Skelbimas

Collapse
No announcement yet.

[VLN] Sapiegų rūmai ir parkas, Vilnius

Collapse
X
 
  • Filtrai
  • Laikas
  • Show
Clear All
new posts

  • DeSadas
    replied
    Parašė Kavasiakas Rodyti pranešimą
    Tai kad neberodo :/
    Vis dar galima rasti cia

    Komentuoti:


  • DeSadas
    replied
    Parašė Zosys Rodyti pranešimą
    Variantu daug maziau nei jums atrodo, ir tikrai ne italisku. Organines kilmes melynas reikia atmesti is karto. Lieka ne kazin kas: kazkur kazkas tarp smaltos (sintetinis stiklo pagrindu) ir verditerio (sintetinis vario drusku pagrindu), kitu fresku pigmentu, siuo atveju naudojamu eksterjerui, neisivaizduoju. Problema ta, kad nors verditeris beveik idealiai atitiktu pagal sviesu, lengva atspalvi, bet smalta labiau tiketina pagal kaina. Ir smalta, ir verditeris stebetinai normaliai islieka tinko terpej, bet smalta gerokai tamsesne, kita vertus gal zemesnes kokybes verditeris buvo ikandamas (juk mes kalbame apie desimtis kvadratiniu metru ir atitinkamai didelius pigmento kiekius). P.S. kita kalba, jeigu fasadas dazytas jau II-ame XVIIIa. ketvirtyje.
    Cia gi vienas juokas patikrint varis ar cobaltas pigmente. (studento praktika!)

    Komentuoti:


  • Kavasiakas
    replied
    Parašė Depeche Rodyti pranešimą
    Niekur nesu to anksčiau matęs. Piešinio metai 1805
    Autor rysownik: Orłowski, Alexander
    http://cyfrowe.mnw.art.pl
    Tai kad neberodo :/

    Komentuoti:


  • Zosys
    replied
    Parašė Aleksas666 Rodyti pranešimą
    Šiaip visai būtų įdomu sužinoti iš kur buvo atvežti pigmentai.
    Variantu daug maziau nei jums atrodo, ir tikrai ne italisku. Organines kilmes melynas reikia atmesti is karto. Lieka ne kazin kas: kazkur kazkas tarp smaltos (sintetinis stiklo pagrindu) ir verditerio (sintetinis vario drusku pagrindu), kitu fresku pigmentu, siuo atveju naudojamu eksterjerui, neisivaizduoju. Problema ta, kad nors verditeris beveik idealiai atitiktu pagal sviesu, lengva atspalvi, bet smalta labiau tiketina pagal kaina. Ir smalta, ir verditeris stebetinai normaliai islieka tinko terpej, bet smalta gerokai tamsesne, kita vertus gal zemesnes kokybes verditeris buvo ikandamas (juk mes kalbame apie desimtis kvadratiniu metru ir atitinkamai didelius pigmento kiekius). P.S. kita kalba, jeigu fasadas dazytas jau II-ame XVIIIa. ketvirtyje.

    Komentuoti:


  • julius
    replied
    Parašė DeSadas Rodyti pranešimą
    Hmm tikrai nematyta, manau reikia daktarui Purliui nusiusti. Centrinis stogas galejo but siek tiek aukstesnis.
    ir stogas aukštesnis, ir apskritas frontonas mažesnis.
    kažkaip su visais apvaliais frontonais restauratoriai biški padidino, arba proporcijų nepataikė,
    net ir vartuose:

    S. Fleuri, 1899


    dabar
    Paskutinis taisė julius; 2014.04.07, 17:04.

    Komentuoti:


  • Aleksas666
    replied
    Parašė Salvijus Rodyti pranešimą
    Mėlyna spalva - imperatoriška. Ypač pamėgta Rusijos impetartorių XVIII a.
    Čia labiau rusų tradicijoje švaistytis tokiomis spalvomis kaip ir statyti auksinius unitazus, LDK tai labiau pasireiškė kaip luominis pajėgumas, o ne kaip išpuikimas. Verta paminėti ir tai italo Džiovanio Batistos Fredianio projektas, ir tuo metu Italijos pusiasalyje buvo pagaminama daugiausia mėlynų dažų, nes jie turėjo mėlyno pigmento turinčių uolienų. Šiaip visai būtų įdomu sužinoti iš kur buvo atvežti pigmentai.

    Komentuoti:


  • Salvijus
    replied
    Parašė Aleksas666 Rodyti pranešimą
    Taip. Tai pat matomas ir autentiškas 17 a. dažų sluoksnis. Įdomus dalykas susijęs su dažais yra toks, kad mėlyna spalva Lietuvoje buvo deficitinė, todėl ji naudota tik išskirtinėse vietose, tarkim langų apvaduose, ir ten kur buvo lipdybos, todėl labai tikėtina, kad atidengus vėlesnius sluoksnius gali išlįsti lipdybos fragmentai.
    Mėlyna spalva - imperatoriška. Ypač pamėgta Rusijos impetartorių XVIII a.

    Komentuoti:


  • Zosys
    replied
    Parašė Depeche Rodyti pranešimą
    Negaliu net pasakyti, kaip aš tai per aplinkui atradau.
    Tokiu atveju Jūs velnioniškai sėkmingas.
    Beje, dailininkas tikrai kruopštus ir talentingas vedutistas, tas matosi iš karto pasižiūrėjus į tai, kaip jis atvaizdavo šv.P.P. fasadą, portalą, kaip pagavo bendrą tūrį (geriau už Smuglevičių)

    Komentuoti:


  • Depeche
    replied
    Parašė Zosys Rodyti pranešimą
    Gal galite paatvirauti kokiu būdu (o galbūt proga?) atradote šį neįtikėtiną daiktą, suskaitmenintą (kaip nurodoma bazėje) vos prieš 2-i dienas?!

    Apskritai tai jau tampa negražiai tradicija, kada lenkai staiga "atranda" ypač reikšmingą mums ikonografinį šaltinį lietuviams tik tik užbaigus restauravimo darbus. Taip buvo su Knakfuso(?) piešiniu iš Čiartoriskių muziejaus ir valdovų rūmų atiku. Dabar vėl tas pats, tik jau su Sapiegų rūmų atkurtu skydu ir stogeliais. Sunkoka tikėti tokiais atsitiktinumais.
    Negaliu net pasakyti, kaip aš tai per aplinkui atradau.

    Komentuoti:


  • Zosys
    replied
    Parašė Depeche Rodyti pranešimą
    Niekur nesu to anksčiau matęs. Piešinio metai 1805
    Autor rysownik: Orłowski, Aleksander (1777-1832)

    Atvaizdas


    Atvaizdas

    http://cyfrowe.mnw.art.pl
    Gal galite paatvirauti kokiu būdu (o galbūt proga?) atradote šį neįtikėtiną daiktą, suskaitmenintą (kaip nurodoma bazėje) vos prieš 2-i dienas?!

    Apskritai tai jau tampa negražiai tradicija, kada lenkai staiga "atranda" ypač reikšmingą mums ikonografinį šaltinį lietuviams tik tik užbaigus restauravimo darbus. Taip buvo su Knakfuso(?) piešiniu iš Čiartoriskių muziejaus ir valdovų rūmų atiku. Dabar vėl tas pats, tik jau su Sapiegų rūmų atkurtu skydu ir stogeliais. Sunkoka tikėti tokiais atsitiktinumais.

    Komentuoti:


  • DeSadas
    replied
    Parašė Depeche Rodyti pranešimą
    Šiandiena. Sakyčiau pastatą supa tokia "nerūmiška" aplinka, parkas net gi "psichologiškai" atskirtas nuo pačių rūmų, todėl yra dar daugybė darbo atkurti visą kompleksą.

    Atvaizdas


    Atvaizdas

    Si vieta dabar.

    Komentuoti:


  • DeSadas
    replied
    Hmm tikrai nematyta, manau reikia daktarui Purliui nusiusti. Centrinis stogas galejo but siek tiek aukstesnis.

    Komentuoti:


  • Depeche
    replied
    Niekur nesu to anksčiau matęs. Piešinio metai 1805
    Autor rysownik: Orłowski, Alexander
    http://cyfrowe.mnw.art.pl
    Paskutinis taisė Depeche; 2014.04.07, 11:51.

