Kudirkos Naumiestis, Šakių r.

[Čiobrelių pievelė]

Kažkas išėjo : ))

[nepolitikas]

o tie 5 maskvos kankiniai ten viduje užmūryti?

[Beniux]

Stačiatikių koplyčia metropolito Eleuterijaus sutikimu buvo pastatyta ne 1913 m. Ji stovi stačiatikių kapinių teritorijoje. Tuomet talpino 30 - 40 žmonių. Jokių kankinių ten niekas nelaidojo - tik koplyčios titule jie atsispindi.

[Čiobrelių pievelė]

Vis tas išsiblaškymas kaltas. Šventieji į kankinius pavirto : ))
Štai tiksliau:
Regina Laukaitytė. Lietuvos Stačiatikių bažnyčia 1918-1940 m.: kova dėl cerkvių. In: Lituanistica. 2001. Nr. 2(46)
„Mūrinė Šv. Aleksejaus cerkvė buvo pastatyta 1913 metais dovanotame sklype. Vokiečių okupacijos metais joje buvo amunicijos ir pašarų sandėlis. Po karo stovėjo apgriauta, žmonių grobstoma ir teršiama. VRM Tikybų departamentas 1921 m. perdavė ją miesto valdybos žinion. Ji ketino pritaikyti pastatą mokyklai, tačiau stokojo lėšų. LSVT kelis kartus prašė vidaus reikalų, švietimo ministrus grąžinti cerkvę. 1929 m. VRM Vyriausioji statybos komisija nutarė cerkvę nugriauti. Tai padaryti paragintas jos savininkas, t.y. LSVT. Šiai atsisakius nugriauti cerkvę arba parduoti nukėlimui, 1930 m. vasarą nugriauta jos sąskaita, cerkvės vietoje pastatyta mokykla.
Metropolitas Eleuterijus prašė Švietimo ministeriją altoriaus vietoje pasatyti koplytėlę 30-40 žmonių. Nedidelė mūrinė koplytėlė buvo pastatyta kapinėse tikriausiai pačių stačiatikių lėšomis, nes, švietimo ministro nuomone, skirti tam biudžeto lėšų nebuvo tikslinga dėl mažo stačiatikių gyventojų skaičiaus.“

[RAM]

Kurioj čia vietoj? Daug kartų buvęs, bet šios koplyčios "neužfiksavau".

[Čiobrelių pievelė]

Kurioj čia vietoj? Daug kartų buvęs, bet šios koplyčios "neužfiksavau".

Bėda ta, kad nelabai žinau gatvių pavadinimų , bet pameginsiu nupasakoti. Įvažiavus į miestelį nuo Vilkaviškio pusės Vilkaviškio gatve, reikia žiūrėti kairėn pusėn. Nuo plento kupolas matosi. Kokia ten ten gatvė - nežinau. Gal Bagdono. Vienužo, atokiau nuo centro.

[Beniux]

Taip, stačiatikių koplyčia yra Bagdono gatvėje. Na, pastato numerio tai nepasakysiu, nes miestelyje kasmet būnu 3-5 kartus. Norėčiau save patikslinti: ta koplyčia buvo ne tiek naujai pastatyta, kiek gerokai paremontuota (perstatyta) senoji stačiatikių kapinių koplyčia. Tvarkė ją 1930 - 1933 metais.

Šiaip po kraštotyrininkės N. Manikienės išėjimo anapalin, miestelio istorinio paveldo tyrinėjimas visai užduso. Vietiniai nesugeba net padoresnės internetinės svetainės susikurti. Keleta kartų papliurpti apie V. Kudirkos paminklą ar kapą didelių sugebėjimų nereikia. Daugiau niekas ir nefiksuojama. Atrodo, kad miestely tik du objektai ir yra.

Apie šią koplyčią irgi nerasi jokios padoresnės informacijos.

Ši forumo tema, matyt, išsamiausiai analizuoja materialinę miestelio pusę.

[RAM]

Labai gaila miestelio. Karas ir vėlesnis laikas nebuvo jam labai dėkingi. Iš močiutės pasakojimų dar pamenu, koks prieš karą buvo gražus ir gyvas pasienio miestas. Gaila, kad miestiečiai nesirūpina istorijos išsaugojimu. Manau, kad dar tikrai yra to laikmečio amžininkų, kurie turėtų daug ką įdomaus papasakoti.

Kažkada anksčiau per TV rodė reportažą apie Kudirkos Naumiesčio gyventoją, kuris domisi kitapus sienos buvusio Širvintos miestelio istorija. Lyg ir žadėjo netgi muziejuką atidaryti. Gerai, kad dar yra entuziastų, besirūpinančių istorinio paveldo išsaugojimu.
Gal kas turi daugiau info apie tai?

