Gelvonų dvaras, Širvintų r.

[Zaliakalnis]

GELVONŲ DVARO RŪMAI – stovėję Gelvonuose, Širvintų valsčiuje, Vilniaus apskrityje ir Vilniaus gubernijoje, Rusijos imperijos okupuotoje Pirmojoje Lietuvos Respublikoje. Grafo Gustavo Pliaterio nuosavybė, apie 1910 m.

„Šiuo metu išlikę tik dvaro sodybos fragmentai, XIX a. pirmojoje pusėje – XX a. pradžioje, egzistavusios sodybos likučiai: raudonų plytų tarnų namas, tvartas, senų medžių alėja, vedanti į dvarvietę. Dvaro pastatų kompleksui priskiriama ir Gelvonų bažnyčia su gretimomis koplyčiomis.

Gelvonų dvaro pradžia siejama su 1502 m. Vytauto pasirašyta privilegija, kuria šis didikui Gabrieliui Daumantui suteikė teisę valdyti Siesikų ir Gelvonų dvarus. Taip Daumantų giminė (vėliau Daumantai Siesickiai) keliems šimtmečiams įsitvirtino kaip Gelvonų dvaro valdytojai. Tiesa per ilgą istoriją dvaro valdomos žemės ne kartą keitėsi. Atskiros gyvenvietės buvo parduodamos, perleidžiamos, dalinamos tarp paveldėtojų, užstatomos, susigrąžinamos." (Viki)

„Gelvonų dvaro savininkas Gustavas Pliateris, Stepono Emeryko Pliaterio ir Aloizos Alinos Žabaitės-Marcinkevičiūtės sūnus. Gustavas gimė 1841 metų lapkričio 17 dieną, mirė sulaukęs 71 metų 1912-aisiais. Gustavas buvo kompozitorius, 1859 metais studijavęs muziką Paryžiuje ir 1884 m. surengęs Varšuvos teatro jungtinio orkestro bei choro koncertų ciklą.

Gustavas buvo Šateikių ir Švėkšnos grafo Jurgio Broel Pliaterio anūkas, Stepono Emeryko Leonardo Pliaterio sūnus. Gustavo tėvas, vedęs vilnietę Aliną Žabaitę-Mickevičiūtę, kraičio gavo daug dvarų, buvusių ir Vilniaus krašte. Taip Gustavas ėmė valdyti Gelvonų (Žabų) dvarą."

(Širvintų kraštas, 2015 02 06)

Nuotrauka (iš grafo Gustavo Pliaterio dukters grafaitės Stefanijos Pliaterytės-Vankevičienės archyvo) buvo atspausdinta Varšuvoje leidžiamame žurnale „Iliustruotasis kaimas“ („Wieś Ilustrowana“), 1910 m. liepos mėnesio Nr.7, 21 p.

[Zaliakalnis]

GELVONŲ DVARO PARKO BERŽŲ ALĖJOJE 1910

Nuotrauka iš Varšuvoje leidžiamame žurnale „Iliustruotasis kaimas“ („Wieś Ilustrowana“), 1910 m. rugsėjo mėnesio Nr.9, 3 p.

[Zaliakalnis]

GELVONŲ DVARO PARKO FRAGMENTAS

Gelvonų dvaras, Gelvonai, Širvintų valsčius, Vilniaus apskritis ir Vilniaus gubernija, Rusijos imperijos okupuota Pirmoji Lietuvos Respublika. Grafo Gustavo Pliaterio nuosavybė, apie 1910–1912 m.

„Šiuo metu išlikę tik dvaro sodybos fragmentai, XIX a. pirmojoje pusėje – XX a. pradžioje, egzistavusios sodybos likučiai: raudonų plytų tarnų namas, tvartas, senų medžių alėja, vedanti į dvarvietę. Dvaro pastatų kompleksui priskiriama ir Gelvonų bažnyčia su gretimomis koplyčiomis.

