Enciklopedijoje (TLE, III tomas, 211 psl. V., 1987) apie Nevėžio potvynius rašoma:
Žemutinėje atkarpoje Nevėžis teka plačiu (~1 km pločio) ir giliu (15-20 m) slėniu (...) ir daro daug kilpų. Per potvynius čia upė plačiai išsilieja. Nevėžio potvynių aukštį ir trukmę padidina patvanka irš Nemuno.
Nevėžis - nevandeninga upė
Debitas Kėdainiuose max 747, vid. 18,4, min. 0,18-0,20 m3/sek.
Pavasarį nuteka 51% metinio nuotėkio.
Vendeningiausią mėnesį panevėžyje nuteka 80, Kėdainiuose 100 kartų daugiau vandens nei mažiausiai vandeningą mėnesį.
Pavasario potvynis prasideda kovo antroje pusėje ir trunka ~50 d. vandens lygis kyla 3-7 d.
Aukščiausias potvynio vandems lygis būna aukštupyje 1,5 m, vidurupyje 2,5 m, žemupyje 5 m, o žiotyse 5,5 m (dėl Nemuno patvankos) aukštesnis už vasaros lygį. Nemuno patvanka pasiekia Babtus.
Vasarą Nevėžis labai nusenka. Liūtys sukelia staigius vandens lygio pakilimus:
vidurupyje 1,5-2,5 m, žemupyje 3 m.
Dėl labai mažo nolydžio Nevėžis užšąla tuoj po pirmųjų šalčių. Didesni atodrėkiai sukelia žiemos poplūdžius (iki 2-3 m). (...) Kartais žiemos poplūdžiai būna didesni už pavasario potvynius.
Šiais metais žiemą turbūt nebuvo tokių poplūdžių, o pavasarinis potvynis laikysis dar kelias savaites.
Nuvažiavau palei Nevėžį nuo Panevėžio iki Raudondvario.
Švelniai kalbant, vaizdai kiek skiriasi nuo vasaros ar rudens.
Enciklopedijoje (TLE, II tomas, 522 psl. V., 1986) apie Lėvens potvynius rašoma:
Pavasario potvynis trunka 20-30 d.
Vandens lygis pavasarį 2-3 m aukštesnis nei vasarą.
Nuotėkio sąlygos blogos. Vasarą ir rudenį būna 1-4 lietaus poplūdžiai
Dėl lėtos srovės ledas Lėvenyje yra gana storas. Šią savaitę ilgai laikėsi ledas, vanduo labai smarkiai pakilo. Ledonešis viską šlavė pakeliui. Sanžilės kanale teko ledą net sprogdinti. Bet savaitgalį visi ledai jau buvo išplaukę
Tiltas tarp Subačiaus ir Karsakiškio
Ištvinęs Lėvuo ties Karsakiškiu
Tiltas Paliūniškyje
Kai kur dar likusios ledo lytys
Kelias Paliūniškis - Piniava savaitės pradžioje buvo užlietas ir uždarytas, dabar juo vėl galima važiuoti
Šiais metais pavasaris atėjo vėlai, bet greit. Gerai nulijo.
Gamta ir miestai prasivalys. Ankstesniais metais keletą savaičių tekdavo eiti per ledą arba vėjas pustydavo dulkes ir smėlį pakelėse
Nuotraukos darytos iš priešgaisrinio bokšto:
link Sovietsko:
Pagėgių apsauginis pylimas:
ir link vėjo jėgainių:
Kelias Rukai-Kucai-Nausėdai (Prie Šilgalių kaimo):
UAB "Klaipėdos mėsinė":
Kai kurios nuotraukos nelabai sufokusuotos, nes baigdinėjosi akumuliatoriai.
Lengvuosius automobilius kelia (vakar kėlė 4) traktoriai su priekabomis. Priekabos specialios, automatiškai hidrauline pavara nuleidžiamos ir pakeliamos. Automobilis užvažiuoja pats, vairuotojas užtraukia rankinį stabdį ir lieka salone su keleiviais. Daugiau jokio automobilio tvirtinimo nėra. Kėlimas nemokamas, vyksta gan sparčiai. Yra nedidelė eilutė. Tiksliau dvi - viena su leidimais, kita - paprasta. Su leidimasi kelia be eilės, t.y. raliai eilutė yra, bet kelia pirmumo tvarka nei be leidimų. Kėlia nuo 6.30 iki 22 val. Naktį kelią tik esant neatidėliotinam būtinumui. Kėlimu užsiima "Klaipėdos regiono keliai".
25 cm nėra daug. Visureigiai važiavo patys, taip pat ir sunkvežimiai bei autobusai. Jei vandens lygis pakiltu virš 80 cm virš kelio, kėlimas būtų nutrauktas. Turbūt tuomet žmones keltų amfibijomis ir autobusu vežtų į Šilutę.
Nemunas ties Panemune - Sovetsku. Prie geležinkelio tilto.
Ten, kur medžiai - apsemtas kelias.
Nemuno užlietos pievos kitoje geležinkelio pylimo pusėje.
Namas šalia geležinkelio tilto. Niekur nemačiau apsemtų namų. Visgi namai statom iaukštesnėse vietose. Tačiau, kylant vandeniui, kai kur nedaug trūksta, kad namai būtų apsemti. Su ūkiniais pastatais kita situacija - daug kur jie plaukia...
Apsemtas kelias.
Kelias tarp Mikytų ir Panemunės.
Apsemti laukai, o tolumoje - du geležinkelio tiltai per Nemuno senvagę.
Antrasis, skaičiuojant nuo Pagėgių...
Jūra ties Mociškiais. Kitu metų laiku ji tėra 10-20 m. pločio upė.
Tiltas per Jūrą ties Mociškiais.
Ne veltui žmonės upę praminė Jūra. Nes išsiliejusi ji primena jūrą...
Kelias ant Jūros dambos. Jame ties šia vieta yra trys tiltai - vandens pralaidos (dvi iš jų virtusios ežerėliais) ir ketvirtasis tiltas - per pačią upę. Damba statyta dar XIX a. pab. arba pačioje XX a. pradž. Šia damba, plento pakraščiu, ėjo ir Smalininkų - Pagėgių siaurasis geležinkelis.
Ties Pilimi I (Gelgaudiškiu kitoje pusėje). Nemunas sukaustytas ledo. Ledų sangrūdos liko aukščiau.
Prie Skirsnemunės Nemunas vėl laisvas.
Jurbarke Nemuno vaga buvo be ledų. Vanduo plačiai išsilijęs, apsemta nemažai Jurbarko miesto negyvenamų teritorijų. Smalininkų vandens matavimo stotyje vanduo buvo ties 5,20 m atžyma. Vanduo taip aukštai, kad įlankos apsauginis pylimas buvo tik apie 1 m virš vandens. Šventoji, prieš įtekeėdama į Nemuną ties Smalininkais, taip pat ištvinusi. Gaila, nuotraukų neturiu.
Komentuoti: