio masto demesio ir visuotinos apsaugos.

[Jeffas]

Nemanau, kad Kernave pateko "avansu", nes is tikruju tai tame UNESCO liste galima rasti visokiausiu objektu, kurie net nezinau, ar ten turetu buti. Pavyzdziui, Slovakija turi ar ne kokius 6 objektus, kuriu tarpe tokie niekuo ypatingai neissiskiriantys kaimai/miesteliai, kuriu kokioje kaimynineje Austrijoje "nors vezimu vezk". Taigi i sita sarasa reikia ziureti ir kaip i turistiniu objektu sarasa... O tai reiskia vardan PR'o objektu reikia "prastumti" kuo daugiau!

[Romas]

Pilnas UNESCO sąrašas http://whc.unesco.org/pg.cfm?cid=31
Labai geras dalykas planuojant kelionę.

Nors aš labai džiaugiuosi, kad Kernavė ten atsidūrė, bet manau, kad ji turbūt pateko per "fuksą", arba avansu.
Prieš kalbant apie naujų objektų įtraukimą reikia elementoriškai sutvarkyti esamus.
Kur ten papietauti, nusiprausti ar nusipirkti suvenyrą?. Galų gale reikėtų bent išasfaltuoti tiesiausią žvyrkelį pro Bartkuškį.

Pasimokyt galima iš estų - Sąrėmių (Saaremaa) saloje už dešimties sankryžų šviečia didelės rodyklės
į lapuočių mišką (estams tai atrakcija) ar kokį nors (ne UNESCO) Kaali "meteoooriiddiii kraaatterrrr".
Nors pats objektas kiek mažesnis už Aukštadvario "velnio duobę", tik su H2O,
bet stovi didelis l.tvarkingas WC su dušais, nuolat veikiantis muziejukas.

[history]

Siaip galima buvo visa piliakalniu regiona itraukti , ne vientik kernave.

[Jeffas]

Del viso Kauno istorinio centro itraukimo isivaizduoju, kad gali kilti kai kuriu problemu, nes jis nera kazkuo labai unikalus, nebet kiek savita "baltiskaja gotika", kuri daugeliu atveju slepiasi po geru tinko sluoksniu. Beje, pastebejau, kad kai kuriose vietose (kur tinkas pats nebyra), jau meginama atidengti raudonas plytas ir parodyti visas isorines navas, nisas, arkas. Ypac daug ju matosi esama dabartines Psichiatrines ligonines (!!!) Rotuses aiksteje fasade (spejama, kad tai - buvusi Jogailaiciu rezidencija Kaune!).



Kiek ziurejau i Vilniaus, Rygos savituma aprasancius UNESCO kriterijus, tai Vilniaus atveju pabreziamas jo multikulturiskumas ir architekturiniu stiliu ivairove (Kauno atveju nelabai tinka), taip pat kaip buvusios sostines itaka visam Vidurio ir Rytu Europos regionui (vel gi Kaunas nevisai gali tuo pasigirti). Rygos atveju akcentuojama jos kaip didelio Hanzos centro vaidmuo (Kaunas tebuvo asocijuotas Hanzos narys, tiesa, Vilnius isvis nebuvo!) ir isskirtine Europos mastu Art Nuoveau architektura.



Taigi jokiu budu neneigiant Kauno senamiescio (ypac potencialaus!) grozio ir jaukumo, siek tiek abejoju del jo atitikimo "unikalumo" ir "regioninio poveikio/ svarbos" kriterijams. Uztat "smetonine" architektura bent jau unikalumo kriteriju tikrai turetu atitikti, ypac turint omenyje ne atskirus pastatus, bet ju visuma ir kieki! Tikrai nezinau kitos vietos Europoje, kur butu tiek funkcionalizmo stiliaus vienoje vietoje (panasiai kaip istisos Art Nouveau gatves Rygoje). Kaunas statesi, kai Europa "krate" pasauline ekonomine depresija ir panasus 30-uju architekturos bruozai galejo buti nebent Berlyne (aisku, didesniu masteliu), bet ten beveik viskas buvo issprogdinta. Kituose miestuose gal ir yra visokiu gyvenamuju funkcionalistiniu pastatu, bet nera tokiu visuomenines paskirties pastatu ansambliu kaip Prisikelimo baznycia ar Karo muziejaus sodelis.



Bet is tikruju sutinku su Jonu, kad is pradziu aplikuojant i UNESCO reiktu meginti viska "padeti" po "Historic Centre of Kaunas" (dalykas tas, kad funkcionalistinis stilius jau yra moderno atmaina ir kol kas musu samoneje nesuvokiamas kaip "istorinis" stilius, bet jis vis labiau issisiria is paskutiniu metu dominuojanciu plastikiniu "dezuciu"..)

[Jeffas]

Aha, Jonai, as irgi demesi atkreipiau - tikrai saunu, kad Kernave praejo! Trakai, rodos, pakeliui, o dar planuojamas Pazaislis, nors man atrodo, kad UNESCO statuso labiau nusipelno Kauno tarpukario architektura, kuri yra tikrai gana unikali.



Beje, ar man taip pasirode, bet estai siemet i UNERSCO sarasa nepraejo - jie bande savo Kuuressaare tvirtove prastumti, bet atrodo, kad jos ten sarase nera Apstumeme kaimynus (tiesa pasakius, nematau reikalo kiekviena pili i ta sarasa priimti 8D )