Gelvonų dvaro pradžia siejama su 1502 m. Vytauto pasirašyta privilegija, kuria šis didikui Gabrieliui Daumantui suteikė teisę valdyti Siesikų ir Gelvonų dvarus. Taip Daumantų giminė (vėliau Daumantai Siesickiai) keliems šimtmečiams įsitvirtino kaip Gelvonų dvaro valdytojai. Tiesa per ilgą istoriją dvaro valdomos žemės ne kartą keitėsi. Atskiros gyvenvietės buvo parduodamos, perleidžiamos, dalinamos tarp paveldėtojų, užstatomos, susigrąžinamos." (Viki)

„Gelvonų dvaro savininkas Gustavas Pliateris, Stepono Emeryko Pliaterio ir Aloizos Alinos Žabaitės-Marcinkevičiūtės sūnus. Gustavas gimė 1841 metų lapkričio 17 dieną, mirė sulaukęs 71 metų 1912-aisiais. Gustavas buvo kompozitorius, 1859 metais studijavęs muziką Paryžiuje ir 1884 m. surengęs Varšuvos teatro jungtinio orkestro bei choro koncertų ciklą.

Gustavas buvo Šateikių ir Švėkšnos grafo Jurgio Broel Pliaterio anūkas, Stepono Emeryko Leonardo Pliaterio sūnus. Gustavo tėvas, vedęs vilnietę Aliną Žabaitę-Mickevičiūtę, kraičio gavo daug dvarų, buvusių ir Vilniaus krašte. Taip Gustavas ėmė valdyti Gelvonų (Žabų) dvarą."

(Širvintų kraštas, 2015 02 06, http://www.sirvinta.net/.../pasivaiksciojimas-po.../)

Nuotrauka buvo atspausdinta Varšuvoje leidžiamame žurnale „Iliustruotasis kaimas“ („Wieś Ilustrowana“), 1912 m. rugpjūčio mėnesio Nr.8, 27 p.

#Pliateriai #BroelPlater #Plater #Pliaterytė #Vankavičius #Gelvonai #Širvintųkraštas #Smilovičiai #parkai #kaimas #dvarai #aristokratai #bajorai #LBKS #šlėkta #elitas #Lietuva #Lithuania #ATR #LDK #WieśIlustrowana

[Zaliakalnis]

ŽYDRASIS SALONAS GELVONŲ DVARO RŪMUOSE

Gelvonų dvaras, Gelvonai, Širvintų valsčius, Vilniaus apskritis ir Vilniaus gubernija, Rusijos imperijos okupuota Pirmoji Lietuvos Respublika. Grafo Gustavo Pliaterio nuosavybė, apie 1910–1913 m.

Nuotrauka iš Lenkijoje, Varšuvoje, leidžiamame žurnale „Iliustruotasis kaimas“ („Wieś Ilustrowana“), 1913 m. gegužės mėnesio Nr.5, 16 p.

Nuotrauką žurnalo redakcijai pateikė dažna jo korespondentė iš Rusijos imperijos okupuotos Pirmosios Lietuvos Respublikos, grafaitė ponia Stefanija Leonienė Vankavičienė, mergautinė pavardė Pliaterytė (Broel-Plater) (1875–1956), kurios tėvas, žinomas Lietuvos kompozitorius grafas Gustavas Pliateris tuo metu buvo Gelvonų dvaro savininkas.


#Lietuva #Lithuania #Pliateriai #BroelPlater #Plater #Pliaterytė #Vankavičius #Gelvonai #Širvintųkraštas #kaimas #dvarai #interjeras #paveldas #aristokratai #bajorai #LBKS #šlėkta #elitas #WieśIlustrowana

[Zaliakalnis]

Lietuvių kompozitoriaus grafo pono Gustavo Broel-Pliaterio darbo kabinetas Gelvonų dvaro rūmuose

Tame prabangiame židinyje, kurio koklių šukių turbūt dar galėtų atrasti archeologai, kruopščiai pasikasinėję Gelvonuose, kabo įrėmintas turbūt kompozitoriaus senelio, Pirmosios Lietuvos Respublikos piliečio, grafo pono Jurgio Broel-Pliaterio (1748 Plateliai – 1825 Švėkšna), ar dar vyresnio prosenelio portretas (įdomu ar išlikęs kokioje nors kolekcijoje?).

