Paminklai ir monumentai Lietuvoje

[Depeche]

Vieniem sukelia, antriem nesukelia, tretiem apskritai nerūpi tie paminklai. Žodžiu, verkšlenimų pagrįstumas labai abejotinas.
Netrukdoma yra daug kas, tik tai nereiškia, kad turėtume daryti visokias kvailystes.

Ką siųlai?

[Čikupakas]

Ką siųlai?

Siūlau nustoti viską iš eilės "redaguoti" ir orentuotis į kūrybos procesą.

[Aleksas666]

Niekas netrukdo ir dabar statyti romantizmo laikų paminklų, man asmeniškai nepatinka Gediminas kurio poza nežinia ką reiškia, Mindaugas kažkoks į žemę įaugęs, visi dabartiniai paminklai tokie nuobodūs kaip senieji Leninai ir kiti sovietinių veikėjų paminklai. Gal pasirodysiu senamadiškas.

Galim ir barokinius dangoraižius statyti. Nėra pyktis su laiku, epochos praeina ir reikia gyventi savo laiku. Man gal irgi nepatinka ta skulptūra, bet aš turiu pripažinti, kad ji yra savalaikė. Baroko laikais žmonės irgi pyko, dėl to, kad stato gotikinių namų pašonėj "modernias" baroko stiliaus bažnyčias. O šiandien visi žavisi baroko stiliaus bažnyčiomis.

[Strategos]

Paminklas Getamelatui renesanso laikų, kai buvo vertinamas žmogus, todėl jis pauksuotas,

Atsiprašau nuo kada Narni skulptūra buvo paauksuota?

Mūsų pavyzdžiai yra šiolaikiniai ir atspindi šių laikų meno tendencijas. O kurti kažką tokio kičiško nėra labai gerai, nebent mes Šiaurės Korėjiečiai.

Gedimino paminklas buvo sukurtas gerokai prieš patį konkursą ir jei neklystu dar Lietuvos nepriklausomos tada nebuvo.
Naujausias Vytauto paminklas konceptas, jei atmintis neapgauna, sovietinis produktas.

Todėl vargu ar galima kalbėti apie tai, kad jie "atspindi šių laikų meno tendencijas" ar yra "savalaikė".

Pvz., Daukanto aikštėje viena iš dominančių yra ampyro stilius, sukurti kažką disonuojančio ir "atspindinčio šių laikų meno tendencijas" būtų labai rizikinga ir žinant lietuvių menininkų patirtį, būtų neabejotina nesėkmė.

[laimutis]

Atsiprašau nuo kada Narni skulptūra buvo paauksuota?



Gedimino paminklas buvo sukurtas gerokai prieš patį konkursą ir jei neklystu dar Lietuvos nepriklausomos tada nebuvo.
Naujausias Vytauto paminklas konceptas, jei atmintis neapgauna, sovietinis produktas.

Todėl vargu ar galima kalbėti apie tai, kad jie "atspindi šių laikų meno tendencijas" ar yra "savalaikė".

Pvz., Daukanto aikštėje viena iš dominančių yra ampyro stilius, sukurti kažką disonuojančio ir "atspindinčio šių laikų meno tendencijas" būtų labai rizikinga ir žinant lietuvių menininkų patirtį, būtų neabejotina nesėkmė.

Negi pas mus Lietuvoje nėra gerų skulptorių ir menininkų, o tik tokie kurie karikatūras ir vamzdžius Neries pakrantėje stato. Manau viską lemia pinigai, už gerus pinigus viską įmanoma padaryti. Ir Daukanto aikštėje vietoj buvusio Morovjovo paminklo pastatyti Vytauto Didžiojo paminkla, to jis nusipelno

[Strategos]

Man tai labai patinko sitie zodziai:

„Mintys nėra pačios linksmiausios, – sakė filosofas Vytautas Radžvilas. – Viskas daroma laiko deficito sąlygomis, paskutinę minutę. Tai nėra gerai. Niekaip nesuprantu dviejų dalykų: kas paminklą stato ir ką tuo norima pasakyti? Negaliu pritarti kolegai, kuris pastatė F. Zapai paminklą. Susiburs visuomenė – pastatys ir Vytautui paminklą. Kiekviena istorinė epocha Vytautą turi interpretuoti savaip, sau. Ana nepriklausoma Lietuvos Respublika Vytautą akcentavo kaip lietuvybės išgelbėtoją. Dabar esame kitoje situacijoje, todėl turi būti aišku, ką norim pasakyti dabar. Aš manau, kad mūsų sąlygomis vienintelis prasmingas dalykas arba pagrindinė idėja – paminklas Vytautui gali tapti paminklu Lietuvos imperijai. Ir niekam kitam. Bet koks kitas mąstymas iš esmės yra baudžiauninkiškas. Dabar imperijos, apie kurią kalbėjo G. Beresnevičius, atkūrimas jau darosi geopolitinė būtinybė, neišvengiama perspektyva, jeigu nenorim žūti. Tai, be abejo, bus ne lietuvių valstybė ir ne tokio tipo, kokia buvo tada, bet tai bus teritorija nuo Baltijos jūros iki Juodosios jūros. Todėl ši paminklo idėja man kelia klausimų. Mat kai pilietis padaro tai, ką turėtų padaryti valstybė, mintys nėra linksmiausios. Valstybė privalo prisidėti. Jeigu ji randa pinigų visokiom nesąmonėm, tai gali rasti pinigų ir savo didžiausiam valdovui, valstybingumo simboliui. Nuo to priklauso lėšų kiekis. Kas nutiks, jeigu jų nebus surinkta arba bus surinkta labai nedaug?

Man iškilo ir vietos klausimas. Ar mes vis dėlto turim orientuotis į kažkokią mūsų skulptūros etnografinę tradiciją? Jeigu esam imperinė tauta, padarykim vieną kartą kažką imperiniu stiliumi. Dėl erdvės, dėl vietos – rimtas klausimas. Šita vieta man kelia klausimų. Prisiminkim paminklą V. Kapsukui. Tada gudriai buvo pasielgta. Aš nesiūlau sprendimų ir atsakymų, bet pagalvoti yra apie ką. Ieškočiau vietos kitur. Turi būti kažkas triuškinančio, kad kiekvienas turistas, atvykęs į Vilnių, pasijustų taip, kaip pasijunta Londone prie Vestminsterio ir kitur: čia buvo imperija! Savo valstybę galima suvokti ir per valstiečio prizmę. Bet gali būti ir kitoks valstybės suvokimas. Pagalvokim.“

Tiesiai i taikini. Deja mazai taiip mananciu tuose sluoksniuose kuriuose priimami sprendimai

[Strategos]

Salaspilio paminklas

Nezinau ar jau sitas buvo cia publikuotas ar ne. Nors bus pastatytas ne Lietuvoje, taciau su lietuviskais akcentais.

Paminklas bus statomas pagal Vytauto Didžiojo karo muziejaus dailininkės Rasos Gumbrevičienės ir karo istoriko Arvydo Pociūno sukurtą projektą. Monumentą sudaro viršutinė dalis ir fundamentas.

Fundamento priekinėje lentoje – tekstas lietuvių kalba: „Šiame lauke 1605 m. rugsėjo 27 d. Lietuvos kariuomenė, vadovaujama didžiojo etmono Jono Karolio Chodkevičiaus, sumušė Švedijos kariuomenę“.

Po tekstu – 1600 metų husarų šalmas ir XVI-XVII a. vengriško pavyzdžio kardas ant ąžuolo šakos. Fundamento užpakalinės pusės lentoje lietuviškai užrašyta:
„Pakeleivi, sustok ir pasimelsk už šiame mūšio lauke žuvusius karius“.

Koloną primenanti viršutinė dalis – 1633 m. Gdanske nulietos lietuviškos patrankos vamzdžio kopija. Patrankos vamzdžio laibgalys papuoštas žirgų figūromis ir ąžuolo lapais.

Visą straipsnį galite rasti
cia

[Depeche]

Reikalas tas, kad didžioji dauguma šių naujųjų paminklų yra su tokia pačia idėja ir trauka, kaip kokių spaudos rūmų, pastatas gal kiek ir kitoks, išsiskiria iš kitų, bet nėra įdomus.

[Romas]

Kapčiamiestis (Lazdijų r.)

