Didieji Radvilų rūmai, Vilnius

[Creatium]

Man kur kas įdomiau kaip atrodė galinė šio pastato dalis, t.y. kaip ji buvo atsukta į rūmų likučius. Bet manau akivaizdu, kad šio pastato niekas niekada nebeatstatys, tad rūmams netrukdys. Įtariu, kad šiuo atveju būtų remiamasi tuo, kad atkuriamas dar ankstesnis išdėstymas. Kita vertus, tas atkūrimas jau apkalbėtas: naujai statyt reikėtų tik vieną korpusą ties minima sankryža, tai čia daugiausia klausimų kelianti dalis. Sklypo gale esantis korpusų sujungimas jau kaip nors bus pabaigtas...

[Obi-Wan Kenobi]

Neįsisvajokit, labai jau aptakiai skamba p. Gelūno pasisakymai. Išvertus į lietuvių kalbą “nieko neaišku, pinigų pilnam atstatymui nėra, remontuosim išlikusius korpusus”.
O Vilniaus savivaldybė kiemą išklos trinkelėmis. Bus gražu ir nebrangu.

[ZygisZv]

Man kur kas įdomiau kaip atrodė galinė šio pastato dalis, t.y. kaip ji buvo atsukta į rūmų likučius. Bet manau akivaizdu, kad šio pastato niekas niekada nebeatstatys, tad rūmams netrukdys. Įtariu, kad šiuo atveju būtų remiamasi tuo, kad atkuriamas dar ankstesnis išdėstymas. Kita vertus, tas atkūrimas jau apkalbėtas: naujai statyt reikėtų tik vieną korpusą ties minima sankryža, tai čia daugiausia klausimų kelianti dalis. Sklypo gale esantis korpusų sujungimas jau kaip nors bus pabaigtas...

Tikėčiau, jog nuotraukų galinės pastatos dalies tikrai nėra, nebent senesniuose Vilniaus planuose pamačius pastatą iš viršaus galima butų įsivaizduot, kaip ji buvo atsukta į tuos rumų likučius kieme. Ir taip, sutinku, tų pastatų niekas neatstatinės, nes pirma, jie nėra labai didelės architektūrinės verties ir sąlyginai naujo statymo (Liejyklos-Vilniaus g. kampas užstatytas XIX a. p. - XX pr.), o antra, tiesiog nelabai apsimokėtų kažkam atstatinėti.
Bendrai pateikdamas buvusio užstatymo nuotraukas noriu pasakyti, kad gali būti problemos tikrai šnekantis su UNESCO. Juk visgi dabar kalbos dar yra labai nedidelio mastelio, diskusijos ir svarstymai dar laukia, o štai žiūrint toliau, gali kilti problemų - lažinuos, UNESCO akimis tai gali pasirodyti kaip kičas ir nepagrįstas atstatymas. Šiaip bendrai įdomu teoriškai pagalvoti, kaip ši organizacija būtų regavusi, jei prie jų, o ne sovietų būtų buvęs atstatinėjamas šių rūmų Vakarų Paviljonas ir Šiaurės Korpusas :/

[Obi-Wan Kenobi]

Drezdenas dabar, pavyzdźiui, masiškai atstatomas ir UNESCO neprieštarauja. Ar problema tame, kad rūmai sunyko anksčiau, o nebuvo subombarduoti per WWII?
Aišku, klausimas, kiek turime medžiagos autentikos atkūrimui, planų, ikonografijos, aprašymų

[bucaneer]

Ar yra žinoma kas per raitelis ten stovėjo?

Greičiausiai tai dailininko (Vytauto Gabriūno) fantazija.

