Skelbimas

Collapse
No announcement yet.

Kudirkos Naumiestis, Šakių r.

Collapse
X
 
  • Filtrai
  • Laikas
  • Show
Clear All
new posts

    Vladislavovas prieš karą. Romos katalikų bažnyčia. 1914 m.


    ebay.de

    Comment


      Naumiestis, Šakių apskr. Apie 1920 -1925 m. Leidėjas A.Baltrušaičio Knygynas Naumiestis. 1935 m. siųstas atvirlaiškis


      ebay.com

      Comment


        Karo Rytuose vaizdas. Vladislavovo cerkvė 1915 m. Leidėjas Fritz Krauskopf, I. Pr. u. Ostseebad Cranz


        ebay.de

        Comment


          Pasienio upė ir vaizdas į Rusiją. 1940 - 1941 m.


          ebay.de

          Comment


            Vladislavovas (Suvalkų gubernija). Pasienis. XIX a. pabaigos atvirukas



            Širvinta - Rusijos muitinė Vladislavove. XX a. pradžios atvirukas



            Lietuviškos spaudos draudimas 1864–1904 metais. Lietuvos nacionalinis muziejus, 2004
            Paskutinis taisė laimutis; 2015.03.04, 11:43.

            Comment


              Karo Rytuose vaizdas - Vieniša apsauga nuo Rusijos 1915 m. Atviruko leidėjas Fritz Krauskopf, Königsberg i Pr.


              ebay.de

              Comment


                Vladislavovas (Kudirkos Naumiestis), vaizdas iš Širvintos miesto, apie 1910 - 1915 m.

                www.bildarchiv-ostpreussen.de

                Comment


                  Vladislavovas - Naumiestis. Turgaus aikštė, apie 1910 -1913 m.


                  ebay.de

                  Comment


                    http://kvr.kpd.lt/#/

                    Comment


                      Vladislavovas - Naumiestis. Apie 1916 m.


                      ebay.de

                      Kas čia per žodis Sakrova?

                      Comment


                        Tai žodis "Sąkrova", parašytas šiek tiek lenkišku stiliumi, t.y. su ą raide šaknyje. Sankrova reiškė krautuvę.
                        www.dvylikakedziu.lt

                        Comment


                          Parašė Beniux Rodyti pranešimą
                          Tai žodis "Sąkrova", parašytas šiek tiek lenkišku stiliumi, t.y. su ą raide šaknyje. Sankrova reiškė krautuvę.
                          Aišku, kraštas sulenkėjęs buvo, na bet lietuviškas užrašas gerai atrodo Vokietijos okupacijos metais.

                          Comment


                            Žurnalas „Švyturys“ 1970 m.



                            Comment


                              Vladislavovo stačiatikių cerkvė. Apie 1915-1917 m.



                              http://www.chram.com.pl/cerkwie-2/

                              Comment


                                Kudirkos Naumiestis: praeitis ir dabartis, Monografija, Vilnius:2015, 783p.



                                „Šios knygos idėją suponavo keletas dalykų: Kudirkos Naumiestis yra pasienio miestas (ties juo eina viena seniausių Europos tarpvalstybinių sienų), todėl čia reiškėsi įvairios tautos ir kultūros, bet iki šiol pernelyg mažai dėmesio skirta miesto kaip tam tikros bendruomenės gyvenimui; dalis istorinių faktų, asmenybių, kultūros reiškinių ankstesniuose leidiniuose yra nutylėta; esama nemažo pluošto naumiestiečių atsiminimų, kurie skaitytojams sunkiai prieinami, nes yra tapę bibliografinėmis retenybėmis, kiti iš jų yra likę kaip rankraščiai, saugomi valstybiniuose arba privačiuose archyvuose; be to, yra tokių miesto gyvenimo, jo kultūros reiškinių, kurie nė viename leidinyje neaptarti. Kita vertus, sukaupta didžiulė ikonografinė medžiaga, kuri taip pat verta publikacijos. Todėl didžiausias dėmesys knygoje skirtas žinomiems XIX-XX amžių istorijos ir kultūros reiškiniams“ –

                                Knygos sudarytojai: dr.prof. Giedrė Čepaitienė ir Romas Treideris

                                http://www.sakiai.rvb.lt/lt/naujieno...sius-leidinius

                                Comment


                                  Naumiesčio turgaus aikštė. Name dešinėje gyveno Vincas Kudirka. 1915 m. O.Fiuleborno spaustuvė, Tilžė. R.Treiderio fotorinkinys



                                  Kudirkos Naumiestis: praeitis ir dabartis, Monografija, Vilnius:2015, 783p.

                                  Comment


                                    Kudirkos Naumiesčio (Vladislavovo) planas. 1808 m.



                                    1561 m. Kudirkos Naumiesčio vietoje buvo Duliebaičių kaimas, vėliau gyvenvietė pavadinta Naumiesčiu. Praslinkus 82 metams nuo kaimo pirmojo paminėjimo, karalienė Cecilija Renata 1643 m. Naumiesčiui suteikė Magdeburgo teises ir pavadino jį Vladislavovu. 1643 m. Naumiestis suplanuotas pagal stačiakampę modulinę sistemą. Gyvenamajai statybai buvo paskirtas vieno valako (9X11 rėžių) žemės plotas. Visa miesto teritorija sudalyta į stačiakampius kvartalus, o centre išmatuota didžiulė kvadratinė (3X3 rėžių, 141X141 m) aikštė. Iš keturių aikštės kampų išvesta po dvi statmenas gatves. 1644 m. pastatyta medinė bažnyčia, viduryje aikštės - rotušė. Tais pat metais įsteigtas karmelitų vienuolynas.

                                    Lietuvos architektūros istorija. I tomas 1987.

                                    Comment


                                      1913 m. pasienis. Širvintos upė jau aptverta spygliuotų vielų tvora. Tolumoje gerai matyti antrasis muitinės pastatas, skirtas gyventi pareigūnams ir sargybai. R.Treiderio fotorinkinys



                                      Kudirkos Naumiestis: praeitis ir dabartis, Monografija, Vilnius:2015, 783p.

                                      Comment








                                        Kudirkos Naumiestis: praeitis ir dabartis, Monografija, Vilnius:2015, 783p.

                                        Comment


                                          Sovietų karių kapinės prie Vinco Kudirkos paminklo. 1945 m. Fot. nežinomas



                                          Paskutiniai 1944-ųjų pasienio mūšiai Suvalkijoje Kudirkos Naumiesčiui ir jo gyventojams turėjo skaudžių pasekmių. Sovietmečiu buvo skelbiama, kad miestą besitraukdami sudegino žiaurieji vokiečiai, tačiau žmonių atmintis ir istoriniai dokumentai byloja ką kitą.
                                          Sovietmečiu buvo nutylima, kaip barbariškai buvo naikinamas miestas. Po sovietų lėktuvų antskrydžio liepsnose paskendo beveik visi centro ir daugumos šalutinių gatvių namai. Lėktuvai skrido žemai ir mėtė fosforines bombas. Mieste tada jau nebebuvo nei vokiečių dalinių, nei įtvirtinimų, nei priešlėktuvinės gynybos. Vokiečių daliniai ir jų štabai buvo dislokuoti toliau nuo miesto. Tiršti gaisro dūmų kamuoliai tapo tartum priedanga vėliavai iškelti. Pasilikę Kudirkos Naumiestyje žmonės sakė, kad mieste aršių mūšių nebuvo. Pasirodę sovietų kareiviai plėšikavo, kiti bandė nusitempti merginas.

                                          Kudirkos Naumiestis: praeitis ir dabartis, Monografija, Vilnius:2015, 783p.

                                          Comment

                                          Working...
                                          X