[Beniux]

Tas muziejukas apie Širvintos miestelį yra privatus ir veikia. Jis vadinasi „Schirwindter Stube“ – „Širvintos kampelis, troba“. Muziejų 1997 m. savo namuose Dariaus ir Girėno gatvėje įkūrė buvęs pedagogas Antanas Spranaitis.

Čia daugiau - http://www.valstietis.lt/Priedai/Ses...iesto-muziejus

Būtų miestelyje nors pusantro raštingo žmogaus, tai interneto svetainėse nurodytų ir tikslesnius adresus. Nereikėtų čia mums "debesis asfaltuoti".

[Beniux]

Dar apie "rūpinimąsi" istorine atmintimi miestelyje:

Sunaikinto miesto praeičiai valdžia abejinga

Šalia Kudirkos Naumiesčio, kitame Šešupės krante, dabar priklausančiame Kaliningrado sričiai, prieš pusę amžiaus būta nemažo Širvintos miesto. Tačiau apie jį teprimena vien senos nuotraukos, saugomos privataus namo rūsyje.
Kudirkos Naumiestyje yra muziejus, kurio eksponatai pasakoja apie Širvintos miestą, ištrintą iš žemėlapių, bet ne žmonių atminties. Senovinius prūsiškus daiktus, atvirukus ir nuotraukas surinkę Irena ir Antanas Spranaičiai jau ne vienus metus varsto valdininkų duris, prašydami surasti patalpas surinktai ekspozicijai. Tačiau visi bandymai kol kas - bevaisiai.

Prieš du dešimtmečius Spranaičių namuose atsirado pirmieji muziejaus eksponatai, o pirmoji nedidelė įvairių daiktų bei nuotraukų paroda buvo surengta 1996 metais. Ją surengti sutuoktinius paskatino tuomet į šį kraštą pradėję važinėti iš Karaliaučiaus krašto kilę Vokietijos piliečiai. Po jos buvę Širvintos miesto gyventojai Kudirkos Naumiestį ėmė lankyti vis dažniau. Jie dovanojo įvairių daiktų, nuotraukų, dokumentų, pačių braižytų gimtųjų vietovių žemėlapių, užrašytų prisiminimų.
Kai prieš keletą metų Kudirkos Naumiestyje buvo kuriamas Vinco Kudirkos muziejus, Spranaičiai dar tikėjosi, kad jame vietos atsiras ir jų surinktoms istorinėms vertybėms, liudijančioms apie Širvintos miestą. Tačiau geri norai taip ir liko vien norai.
„Apsisprendėme muziejuje Širvintos miesto istorijos nerodyti, nes ne tam jis skirtas. Suprantu tuos žmones, bet neverta V.Kudirkos muziejaus paversti paprasčiausiu kraštotyros muziejumi. Savivaldybė galėtų tam muziejui surasti kitas patalpas", - LŽ kalbėjo Nacionalinio muziejaus, kuriam priklauso ir V.Kudirkos muziejus, direktorė Birutė Kulnytė.
Šakių rajono vadovai įsitikinę, kad Širvintos miesto eksponatams geriausia vieta - V.Kudirkos muziejuje. "Jam didelių patalpų neprireiks, užtektų 15-20 kvadratinių metrų. Tuomet nereikėtų papildomų išlaidų patalpoms pritaikyti bei išlaikyti ir darbuotojams, nes V.Kudirkos muziejuje yra laisvų patalpų", - aiškino Šakių rajono savivaldybės mero pavaduotojas Algimantas Damijonaitis.
Kol valdininkai ginčijasi, kas turėtų rūpintis iniciatyvių gyventojų sukauptais istorijos turtais, eksponatai lankytojams prieinami tik šiltuoju metų laiku. Mat jie sukrauti Spranaičių gyvenamojo namo rūsyje, šalia katilinės. "Žiemą ant jų sėda dulkės, todėl rudenį visus eksponatus surankioju, sudėlioju į dėžes, o pavasarį - vėl dedu į lentynas", - pasakojo I.Spranaitienė. Anot moters, kartą jau buvo surastos savivaldybei priklausančios patalpos jos muziejui, tačiau jose buvo įrengtas socialinis būstas. Daugiau entuziastams savivaldybė nesiūlo nieko, tik patiems nuomotis patalpas. Tačiau Spranaičiai iš pensijų to daryti neketina, o iš lankytojų jie neima nė cento.

toliau - http://www.suduvosgidas.lt/index.php...9&new_id=68191

Reikia miesteliui dar vieno Vinco Kudirkos

[Beniux]

Taip Kudirkos Naumiestis tarpukariu atrodė nuo Širvintos miestelio pusės.

iš http://images.google.lt/imgres?imgur...j7GM_v-Qbns5hM

[Čiobrelių pievelė]