Apskritai rūmai tokia forma, kokia atvaizduota paveiksle - užbaigti ir prabangūs - istoriškai egzistavo turbūt ne daugiau nei 10 metų. Jų statybą Jonušas Radvila pradėjo apie 1640, ir užbaigė kažkada prieš 1653, kuomet jo inauguracijos Vilniaus vaivada proga buvo nukaldintas medalis su rūmu atvaizdu. O jau 1655 metais rūmus nusiaubė Rusijos armija, ir jai pasitraukus 1661 rūmai nebebuvo tinkami gyventi - apgriautos sienos, kiauras stogas, išplėštos brangenybės. Rūmus paveldėjusiam Boguslavui Radvilai sunkiai ėjosi rūmų rekonstrukcija - nusiaubtas buvo visas miestas, tad trūko darbininkų ir medžiagų, o Radvilos, po to, kai su Kėdainių sutartimi užsidirbo valstybės išdavikų reputaciją, nebebuvo nei turtingiausi, nei patraukliausi užsakovai. O ir pats Boguslavas Vilniuje lankėsi vos kelis kartus ir norėjo turėti "tik savo padėčiai tinkamą būstą [...], o ne tokius rūmus, kokie buvo". (Daug informacijos apie rūmų atstatymą po karo yra Linos Balaišytės straipsnyje "Bandymai atstatyti Radvilų rūmus Vilniuje po maskvėnų okupacijos".) Tolimesni paveldėtojai taip pat jų neprižiūrėjo - pvz. 1737 m. sudarytame miesto plane rūmai pažymėti kaip griuvėsiai ("Raziwilisch ruin. Palais").

[ttttt]

Kita vertus, tas atkūrimas jau apkalbėtas: naujai statyt reikėtų tik vieną korpusą ties minima sankryža, tai čia daugiausia klausimų kelianti dalis. Sklypo gale esantis korpusų sujungimas jau kaip nors bus pabaigtas...

Tai kad ne... Ten reiks tikrai nemažai atstatynėt ir ne tik prie sankryžos. Ir tai galutinis rezultatas nebus toks, kaip buvo anksčiau, nes 100% niekas nelies Liejyklos gatvėje esančių pastatų.

[Zorro]

J. Radvilos rūmų rytų paviljono ir pietų korpuso kapremontas.

[bucaneer]

Jonušo Radvilos rūmų pietų korpuso ir rytų paviljono rekonstrukcija. Paruoštos praėjimų angos į kažkada galbūt atstatysimą pietų paviljoną - matyt kol kas bus langai?

[Obi-Wan Kenobi]

Tas gerai, bet kas toliau? Dailės muziejaus direktorius Gelūnas vis rengia kažkokius liaudies pasitarimus apie rūmų viziją.

[R.D.]

Visu pirma jeigu ne Gelūno profesionalumas ir noras kažką daryti, šito iš vis nebūtų.

[dangoraižistas]

Jonušo Radvilos rūmų pietų korpuso ir rytų paviljono rekonstrukcija. Paruoštos praėjimų angos į kažkada galbūt atstatysimą pietų paviljoną - matyt kol kas bus langai?

Istoristinis fasadas iš Liejyklos gatvės tebūnie, bet iš kiemo juk galėjo barokinį vaizdą atstatyti, bet va naujas direktorius kategoriškai pasakė feizbūke, kad „neimituosime senovės“ (???). Tuo tarpu ilgametis direktorius seniau kalbėjo apie visišką rūmų atstatymą. Šiaip gaila, nes vėl dėl susikuklinimo atsisakoma turėti ANTRUS valdovų rūmus pagal savo mastelį, didingą pastatą, PAGRINDINĘ Radvilų rezidenciją Vilniuje. Kodėl to nereikia? Radvilos nuolat buvo Vilniaus vaivadomis, nekarūnuotais karaliais, tai būtų rimta paraiška Vilniaus didybei atkurti, miesto tarptautiniam mitui skatinti, turizmui kelti. Vilnius galėtų dar labiau įsitvirtint kaip LDK buvusi sostinė, svarbiausias regiono miestas, o tarptautinis muziejus traukt lietuvius ir užsieniečius... Dabar bus užkoncervuojamos kažkokios istoristinės kiemo ugniasienės, atrodančios baisiai?

[index]

Taigi kažkuriuo etapu turėtų būti atstatomos likusios rūmų dalys, jas prilipdant prie dabartinio pastato. Taip kiemo fasadas atsidurs pastato viduje.

[Creatium]

Kad kiek aš mačiau, tai atviros diskusijos visuomenėje ir rengiamos tam, kad būtų nuspręsta ar rūmus atstatyt pilnai ar kaip nors moderniai. Fasadus perdaryt ko gero nebūtų didelė problema, kai bus daugiau aišku kas ir kaip turėtų būti daroma.

