Kruonis*, miestelis Kaišiadorių r.

[Romas]

Tiltas per Kruonės upelį




Sankryža į vakarus nuo bažnyčios


Darsūniškio gatvė už sankryžos dabar yra tik vietinė


Kelias į Darsūniškį ir Anglininkus


Panašus į ūkinį pastatas.
Kruonyje, nors ir aprūdiję, išliko senieji gatvių užrašai




Bažnyčios vaizdas iš vakarų




Vaizdas į bažnyčią iš šiaurės pusės


Tas pats tiltas su vaizdu į bažnyčią

[Romas]

Foto 2012.04

Bažnyčia iš vienos pusės yra ant kalno


Bažnyčios šventoriuje išliko stačiatikių šventiko antkapis


Vaizdas nuo šventoriaus žemyn į Kruonės upelį

[Depeche]

Keista kad Kruonio dvarvietės nėra tinklapyje Gynybiniai įtvirtinimai (XIII-XVIII a.) http://www.archeologijosdraugija.lt/...?rajonas_id=59. Matyt tai būta rezidensinių dvaro rūmų be jokių gynybinių atribūtų: bokštelių, šaudymo angų. Archeologai atlikę kasinėjimus tai pat nerado jokių pylimų ar bastionų liekanų. https://docs.google.com/viewer?a=v&q...d3hR4XKTQgWHTg

Na plotas ko gero nėra visas ištirtas, bet tai žinoma buvo daugiau reprezentacinio tipo pilis. Dėl unitų bažnyčios tikrai sutinku.

[laimutis]

Beje dėl kelio, tai vasarą, jis jau buvo šviežiai išasfaltuotas. Kita, kad nereikėtų pamiršti, jog Kruonyje taip pat yra ir Oginskių rez. pilies liekanos. Turių fotografijų, tad vėliau įkelsiu.

Keista kad Kruonio dvarvietės nėra tinklapyje Gynybiniai įtvirtinimai (XIII-XVIII a.) http://www.archeologijosdraugija.lt/...?rajonas_id=59. Matyt tai būta rezidensinių dvaro rūmų be jokių gynybinių atribūtų: bokštelių, šaudymo angų. Archeologai atlikę kasinėjimus tai pat nerado jokių pylimų ar bastionų liekanų. https://docs.google.com/viewer?a=v&q...d3hR4XKTQgWHTg

[Depeche]

Beje dėl kelio, tai vasarą, jis jau buvo šviežiai išasfaltuotas. Kita, kad nereikėtų pamiršti, jog Kruonyje taip pat yra ir Oginskių rez. pilies liekanos. Turių fotografijų, tad vėliau įkelsiu.

[Zorro]

Kruonyje yra dvi įžymybės - XVII a. statyta unitų bažnyčia (caro laikais buvusi cerkvė, o 1919 m. tapusi katalikų bažnyčia) ir hidroakumuliacinė elektrinė. Iš kur čia atsirado unitai, sunku pasakyti.

1570–1831 m. Kruonį valdė Oginskiai. 1570–1580 m. pastatyta stačiatikių cerkvė, 1610 m. – pirmoji Lietuvoje unitų bažnyčia, 1629 m. prie jos įsteigtas unitų vienuolynas ir mokykla.

http://lt.wikipedia.org/wiki/Kruonis

[Romas]

Pasivaikščiojimas link bažnyčios


Iš šitos pusės nufotografuoti bažnyčią neįmanoma...


Gatvė link blokinių namų

[Romas]

Pasiekti Kruonį, esantį pačiame Lietuvos viduryje prie asfaltuotų kelių, nėra toks paprastas dalykas, kaip atrodytų iš pirmo žvilgsnio.
Iškart reikia pasakyti, kad 129 kelias Antakalnis - Alytus Kruonio apylinkėse tuomet buvo gana prastos būklės - prastesnės nei teko kratytis Ukrainoje, o senuoju tiesu keliu nuo Žiežmarių link Kruonio geriau net nebandyti važiuoti.




