Skelbimas

Collapse
No announcement yet.

Stelmužės dvaras, Zarasų r.

Collapse
X
 
  • Filtrai
  • Laikas
  • Show
Clear All
new posts

    #21
    Stelmužės grafų Folkerzamų kapavietės mauzoliejus. 1930 m.



    http://www.limis.lt/greita-paieska/p...ype=EKSPONATAS

    Comment


      #22
      Dvaras dvaru, rodos išsiaiškinom, senieji rūmai nukentėjo pirmojo pasaulinio metu, tuomet tarnų namas pavirto pagrindiniu ir buvo išplėstas.
      Mane dabar jau ėmė dominti tie abu bokštai (išlikęs vergų ir neišlikusių rūmų bokštas). Panašu, kad jie yra senesni už patį dvarą. Kažin ar statė tokį bokštą baudžiauninkams bausti ar ten rūkyklai, greičiau tik pritaikė jau buvusį statinį. Prie rūmų irgi nedera bokštas. Greičiau jau rūmai buvo prilipdyti prie bokšto. Ar tik abiejų bokštų vietos nenurodo buvusios pilies kampų?

      Comment


        #23
        Parašė Ginthus Rodyti pranešimą
        Dvaras dvaru, rodos išsiaiškinom, senieji rūmai nukentėjo pirmojo pasaulinio metu, tuomet tarnų namas pavirto pagrindiniu ir buvo išplėstas.
        Mane dabar jau ėmė dominti tie abu bokštai (išlikęs vergų ir neišlikusių rūmų bokštas). Panašu, kad jie yra senesni už patį dvarą. Kažin ar statė tokį bokštą baudžiauninkams bausti ar ten rūkyklai, greičiau tik pritaikė jau buvusį statinį. Prie rūmų irgi nedera bokštas. Greičiau jau rūmai buvo prilipdyti prie bokšto. Ar tik abiejų bokštų vietos nenurodo buvusios pilies kampų?
        Yra svarstymų kad Stelmužėje būta "pilies". http://www.google.lt/url?sa=t&rct=j&...RxzV6ztzUOBejg
        Bokštas datuojamas XVIII-XIX a. kai dvarą valdė baronai vokiečiai Folkerzamai. Pastatas dviejų aukštų 8,5 m aukščio, kvadratinio 4,85X4,85 m plano. Sienos tik 0,73 m storio. Fasado viršuje stačiakampiai langeliai viršuje, apačioje langelių imitacija ir pusapskritės arkos imitacija viduryje. Rūmų bokštas visai kitokios architektūros, panašių rūmų yra Latvijoje priklausiusių vokiečių baronams.
        Nėra atlikta archeologinių kasinėjimų ir istorinių dvaro tyrimų. Galbūt tai būta įtvirtinto dvaro, bet ne pilies.
        Paskutinis taisė laimutis; 2015.03.30, 18:05.

        Comment


          #24
          Parašė laimutis Rodyti pranešimą
          Stelmužės "Vergų bokšto" mūras

          Atvaizdas
          Šis mūro fragmentas 1840-1860 metų.
          Paskutinis taisė digital; 2019.02.17, 11:31.
          Rytas. Šlapia. Miglos. Tiltas. Upė.
          www.airfoto.lt

          Comment


            #25
            [QUOTE=Ramūnas kns;871830]
            Parašė laimutis Rodyti pranešimą
            Stelmužės "Vergų bokšto" mūras

            Atvaizdas


            Šis mūro fragmentas 1840-1860 metų.
            Ramūnas kns pritariu jums, toks mūras būdingas XIX a. romantizmo architektūroje dvarų sodybų ūkiniams pastatams. Gal bokšte kai kada ir laikydavo ponų valstiečius, tad ir gavo nuo to vardą. Įdomu būtų pamatyti bokšto interjerą, jeigu tai rūkykla turėtų būti tam skirti įrengimai. Panašių bokštų rūkyklų yra daugelyje Lietuvos dvarų.