Šis kiemo fasadas, man atrodo, ir liks atviras, t.y. nepateks į pastatą. Užstatyta turėtų būti dalis nuo to išsikišimo.

[Creatium]

Dar patikslinu. Bendravau su LDM atstovais trumpai prieš kiek daugiau nei metus. Siekiamybė yra pilnas rūmų atkūrimas kiek tai įmanoma (pritaikant esamus statinius). Pagrindinis klausimas yra ne noras, o pinigų skyrimas šiems projektams.

[Obi-Wan Kenobi]

Tai kaip suprantu, kadangi pinigų kitiems korpusamas atsatyti nėra, bet kada nors bus, paliekam tą baisią aikštę geresniems laikams kai bus pinigų. Nes kam dabar tvarkyti aikštę, jei bus kada nors atstatinėjami kiti korpusai.

[bucaneer]

Istoristinis fasadas iš Liejyklos gatvės tebūnie, bet iš kiemo juk galėjo barokinį vaizdą atstatyti, bet va naujas direktorius kategoriškai pasakė feizbūke, kad „neimituosime senovės“ (???). Tuo tarpu ilgametis direktorius seniau kalbėjo apie visišką rūmų atstatymą. Šiaip gaila, nes vėl dėl susikuklinimo atsisakoma turėti ANTRUS valdovų rūmus pagal savo mastelį, didingą pastatą, PAGRINDINĘ Radvilų rezidenciją Vilniuje. Kodėl to nereikia? Radvilos nuolat buvo Vilniaus vaivadomis, nekarūnuotais karaliais, tai būtų rimta paraiška Vilniaus didybei atkurti, miesto tarptautiniam mitui skatinti, turizmui kelti. Vilnius galėtų dar labiau įsitvirtint kaip LDK buvusi sostinė, svarbiausias regiono miestas, o tarptautinis muziejus traukt lietuvius ir užsieniečius... Dabar bus užkoncervuojamos kažkokios istoristinės kiemo ugniasienės, atrodančios baisiai?

Kad pilnai restauruoti rūmai būtų labai įspūdingi - nesiginčiju. Bet palyginimas su Valdovų rūmais persūdytas. Dėl "pagrindinės Radvilų rezidencijos" irgi galima ginčytis. Radvilų klestėjimo metais XVI amžiuje pagrindinė jų rezidencija Vilniue buvo rūmai prie dabartinių Radvilų ir Žygimantų gatvių, kur dabar vystomas projektas "Radvilų valda". O rūmus už Vilijos vartų Jonušas Radvila pasistatė ketindamas juos paversti pagrindiniais reprezentaciniais giminės rūmais, bet, kaip anksčiau rašiau šioje temoje, istorija susiklostė kitaip:

Apskritai rūmai tokia forma, kokia atvaizduota paveiksle - užbaigti ir prabangūs - istoriškai egzistavo turbūt ne daugiau nei 10 metų. Jų statybą Jonušas Radvila pradėjo apie 1640, ir užbaigė kažkada prieš 1653, kuomet jo inauguracijos Vilniaus vaivada proga buvo nukaldintas medalis su rūmu atvaizdu. O jau 1655 metais rūmus nusiaubė Rusijos armija, ir jai pasitraukus 1661 rūmai nebebuvo tinkami gyventi - apgriautos sienos, kiauras stogas, išplėštos brangenybės. Rūmus paveldėjusiam Boguslavui Radvilai sunkiai ėjosi rūmų rekonstrukcija - nusiaubtas buvo visas miestas, tad trūko darbininkų ir medžiagų, o Radvilos, po to, kai su Kėdainių sutartimi užsidirbo valstybės išdavikų reputaciją, nebebuvo nei turtingiausi, nei patraukliausi užsakovai. O ir pats Boguslavas Vilniuje lankėsi vos kelis kartus ir norėjo turėti "tik savo padėčiai tinkamą būstą [...], o ne tokius rūmus, kokie buvo". (Daug informacijos apie rūmų atstatymą po karo yra Linos Balaišytės straipsnyje "Bandymai atstatyti Radvilų rūmus Vilniuje po maskvėnų okupacijos".) Tolimesni paveldėtojai taip pat jų neprižiūrėjo - pvz. 1737 m. sudarytame miesto plane rūmai pažymėti kaip griuvėsiai ("Raziwilisch ruin. Palais").

