GELVONŲ DVARO RŪMAI – stovėję Gelvonuose, Širvintų valsčiuje, Vilniaus apskrityje ir Vilniaus gubernijoje, Rusijos imperijos okupuotoje Pirmojoje Lietuvos Respublikoje. Grafo Gustavo Pliaterio nuosavybė, apie 1910 m.
„Šiuo metu išlikę tik dvaro sodybos fragmentai, XIX a. pirmojoje pusėje – XX a. pradžioje, egzistavusios sodybos likučiai: raudonų plytų tarnų namas, tvartas, senų medžių alėja, vedanti į dvarvietę. Dvaro pastatų kompleksui priskiriama ir Gelvonų bažnyčia su gretimomis koplyčiomis.
Gelvonų dvaro pradžia siejama su 1502 m. Vytauto pasirašyta privilegija, kuria šis didikui Gabrieliui Daumantui suteikė teisę valdyti Siesikų ir Gelvonų dvarus. Taip Daumantų giminė (vėliau Daumantai Siesickiai) keliems šimtmečiams įsitvirtino kaip Gelvonų dvaro valdytojai. Tiesa per ilgą istoriją dvaro valdomos žemės ne kartą keitėsi. Atskiros gyvenvietės buvo parduodamos, perleidžiamos, dalinamos tarp paveldėtojų, užstatomos, susigrąžinamos." (Viki)
„Gelvonų dvaro savininkas Gustavas Pliateris, Stepono Emeryko Pliaterio ir Aloizos Alinos Žabaitės-Marcinkevičiūtės sūnus. Gustavas gimė 1841 metų lapkričio 17 dieną, mirė sulaukęs 71 metų 1912-aisiais. Gustavas buvo kompozitorius, 1859 metais studijavęs muziką Paryžiuje ir 1884 m. surengęs Varšuvos teatro jungtinio orkestro bei choro koncertų ciklą.
Gustavas buvo Šateikių ir Švėkšnos grafo Jurgio Broel Pliaterio anūkas, Stepono Emeryko Leonardo Pliaterio sūnus. Gustavo tėvas, vedęs vilnietę Aliną Žabaitę-Mickevičiūtę, kraičio gavo daug dvarų, buvusių ir Vilniaus krašte. Taip Gustavas ėmė valdyti Gelvonų (Žabų) dvarą."
(Širvintų kraštas, 2015 02 06)
Nuotrauka (iš grafo Gustavo Pliaterio dukters grafaitės Stefanijos Pliaterytės-Vankevičienės archyvo) buvo atspausdinta Varšuvoje leidžiamame žurnale „Iliustruotasis kaimas“ („Wieś Ilustrowana“), 1910 m. liepos mėnesio Nr.7, 21 p.
Comment