            Comment


              #26
              Parašė laimutis Rodyti pranešimą
              Yra svarstymų kad Stelmužėje būta "pilies". http://www.google.lt/url?sa=t&rct=j&...RxzV6ztzUOBejg
              Bokštas datuojamas XVIII-XIX a. kai dvarą valdė baronai vokiečiai Folkerzamai. Pastatas dviejų aukštų 8,5 m aukščio, kvadratinio 4,85X4,85 m plano. Sienos tik 0,73 m storio. Fasado viršuje stačiakampiai langeliai viršuje, apačioje langelių imitacija ir pusapskritės arkos imitacija viduryje. Rūmų bokštas visai kitokios architektūros, panašių rūmų yra Latvijoje priklausiusių vokiečių baronams.
              Nėra atlikta archeologinių kasinėjimų ir istorinių dvaro tyrimų. Galbūt tai būta įtvirtinto dvaro, bet ne pilies.
              Idomus straipsnis. Gal ir itvirtintas dvaras. Tas perejimas nuo piliu link dvaru ejo nuosekliai mazejant gynybiniams poreikiams. Nenustebciau, jei kazkada dar seniau buta ir medines pilies. Vieta tikrai tam tinkama.
              Dėl mūro nuotraukos tiesa sakant pamaniau, kad tie akmenukai įlipdyti vėliau, remontuojant mūrą.
              Paskutinis taisė Ginthus; 2015.03.31, 06:50.

              Comment


                #27
                Stelmužės ąžuolas 1985 m.

                delcampe.net

                Comment


                  #28


                  Zarasų krašto dvarai 2011.









                  Comment


                    #29
                    Karių kapinės ir Stelmužės dvaro ąžuolas

                    delcampe.net

                    Comment


                      #30
                      Dvaro rūmai, apie 1915 -1917 m.


                      delcampe.net

                      Comment


                        #31
                        "Vergų bokštas"

                        delcampe.net

                        Comment


                          #32
                          Dvaro oficina, 1916 m.

                          Comment


                            #33
                            Stelmužė. Mineralinio (Selterio) vandens gamybos įmonė, 1915-1917 m.

                            ebay.de

                            Comment


                              #34
                              Stelmužės dvaras 1916 m.

                              ebay.de

                              Comment


                                #35
                                Stelmužės dvaro bažnyčia, ąžuolas ir Pirmajame pasauliniame kare žuvusiųjų karių kapai, 1916 m.



                                https://oldthing.ch/Ak-Kurland-Lettl...hof-0034616285

                                Comment


                                  #36

                                  Comment


                                    #37
                                    Koks šaltinis?

                                    Comment


                                      #38
                                      RamunasK įdomi dar nematyta pirma nuotrauka, nesugriauti dvaro rūmai.

                                      Comment


                                        #39
                                        Šaltinis Geschichte der Familie von Bercken vom 15. Jahrhundert bis zur Gegenwart / zsgest. und der Familie gewidmet von (Fedor) v. Bercken

                                        Comment


                                          #40
                                          Parašė laimutis Rodyti pranešimą
                                          RamunasK įdomi dar nematyta pirma nuotrauka, nesugriauti dvaro rūmai.
                                          Valteris fon Pletenbergo dokumentas, kuriuo 1553 m. perduodami vėlionio Adomo Hahoverio Daugpilio apylinkėje esančius dvarus. Taip Steinesee - Stelmužės dvaras pateko į von Berckų šeimos nuosavybę...:

                                          Mes, Valteris fon Pletenbergas, Livonijos vokiečių ordino magistras, viešai skelbiame ir šiuo viešu Mūsų laišku kiekvienam pranešame, kad Mes maloningai Mūsų valdovų gera valia ir dideliu rūpesčiu gerbiamam ir garbingam, Mums didžiai ištikimam