    Komentuoti:


  • Zosys
    replied
    Parašė Vilnietis1 Rodyti pranešimą
    Galima tik pasvajoti kiek apie Valdovų Rūmus būtų galima žinoti jei jie nebūtų buvę sulyginti su žeme... Spėju interjeruose ir net vidiniame kieme ne ką mažiau deficitinių dalykų buvo. Gerai, kad bent šitie rūmai, nors ir negailestingai niokojami, išsaugojo šį bei tą išskirtinio iš įspūdingųjų LDK laikų.
    su valdovų rūmais gavosi gan ironiškas rezultatas: kadangi apie juos mes žinome nepalyginamai mažiau, atkurtųjų rūmų vaizdas gavosi archaiškesnis ir tauresnis. Faktiškai vėlyvojo renesanso VR (kurie ko gero turėjo manieristines tapytas rustikas, galbūt sgrafito, o gal net ir grizailės ypatingose fasado vietose) dabar atrodo mažiausiai šimtmečiu ankstesni - kaip koks Toskanos ankstyvasis renesansas, kuris labai mėgavosi balto tinko ir pietra serena kontrastu.

    Komentuoti:


  • Vilnietis1
    replied
    Galima tik pasvajoti kiek apie Valdovų Rūmus būtų galima žinoti jei jie nebūtų buvę sulyginti su žeme... Spėju interjeruose ir net vidiniame kieme ne ką mažiau deficitinių dalykų buvo. Gerai, kad bent šitie rūmai, nors ir negailestingai niokojami, išsaugojo šį bei tą išskirtinio iš įspūdingųjų LDK laikų.

    Komentuoti:


  • Zosys
    replied
    Parašė Aleksas666 Rodyti pranešimą
    Taip. Tai pat matomas ir autentiškas 17 a. dažų sluoksnis. Įdomus dalykas susijęs su dažais yra toks, kad mėlyna spalva Lietuvoje buvo deficitinė, todėl ji naudota tik išskirtinėse vietose, tarkim langų apvaduose, ir ten kur buvo lipdybos, todėl labai tikėtina, kad atidengus vėlesnius sluoksnius gali išlįsti lipdybos fragmentai.
    prizas keliauja Aleksui

    Įgarsinot absoliučiai viską, ką galvojau ... žodis žodin. Tik pridursiu, jog

    a) "mėlyna" buvo "deficitinė" ne tik Lietuvoje, bet ir likusioje Europoje, ir beje tai biški "problema" Sapiegų rūmų datavimui (kaip man atrodo), nes iki 1725-ųjų mėlyna buvo nu visai "deficitinė".

    b) dėl sandrikuose buvusios mėlynos jau, sakyčiau, biškį daugiau negu "tikėtina", nes jei pamenat toj garsiojoje Purlio prezentacijoje viename pakrapštytame sandrike prasišviečia spėkit kas ???

    Komentuoti:


  • Aleksas666
    replied
    Parašė [sp] Rodyti pranešimą
    tas autentiškas tinkas?
    Taip. Tai pat matomas ir autentiškas 17 a. dažų sluoksnis. Įdomus dalykas susijęs su dažais yra toks, kad mėlyna spalva Lietuvoje buvo deficitinė, todėl ji naudota tik išskirtinėse vietose, tarkim langų apvaduose, ir ten kur buvo lipdybos, todėl labai tikėtina, kad atidengus vėlesnius sluoksnius gali išlįsti lipdybos fragmentai.

    Komentuoti:


  • [sp]
    replied
    Parašė Zosys Rodyti pranešimą
    ai ai ai, koks geras daiktas matosi šitoj nuotraukoj. Tikiuosi tai matau ne aš vienas?
    tas autentiškas tinkas?

    Komentuoti:


  • Zosys
    replied
    Parašė Depeche Rodyti pranešimą
    ai ai ai, koks geras daiktas matosi šitoj nuotraukoj. Tikiuosi tai matau ne aš vienas?

    Komentuoti:


  • Aleksas666
    replied
    Blogai, kad eismas vykdomas per pietinius vartus. Baigus rūmų rekonstrukciją reikėtų imtis pačio sklypo tvarkymo. Labai gaila, kad parko teritorijoje stovi daugiabutis, kuris uždengia išganytojo bažnyčią.

    Komentuoti:

Working...
X