Kruonis*, miestelis Kaišiadorių r.

[Max502]

Photo 1941 from e-Bay.de

[laimutis]

Kruonis, 1941-1944 m.

ebay.de

[laimutis]

Kruonis, 1941-1942 m.

[laimutis]

Kruonis, štabas 1812 m. Liepos 1 d. Dailininkas Albrecht Adam



https://napoleon1812.wordpress.com/t...t-adam/page/2/

[laimutis]

Šiuo metu yra išlikę R rūmų dalies fragmentai. Rūmų R dalies plotis yra 13,6 m, o išlikusios Š sienos ilgis 10,5 m, P sienos išlikęs apie 10 m.
Kruonio dvaro rūmai pastatyti XVI-XVII a. pradžioje. Ar Kruonio dvaro rūmai nukentėjo per XVII a. karus su Maskva ir Švedija - duomenų nėra. 1812 m. rūmus apgriovė prancūzų kariuomenė žygio į Maskvą metu, po to rūmai nebebuvo atstatyti. 1831 m. už dalyvavimą sukilime Oginskiams priklausę Kruonio ir Darsūniškio dvarai konfiskuoti ir perduoti valstybės iždui. Mūriniai dvaro rūmai greičiausiai buvo pradėti ardyti po šių įvykių.

http://www.atl.lt/uzklausa.php?metai...1=Ie%C5%A1koti

[Depeche]

Oginskių rūmų

[Romas]

/\ Ačiū už nuotraukas.
Kieno čia griuvėsiai?

[Depeche]

Keletas šiandienos kadrų

Skliauto likučiai





lango arkos likučiai



Iš tikrųjų net gi keista, kad statant mokyklą sovietmečiu statinio liekanos nebuvo sulygintos su žeme

[Depeche]

Vien pažvelgus į planą, pastatas beveik niekuo nesiskiria nuo kitų renesansinių bažnyčių, tik kupolas priduoda savo. Reikia atkreipti dėmesį ir į polichromiją (nežinau ar buvo atlikti tokie tyrimai), greičiausiai pastatas turėjo spalvinių elementų tokių pat kaip ir kitos renesansinės bažnyčios.

[laimutis]

A. Miškinis ir kiti Lietuvos tyrėjai klydo kad tai unitų bažnyčia. Mūrinis Švč. Trejybės stačiatikių cerkvės pastatas greičiausiai buvo pastatytas 1610 -1624 m. Jos statytojai buvo Trakų pakamaris ir Kruonio dvaro savininkas, vienas didžiausių to meto stačiatikybės rėmėjų visoje LDK Teodoras Bogdanas Oginskis su žmona Raina (Regina) Oginskiene. Dabartinės bažnyčios architektūrinės formos artimos nedidelėms tradicinėms cerkvėms, bet kartu primena ir vienabokštes XVII a. Lietuvos renesansines bažnyčias, - taigi atspindi Rytų ir Vakarų kultūrų įtakas. Carinės Rusijos laikotarpiu (1836 m.) perstatytas pastatas įgavo Rusijos stačiatikių cerkvėms būdingų formų.



Šaltinis: A.Miškinis Rytų Lietuvos miestai ir miesteliai

[laimutis]

Labai įdomi informacija. Manoma, kad pirmoji medinė Kruonio cerkvė buvusi pastatyta 1580 Mūrinis Švč. Trejybės stačiatikių cerkvės pastatas (šiandieninė Kruonio bažnyčia) greičiausiai buvo pastatytas 1624 m. Jos statytojai buvo Trakų pakamaris ir Kruonio dvaro savininkas, vienas didžiausių to meto stačiatikybės rėmėjų visoje LDK Teodoras Bogdanas Oginskis su žmona Raina (Regina) Oginskiene. Bestatant cerkvę, jos fundatoriams kilo mintis šalia pastatyti ir stačiatikių vienuolyną. Tačiau Teodoras Bogdanas netrukus mirė (1625 m.) vienuolynas dar nebuvo pradėtas statyti. Pagaliau 1629 m. rugpjūčio 2 d. d vienuolynas buvo įkurtas, o jo steigėja Raina Oginskienė prisakė, kad jame vyktų nuolatinis Dievo šlovinimas ir būtų laikomos pamaldos už Rainos ir Teodoro Bogdano Oginskių ir jų palikuonių sielų išganymą. Buvo nurodyta, kad vienuolyne turi būti ne mažiau kaip 10 vienuolių.