                                          Heinrichui fon Berkenui

                                          ir visiems jo teisėtiems palikuoniams suteikiame ir už jo ilgametę ištikimą tarnybą ir tinkamą elgesį leno teise perduodame velionio Adomo Hahoverio Daugpilio apylinkėje esančius dvarus. Tai patvirtiname šiuo antspauduotu laišku ir suteikiamos teritorijos aprašu: pirma, nuo Josteno daubos iki posūkio į Elukšo daubą, sekti upeliu pro žalią medį su kryžiumi, aukštyn upeliu per ganyklą, tada iki duobės. Iš ten nuo kryžiaus iki kyržiaus per upelį, nuo upelio per tą upelį ir per ganyklą, nuo kryžiaus prie kryžiaus iki medžio su aviliu ir kryžiumi, ji priklauso Klavinui Varisenui (Clawyn Warissen), už medžio duobės, nuo duobės prie duobės, nuo kryžiaus prie kryžiaus iki medžio su kryžiumi, jis priklauso Kristijanui Varisenui (Christian Waryssen). Nuo to medžio ilgas kelias per ganyklą nuo kryžiaus prie kryžiaus per kelią palei upelį, eiti palei upelį į Subreno ežero, už ežero iki Prodeno daubos eiti iki medžio su žvakėmis, iš ten per duobes ir upelį iki Luceno ežero, už ežero palei proskyną iki Listeno daubos, pro iš tolo matomą medį su kryžiumi, per ganyklą, kurioje iškastos duobės, ten stovi medis su kryžiumi, už jo upelis ir einant keliu palei upelį per kirtimą pasiekiama Inderšo dauba. Dauba baigiasi prie Inderšo ežero. Vykti per šienaujamus laukus iki kelio, prie kurio stovi ąžuolas su kryžiumi, šalia didelio akmens, nuo to medžio ir akmens reikia rinktis kelią per kirtimą palei upelį, įtekantį į Štumberko daubą. Atsidursite prie

                                          63

                                          Ilzeno ežero, prie pat Lietuvos sienos, nuo Ilzeno ežero palei Lietuvos sieną vykti iki Joseno ežero, nuo Joseno ežero palei Joseno daubą. Čia baigiasi dovanojamo dvaro teritorija.
                                          Taigi, suteikiame ir duodame mes
                                          Heinrichui fon Berkenui

                                          ir visiems jo teisėtiems ir tikriems palikuoniams žemės sklypą su jam priklausančiomis šieno lankomis, medžiais, iki Aroneso daubos, nuo Brautkulės daubos, nuo daubos prie kirtimo, prie ąžuolo ir kryžiaus, nuo medžio prie kirtimo vėl iki Brautkulės, nuo duobių prie kopos, palei kopą tolyn iki minėtos Aroneso daubos. Taigi, Heinrichas fon Berkenas ir visi jo palikuonys, kaip mūsų žemėje numatyta, turi būti laisvi šioje savo žemėje, taip kaip nori ir kaip jiems patinka, ir savo patogumui bei naudai ja naudotis, dirbamą lauką apdirbti arba neapdirbti, pjauti šieną, naudotis pievomis ir ganyklomis, kirtimais, krūmynais, beržais, vandenimis, ežerais, upeliais, medaus medžiais, medaus pievomis, žvejybos vietomis, paukščių perėjimo vietomis ir visu kitu ateinančiais laikais. Gerbiamasis Heinrichas fon Berkenas ir visi jo tikrieji palikuonys gali čia ir niekuo nesirūpinti, nesaugoti, gadinti, tačiau visa žemesnioji ir aukštesnioji teisinė valdžia turės tuo pasirūpinti ir visiems laikams perims teises bei paskelbs tokią teisybę. Mes, Valteris, Magistras, patvirtiname šį laišką, sudarytą ir pasirašytą Valmieros pilyje Šv. Pauliaus atsivertimo sekmadienį tūkstantis penki šimtai penkiasdešimt trečiaisiais metais[1], prikabintu antspaudu.

                                          (Antspaudo vieta)

                                          Comment

                                          Working...
                                          X