[dangoraižistas]

Bet palyginimas su Valdovų rūmais persūdytas.

Tai kad... Nelabai. Pažiūrėjau palei plotą, tai jei viskas surašyta teisingai, Radvilų rūmai būtų 7000 kv. m, o Valdovų 13 tūkst. (viename adm. korpuse sukišti 7 ar kiek ten aukštų ir daug ploto). Tačiau parodoms Valdovų rūme skirta 10 tūkst., o Radvilų būtų apie 6? Šiek tiek mažiau, bet Radvilų rūmai ilgi, todėl didybė būtų ne mažesnė, be to praėjimas nuo vieno galinio korpuso iki kito galinio sudarytų panašų įspūdį. Be to, kiemas priešais rūmus atviras ir dėl to erdvesnis nei valdovų. Iš esmės jo, čia valdovų rūmai-2, tik kad 3 kartus pigesni. Prieš 10 m. skaičiuota pilno atkūrimo kaina iki 40 mln., kai valdovai kainavo 110.

Dėl "pagrindinės Radvilų rezidencijos" irgi galima ginčytis.

Pagrindinė buvo Vilniaus vaivados pareigybė. Čia jau aukščiausia pasaulietinė pareigybė po bažnyčios hierarcho, iš esmės antras žmogus po karaliaus. O kas būdavo Vilniaus vaivados? Ogi Radvilos. Taip, gal nedaug tą rezidenciją naudojo. Nu ir kas. Valdovų rūmų irgi po Žygimanto Augusto mažai naudojo, tačiau tai nesumenkina mūsų PASIDIDŽIAVIMO jais.

Aš suprantu, kad LDK nebuvo miestų šalis ir didikai tupėdavo kaimuose, savo rezidencijose, bet vistiek sostinėje turim tokį buvusį pastatą, kuris vėliau išnyko... Na, Dadlerio medalis mums į pagalbą.

Radvilų klestėjimo metais XVI amžiuje pagrindinė jų rezidencija Vilniue buvo rūmai prie dabartinių Radvilų ir Žygimantų gatvių, kur dabar vystomas projektas "Radvilų valda".

Kad turbūt nelabai arba ne tik. Pagridninė buvo Žemutinėj pily, tuo pat metu buvo ir ta Žygimantų, bet jau vien, kad ji už sienos parodo jos mažesnę svarbą nei pačioj pily. O vėliau gi buvo ir Juodojo rūmai Lukiškėse. Bet! Nei viena šių neišliko, kardinaliją nugriovė, liko tik kukli mažoji rezidencija. Tai bet kokiu atveju čia būtų pagrindinė Vilniuje esanti, o Vilnius tai vaivados sostinė, o vaivada trečias po karaliaus ir primo, o Radvilos vaivadomis buvo nuolat.

O rūmus už Vilijos vartų Jonušas Radvila pasistatė ketindamas juos paversti pagrindiniais reprezentaciniais giminės rūmais, bet, kaip anksčiau rašiau šioje temoje, istorija susiklostė kitaip:

Ten jis juos ilgai statė, beveik 20 m., bet galėjo gi vienam korpuse gyvent, kitą statyt. Šiaip tas pats Sapiega irgi nespėjo pagyvent, valdovų būdavo apleisti, Biržų pilis išvis sugriauta, bet nuo to tie rūmai ne mažiau kieti. Beje, mes praradome visus didingiausius rūmus, o būtent: 1. Lukiškių sudegė ir nugriovė XIX a. vid., 2. Verkių nugriovė XIX a. vid. 3. Jiezno Pacų sugriuvo XIX a. pab., 4. Kėdainių susprogdino 1944. Nu ir viskas, visi DIDINGIAUSI rūmai sunaikinti, belieka nebent važiuot į Baltarusiją. Kodėl neatkūrus? Kuklumas mus nužudys...

[bucaneer]

Ši tema seniai neaktyvi, bet apie rūmus ne kartą diskutuota kitose temose, pvz. Senamiesčio projektų temoje per praėjusius metus kalbėta bent tris kartus, čia, čia ir čia. Gal vertėtų tas diskusijas perkelti į šią temą?