1810 m. Rusijos stačiatikių cerkvės Šventojo Sinodo sprendimu, Kruonio vienuolynas buvo panaikintas, o vienuolyno cerkvė paversta parapine. 1919 m. Kruonio cerkvės pastatas atiteko katalikams.

Kruonio Švč. Trejybės stačiatikių cerkvė, dabar Švč. Mergelės Marijos, Angelų Karalienės, bažnyčia 2011 m.



Išanalizavus tarpukario Lietuvos publikacijas ir jau po II pasaulinio karo publikuotą medžiagą, pasitelkus archyvinius šaltinius ir atlikus nuodugnią jų analizę, galima teigti, jog dabartinė Kruonio Švč. Mergelės Marijos, Angelų Karalienės, bažnyčia buvo pastatyta kunigaikščio T. B. Oginskio ne kaip pirmoji LDK unitų bažnyčia, o kaip stačiatikių Švč. Trejybės cerkvė. Vėliau prie jos kunigaikščio žmonos Rainos (Reginos) įsteigtas vienuolynas taip pat priskirtinas stačiatikių sakraliniams pastatams. Nuo XVII a. pr. iki 1919 m. Švč. Trejybės cerkvė priklausė stačiatikiams. Taigi jau daugiau nei aštuonis dešimtmečius lietuviškoje literatūroje įsitvirtinusi nuostata apie Kruonio Švč. Trejybės cerkvę, kaip unitų sakralinį pastatą ir pirmąją LDK unitų šventovę, yra klaidinga. Gaila, kad, nepaisant dr. R. Laukaitytės monografijos ir 2006 m. išėjusios naujausios knygos (skirtos Lietuvos stačiatikių šventovėms), 2007 m. išleistame „Visuotinės lietuvių enciklopedijos“ XI tome mitas apie pirmąją LDK Kruonio cerkvę vėl atgaivinamas. http://vddb.library.lt/fedora/get/LT...002.0.01.ARTIC

[laimutis]

Mūrinės Kruonio bažnyčios projektas, patvirtintas 1906 m.



Kruonio miestelio ir apylinkės katalikai Vilniaus gubernijos kanceliarijai nusiuntė prašymą su planu statyti mūrinę bažnyčią Kruonyje. Po metų (1907) toks leidimas buvo duotas, tačiau kruoniečiai 1908 m. pasistatė ne mūrinę, o medinę bažnyčią. http://www.kaisiadoriumuziejus.lt/en...5%BEny%C4%8Dia

[WastedYears]

Kaišiadorių rajono laikraštis "Į komunizmą" (dabartinis "Kaišiadorių aidai").
1967 03 02

[Romas]

Šitai Kruonio nuotraukai turbūt tiktų ir apibendrinantis pavadinimas -
"Lietuvos regioninė politika"

[Romas]

Vilniaus gatvė


Seniūnijos pastatas

[Romas]

Kruonio aikštė

Aikštė iš šiaurinės pusės







Vilniaus gatvė nuo aikštės



Kruonio aikštė iš vakarų pusės


Aikštė iš pietų pusės

[Romas]

Kruonio aikštė

Kruonio miestelio aikštė iš pietų pusės

[Romas]

Kruonio aikštė

Sovietinio laikotarpio pastatai Kruonio aikštėje

[Romas]

Foto 2012.04
Ilgi pavasariniai šėšėliai


Kauno gatvė


Pagrindinis kelias sukasi šiauriniame aikštės pakraštyje

[Romas]

Grįžtame į aikštę