O abipus to židinio iškabintos labai įdomios gal paties pono Gustavo arba jo dukters grafaitės ponios Stefanijos Pliaterytės (Bröl Plater) Leonienės Vankavičienės (Stefania Leonowa Wańkowiczowa) paveiksluotos, manau, šeimos fotografijos. Kaip įdomu būtų jas visas dabar pamatyti, bet ar nors viena jų kur nors išliko?

Gelvonų dvaras, Gelvonai, Širvintų valsčius, Vilniaus apskritis ir Vilniaus gubernija, Rusijos imperijos okupuota Pirmoji Lietuvos Respublika. Grafo Gustavo Broel-Pliaterio nuosavybė, apie 1910–1913 m.

Nuotrauka (retušuota) buvo atspausdinta Lenkijoje, Varšuvoje, leidžiamame žurnale „Iliustruotasis kaimas“ („Wieś Ilustrowana“), 1913 m. gegužės mėnesio Nr.5, 16 p.

Grafas p. Gustavas Vilhelmas Jurgis Broel-Pliateris buvo lietuvių kompozitorius, smuikininkas, dainininkas ir operų kūrėjas, studijavęs Paryžiaus konservatorijoje (Conservatoire de Paris).

„Mano tėvas mėgo pompą ir prabangą. Keletą kartų per metus jis kviesdavo svečius į kaimą ir atsiveždavo triufelių, žvėrienos, žuvies (...), pats būdamas gurmanas, jis aiškiai tuo mėgavosi. Velykų proga jis užsisakydavo pyragų iš Varšuvos ir marcipanų iš Karaliaučiaus. Kaimynai buvo daugiausia kuklūs žmonės, turintys nedidelius turtelius (dvarelius), todėl, žinoma, jie į grafo ekstravaganciją žiūrėjo su pavydu ir dažnai nežinodavo, kaip reikia tinkamai elgtis.

Tuo metu buvo madingi įvairūs konditeriniai papuošimai ant padėklų, ir kaip dažnai pasitaikydavo svečiai geranoriškai (...) su apetitu valgydavo tuos papuošimus – gabalėlį pjedestalo ar figūrėlę, pagamintą iš šokoladu dažyto lajaus, kuris tikrai atrodė apetitingai. Suvartojęs šį tariamą desertą, vargšas žmogelis jį užgerdavo prancūzišku vynu ir, patenkintas svetingu priėmimu, tikriausiai daug kartų vėliau pasakodavo šią istoriją savo vėlesnėms kartoms, o jo anūkai ir proanūkiai, užimantys aukštus postus Lietuvoje, iki šiol giriasi (...) vakarienėmis, kurias valgė Pliaterų šeimos namuose.”

„Mano tėvai turėjo rūmų orkestrą susidedantį iš 12 muzikantų. Tėvas pats juos mokė, dažnai diriguodavo, pritaikydavo įvairius kūrinius ir duodavo jiems groti savo kompozicijas (...).

Pirmasis orkestro smuikininkas buvo Sivickis (Siwicki), kuris, pakeisdamas tėvą, dirigavo orkestrui, grojusiam vasarą sode arbatos metu, o žiemą – salėje nuo 6 iki 8 valandos vakaro.“

„Neminėsiu visų didžiųjų ponų užgaidų ir kaprizų, bet pasakysiu tik tiek, kad visos pajamos iš penkių dvarų trijose provincijose, t. y. iš Pliateravos (Bartkuškių dvaro), Gelvonų, Stundiškių, Ūšočių (Uszacz) ir Ūsų (Usów), kartu su mišku ir 23 daugiabučiais namais Vilniuje, eikvojo mūsų gyvenimus, ir nuolat trūko pinigų.” (iš dukros grafaitės Stefanijos Pliaterytės (Bröl Plater) Leonienės Vankavičienės (Stefania Leonowa Wańkowiczowa), dienoraščio).

Bibliografija:

1. Śpiew Elwiry: wodewil ze śpiewami w jednym akcie: naśladowanie z francuzkiego / przez G. B. P., lenkų ir prancūzų kalbomis, Vilnius, Juozapo Zavadskio leidykla, 1872 m.
2. Organista (wspomnienie 3-cie). („Vargonininkas“ – atsiminimai apie kompozitorių Stanislovą Moniušką Vilniuje), Vilnius, 1910, Vilniaus spaustuvė (Drukarnia Wileńska).