Paminklas Emilijai Pliaterytei (Emilia Plater) Kapčiamiestyje

Foto 2008.03


Foto 2013.08

[Beniux]

2013 m. lapkričio 22 d. Marijampolėje, prie šiaurinės evangelikų liuteronų maldos namų sienos atidengtas paminklas Kristijonui Donelaičiui.
Prezidentės atsiųstoje sveikinimo kalboje pasakyta, jog tai pirmasis paminklas K. Donelaičiui Lietuvos teritorijoje. Matyt, kalbą ruošę patarėjai silpnai skaičiuoja iki trijų: literatūros klasikui paminklai stovi Vilniuje ir Klaipėdoje. Įdedu kelias paminklo atidengimo akimirkas.
















Darbo autorius, skulptorius Zigmas Buterlevičius

[laimutis]

Ar tik ne panašus paminklas K.Donelaičiui yra ir Klaipėdoje?

[Depeche]

Nu sakyčiau akmenį pavertė medžiu

[Knope]

Norėjau paklaust, gal kas žino gerų teorinių veikalų apie paminklų ir memorialų architektūrą (lietuviškai, angliškai, rusiškai)? Kur žvelgiama iš kultūros istorijos ir paveldo pusės. Žinau Rasos Čepaitienės knygą ir tiek. Ačiū.

[Knope]

Paminklas Pranui Dauniui, Lietuvos aklųjų patriarchui.

[freimq]

Nuotraukos įvardijamos kaip Kulautuva. Ar dar yra šios skulptūros Kulautuvoje? Galbūt tai visai ne Kulautuva?
1.

2.

3.

Šaltinis matosi nuotraukose.

[Romas]

Marijampolės J. Basanavičiaus aikštė
Paminklas Tautai ir kalbai, Lietuvos 1000-mečiui paminėti
Foto 2014.09

[Beniux]

Man nuolat buvo labai keista, kad net visagalėje gūglėjė nebuvo jokio teksto ar nuotraukos, nušviečiančios švietėjo, pedagogo ir literato Petro Armino - Trupinėlio gimimo vietą. Daugelį metų ruošiausi jos ieškoti. Šį kartą įsidėjau kelis carų laikų žemėlapius, žiūronus, bet ... šitos galingos "amunicijos" neprireikė. Gimtinės vietą radau prie pat kelio, kuriuo esu važiavęs bent dešimt kartų.
Kaip ją rasti? Yra toks Gižų - Keturvalakių kelias. į jį nuo rytų pusės įkerta kelias iš Marijampolės, Balsupių. Jei nuo šio kelių susikirtimo važiuosite šiaurės, t.y. Gižų link, tai už 1800 m, prieš pat didelį posūkį kairėn, dešinėje kelio pusėje, apie 30 m. nuo jo, pamatysite buvusios sodybos liekanas. Ten auga šiais laikais sudygę krūmai, yra senos kūdros duobė (be vandens) ir ... paminklinis akmuo.
Važiuojant nuo Marijampolės Kybartų link, reikėtų vadinamoje Gižų sankryžoje, pasukti kairėn link Keturvalakių. Kai šis kelias labai ryškiai pasuks į kairę ir vėl išsitiesins, kairėje pusėje išvysite tą patį objektą. Visi keliai asfaltuoti, bet paminklas viešoje informacinėje erdvėje labiau nutylėtas už daugelį slaptų strateginių objektų. Pikta nesvietiškai už visas neaiškias įvaizdžio kūrimo ir tėvynės (pinigų) mylėtojų "kontoras", kurių kaip prikakota. Tenka man viešinti nemokamai ...








Kūdra ir jos pakrančių "džiunglija".

[Romas]

Laukuva, Šilalės r.
Paminklas Laukuvos paminėjimo istoriniuose šaltiniuose 750-mečiui

[Romas]

Varniai, Telšių r.
Foto 2012.06

Paminklas vyskupui Merkeliui Giedraičiui ir Mikalojui Katkui













Paminklas vyskupui Motiejui Valančiui









Paminklas tame pačiame skvere nenustatytai moteriai

[Romas]

Šeduva, Radviliško r.
Laisvės aikštėje stovi paminklas skirtas Prisikėlimo apygardoje 1944-1953 m. kovojusiems ir žuvusiems partizanams atminti.
Atidengtas 2007 m. spalio 14 d.
Autoriai - skulptorius R. Kazlauskas, architektai A. E. Paslaitis ir V. M. Paslaitytė

Foto 2015.07


Foto 2024.04