==========

Šiek tiek istorijos apie Jonušo Radvilos rūmų valdą. Sklypą už miesto sienos prie Vilijos vartų Jurgis Radvila (1480–1541) gavo per santuoką su Stanislovo Kiškos dukra Barbora. XVI amžiaus pabaigoje, kuomet sklypą valdė Kristupas Perkūnas, ten stovėjo medinis dvaras. Mūrinių rūmų statybas Jonušas pradėjo apie 1635 m.

Radviloms priklausė visas dabartinis kvartalas tarp Vilniaus, Labdarių, Totorių ir Liejyklos gatvių. Ties dab. Vilniaus ir Liejyklos g. kampu stovėjo patys rūmai, ~1737 m. Fürstenhoff'o plane pažymėti numeriu 107 - Radvilų rūmų griuvėsiai (Raziwilisch ruin[iert] Palais). Šalia rūmų link Vilniaus-Labdarių g. kampo tęsėsi sodai. Už rūmų, Liejyklos-Totorių pusėje, buvo liuteronų špitolė ir senosios kapinės, įkurtos 1556 m. Mikalojaus Juodojo (plane 44 numeris - Lutherische Hospit[al] u[nd] Kirchhoff). Kitur nurodoma, kad pačios kapinės buvo plote link Labdarių-Totorių kampo.

Patys rūmai prabanga spėjo pasididžiuoti ne daugiau nei porą dešimtmečių iki 1655 m. kuomet juos nusiaubė rusų ir kazokų kariai, vėliau jie dar nesuremontuoti vėl buvo nuniokoti Šiaurės karo metu, dar nukentėjo nuo 1748 m. gaisro, kol galiausiai menkai prižiūrėtas rūmų liekanas Dominykas Radvila padovanojo 1807 m. įsteigtai Vilniaus labdarybės draugijai. Draugija į naujai statomų pastatų (ligoninės, mokyklos, prieglaudos, koplyčios ir kt.) kompleksą įjungė ir šiaurinį rūmų sparną, o kita rūmų dalis ir kiemas liko išskaidyti į atskirus sklypus, kuriuose miestiečiai statėsi namus. Apie 1845 m. jau buvo susiformavęs ištisinis perimetrinis užstatymas Vilniaus gatvės atkarpoje priešais buvusius rūmus, o visą perimetrą užpildė 1911 m. pastatyti Labdarystės draugijos rūmai, dab. Vilniaus g. 22.

Jonušo rūmų centrinis paviljonas ir nuo jo į pietus buvęs korpusas planuose nebežymimi nuo XVIII amžiaus pabaigos. Vakarinis paviljonas XIX a. pradžioje buvo paverstas į Labdarystės draugijos koplyčią, kuri veikė iki naujos koplyčios (dab. Vilniaus g. 20 kieme) pastatymo ~1840 m. Vėliau tas paviljonas dar tarnavo kaip sinagoga, kol 1965 m. buvo susprogdintas filmuojant "Mosfilmo" filmą "Kaip dabar jus vadinti" ("Как вас теперь называть?"), o po to 1980-1983 m. atstatytas. Visas pietinis sparnas (rytinis ir pietinis paviljonai bei pietinis korpusas) buvo rekonstruotas į naujus namus. Pietinis paviljonas ir Vilniaus g. perimetrinio užstatymo namai sudegė 2PK metu ir buvo nugriauti.

Kvartalo užstatymo raida istoriniuose planuose ir nuotraukose:

[bucaneer]

Dabartinė rūmų situacija. Rekonstruojamas rytinis paviljonas ir pietinis korpusas:


Pietinio paviljono vietoje vyksta kasinėjimai, atidengtas rūsių mūras:


Šiaurinės dalies vaizdai rečiau matomu kampu:

[Creatium]

Labai įdomu. Man visada buvo klausimas kaip čia buvo, kad stovėjo palei Vilniaus g. kiti pastatai, o dabar viskas aišku. Tai tokia sėkminga istorija, kad jie sudegė ir buvo nugriauti. Dabar turim šansą visą tą teritoriją atkurti taip, kokia buvo. Na, daugiau mažiau.