#Lietuva #Lithuania #LDK #ATR #Lithuanians #kompozitoriai #Pliateriai #BroelPlater #Plater #Pliaterytė #Vankavičius #Gelvonai #Širvintųkraštas #kaimas #dvarai #interjeras #paveldas #aristokratai #bajorai #LBKS #šlėkta #elitas #WieśIlustrowana

[Zaliakalnis]

GELVONŲ DVARO RŪMŲ PRIEMENĖ

Gelvonų dvaras, Gelvonai, Širvintų valsčius, Vilniaus apskritis ir Vilniaus gubernija, Rusijos imperijos okupuota Pirmoji Lietuvos Respublika. Grafo Gustavo Broel-Pliaterio nuosavybė, apie 1910–1913 m.

Nuotrauka (retušuota) buvo atspausdinta Lenkijoje, Varšuvoje, leidžiamame žurnale „Iliustruotasis kaimas“ („Wieś Ilustrowana“), 1913 m. gegužės mėnesio Nr.5, 18 p.

Grafas p. Gustavas Vilhelmas Jurgis Broel-Pliateris buvo lietuvių kompozitorius, smuikininkas, dainininkas ir operų kūrėjas, studijavęs Paryžiaus konservatorijoje (Conservatoire de Paris).

#Lietuva #Lithuania #LDK #ATR #Lithuanians #kompozitoriai #Pliateriai #BroelPlater #Plater #Pliaterytė #Vankavičius #Gelvonai #Širvintųkraštas #kaimas #dvarai #interjeras #paveldas #aristokratai #bajorai #LBKS #šlėkta #elitas #WieśIlustrowana

[Romas]

Ačiū už sukurtą temą išnykusiam dvarui
Kopija iš temos Gelvonai*, miestelis Širvintų r.

Gelvonų dvaras buvo į vakarus nuo miestelio
Per karus dvaro rūmai sudegė išliko tik keli ūkiniai pastatai

Žemėlapis iš maps.lt

E.Nowicki nuotrauka iš Vrublevskių bibliotekos atvirukų rinkinių (apie 1907-1909 m.)

http://elibrary.mab.lt/bitstream/han...=2&isAllowed=y


Išlikusių dvaro ūkinių pastatų nuotraukų yra Dvarų duomenų bazėje
Nauja nuoroda:https://kpc.kpd.lt/dvaras-227/Gelvonu/

Straipsnis apie Gelvonų dvarą

Širvinta.lt 2015.02.06
Pasivaikščiojimas po neišlikusius dvaro rūmus

Su Gelvonų bažnyčios ir vienuolyno istorija susijęs Gelvonų dvaro savininkas Gustavas Pliateris (Gustaw Plater), Stepono Emeryko Pliaterio ir Aloizos Alinos Žabaitės-Marcinkevičiūtės sūnus. Gustavas gimė 1841 metų lapkričio 17 dieną, mirė sulaukęs 71 metų 1912-aisiais.
Gustavas buvo kompozitorius, 1859 metais studijavęs muziką Paryžiuje ir 1884 m. surengęs Varšuvos teatro jungtinio orkestro bei choro koncertų ciklą.
(...)
Beje, metams iki Gustavo mirties, 1911-aisiais, Varšuvoje buvo išleistas nuotraukų albumas „Mūsų dvarai“ („Nasze dwory“). Albumo kietais viršeliais formatas – 14,4X21 cm. Taigi tarp 46 dvarų nuotraukų yra ir Gelvonų dvaro, tiksliau – jo parke esančios oficinos (tarnų gyvenamojo namo) nuotrauka.

http://www.sirvinta.net/laiko-uzdang...us/#more-14664

[Romas]

Gelvonų dvaro likučiai
Foto 2018.05










Vaizdas į Gelvonų miestelį

[Zaliakalnis]

GELVONŲ DVARO RŪMŲ VALGOMASIS

Gelvonų dvaras, Gelvonai, Širvintų valsčius, Vilniaus apskritis ir Vilniaus gubernija, Rusijos imperijos okupuota Pirmoji Lietuvos Respublika. Grafo Gustavo Broel-Pliaterio nuosavybė, apie 1910–1913 m.