Įvažiuojant į miestelį matosi garsioji Kruonio bažnyčia




Autobusų stotelė prie senojo Rumšiškių - Alytaus plento


Seniūnija su žaibo ženklais


Įvažiavimas į aikštę


Vaizdas į bažnyčią nuo aikštės

[Romas]

Minėtosios Kruonio įžymybės

Unikali Lietuvoje renesansinio - bizantinio stilių mišinio Kruonio unitų bažnyčia, vėliau - stačiatikių cerkvė, dabar - katalikų bažnyčia

Daugiau Kruonio bažnyčios nuotraukų yra temoje [†] Kaišiadorių r. bažnyčios


Kruonio hidroakumuliacinė elektrinė

Šitas energetinis objektas turi atskirą temą Kruonio HAE

[Romas]

Dabartiniai Kruonio žemėlapiai ir planai


Latviškas žemėlapis iš www.zl.lv


Kruonio miestelio planas



Kruonio miestelio centras - urbanistikos paminklas

[Romas]

Keli seni žemėlapiai palyginimui su dabartine būkle

Lietuviškas tarpukario žemėlapis


Sovietinis 1940 m. žemėlapis
Darsūniškyje matosi keltas per Nemuną


Abu žemėlapiai - iš www.mapywig.org

[Romas]

Kruonyje yra dvi įžymybės - XVII a. statyta unitų bažnyčia (caro laikais buvusi cerkvė, o 1919 m. tapusi katalikų bažnyčia) ir hidroakumuliacinė elektrinė.

Pats Kruonio miestelis yra beveik Lietuvos centre - caro laikais ten, kur Strėva įteka į Nemuną, susiėjo Vilniaus, Kauno ir Suvalkų gubernijų ribos. Miestelis kūrėsi judrioje vietoje, prie kelių į Kauną, Alytų, Vilnių ir Darsūniškį (ten iki Kauno HE pastatymo veikė keltas). Iš kur čia atsirado unitai, sunku pasakyti.

Kadangi kelto per Nemuną neliko, o Kauno-Alytaus kelias vis slinkosi į rytus (dar caro laikais nutiestas plentas, o ~1986 m. nutiestas dabartinis 129 kelias) - tai miestelis atsidurė nuošalėje ir čia beveik nėra jokio tranzito, išskyrus į Darsūniškį ar Anglininkų-Laipainios kilpą.

Paskutinis surašymas rodo ten gyvenant 676 gyventojus - tai 7-a Kaišiadorių raj. gyvenvietė. 2001 m. čia gyveno 726 žmonės, o 1989 m. - net 1023.

Administraciniu požiūriu Kruonis visada buvo valsčiaus centras.
Caro laikais priklausė Vilniaus gubernijos Trakų apskričiai, Lietuvos laikais - Trakų apskričiai su centru Kaišiadoryse. Kai 1940 m. vasarį apskrites centras buvo perkeltas į Trakus (kartu su apskričiai atitekusia Vilniaus krašto dalimi), tai Kruonis tapo Kauno apskrities valsčiaus centru. Sovietų laikais 1946 buvo įkurta "pereinamoji" Kaišiadorių apskritis.
1950-1955 m. Kruonio tapo Žiežmarių rajono apylinkės centru, o nuo 1955 m. priklausė Kaišiadorių rajonui.

Kruonis yra urbanistikos paminklas, meistelio centre yra keturkampė aikštė.

Apylinkes į šiaurę nuo Kruonio labai pakeitė XX a. 9-me dešimtmetyje statoma hidroakumuliacinė elektrinė. Pačiam miesteliui kažin kokios ypatingos naudos iš to turbūt nėra - net statybos laikais darbininkai buvo vežiojami iš Elektrėnų.

Nuo 2007 m. Kruonis turi "energetinį" herbą