Lietuvos Nacionalinio muziejaus direktorė teisi, kad ir kaip bebūtų pikta, skaudu ir gaila, nes Lietuvos Nacionalinio muziejaus misija - kaupti, tirti, restauruoti, konservuoti, saugoti ir populiarinti Lietuvos archeologijos, istorijos ir etnines vertybes.
Pusiau priatus ar privatus Širvintos miesto muziejėlis galėtų puikia gyvuoti nupirkus 1-2 kabarių butą Naumiesčio centre. Tam pingų sumesti galėtų voikiečiai išeiviai iš Širvinos,patys naumiestiečiai ir Šaki raj. savivaldybė.
Mano tėvas dirbo Naumiestyje ketverius metus maždaug prieš 40 metų, tai tada vietinai pasakojo, kad dabartinis kultūrnamis yra perdirbtas iš luteronų bažnyčios. Gal kas žino daugiau info apie tai arba gal įdėti nuotraukų?

[Beniux]

Naumiestiniai visais laikais buvo griovėjai. Taip - iš vokiečių kirchės 1953 m. padarė kultūrnamį (nors tam tinkamų patalpų buvo pakankamai). Smetonos laikais nugriovė net 20 metų neišstovėjusią cerkvę, nuvertė garsių asmenų turėtus namus, kad pastatytų gimnaziją. Maždaug tada nugriovė ir dar vokiečių statytą paminklą, skirtą Žalgirio mūšiui atminti (jis "ne lietuviškai" buvo pateiktas).
Sovietmečiu vietiniai savo iniciatyva norėjo nugriauti Kudirkos paminklą, bet iš to krašto kilęs Sniečkus patarė šalia pastatyti "balvoną" žuvusiems raudonarmiečiams. Juokingiausia, kad tą patį obeliską miestiečiai nugriovė po aštuonerių metų, t. y. 1954 m.
Vytauto Didžiojo- Nepriklausomybės paminklą apie 1952 m. po plytą išsinešiojo miestiečiai - net griauti nereikėjo. Tuoj išardė miesto grindinį, o asfalto niekas nedavė.
Tokių nesąmoningų "darbelių" miesto istorijoje yra pakankamai.
Nesu to miestelio kultūrinio paveldo specialistas, tai tuščiai "nebėdavosiu". Kitur dar prasčiau būdavo.

[Čiobrelių pievelė]

Hmmm, štai ką radau Šakių rajoniniame laikraštyje
http://www.drg.lt/index.php/kultra/1...s-paminkl.html

[Depeche]

Naumiestiniai visais laikais buvo griovėjai. Taip - iš vokiečių kirchės 1953 m. padarė kultūrnamį (nors tam tinkamų patalpų buvo pakankamai). Smetonos laikais nugriovė net 20 metų neišstovėjusią cerkvę, nuvertė garsių asmenų turėtus namus, kad pastatytų gimnaziją. Maždaug tada nugriovė ir dar vokiečių statytą paminklą, skirtą Žalgirio mūšiui atminti (jis "ne lietuviškai" buvo pateiktas).
Sovietmečiu vietiniai savo iniciatyva norėjo nugriauti Kudirkos paminklą, bet iš to krašto kilęs Sniečkus patarė šalia pastatyti "balvoną" žuvusiems raudonarmiečiams. Juokingiausia, kad tą patį obeliską miestiečiai nugriovė po aštuonerių metų, t. y. 1954 m.
Vytauto Didžiojo- Nepriklausomybės paminklą apie 1952 m. po plytą išsinešiojo miestiečiai - net griauti nereikėjo. Tuoj išardė miesto grindinį, o asfalto niekas nedavė.
Tokių nesąmoningų "darbelių" miesto istorijoje yra pakankamai.
Nesu to miestelio kultūrinio paveldo specialistas, tai tuščiai "nebėdavosiu". Kitur dar prasčiau būdavo.

Gal baudžiavinis mentalitetas?

[Beniux]

Įmetu kelias miestelio nuotraukas ar atvirukus, darytus iki 1918 m.

Jei kas nori pamatyti daugiau šių vaizdelių, gali apsilankyti mano puslapyje -
http://public.fotki.com/balda/unemuns-miesteliai-/

[Beniux]

O pasirodo būta ir geriau:



iš 1938 m. sausio 22 d. Suvalkų krašto.

[Beniux]

Kad vyrai pernelyg nenukryptų į beprasmę "poeziją" įdedu dar vieną seną vaizdelį:

[e2ards]

Kad vyrai pernelyg nenukryptų į beprasmę "poeziją" įdedu dar vieną seną vaizdelį:

Atvaizdas

paremontuok nuoroda, neina padidint arba nemoku

[Beniux]

Nusipelniusių žmonių visur būta. Net Antarktidoje.

Įdedu su vienu iš jų susijusį XX a. pr. atviruką.