Nuotrauka (retušuota) buvo atspausdinta Lenkijoje, Varšuvoje, leidžiamame žurnale „Iliustruotasis kaimas“ („Wieś Ilustrowana“), 1913 m. gegužės mėnesio Nr.5, 17 p.



Grafas p. Gustavas Vilhelmas Jurgis Broel-Pliateris buvo lietuvių kompozitorius, smuikininkas, dainininkas ir operų kūrėjas, studijavęs Paryžiaus konservatorijoje (Conservatoire de Paris).

„Mano tėvai turėjo rūmų orkestrą susidedantį iš 12 muzikantų. Tėvas pats juos mokė, dažnai diriguodavo, pritaikydavo įvairius kūrinius ir duodavo jiems groti savo kompozicijas (...).

Pirmasis orkestro smuikininkas buvo Sivickis (Siwicki), kuris, pakeisdamas tėvą, dirigavo orkestrui, grojusiam vasarą sode arbatos metu, o žiemą – salėje nuo 6 iki 8 valandos vakaro.“

„Neminėsiu visų didžiųjų ponų užgaidų ir kaprizų, bet pasakysiu tik tiek, kad visos pajamos iš penkių dvarų trijose provincijose, t. y. iš Pliateravos (Bartkuškių dvaro), Gelvonų, Stundiškių, Ūšočių (Uszacz) ir Ūsų (Usów), kartu su mišku ir 23 daugiabučiais namais Vilniuje, eikvojo mūsų gyvenimus, ir nuolat trūko pinigų.” (iš dukros grafaitės Stefanijos Pliaterytės (Bröl Plater) Leonienės Vankavičienės (Stefania Leonowa Wańkowiczowa), dienoraščio).

Šiame prabangiame valgomojo interjere, kurio židinio koklių ar tų dekoratyvinių porceliano lėkščių šukių turbūt dar galėtų atrasti archeologai, kruopščiai pasikasinėję Gelvonuose, garbingiausioje vietoje kabo įrėmintas ne ko kito, o visos šios lietuvių grafų giminės pasididžiavimo – 1831 metų lietuvių sukilėlių būrio vadės, grafaitės, panelės Emilijos Pliaterytės portretas, turbūt specialiai pagal šeimos užsakymą nutapytas pagal kito garsaus to paties 1831 metų lietuvių sukilimo dalyvio, dailininko Juozapo Straševičiaus litografiją.



Įdomu pastebėti, kad šis romantinis lietuvio dailininko emigracijoje iš autoriaus vaizduotės sukurtas legendinės lietuvaitės karžygės panelės Emilijos Pliaterytės įvaizdis tapo daugelio vėlesnių autorių interpretacijų pagrindu. Matosi, kad Gelvonų dvaro rūmų valgomąjį puošusio Emilijos portreto viršutiniame dešiniajame kampe (aiškiai – pagal užsakovų pageidavimą) buvo kruopščiai nutapytas ir Lietuvos grafų Broel-Pliaterių giminės herbas.

Kaip galima pamatyti ir kitų dailininkų perpieštuose Juozapo Sraševičiaus Emilijos atvaizduose, dailininkams labiausiai kliuvo (ir jie tai siekė pakeisti) pirminiame šaltinyje pavaizduota karžygės dešinioji ranka. Gelvonų portreto variante dailininkas tą dešinę ranką, kaip matosi, nuleido, ir taip (mano manymu – sėkmingiausiai iš visų variantų) išsprendė to pirmojo portreto netobulumą (žiūr. pridėtas iliustracijas).



Įdomu, ar šis originalus Lietuvos karžygės Emilijos Pliaterytės Gelvonų portretas yra kur išlikęs?

Juozapas Straševičius (Józef Straszewicz) (1800 01 01 Raguva – 1838 05 05 Paris)

Pirmosios Lietuvos Respublikos pilietis, lietuvių dailininkas, leidėjas, 1831 metų sukilimo Lietuvoje istorikas, aktyvus 1831 m. sukilimo dalyvis. 1817–1821 Vilniaus universitete studijavo literatūrą ir laisvuosius menus, 1822 m. buvo išvykęs į užsienį gilinti studijų. Studijuodamas dalyvavo filomatų ir filaretų veikloje.

1826–1829 Upytės apskrities žemės teisėjas. Nutapė paveikslų Raguvos Švč. Mergelės Marijos Ėmimo į dangų bažnyčiai.

Prasidėjus sukilimui 1831 04 02 išrinktas į Upytės apskrities sukilėlių komitetą. 1831 06–07 Laikinosios Lietuvos vyriausybės užsienio reikalų tvarkytojas.

Sukilimui pralaimėjus J. Straševičiaus dvarai Pamūšiuose (Pomusze – turbūt vienas iš daugelio kaimų tokių pavadinimu, prie Mūšos upės), Puknioniuose (Pukniany; Puknioniai – buvęs kaimas Pakruojo savivaldybėje, 7 km nuo Pakruojo, kairiajame Mūšos krante) Upytės pavietėje ir gimtasis dvaras Raguvoje Vilkmergės pavietėje okupacinės Rusijos imperijos valdžios buvo konfiskuoti ir perleisti jiems nesipriešinusiems ir pataikaujantiems kolaborantams, arba į Lietuvą su okupacine kariuomene atsibasčiusiems rusų kolonistams, tokiems kaip Zubovai ir panašūs.

Pats ponas Juozapas Straševičius, kaip ir daugelis lietuvių sukilėlių per Prūsiją pasitraukė į Vakarus ir apsigyveno Prancūzijoje, Paryžiuje.

Gyvendamas emigracijoje aktyviai dalyvavo Pirmosios Lietuvos respublikos emigrantų kultūriniame gyvenime. Priklausė Lietuvos ir jos rytų provincijų žemių draugijai, užsiėmė leidyba. Prancūzų kalba parengė monografiją apie lietuvių grafaitę Emiliją Pliaterytę, prancūzų, vokiečių ir italų kalbomis išleido 2 tomus sukilimo dalyvių biografijų. Dailininko tapybos darbų išliko Raguvos bažnyčioje. Mirė 1883 m. gegužės 5 d. Paryžiuje (palaidotas Montparnasse’o kapinėse).

Sudarė ir išleido knygas Visų kraštų garsios moterys: Jų gyvenimas ir portretai (Les Femmes célèbres de tous les pays: leurs vies et leurs portraits 1834, tekstai Lauros Junot d’Abrantès), Emilija Platerytė: Jos gyvenimas ir mirtis (Émilie Plater: sa vie et sa mort 1835), 1830 metų lapkričio 29 naktis Varšuvoje (La Nuit du 29 novembre 1830 à Varsovie 1835), Lenkų kariuomenė per 1830 metų lapkričio 29 sukilimą (Armée polonaise de la révolution du 29 novembre 1830 1835). Ypač svarbus kaip 1830–1831 sukilimo istorijos šaltinis, populiarinęs sukilimą ir jo veikėjus Europoje, yra J. Straševičiaus leidinys Lenkai ir lenkės 1830 lapkričio 29 sukilime (Les Polonais et les Polonaises de la révolution du 29 novembre 1830 1832–36, vokiečių kalba išleista Stuttgarte 1832–37, italų kalba Capolago 1833–34); jame pateikta 96 sukilėlių biografijos (tekstų autorius nenurodomas), t. p. litografuoti portretai. (https://www.vle.lt/straipsnis/juozapas-strasevicius/)

#Lietuva #Lithuania #LDK #ATR #Lithuanians #kompozitoriai #Pliateriai #BroelPlater #Plater #Pliaterytė #Straševičius #1831sukilimas #Pamūšiai #Pamušė #Puknioniai #Mūša #Arts #tapyba #grafika #dailė #menas #Lietuvosdailė #Gelvonai #Širvintųkraštas #dvarai #interjeras #paveldas #aristokratai #bajorai #LBKS #šlėkta #elitas #WieśIlustrowana